- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- A15.-660-1034/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00148-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Pažeidėjas
- E. D.
- Advokatai
- Jnas Zavadskis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. D. (E. D.), jo atstovui advokato padėjėjui Jnui Zavadskiui. (Jan Zavadski),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D. 2018 m. gruodžio 26 d., apie 21.55 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Škoda Karoq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo.
Taip E. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 7 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamam E. D. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nusprendė susitikti su savo draugais Karoliniškių mikrorajone, tai buvo vakare, vairavo savo automobilį Škoda. Įvažiuodamas į Jankausko g. vidinį kiemą jo automobilį užmetė, galimai užvažiavo ant bortelio, bet to nepastebėdamas nuvažiavo toliau, pravažiuodamas keletą mašinų, pasistatė automobilį ir nuėjo susitikti su savo draugais Maciulevičiaus g. kitoje aikštelėje. Gal po 20 minučių atėjo pasiimti iš savo automobilio dokumentų ir pinigų, nes aikštelėje jie sušalo, nusprendė eiti pavakarieniauti į piceriją. Buvo nustebęs, išsigandęs, kadangi jį užpuolė 3 nemaži vyrukai, kurie pradėjo jį morališkai spausti, neleisdami niekur išeiti ir iškvietė policiją. Atvyko policija, apžiūrėjo jo automobilį, bortelius ir surašė protokolą. Tyrimo metu buvo labai morališkai prispaustas ir bijojo kažkokios didesnės atsakomybės, todėl sakė, kad nevairavo. Būdamas komisariate jis kažkaip pasimetė, buvo prispaustas tiek pareigūnų, tiek tų liudytojų. Jo automobilis nebuvo apgadintas, pats ratlankis buvo neapgadintas, o padangą jis pripūtė ir nuvažiavo. Vieną automobilio raktelį turi jo brolis ir jis kartais pasinaudoja automobiliu. Automobilis priklauso jam, gruodžio 26 d. jį vairavo jis. Jis buvo išgėręs, kai nuėjo susitikti su savo draugais, o kai vairavo, nebuvo išgėręs. Su draugais bendravo apie 20-30 minučių, tuomet ir vartojo alkoholį, o po to nusprendė eiti į piceriją. Žino, kad įstatymas draudžia vartoti alkoholį po eismo įvykio. Savo kaltės neįžvelgia. Jeigu būtų žinojęs, kad padarė eismo įvykį, tai būtų nepasišalinęs, bet jis to nežinojo.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. (V. M.) parodė, kad patruliuojant gavo iškvietimą, kad Jankausko g. į kiemą įvažiavo galimai neblaivus vairuotojas. Vietoje juos pasitiko pranešėjas, šalia stovėjo E. D.. Paklausus pranešėjo, kas atsitiko, šis pasakė, kad matė, kaip automobilį Škoda vairavęs vyras vos neatsitrenkė į vieną automobilį, paskui kliudė kelio bortelį, pradurdamas padangą, ir nuvažiavo toliau. Sustojo, išlipo iš automobilio, nuėjo už namo, vėl grįžo ir tada pranešėjas su draugais jį sulaikė. Jie paklausė E. D., ar šis vairavo automobilį, jis pasakė, kad nevairavo. Asmuo papūsti į alkotesterio matuoklį atsisakė, kadangi nevairavo. Buvo iškviesti kelių policijos pareigūnai įforminimui. Jis su kolega pirmi atvyko į įvykio vietą, jie nieko nematė, visas aplinkybes nurodė pranešėjas. Automobilį apžiūrėjo, ar buvo sugadinimų, neprisimena. Bortelį apžiūrėjo, matėsi, kad juo buvo pravažiuota. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sakė, kad picerijoje vartojo alkoholį. Asmuo nenurodė, kas vairavo automobilį. Vėliau atvyko kiti policijos pareigūnai. Matėsi, kad asmuo neblaivus, sklido alkoholio kvapas iš burnos, bet elgėsi gražiai, priekaištų jam neturėjo. Pareiškėjo klausė, ar tikrai šitas žmogus, jie atsakė, jog tikrai šitas, tai patvirtino ir jo draugai. Jie stovėjo prie pat įvažiavimo, nuo to bortelio, į kurį buvo įvažiuota, atstumas gal 10 metrų ir matė, kaip žmogus važiavo. Automobilis stovėjo gal 15 metrų atstumu nuo pareiškėjo.
Teismo posėdžio metu liudytojas S. K. parodė, kad gavo pranešimą apie eismo įvykį Karoliniškėse. Atvyko antri, bendravo su kolegomis, kurie jau buvo paėmę paaiškinimą žmonių, kurie matė eismo įvykį ir buvo įvykio vietoje, paėmė iš jų tarnybinį pranešimą ir paaiškinimą iš asmens. Automobilį Škoda apžiūrėjo, buvo apgadintas kairės pusės ratlankis ir padanga pradurta. Žmogus iš pradžių aiškino, kad ne jis vairavo, vėliau aiškino, kad ne jis sukėlė eismo įvykį, po to teigė, kad jis tik praeidinėjo šalia automobilio, norėjo pasiimti pinigų, nes buvo netoliese esančioje maitinimo įstaigoje. Jis pats buvo nuėjęs į tą maitinimo įstaigą ir jie sakė, kad panašaus žmogaus nematė. Asmuo atsisakė pasitikrinti blaivumą, motyvavo tuo, kad jis praeidinėjo tik šalia savo automobilio, bet realiai paaiškinti, kodėl automobilio rakteliai pas jį, kad jis po kelių minučių taip pat apsirengęs sugrįžo prie automobilio negalėjo, visi faktai liudijo prieš jį, bet jis nesutiko ir kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą. Siūlė vykti ir į narkologinį. Pagal visus požymius asmuo buvo neblaivus. Asmuo sukėlė įtarimą, nes labai dažnai keitė savo mintis, paaiškinimus, siekdamas išvengti, suklaidinti juos, taip pat nuo asmens sklido aitrus alkoholio kvapas, mano, kad asmuo vartojo ne alų, akys paraudę, kalba nerišli. Bortelių sugadinimai gal ir nežymūs, tačiau nubraukimo požymiai buvo. Asmuo teigė, kad ne jis vairavo, tačiau nenurodė kas, buvo sunku su juo bendrauti. Kolegoms pranešėjas patvirtino, kad jis 100 procentų įsitikinęs, kad tai tas pats asmuo, visi požymiai atitiko, batai, eisena. Buvo apgadintas automobilis ir ginant viešąjį interesą dėl bortelio visada surašo protokolą, nes tai yra žala. Asmuo teigė, kad turi antrą raktelį, tačiau negalėjo nurodyti, kas turi kitą.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. Č. parodė, kad prisimena, kaip stovėjo ir šnekėjo su draugais, kai įvažiavo į kiemą juoda Škoda gana dideliu greičiu, keistai manevruodama kliudė bortelį ir sustojo per dvi vietas. Iš automobilio išlipo žmogus. Jie iškart paskambino 112. Kol laukė pareigūnų, tas pats žmogus grįžo ir tada jie pradėjo su juo bendrauti, neleido jam išeiti. Atvykę pareigūnai asmenį sulaikė. Automobilis atsitrenkė į šaligatvio bortelį, kontaktą stebėjo 3-4 metrų atstumu. Po kontakto automobilis nuvažiavo apie 7-10 metrų, vairuotojas išlipo ir nuėjo. Jiems pasirodė, kad vairuotojas neblaivus, nes kiemas labai duobėtas, o jis įvažiavo dideliu greičiu, keistai manevruodamas vos nekliudė vieno automobilio, atsitrenkė į bortelį ir nuėjo svyruodamas. Asmuo buvo su paltu, tamsiomis kelnėmis. Kai išlipo iš automobilio jis buvo nuo jų maždaug 7 metrų atstumu. Jis greitai pasišalino link Maciulevičiaus gatvės ir jie tada paskambino 112. Kol asmuo sugrįžo, praėjo gal iki 10 minučių. Jis visą laiką buvo toje pačioje vietoje kartu su draugais. Asmuo ėjo į automobilį. Nekilo abejonių, kad tai tas pats asmuo, nes buvo taip pat apsirengęs, taip pat ėjo svyruodamas, ūgis tas pats, sudėjimas irgi. Jie jį šnekino, kad jis neišeitų, asmuo aiškino, kad jis nevairavo, kad jis negėrė, kad jis negirtas, bandė įrodyti, kad ne jis ten buvo, nors tikrai buvo jis. Iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo ir nerišliai kalbėjo. Iš pradžių teigė, kad jis neatsitrenkė, po to sakė, kad jis nevairavo, bet nenurodė, kas vairavo. Policijos pareigūnai atvyko po 10-15 minučių. Jis skambino 2 kartus, pirmą kartą kai jiems sukėlė įtarimą, antrą – kai asmuo sugrįžo. Nėra priežasčių dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti E. D.. Matėsi, kad padanga nuleista, greičiausiai prakirsta, girdėjo, kaip ji išleidinėjo orą, kol privažiavo. Asmenį jie matė iš šono, matė ir veidą, o vėliau iš nugaros. 100 procentų sugrįžo tas pats asmuo, kuris išėjo.
Šalies argumentai
E. D. savo paaiškinime nurodė, kad gruodžio 26 d. atėjo prie savo automobilio ir jį pradėjo kaltinti, kad jis važiavo neblaivus, nors jis buvo kavinėje ir norėjo pasiimti pinigų. Žmonės pradėjo jį kaltinti, kad vairavo neblaivus. Jo automobilis turi 2 raktelius, kurių vienu naudojasi jam nežinia kas. Jis atsisakė tikrintis girtumą dėl to, kad galvoja, jog nereikia tikrinti žmogaus, kuris eina gatve (b. l. 11).
ANK 422 straipsnio 7 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 6 dalį ir KET 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Nors E. D. kaltu ir neprisipažino, tačiau jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, patvirtina byloje esantys duomenys.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. M. (V. M.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 26 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. P. (P.), apie 22.15 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas sulaikė įtariamą neblaivų vairuotoją, kuris su automobiliu Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Jiems atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi pranešėjas J. Č., kuris jiems perdavė neblaivų asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, E. D., kuris įtariama vairavo automobilį. Taip pat pranešėjas paaiškino, kad jis su savo draugu stovėjo automobilio stovėjimo aikštelėje už gaisrininkų mokyklos, kai pastebėjo, kad į aikštelę atvažiavo juodos spalvos automobilis Škoda valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsitrenkė į šaligatvio bortelį, pradūrė priekinę automobilio padangą, automobilio vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo toliau, kur ir priparkavo automobilį. Iš automobilio išlipo vyras, kuris buvo apsirengęs juoda ilga striuke, eidamas vingiavo, matėsi, kad vyras neblaivus ir nuėjo link namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pranešėjas iš karto paskambino į policiją. Po kurio laiko minėtas vyras grįžo prie anksčiau minėto automobilio, pranešėjas su draugu jį sulaikė, kad nepasišalintų bei perdavė policijai. Jiems pabendravus su E. D., vyriškis paaiškino, kad automobilio nevairavo, kas vairavo automobilį negalėjo paaiškinti. E. D. atsisakė pūsti į alkotesterį bei tikrintis kraują (b. l. 4).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės vyriausiojo patrulio S. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 26 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu S. L. (L.), apie 22.50 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje įvyko eismo įvykis. Dirbant eismo įvykio vietoje išsiaiškino, kad 2018 m. gruodžio 26 d. dieną, apie 21.55 val., R. J. g. Vilniuje, prie 4 namo, automobilio SKODA KAROQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. D., vairuodamas automobilį nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės bortelius. Apgadinti 3 gatvės borteliai, t. y. 3 metrai. Eismo įvykio metu apgadintas priekinis kairės pusės ratlankis ir padanga. KET pažeidimas lėmė kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių sugadinimą (apgadinimą), vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Asmuo vengė (atsisakė) neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, aiškindamas, kad ne jis vairavo jam priklausantį automobilį. Kas naudojosi automobiliu, paaiškinti negalėjo. Vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo iki bortelių ir atsitrenkė į juos. Asmenys eismo įvykyje nenukentėjo (b. l. 5).
Iš policijos registro išrašo matyti, jog 2018 m. gruodžio 26 d. 22.55 val. buvo gautas pranešimas, kad kieme ką tik į šaligatvį atsitrenkė automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš automobilio išlipo vairuotojas juodu ilgu paltu, juodomis kelnėmis ir svyruodamas nuėjo link negyvenamų gamybinių patalpų. Pranešėjas laukia vietoje (b. l. 6-7).
Liudytojo J. Č. paaiškinime nurodyta, kad jis stovėjo su draugu M. automobilių stovėjimo aikštelėje Jankausko gatvėje už gaisrinės. Jiems bešnekant į kiemą įsuko juodos spalvos automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į bortelį ir nuvažiavo prie parkavimo vietos. Pastatęs automobilį bei svirduliuodamas vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos link (duomenys neskelbtini) namo. Vairuotojas sukėlė įtarimą kad yra neblaivus, todėl paskambino numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Po to pamatė, kad grįžta asmuo panašiai apsirengęs (juodu paltu), panašaus ūgio kaip ir automobilį Škodą vairavęs asmuo. Tada jis su M. R. bandė jį sulaikyti nuo vairavimo ar pasišalinimo, kol atvyks patruliai. Atvykus policijos pareigūnams, jiems viską paaiškino (b. l. 10).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje pavaizduotas eismo įvykis (b. l. 8), papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose aprašyti automobiliui Škoda padaryti apgadinimai (b. l. 9), VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad eismo įvykio metu vairuotas automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. D. (b. l. 12), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 13) bei nuotraukos iš Eismo įvykių informacinės sistemos (b. l. 15-19).
Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad E. D., duodamas paaiškinimus tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nuoseklus, keitė savo įvykio versiją. Iš pradžių E. D. teigė, kad jis nevairavo transporto priemonės, o tai darė jam nežinomas asmuo, kuris turi antrą automobilio raktelį (b. l. 11), o teisme jau paaiškino, jog tai jis vairavo transporto priemonę, tačiau tai darė blaivus, o alkoholį vartojo po to, be to, automobiliu neva naudojasi ir jo brolis. Tuo tarpu liudytojų parodymai tiek tyrimo metu (paaiškinime (b. l. 10), tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 4-5), tiek bylą nagrinėjant teisme išliko nuoseklūs. Liudytojas J. Č. nurodė, kad yra užtikrintas tuo, kad automobilį vairavo tas pats asmuo, kuris po 10 minučių sugrįžo prie automobilio ir dėl to abejonių jam tikrai nekyla. Nurodė, kad matė, kaip automobilis „Škoda“ dideliu greičiu, keistai manevruodamas, kliudė bortelį ir sustojo per 2 automobilių stovėjimo aikštelės vietas. Iš automobilio išlipęs žmogus ėjo svirduliuodamas, todėl kilo įtarimas, kad jis vairavo neblaivus. Bendraujant su asmeniu nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tai gali patvirtinti ir jo draugai buvę kartu. Savo ruožtu liudytojas S. K. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad asmuo iš pradžių aiškino, kad ne jis vairavo automobilį, vėliau aiškino, kad ne jis sukėlė eismo įvykį, po to teigė, kad jis tik praeidinėjo šalia automobilio, norėjo pasiimti pinigų, nes buvo netoliese esančioje picerijoje. S. K. paaiškino, jog buvo nuėjęs į tą maitinimo įstaigą, tačiau jos darbuotojai sakė, kad panašaus asmens nematė. Asmuo sukėlė įtarimą, nes labai dažnai keitė savo mintis, paaiškinimus, siekdamas išvengti, suklaidinti juos. Nuo asmens sklido aitrus alkoholio kvapas, akys paraudę, kalba nerišli. Jo manymu, asmuo vartojo ne alų. Liudytojas V. M. taip pat nurodė, kad matėsi, jog asmuo yra neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas.
Nors E. D. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad palikęs automobilį jis nuėjo iki draugų kompanijos, su kuria vartojo alkoholinius gėrimus apie 20-30 min., tačiau tokiai versijai prieštarauja kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas J. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo asmens pasišalinimo iš įvykio vietos iki jo grįžimo prie automobilio praėjo iki 10 minučių, o policijos pareigūnai atvyko po 10-15 minučių. Liudytojas taip pat nurodė, kad asmuo grįžo anksčiau nei atvyko policijos pareigūnai. Liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos registro duomenys, kuriuose nurodyta, kad informacija gauta 21.58 val., pirmas policijos ekipažas išsiųstas 22.07 val., pirmo patrulio atvykimo laikas 22.13 val. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog per tokį trumpą laiką, E. D. spėjo nueiti su draugais išgerti alkoholio ir grįžti iki atvykstant policijos pareigūnams, kurie, kaip rodo byloje esantys duomenys, atvyko maždaug po 15 minučių nuo informacijos gavimo. Taip pat pastebėtina, kad tyrimo metu E. D. nurodė buvęs kavinėje „Focus pizza“, o teisme jau aiškino, kad pastatęs automobilį nuėjo susitikti su savo draugais Maciulevičiaus g. kitoje aikštelėje, gal po 20 minučių atėjo pasiimti iš savo automobilio dokumentų ir pinigų, nes aikštelėje jie sušalo, nusprendė eiti pavakarieniauti į piceriją. Taigi, akivaizdu, kad E. D., duodamas paaiškinimus, nebuvo nuoseklus.
Pažymėtina, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir KET 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus, vairavo prieš vartojant alkoholį ir kt.), reikšmės neturi. Analizuojamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-303/2015). Teismo vertinimu, nepaisant to, kad nuo E. D. vairavimo fakto iki policijos pareigūnų reikalavimo pasitikrinti neblaivumą praėjo apie 15 minučių, E. D. šiuo atveju neprarado vairuotojo statuso, nes transporto priemonę, kaip jau minėta aukščiau, jis akivaizdžiai vairavo. Pats E. D. teismo posėdžio metu pripažino vairavęs transporto priemonę, tačiau neigė tai daręs neblaivus.
Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. D. nurodė, jog atsisakė pūsti, nes nevažiavo automobiliu (vėliau teigė, kad važiavo tačiau prieš vartojant alkoholinius gėrimus), tačiau policijos pareigūnai V. M. ir S. K. nurodė, kad asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu bei priklausomybės ligų centre, tačiau jis tai padaryti kategoriškai atsisakė. Pažymėtina, kad asmuo privalo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams, nekvestionuodamas jų teisėtumo. Abejodami gautų rezultatų objektyvumu, vairuotojai vėliau gali patys imtis veiksmų tam, kad būtų gautas, jų nuomone, teisingas ir objektyvus jų blaivumo patikrinimo rezultatas, arba ginčyti gautus rezultatus, nurodydami kitas aplinkybes, pasak jų, patvirtinančias, jog transporto priemonės vairavimo metu jie buvo blaivūs (kaip kad yra nagrinėjamu atveju). Tačiau tai nepaneigia jų pareigos prieš tai paklusti policijos pareigūnų reikalavimams ir pasitikrinti neblaivumą (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-287-387/2015).
E. D. parodė, jog vairavo blaivus ir alkoholį vartojo tik vėliau, o iki automobilio sugrįžo tik pasiimti dokumentų ir pinigų. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad netgi darant prielaidą, jog asmuo vairavo automobilį būdamas blaivus, vadovaujantis KET 17 punkto reikalavimais, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jis turėjo pareigą pasitikrinti blaivumą, juolab turint omenyje tai, kad, byloje nustatyta, jog E. D. automobiliu užkabino kelio bortelį, t. y. galimai padarė eismo įvykį.
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole E. D. veika kvalifikuota kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius ir bylos nagrinėjimo teisme metu gautus dokumentus bei išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia, kad atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, E. D. veika turi būti perkvalifikuota į administracinį nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad aptariamo įvykio metu reali žala jokiam turtui nebuvo padaryta.
SEAKĮ 1 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi, norint veiką laikyti eismo įvykiu pagal SEAKĮ, kiekvienu atveju turi kilti įstatyme nurodyti padariniai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus rašte nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad kelio bortas yra nepakrypęs, eismo saugumui pavojaus nekelia, būtinų borto remonto darbų atlikimui poreikio nėra. Atsižvelgus į išdėstytus faktus kelio bortų remonto ar pakeitimo darbų atlikti neplanuoja ir pretenzijos dėl žalos nereiškia (b. l. 35). Rašte nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos (b. l. 37-39). Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodė, kad jo automobilis ir ratlankis nebuvo apgadinti, o padangą jis pripūtė ir nuvažiavo. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad žala įvykio menu nebuvo padaryta ir eismo įvykis, kaip jį apibrėžia SEAKĮ, nebuvo padarytas.
Apie galimą E. D. inkriminuojamų administracinių nusižengimų perkvalifikavimą į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu buvo informuotas. Nagrinėjamu atveju veikos perkvalifikavimas lengvina administracinėn atsakomybėn traukimo asmens padėtį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus visus bylai reikšmingus duomenis, darytina išvada, jog E. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.
Skirdamas E. D. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį (nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 2-3), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas. E. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. D. skirtina ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei sankcijoje numatytas minimalus. ANK 422 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų. Atsižvelgiant į tai, E. D. skirtina ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 422 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalimi, paskirti E. D. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18095872331.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.