Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2757-924/2017 pagal ieškovės G. Z. patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, G. V., E. N..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Tretieji asmenys E. N., G. V. su patikslintu ieškiniu nesutiko, palaikė poziciją dėl atskirų vandentiekio įvadų įrengimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas nekonkretizavo, kas sprendime yra įvardinta „pažeidimu“. Teismas šios aplinkybės nesiaiškino, pažeisdamas CPK normas, nepadėjo surinkti įrodymų, o rėmėsi išimtinai tikrovės neatitinkančiais ieškovės paaiškinimais. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė turėjo vandenį ir juo naudojosi. Ieškovė su UAB „Kauno vandenys“ nėra sudariusi sutarties ir jai vanduo nėra tiekiamas, todėl neaišku, kokios ieškovės teisės pažeistos ir kokia buvo jos padėtis iki pažeidimo bei kas padarė pažeidimą.

Teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Byloje pateikti įrodymai, kad 2007 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta M. Z. ir UAB “Kauno vandenys“ sutartis. Neanalizuojant aplinkybių, ar buvo pašalinti pažeidimai ir ar UAB “Kauno vandenys“ teisėtai ir pagrįstai pastatė skaitiklį, nesant įvado į negyvenamas ir žiemos metu nešildomas buto patalpas, M. Z. privalėjo būti įtrauktas į bylą. Taip pat teismas privalėjo spręsti ieškovo tinkamumo klausimą.

Teismas sprendime nepasisakė, kuo grindžia savo išvadą, kad nereikalingas projektas. Nėra nei vidaus vandentiekio atvado projekto, nei jokios schemos ar dokumentų, kur ir kaip pravestas atvadas į ieškovės butą. G. V. ir E. N. vandentiekio atvadai yra atskiri, jos ieškovės atvadu nesinaudoja ir nesutinka, kad ieškovei būtų pravestas atvadas. Ieškovė sutarties su UAB „Kauno vandenys“ neturi. Todėl neaišku, kuo grindžiama teismo išvada, kad vandentiekio atvadas į ieškovės butą yra bendroji dalinė šiame name esančių butų savininkų nuosavybė.

Teismas, konstatavęs, kad byloje nėra pakankamai įrodymų nei, kad būtent 2013 m. spalio 7 d. pratekėjo vanduo, nei, kad apskritai iš ieškovės buto tekėjo vanduo, pažeidė ne tik įrodymų vertinimo taisykles, bet ir bendradarbiavimo, nešališkumo, teisingumo, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principus ir atsakovo teises. Teismas išimtinai rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais. Teismas tenkino ieškovės atstovės prašymą apklausti liudytoju UAB „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos darbuotoją R. P., kuris organizavo aklės pastatymą. Apeliantas šį prašymą palaikė, tačiau teismas neužtikrino liudytojo atvykimo į teismo posėdį. Kadangi liudyto parodymai galimai prieštarautų ieškovės nurodomoms aplinkybėms, todėl nenaudingi, ieškovės atstovė šio prašymo atsisakė, o teismas atsakovo prašymą atmetė, tačiau sprendime konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad apskritai iš ieškovės buto tekėjo vanduo. Teismas prašymą tenkinęs, o vėliau atmetęs, pažeidė CPK 179 straipsnio 1 dalį, 190 straipsnį.

Su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė kanalizacijos įvado projekto ištrauką. 2018 m. vasario 13 d. apelianto atstovas pateikė naujus įrodymus – paklausimą UAB „Kauno vandenys“ ir atsakymą į paklausimą bei vandens nuostolių ataskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

Vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame nurodyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui. Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2013).

Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama ir ginčijamame teismo sprendimuose nėra pasisakyta dėl apeliaciniame skunde nurodomo ieškovės sūnaus M. Z. teisių ir pareigų, nes buto savininkė yra ieškovė. Tai, kad M. Z. pasirašė ,atsiskaitymo už tiekiamą vandenį sutartį su UAB „Kauno vandenys“ šiuo atveju nėra reikšminga, nes ginčas byloje yra kilęs ne dėl 2007 m. gruodžio 11 d. sutarties vykdymo, o dėl turto savininkės G. Z. pažeistų teisių gynimo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, o teismo priimtas procesinis sprendimas neturi įtakos minėto asmens teisinei padėčiai.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – kanalizacijos įvado projekto ištrauką, paklausimą UAB „Kauno vandenys“ ir atsakymą į paklausimą bei vandens nuostolių ataskaitą. Susipažinus su pateiktais įrodymais matyti, jog kanalizacijos įvado projekto ištrauka, bei informacija apie vandens sunaudojimą gyvenamajame name 2012-2014 m. ir atskirai kiekviename bute, bei vandens nuostolių ataskaita už tą patį laikotarpį galėjo būti pateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jokių aplinkybių, kodėl jie pateikti apeliacinės instancijos teismui ir kokias aplinkybes dėl ginčo esmės jie patvirtintų ar paneigtų, apeliantas nenurodė, todėl šiuos rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl dokumentų išreikalavimo

Apeliaciniame skunde apelianto pareikštas prašymas išreikalauti Kauno miesto savivaldybės administracijos UAB „Kauno vandenys“ 2016 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. (11-11.45)8-2770 nurodytą administracinio teisės pažeidimo bylą netenkintinas, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pažeidimas dėl vandens skaitiklio sugadinimo, už kurį ieškovei buvo paskirta administracinė nuobauda pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, visiškai nesusijęs su ieškovės reikalavimu, t. y. iki pažeidimo buvusios padėties atkūrimu.

Dėl liudytojo apklausos

Apeliantas teigia, kad teismas neužtikrino, kad būtų apklaustas liudytojas UAB „Kauno vandenys“ tinklų skyriaus inžinierius R. P., ir prašė tai padaryti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš bylos duomenų visumos spręstina, jog šis liudytojas jokių esminių ginčo išsprendimui teisiškai reikšmingų aplinkybių nepatvirtintų, todėl tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo.

Dėl ieškovės teisių pažeidimo

Byloje nustatyta, kad ieškovė G. Z. yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, įgijusi butą pagal 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas yra buto, esančio adresu(duomenys neskelbtini), savininkas, įgijęs butą pagal 1999 m. sausio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Šiam gyvenamajam namui UAB „Kauno vandenys“ tiekia vandenį. Vandentiekio stovas, užtikrinantis vandens tiekimą į skirtingus aukštus yra atsakovui priklausančiame bute. Prie jo prijungiami atskirų aukštų įvadai, skirti vandens perdavimui iš stovų į vamzdžius tiek ieškovės bute, tiek atsakovo bute. Ieškovės sūnus M. Z. 2007 m. gruodžio 11 d. su UAB „Kauno vandenys“ sudarė neterminuotą Atsiskaitymo už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamą, nukanalizuojamą ir valomą vandenį sutartį Nr. SUT00018189.

Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti nupjautą vandentiekio vamzdį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui to nepadarius, leisti ieškovei minėtus veiksmus atlikti pačiai ir išieškoti iš atsakovo turėtas išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas savavališkai, nesant ieškovės sutikimo nupjovė vandentiekio vamzdį, ant jo galo užsukdamas aklę.

Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013).

Apeliantas E. B., nesutikdamas su teismo sprendimu teigia, jog vandentiekio vamzdis, einantis tarp pirmo ir antro namo aukštų buvo įrengtas neturint projekto, todėl juo naudotis ar juo disponuoti, tai yra, įgyvendinti savo kaip savininko teises ieškovė neturi galimybės. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

Statybos techninio reglamento STR 1.014.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 papunktyje nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskirtinas statinio paprastajam remontui, kuriam nereikalingi statinio projektas / aprašas ir statybą leidžiantis dokumentas / rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui. Taigi, darbai dėl nuotekų vamzdžio įrengimo priskiriami prie paprastojo remonto darbų, jiems atlikti nereikalingas projektas. UAB „Kauno vandenys“ nėra nustačiusi ieškovės savavališko prisijungimo prie vandentiekio tinklų fakto. Vanduo ieškovei priklausančiam butui buvo tiekiamas pagal 2007 m. gruodžio 11 d. Atsiskaitymo už butui tiekiamą, nukanalizuojamą ir valomą vandenį sutartį. Esant nupjautam vamzdžiui į ieškovės butą Nr. 2 ir uždėtai aklei, ieškovės teisė naudotis daugiabučio namo vidaus vandentiekio vamzdžiu ir tokiu būdu gauti (vartoti) UAB „Kauno vandenys“ tiekiamą vandenį yra pažeista.

Kaip jau minėta ir byloje neginčijamai nustatyta, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad atsakovas 2013 m. spalio mėnesį be ieškovės žinios nupjovė ir užaklino nuotekų vamzdį (atsakovo prašymas UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Kauno vandenys“ 2016 m. liepos 14 d. raštas Nr. (15-09.31) 8-1696), dėl ko ieškovė nebeturi galimybės naudotis vandeniu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįpareigojant atsakovo atstatyti nupjautą ir užaklintą vamzdį tarp pirmojo ir antrojo namo aukštų, liks sugadinta name įrengta vandentiekio sistema, kadangi jis buvo numatytas abiejų butų aprūpinimui vandeniu. Atmestinas atsakovo argumentas, jog ieškovės bute įvykusi vandentiekio avarija pažeidė jo teises, nes šiems savo argumentams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys, jog šio fakto nepatvirtina ir UAB „Kauno vandenys“ 2016 m. liepos 14 d. raštas Nr. (15-09.31) 8-1696), kuriame nurodoma, jog UAB „Kauno vandenys“ atstovams nuvykus į vietą rasta tik išjungtas vanduo ir nupjautas namo vidaus vandentiekio vamzdis. UAB „Kauno vandenys“ atstovas tik ant nupjauto vandentiekio vamzdžio galo užsuko aklę, kurią jiems davė atsakovas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, daugiabučio namo vidaus vandentiekio vamzdis į ieškovės butą yra bendroji dalinė šiame name esančių butų savininkų nuosavybė (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Taigi, ieškovė turi teisę naudotis daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidaus vandentiekio vamzdžiu, kuriuo tiekiamas vanduo ieškovės butui.

Taip pat iš byloje esančių įrodymų teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad teismui patenkinus ieškovės reikalavimą atstatyti vamzdį, kuriuo būtų tiekiamas vanduo į antrąjį namo aukštą, būtų pažeidžiamos atsakovo teisės, ir tai galėtų turėti įtakos žalos atsiradimui atsakovo bute (CPK 178 str., 185 str.), todėl pripažinus, kad atsakovas vandentiekio vamzdį nupjovė neteisėtai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas įpareigoti atsakovą šį vamzdį atstatyti, o jam to neatlikus, leisti ieškovei tai padaryti pačiai ir iš atsakovo išsiieškoti patirtas išlaidas (CPK 1.138 str. 1 d. 1 p.).

Dėl įrodymų vertinimo

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Atsižvelgus, į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas, vertino įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 326 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė G. Z. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Nustatyta, kad ieškovė turėjo 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nurodytos maksimalios sumos, todėl pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, ieškovei šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.