Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-06-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-187-873/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-20
Bylos Nr.
AN2-187-873/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00064-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-187-873/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00064-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Renatos Bartušaitės (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-310423-2023 ir administracinio nusižengimo teisena A. S. (A. S.) atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-310423-2023 (toliau – ir Institucijos nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad jis 2023 m. spalio 6 d., 13.37 val., Oslo g., ties Laisvės pr., Vilniuje, vairavo transporto priemonę „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, ir viršijo nustatytą 60 km/val. greitį 24 km/val., važiavo 84 km/val. greičiu, įvertinus paklaidą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14, 127 punktų reikalavimus. A. S. skirta galutinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas devyniems mėnesiams.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-310423-2023, A. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Skunde nurodė, jog transporto priemonė yra jo, bet kol neturi vairuotojo pažymėjimo, ją vairuoja tėvas B. S. (B. S.).

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutarimu A. S. skundą tenkino. Apylinkės teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad A. S. pažeidė KET reikalavimus, t. y. viršijo greitį bei važiavo neturėdamas teisės vairuoti. Apylinkės teismas atsižvelgė į A. S. bylos nagrinėjimo metu teiktus paaiškinimus ir duomenis apie tai, jog pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2023 m. spalio 6 d. jis buvo filmavimuose. Nutarime pažymėjo, kad teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas B. S. nurodė, jog būtent jis yra užfiksuotas nusižengimą fiksavusioje nuotraukoje. Apylinkės teismas sprendė, jog Institucija rėmėsi tik fotonuotraukų sulyginimu ir prielaida, kad įvykio dieną automobilį vairavo būtent A. S..

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą (nurodyta – nutartį) ir palikti galioti Institucijos nutarimą nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nurodo, kad apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą (nurodyta – nutartį), neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nesivadovavo suformuota teismų praktika.

4.2. Kaip teigia, iš skundžiamo procesinio sprendimo akivaizdu, kad jis priimtas vadovaujantis tik administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. ir liudytojo B. S. posėdžių metu duotais parodymais, tačiau apylinkės teismas neargumentavo, kodėl šių liudytojų nurodytos aplinkybės yra svaresnės už kitus byloje esančius įrodymus. Pažymi, kad apylinkės teismas taip pat neįvertino, jog liudytojas B. S. yra suinteresuotas duoti palankius parodymus A. S., kad šis išvengtų pačios griežčiausios administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo devyniems mėnesiams. Teigia, kad A. S. nepateikė svarių įrodymų, jog pažeidimo padarymo metu jis negalėjo būti pažeidimo fiksavimo vietoje, o uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A“ negalėjo patvirtinti, kad A. S. nebuvo išvykęs filmavimo dieną iš filmavimo aikštelės.

Atsiliepimas

4.3. Apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl Institucijos atsiliepime išdėstytų aplinkybių. Atkreipia dėmesį, jog parengtame atsiliepime Institucija laikėsi pozicijos, kad A. S. administracinio nusižengimo byloje svariu ir patikimu įrodymu yra įvykio dieną greičio matavimo prietaisu užfiksuota fotonuotrauka. Institucija nurodė, kad sulyginus A. S. fotonuotrauką su nuotrauka, užfiksuota greičio matavimo prietaisu, yra akivaizdu, jog prie vairo sėdintis ir transporto priemonę vairuojantis asmuo yra būtent pats A. S.. Atsiliepime pabrėžė, kad administracinio nusižengimo metu užfiksuotoje nuotraukoje asmens veido bruožai nesutampa su B. S. veido bruožais, be to, vairuotojas yra jaunesnio amžiaus asmuo nei B. S..

4.4. Skunde cituoja administracinių nusižengimų bylas Nr. AN2-95-926/2022, AN2-137-651/2023, AN2-40-935/2023, kuriose, pasak Institucijos, aukštesnės instancijos teismai pasisakė dėl greičio matavimo prietaisais užfiksuotų fotonuotraukų vertinimo, ir teigia, jog apylinkės teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo ir pripažinimo įrodymais reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Institucijos vertinimu, apylinkės teismas skundžiama nutartimi neteisingai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu, kadangi aptariamoje byloje nebuvo ginčijamas pats administracinis nusižengimas, šiuo atveju buvo sprendžiamas ginčas dėl patraukto administracinėn atsakomybėn subjekto (A. S.). Teigia, kad šiuo atveju pradėta administracinė teisena neturėjo būti nutraukta, priešingai, priimtas nutarimas A. S. atžvilgiu turėjo būtu panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas skubotai, kai byloje nėra nustatytos tikslios administracinio nusižengimo aplinkybės.

7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. spalio 6 d., 13.37 val., Oslo g., ties Laisvės pr., Vilniuje, asmuo, vairavęs transporto priemonę „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo nustatytą 60 km/val. greitį 24 km/val., važiavo 84 km/val. greičiu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutiko, kad administracinio nusižengimo metu vairavo automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) teigė, kad Institucijos nutarime nurodytą dieną jis buvo užimtas filmavimuose, pateikė Vienkartinę vaidmenų atlikimo masinėse scenose sutartį Nr. 2023/WOTR/01M. Apklaustas kaip liudytojas B. S. nurodė, jog minimą dieną automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ir nustatytą greitį viršijo jis, o ne sūnus. Teigė, jog atpažįsta save greičio matavimo prietaisu atliktoje nuotraukoje. Analogiškai, kad byloje esančioje nuotraukoje užfiksuotas jo tėvas – B. S., teigė ir A. S., taip pat pažymėjęs, jog nuotraukoje tėvą gali atpažinti pagal nosį, kuri buvo lūžusi sportuojant (b. l. 55). Institucija laikosi pozicijos, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nuotraukas, pateiktas į bylą, todėl priėmė neteisingą sprendimą, prašo apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Su tokia pozicija apygardos teismas nesutinka.

8. Institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (ANK 567 straipsnio 1 dalis). ANK 593 straipsnis, reglamentuojantis administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus, numato, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus:1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucijos pareigūnai į bylą pateikė kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolą su nuotraukomis, B. S. ir A. S. nuotraukas, taip pat surašė atsiliepimą į skundą, tvirtindami, jog sulyginus nuotraukas yra akivaizdu, kad administracinį nusižengimą padarė pats A. S., į teismo posėdį apylinkės teisme neatvyko, nesutikdami su apylinkės teismo nutarimu, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame pakartojo atsiliepimo argumentus. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog šioje byloje, priešingai nei teigia Institucija skunde, be papildomo tyrimo nėra galimybės priimti pagrįsto proceso sprendimo.

9. Apygardos teismas vertina, kad šioje byloje nėra paneigtas A. S. paaiškinimas, jog Institucijos nutarime nurodytu metu jis negalėjo vairuoti automobilio, užfiksuoto greičio matavimo prietaisu, kadangi buvo užimtas filmavime. Minėta aplinkybė galėtų būti paneigta arba patvirtinta nustačius filmavime buvusius liudytojus (liudytojų parodymais), atlikus kitus tyrimo veiksmus. Apygardos teismo vertinimu, vien vizualiai palyginus (atsižvelgus ir į artimą giminystės ryšį, panašumą), negalima daryti pagrįstos išvados, kad į bylą pateiktoje nuotraukoje užfiksuotas ne B. S., o jo sūnus – A. S.. Šis klausimas reikalauja specialių žinių tyrimo. Pažymėtina, jog tokios išvados Institucijos skunde cituojami sprendimai administracinių nusižengimų bylose, kuriose faktinės aplinkybės nėra tokios pačios, nekeičia. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atitinkamai, byloje esantys prieštaravimai gali būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai tik tuomet, kai išnaudojamos galimybės papildomiems įrodymams surinkti, todėl su apylinkės sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu nesutiktina. Nustačius, kad byloje reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, Institucijos nutarimas panaikintinas ir bylą grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-310423-2023 ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Žimkienė