- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-509-657/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6363-985/2015, kuria netenkintas pareiškėjos R. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. V. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstoliui Artūrui Augliui ir sustabdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties vykdymą.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas sprendė, jog pareiškėja teikdama teismui prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo nepateikė skundo dėl antstolio veiksmų egzemplioriaus, prašymo visiškai nemotyvavo ir nenurodė konkrečių aplinkybių, kurias įvertinus būtų galima daryti teisiškai reikšmingą išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymo veiksmus. Aplinkybė, jog pareiškėja antstolio patvarkymą gavo 2015 m. gruodžio 9 d., nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šių priežasčių teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja R. V. prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, bei pateikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą. Nurodė, kad nustatęs trūkumus, teismas turėjo įpareigoti pareiškėją juos pašalinti ir tik tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nebūtų pašalinti, prašymas galėtų būti atmestas. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį. Antstolis Giedrius Salickas 2015 m. rugsėjo 18 d. užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojos BUAB „RVN“ bankroto administratoriui. Teismo argumentas, kad pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemotyvuotas, ir jame nenurodytos konkrečios aplinkybės, yra nepagrįstas. Teismui su prašymu buvo pateikti rašytiniai įrodymai, o aplinkybės, nurodytos šiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Nors vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojai, antstolis Artūras Auglys areštavo pinigines lėšas ir nuskaitė pinigines sumas – visą darbo užmokestį iš R. V. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Tai ir yra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus, kadangi jau atsirado žala, o vykdymo veiksmų nesustabdžius padarytos žalos dydis didės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos R. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisė į teisminę gynybą, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi prejudicinės galios. Tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, esamos faktinės ir teisinės padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas.
Viena laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
Pareiškėja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi sumažino ieškovei Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirtą baudą, o vykdomoji byla antstolio G. Salicko yra užbaigta, vykdomasis dokumentas yra gražintas išieškotojai BUAB „RVN“ bankroto administratorei UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir jį išdavusiai institucijai Marijampolės rajono apylinkės teismui.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog asmuo pateikiantis skundą dėl antstolio veiksmų turi teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas ginčas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 2 d.), tačiau pareiškėja skundo dėl antstolio veiksmų kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė.
Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, jog antstolio Giedriaus Salicko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0182/14/02225 pagal pateiktą vykdymui Marijampolės 2014 m. rugsėjo 24 d. išduotą vykdomąjį dokumentą. Būtent ši byla ir yra užbaigta antstolio D. Salicko 2015 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu.
Tuo tarpu antstolio Artūro Auglio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0023/15/01874 pagal pateiktą vykdymui Alytaus rajono 2015 m. balandžio 22 d. nutartį – dėl baudos iš R. V. išieškojimo. Duomenų apie tai, jog ši vykdomoji byla būtų nutraukta ar užbaigta įstatymų nustatyta tvarka byloje nėra. Ta aplinkybė, jog pareiškėjai R. V. Alytaus rajono 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi paskirta bauda buvo sumažinta Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-1744-480/2015) neturi teisinės reikšmės sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėja neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, ir pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Vertindamas pareiškėjos prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad pareiškėja nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai. Net, jeigu ir būtų laikoma, jog pareiškėjos prašymas pareikštas kaip prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio (CPK 147 str. 3 d.), tačiau ir šiuo atveju prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pakankamai pagrįstas, o taip pat nenurodyta, kodėl pareiškėja nepateikė skundo dėl antstolio veiksmų kartu su prašymu. Juolab, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nei skundo dėl antstolio A. Auglio veiksmų, nei kito procesinio dokumento (pvz. ieškinio) pareiškėja nėra pateikusi. Nesant kokio materialaus reikalavimo dėl kurio pareiškėjai galėtų būti priimtas palankus sprendimas, nesiejant pareiškėjos prašymo su konkrečia byla, nėra pagrindo sustabdyti vykdymo procedūras vykdomojoje byloje Nr. 0023/15/01874 dėl baudos iš R. V. išieškojimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu ir pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.