Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. U. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. U., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo laikytis įstatyme nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, turėdama galimybę įsiskolinimą mažinti, jo nemažino, o atsiskaitinėjo su kitais Bendrovės kreditoriais, taip nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidė VMI prie FM teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI prie FM pateiktame pareiškime nurodyta, kad 2025 m. kovo 28 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 14 642,16 Eur. Ši mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2023 m. lapkričio 27 d., Bendrovei 2023 m. lapkričio 27 d. pateikus patikslintą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2021 m. liepos mėnesį. Bendrovė dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo dalimis į VMI prie FM kreipėsi 2023 m. lapkričio 28 d. ir 2024 m. vasario 7 d., tačiau Bendrovės pateikti prašymai pilna apimtimi neatitiko teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymą, nustatytų reikalavimų, todėl Bendrovė 2023 m. gruodžio 11 d. raštu RNA-36060 ir 2024 m. vasario 12 d. raštu RNA-4627 buvo informuota apie būtinų prašymo nagrinėjimui dokumentų pateikimą, tačiau trūkstami dokumentai nebuvo pateikti. VMI prie FM gavusi AB ,,Luminor“ banko pateiktus duomenis nustatė, kad Bendrovės sąskaitoje buvo vykdomas piniginių lėšų judėjimas nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. liepos 24 d. vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, kurie yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI prie FM. Taigi J. U. nuo 2023 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. liepos 24 d., būdama Bendrovės vadove ir žinodama apie Bendrovės turtinę padėtį, t. y., žinodama, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais (EMSI degalinė, UAB ,,Metalo centras“, AB ,,Lytagra“, UAB ,,Eurofinance“, ŽŪB ,,Rokai“, Steel trade Kaunas, Depo, UAB ,,Serfas“, UAB ,,Anjese“) ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. U. teismo posėdžio metu parodė, kad su pareiškimu nesutinka, yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos pobūdis – gamybinė veikla – vadovė. Nurodė, kad pasikeitus buhalterijai ir patikslinus deklaraciją 2023 m. lapkričio 27 d. atsirado mokestinė nepriemoka, kuri susidarė, kai Bendrovė tik pradėjo statybinę veiklą, kurios eigoje suvokė, kad pervertino savo galimybes, todėl teko persiorientuoti į gamybinę veiklą. Atsiradus mokestinei nepriemokai sekančią dieną Bendrovė padavė prašymą mokestinę nepriemoką išdalinti dalimis įsivertinus tai, jog Bendrovė gali mokėti maždaug po 356 Eur kiekvieną mėnesį. Bendrovės pateiktas prašymas buvo atmestas, kadangi nebuvo pateikti papildomi dokumentai. Bendrovės vadovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dokumentai nebuvo pateikti tik dėl to, kad ,,Eurofinance“ tvarkė Bendrovės buhalteriją ir kol Bendrovė nesumokėjo jiems už visus metus, tol jie jokių duomenų nepateikė. Nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. vasario 7 d. VMI prie FM nurodymu buvo nurašomos visos Bendrovės gautos pajamos, t. y. 3 662,16 Eur buvo nurašyti skolos dengimui šiuo laikotarpiu. 2024 m. vasario 7 d. Bendrovė antrą kartą teikė prašymą, prieš tai įsivertinusi, jog gali šiek tik daugiau mokėti (522 Eur kiekvieną mėnesį), bet prašymas vėl buvo atmestas, kadangi buvo prašomi vėl tie patys dokumentai, kurių Bendrovė negalėjo pateikti. Nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. kovo 22 d. VMI prie FM nurodymu tai pačiai skolai dengti nurašymus pradėjo ir antstolis Marekas Petrovskis. Šiuo laikotarpiu buvo nurašyta VMI prie FM 382, 35 Eur, antstoliui – 672,28 Eur. Su antstoliu įvertinus realią gamybinėje įmonėje susiklosčiusią situacija, jog neturint einamųjų lėšų gamybinei veiklai nėra iš ko generuoti pajamų, skolos dengimui 2024 m. kovo 22 d. buvo pateiktas prašymas antstoliui apjungti skolos išieškojimui abi bylas (2024 m. sausio 18 d. VMI prie FM sprendimas Nr.(23-31-08)467-20289 ir 2024 m. sausio 18 d. (23-31-08)467-19776) į vieną ir neskelbti įkeistos/areštuotos transporto priemonės varžytinių, vykdant 2024 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (23-31-08)467-19776. Taip pat buvo prašoma leisti išsimokėti bendrą skolą dalimis, paliekant banko sąskaitoje mėnesiui laisvai disponuojamą 2 500 Eur sumą, kadangi pinigai reikalingi einamosioms išlaidoms gamybinių patalpų nuomai, Sodrai ir svarbiausia – gamybai skirtų medžiagų (metalo), priemonių (dujos virinimui, suvirinimo viela, tvirtinimo detalės) įsigijimui, kad Bendrovė galėtų įvykdyti turimus ir gaunamus gamybos užsakymus ir tokiu būdu generuoti pajamas, reikalingas skolos dengimui. Prašyme buvo nurodyta, jog Bendrovė kiekvieno mėnesio 10–12 dienomis įmokės po 300 Eur, pirmoji įmoka bus atlikta – 2024 m. kovo 10 d. Prašymas buvo tenkintas. Nuo 2024 m. kovo mėnesio Bendrovė pagal susitarimą savarankiškai atlieka 300 Eur įmokas kas mėnesį. Kitiems kreditoriams yra mokamos ne skolos, tai yra einamosios sąskaitos Bendrovės medžiagoms, gamybinių patalpų nuomai, kurui. Bendrovės vadovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad VMI prie FM buvo iškėlusi tris bylas dėl Bendrovės likvidavimo, bet nei vienas teismas nepriėmė VMI prie FM palankaus sprendimo, kadangi Bendrovė iki šiol vykdo veiklą pagal esamas galimybes.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais bei nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019).

Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šis reguliavimas, priešingai, negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020 ir kt.).

Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, jog, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, 3K-3-313-403/2018, e3K-7-278-469/2019 ir kt.).

Kaip nustatyta byloje pateiktais dokumentais, 2025 m. kovo 28 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 14 642,16 Eur. Ji susidarė nuo 2023 m. lapkričio 27 d., Bendrovei 2023 m. lapkričio 27 d. pateikus patikslintą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2021 m. liepos mėnesį. VMI prie FM, siekdama nustatyti Bendrovės įsipareigojimų valstybės biudžetui nevykdymo priežastis 2024 m. liepos 26 d. AB ,,Luminor“ bankui išsiuntė prašymą Nr. RNA-26140 pateikti informaciją apie Bendrovės sąskaitose esančių pinginių lėšų judėjimą, suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki atsakymo teikimo dienos, t. y. iki 2024 m. liepos 28 d. AB ,,Luminor“ banko pateiktame sąskaitos išraše nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. liepos 24 d. įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė anksčiau nurodytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos ir žemesnės eilės kreditoriams nei VMI prie FM iš viso pervedė 8 600,73 Eur. Taigi aktualiu laikotarpiu įmonės mokestinei nepriemokai didėjant, įmonė nebeturėjo tokio piniginių lėšų kiekio, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl įmokos VMI prie FM toliau nebuvo mokamos, tačiau buvo atliekami mokėjimai kitiems kreditoriams. Finansinius Bendrovės sunkumus laikotarpiu, kai buvo atliekami mokėjimai žemesnės nei VMI prie FM eilės kreditoriams (t. y. nuo 2023 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. liepos 24 d.) patvirtina Bendrovės mokestinės nepriemokos balansai, iš kurių matyti, kad Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus, turėjo pradelstus mokestinius įsipareigojimus VMI prie FM. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo ilgalaikė ir nuolatinė, Bendrovė netinkamai vykdė sutartines prievoles, t. y. Bendrovės finansinė padėtis aptariamu laikotarpiu buvo sunki, tačiau Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, pavyzdžiui, EMSI degalinė, UAB ,,Metalo centras“, AB ,,Lytagra“, UAB ,,Eurofinance“, ŽŪB ,,Rokai“, Steel trade Kaunas, Depo, UAB ,,Serfas“, UAB ,,Anjese“ (iš VMI prie FM pateiktos lentelės matyti Bendrovės kitiems nei VMI prie FM kreditoriams pervestos sumos, esant nustatytiems Bendrovės mokestinės nepriemokos dydžiams). Vertinant aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, minėtais byloje esančiais duomenimis nustatyta sąlygų visuma atliktus mokėjimus kreditoriams pripažinti kaip pažeidžiančius CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, t. y. J. U. kaip įmonės vadovė aktualiu atsiskaitymų metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei atliko mokėjimus pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020) arba kai sąmoningai nepateikia pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi, nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės yra nustatytos. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama J. U. nurodė, kad Bendrovė vykdė veiklą, atsiradus mokestinei nepriemokai sekančią dieną padavė prašymą mokestinę nepriemoką išdalinti dalimis įsivertinus tai, jog Bendrovė tuo metu galėjo mokėti maždaug po 356 Eur ir daugiau kiekvieną mėnesį, bendrovė du kartus teikė prašymą, tačiau abu kartus prašymas buvo atmestas, kadangi nebuvo pateikti papildomi dokumentai, kurių Bendrovė, nesumokėjusi Bendrovės buhalteriją tvarkančiam ,,Eurofinance“ už visus metus, negalėjo gauti, tačiau nustatyti objektyvūs bylos duomenys rodo ANK 120 straipsnio 1 dalies kontekste ją veikus tyčia – J. U. kaip Bendrovės vadovė, žinodama apie Bendrovės įsiskolinimą VMI prie FM ir kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdama galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI prie FM, periodinių mokėjimų neatliko, atsiskaitė su kitais kreditoriais. Be kita ko, įstatymų reikalavimų neatitinkančio prievolių vykdymo motyvai ir tikslai nešalina kaltės ir atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Taigi darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes J. U. trauktina administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus tai, kad J. U. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiama pirmą kartą, jai skirtina minimali bausmė, numatyta sankcijoje už padarytą nusižengimą.

Kaip minėta, aplinkybė, kad J. U. iš dalies vykdė prievoles VMI prie FM, galimai siekdama Bendrovės veiklos tęstinumo, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, t. y. siekdama išsaugoti Bendrovę, nešalina jos atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tai taip pat nėra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu skirti švelnesnę nei numatyta nuobaudą, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos individualizuojant nuobaudos dydį, t. y. paskiriant minimalią sankcijoje pagal aptariamą straipsnį numatytą baudą – 1 400 Eur, kuri nustatyta nepažeidžiant administracinės nuobaudos, baudos dydžio nustatymo tvarkos reikalavimų (ANK 34 straipsnis), t. y. administracinės nuobaudos dydis parinktas atsižvelgiant į visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas minėtas aplinkybes, paskirta nuobauda yra adekvati, proporcinga, nepažeidžianti teisingumo principo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.