Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kazlų Rūdos savivaldybėje atstovei Godai Černiauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui V. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kazlų Rūdos savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija pateikė išvadą, kad ieškiniui pritaria.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. spalio 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-643-633/2008 iš atsakovo dukros E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po 220 Lt (63,71 Eur). Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje 63,71 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti po 215 Eur kas mėnesį. Atsakovas sutinka teikti išlaikymą po 100 Eur.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo sumos padidinimo, pažymi, kad vaikams augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Be to vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.

Išlaikymas priteistas po 63,71 Eur, šalių dukrai esant 4 metų amžiaus, kai tuo tarpu dabar ji lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Akivaizdu, kad vaikui augant ir esant pakitusiai ekonominei situacijai, priteisto išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymą priteisti pagal šiuo metu esančius vaiko poreikius.

Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo po 215 Eur išlaikymą kas mėnesį, teismo posėdyje sutiko, kad atsakovas teiktų po 180 Eur. Pateikė skaičiavimus, kad dukros poreikiams kas mėnesį reikia apie 400 Eur: maistas 160 Eur; apranga, avalynė 70 Eur; sveikatos priežiūros išlaidos 30 Eur; komunaliniai mokesčiai 40 Eur; higienos priemonės 40 Eur; išlaidos vaiko ugdymui 60 Eur. Atsakovas sutinka teikti 100 Eur.

Atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę situaciją ir maisto kainas, įvertinus tai, kad šalių dukra lanko mokyklą, yra alergiška, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams yra pagrįstos.

Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), pajamos apie 500 Eur; turi automobilį; registruoto nekilnojamojo turto neturi; santaupų neturi; turi dar vieną dukrą, gim. (duomenys neskelbtini) m.

Atsakovas dirba pas asmenį, vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, kaip matyti iš SODROS duomenų nuo 2020-05-05; taip pat jam išmoką moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, draudimo laikotarpis nuo 2020-02-11 iki 2020-11-10 suma 297,13 Eur; turto neturi; turi dar vieną dukrą, kuriai teikia išlaikymą. Nuo 2010 m. lankosi reguliariai (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad, dirbti reguliariai negali dėl sveikatos.

Taigi nagrinėjamu atveju dukros poreikiai išaugo, ir nors šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, vaiko poreikių pasikeitimas yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Ieškovė posėdyje nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį sutinka, kad atsakovas teiktų po 180 Eur, nors dukros poreikiams nurodė išleidžianti apie 400 Eur. Be to šalių dukra gauna valstybės skiriamas lėšas po 60 Eur.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020 pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Kasacinis teismas minėtoje byloje suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, jog, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Kadangi nuo 2020 m. sausio mėnesio vaikui skiriama 60 Eur išmoka, todėl vaikui reikalingas išlaikymas apskaičiuojamas taip: 400 Eur – 60 Eur = 340 Eur. Tėvų pareigos yra lygios, kiekvienam tenkanti išlaikymo dalis sudaro po 170 Eur, tačiau šiuo atveju įvertinus atsakovo sveikatos būklę, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl iš atsakovo dukros išlaikymui priteistina po 150 Eur. Atsakovo nurodyta 100 Eur suma, neatitiktų vaiko poreikių, o ieškovei perkelti visą vaiko išlaikymo naštą, būtų socialiai neteisinga. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad ėmėsi visų galimybių gauti didesnį darbo užmokestį, tačiau dėl sveikatos negalėtų uždirbti daugiau ir taip pagerinti turtinę padėtį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Abi šalys byloje atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl susidarę išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo padidinimo nukreiptina vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 282 straipsniais,

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-643-633/2008 iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį nepilnametės dukros E. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai, E. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. lapkričio 14 d., iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo nukreipti vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.