Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-495-777/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-09
Bylos Nr.: e2A-495-777/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01787-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas: T. L., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, mažajai bendrijai „KOM NET“, uždarajai akcinei bendrovei „AMstructure“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Giminės“, D. P., J. Š., K. Z.

Kategorijos

2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai
2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-495-777/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01787-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.2.10; 2.4.2.12.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams T. L., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, mažajai bendrijai „KOM NET“ ir uždarajai akcinei bendrovei „AMstructure“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Giminės“, D. P., J. Š. ir K. Z., dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statytojui T. L. 2020 m. balandžio 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti statytoją mažąją bendriją (toliau – MB) „KOM NET“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir nustatytą žemės naudojimo būdą atitinkančią projektinę dokumentaciją ir tinkamai atlikus visas teisės aktuose numatytas procedūras gauti naują statybą leidžiantį dokumentą; 3) per nustatytą terminą neįvykdžius 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti statytoją MB „KOM NET“ T. L., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AMstructure“ lėšomis per 1 mėnesį nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)statomą neypatingosios kategorijos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštą ir sutvarkyti statybvietę; 4) jeigu šio ieškinio 3 punkte nustatytas įpareigojimas per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) statomą neypatingosios kategorijos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštą ir sutvarkyti statybvietę, visas lėšas išieškant iš statytojos MB „KOM NET“; 5) priėmus sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:

2.1. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 10 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-30-200910-00064 (toliau – Patikrinimo aktas), jame konstatavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikta teisė statytojui T. L. statyti neypatingosios kategorijos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštą (toliau – Statinys) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal statinio statybos projektą „Ryšių (telekomunikacijų) tinklų 29,5 m aukščio bokšto (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ (toliau – Projektas), parengtą 2020 m. UAB „AMstucture“, yra neteisėtas.

2.2. Žemės sklypui galioja Klaipėdos rajono bendrojo plano (TPDR Nr. T00065561), patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 (toliau – Bendrasis planas), sprendiniai, o Projektas buvo rengiamas įgyvendinant Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę vykdyti statybą, atitinkančią savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius, kai neparengti detalieji planai.

2.3. Statytojo statomas neypatingosios kategorijos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštas nepatenka į Reglamento 4 priede pateiktą Visuomenei svarbių statinių (jų dalių) sąrašą, tačiau pagal Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje, kurioje suprojektuotas Statinys, neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai (detalieji planai), visuomenės informavimas apie Statinio projektavimą yra privalomas. Mano, kad Reglamento VIII skyriaus nustatyta tvarka turėjo būti atliktos visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą procedūros ir nustatyta tvarka gautas pritarimas pateiktiems projektiniams pasiūlymams.

2.4. Patikrinęs Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) nustatė, kad duomenų apie statytojo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateiktą prašymą informuoti visuomenę apie parengto Statinio, adresu (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus ir pritarti projektiniams pasiūlymams nėra. Taip pat nurodė, kad statytojas visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus ir pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūrų nėra atlikęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 1 334 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovės UAB „AMstructure“ naudai. Priteisė iš ieškovės 666 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovo T. L. naudai.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad statinys (elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštas) nepriskiriamas prie visuomenei svarbių statinių. Konstatavo, jog tiek Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, tiek statybos reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ numato pareigą rengti projektinius pasiūlymus ir juos viešinti, kai neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentais su nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnį. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti privalomą projektinių pasiūlymų teikimą ir viešinimą, taikoma su išlygomis. To paties įstatymo 20 straipsnio 5 dalis numato išimtis, kai projektiniai pasiūlymai, jų viešinimas neprivalomi, viena iš jų – kai statant naujus statinius ir rekonstruojant, remontuojant esamus statinius, kai jų statybai nereikalingas leidimas statyti naują statinį arba leidimas rekonstruoti statinį arba nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis arba nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas.

4.2. Pažymėjo, kad statinys suprojektuotas ir statomas nekeičiant faktinio (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdo, nėra didinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis, todėl padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios projektinių pasiūlymų teikimą ir viešinimą žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, šiuo atveju netaikomos.

4.3. Nustatė, kad bokštui naudoti reikia mažesnio nei 0,01 ha žemės ploto, dėl to jo statybai atskiras sklypas neformuojamas. Taip pat pažymėjo, jog elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštų statybos santykius reglamentuoja ne tik Statybos, Žemės, Teritorijų planavimo, bet ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas. Leidimo išdavimo metu (2020 m. balandžio 14 d.) galiojusio Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties. Padarė išvadą, kad ryšio bokštų statyba galėjo būti vykdoma bet kokios paskirties žemėje nekeičiant jos paskirties ir atitinkamai naudojimo būdo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – inspekcijos patikslintą ieškinį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad nesutinka su argumentais dėl Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytos ir teismo taikytos projektinių pasiūlymų rengimo ir viešinimo išimties (nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis) taikymo. Teigia, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, yra nustatyti trys konkretūs žemės naudojimo būdai: 1) komercinės paskirties objektų teritorijos; 2) atskirųjų želdynų teritorijos; 3) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Pažymėjo, kad ginčijamu statybos leidimu leista statyti elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštą, kurio paskirtis – ryšių (telekomunikacijų) tinklų. Nurodė, kad elektroninių ryšių infrastruktūrai priskiriamo bokšto statyba negalima kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdai: 1) komercinės paskirties objektų teritorijos, 2) atskirųjų želdynų teritorijos, 3) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos – jo statybai vienas iš žemės sklypo naudojimo būdų turėtų būti nustatytas ar pakeistas į žemės sklypo naudojimo būdą „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog numatomai statybai ir planuojamai veiklai vykdyti buvo privaloma keisti nustatytą žemės naudojimo būdą, negalima daryti išvados, kad egzistuoja Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta situacija, leidžianti nekeisti faktinio (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdo ir nerengti projektinių pasiūlymų.

6.2. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad teritorijai, kurioje yra statinio statybos sklypas, nėra parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame būtų nustatytas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas teritorijos naudojimo reglamentas, neypatingojo inžinerinio statinio – elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokšto, nepatenkančio į visuomenei svarbių statinių sąrašą, statybai yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat teigia, kad turi būti keičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, todėl mano, kad šio statinio statybai nėra taikytinos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytos išimtys ir visuomenės informavimas apie numatomą statinio projektavimą yra privalomas. Mano, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas nesilaikant privalomos visuomenės informavimo procedūros, pažeidžiant nustatytus žemės sklypo naudojimo būdus, yra neteisėtas ir turi būti panaikintinas.

6.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Inspekcijos patikslintą ieškinį, nepagrįstai rėmėsi ir taikė Žemės įstatymo ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nuostatas ir konstatavo, kad dėl to, jog bokštui naudoti reikia mažesnio nei 0,01 ha žemės ploto, jo statybai atskiras sklypas neformuojamas. Pažymėjo, jog paminėtas reglamentavimas, kuriuo rėmėsi teismas priimdamas ginčijamą sprendimą, sprendžiant šį ginčą netaikytinas, kadangi šios normos nustato tik nesuformuotų žemės plotų formavimo į žemės sklypus sąlygas, kai dar nėra sklypų, turinčių nustatytas ribas, naudojimo paskirtį, naudojimo būdus ir kitų juos apibūdinančių kadastro duomenų. Atkreipė dėmesį, jog kai žemės sklypai jau suformuoti ir suprojektuoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, juose vykdoma ūkinė veikla, įskaitant ir statybą, turi atitikti nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, kaip numato ir to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei Aprašas. Mano, kad nagrinėjamu atveju ginčo sklypo formavimo aplinkybės nėra susijusios su įrodinėjimo dalyku, ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu sklypas jau buvo suformuotas ir įregistruotas, todėl mano, kad statybos galimybė ir jos sąlygos sietinos su esamame sklype leidžiamomis veiklomis, o ne su teorinėmis galimybėmis, kaip galėjo būti suformuotas sklypas.

6.4. Nurodė, kad suprojektuotas statinys, dėl kurio 2020 m. balandžio 14 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), – neypatingiesiems statiniams priskirtinas elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštas, kurio paskirtis – ryšių (telekomunikacijų) tinklų. Mano, kad pagal statinio naudojimo paskirtį statinys gali būti statomas tik žemės sklype, kuriam nustatytas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdas. Kitu atveju numatyto naudojimo būdo nesilaikymas pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatas.

6.5. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir nepagrindė, kokiu pagrindu šiuo atveju turi būti taikomos Elektroninių ryšių įstatymo nuostatos. Teigia, kad šis Elektroninių ryšių įstatymas yra skirtas konkretiems subjektams, kuriems nepriskiriami statytojas T. L. ir statytojo teises perėmusi MB „KOM NET“, daro išvadą, kad nurodytos teisės normos taikytos nepagrįstai, o tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Teigia, kad apeliantė apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos nurodė patikslintame ieškinyje. Pažymi, kad atitinkamai motyvai ir argumentai, dėl kurių nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu, taip pat išdėstyti atsakovės šioje civilinėje byloje teiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį, todėl jų nebekartoja.

8.2. Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog „elektroninių ryšių infrastruktūrai priskiriamo bokšto statyba negalima kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdai 1) komercinės paskirties objektų teritorijos, 2) atskirųjų želdynų teritorijos, 3) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“, jo statybai vienas iš žemės sklypo naudojimo būdų neva turėtų būti nustatytas ar pakeistas į žemės sklypo naudojimo būdą „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“. Atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punktą atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Mano, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo konkrečiu atveju elektroninių ryšių bokštui aptarnauti reikia ne didesnio kaip 0,01 ha žemės ploto.

8.3. Mano, kad apeliantė klaidingai interpretuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas. Teigia, kad tą patvirtina, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatytas reglamentavimas: ,,Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai.“ Daro išvadą, kad yra akivaizdu, jog iš žemės sklypo, turinčio ribas, gali būti teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti atskiri žemės sklypai. Pažymėjo, kad šiuo atveju elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštas yra statomas žemės sklypo plote, ne didesniame kaip 0,01 ha, o tai reiškia, kad jo statybai atskiras sklypas neformuojamas.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai T. L., MB ,,KOM NET“ ir UAB „Amstructure“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovų naudai visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog suprojektuotas bokštas nėra ypatingasis statinys, o yra tik neypatingasis statinys, tai, atsakovų nuomone, reiškia, kad jis nėra svarbus visuomenei. Pažymėjo, jog byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad toje vietoje nėra parengto detaliojo plano, o galioja tik Gargždų miesto bendrasis planas ir Klaipėdos rajono savivaldybės bendrasis planas. Akcentavo, kad iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatų matyti, jog visuomenės informuoti nereikia šiais atvejais: l) kai nereikalingas statybos leidimas; 2) kai nekeičiamas faktinis žemės sklypo naudojimo būdas; 3) kai nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis; 4) kai nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas konstatavo, kad ginčo statinys statomas nekeičiant faktinio žemės sklypo naudojimo būdo, ką ginčija ieškovė (2 atvejis). Nors ieškovė nurodo, jog nėra teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų numatyta galimybė statyti ginčo pastatą (4 atvejis). Todėl ieškovė mano, jog buvo privalomas visuomenės informavimas.

10.2. Mano, kad ieškovė yra neteisi teigdama, jog nėra teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų numatyta galimybė statyti ginčo pastatą. Pažymi, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T1 1-333 patvirtino savivaldybės bendrąjį planą, jo infrastuktūros plėtros brėžinyje, toje vietoje, kur pastatytas ginčo statinys, yra kaip tik numatyta statyti tokį bokštą, ir netgi aukštesnį. Daro išvadą, kad tai taip pat patvirtina, jog ginčo statinys šiuo metu jau atitinka ir anksčiau nurodytą 4 išimtį. Akcentavo, kad teisės aktai, švelninantys reikalavimus, turi atgalinę galią, todėl mano, kad bendrojo plano nuostatos dėl ryšių bokšto statybos toje vietoje yra taikomos ir ginčijamam statybos leidimui.

10.3. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pačios ieškovės patikrinimo akte konstatuota, jog statinio projektų sprendinių atitiktis nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų, kitų teisės aktų nuostatų (dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, užstatymo tipo, užstatymo tankio, užstatymo intensyvumo, užstatymo tūrio rodiklio, statinio paskirties, tipo, aukščio, aukštų skaičiaus, statybos zonos, statybos linijos, statinio matmenų (Patikrinimo akto 3.3 papunktis), tai reiškia, jog Statinio statyba minėtame žemės sklype galima nekeičiant sklypo naudojimo būdo.

10.4. Nurodė, kad statomas bokštas yra inžinerinis statinys – ryšių inžinerinio tinklo dalis. Mano, kad pagal sklypo paskirtį jis gali būti statomas šiame sklype ir atitinka jo paskirtį, o tai reiškia, kad žemės sklypo naudojimo būdo statant bokštą keisti nereikia, todėl bokšto statyba atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytą 2 išimtį.

10.5. Nurodė, kad bokštui naudoti reikia mažesnio nei 0,01 ha žemės ploto, tai reiškia, jog jo statybai atskiras sklypas neformuojamas, o jis statomas esamame sklype. Daro išvadą, kad ginčo bokštas, jei jis neužima daugiau kaip 0,01 ha ploto, statomas esamame sklype, neformuojant jam atskiro sklypo, nesvarbu, kokios paskirties būtų sklypo naudojimas, nes esant tokiam reglamentavimui galima daryti pagrįstą išvadą, kad jei negali būti formuojamas mažesnis nei 0,01 ha ploto atskiras sklypas, tai negali būti nustatoma ir mažesnio kaip 0,01 ha ploto sklypo atskira naudojimo paskirtis.

10.6. Nurodė, kad statomas bokštas yra elektroninių ryšių infrastruktūros dalis, pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 3 straipsnio 17 dalį elektroninių ryšių tinklo teikimas – elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės juo naudotis suteikimas. Mano, kad bokšto statytojas yra elektroninių ryšių tinklo teikėjas, priešingai, ne teigia ieškovė, nes jis steigia ryšių tinklą ir suteikia galimybę juo naudotis, tai patvirtinantys įrodymai yra byloje pateikti ir netgi apie juos nurodoma apeliaciniame skunde. Mano, kad ieškovė tokiais savo aiškinimais elektroninių ryšių teikėjų ratą susiaurina tik iki tų asmenų, kurie faktiškai teikia elektroninių ryšių paslaugas, o ne vadovaujasi ERĮ 3 straipsnio 17 dalyje apibrėžtu jų ratu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės bei atsakovų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti išduotą statybos leidimą negaliojančiu ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 14 d. išdavė atsakovui T. L. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikta teisė statytojui, t. y. atsakovui T. L., statyti neypatingosios kategorijos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal statinio statybos projektą „Ryšių (telekomunikacijų) tinklų 29,5 m aukščio bokšto (duomenys neskelbtini) statybos projektas“, parengtą 2020 m. UAB „AMstucture“. Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 10 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-30-200910-00064, kuriame konstatavo, jog Savivaldybės 2020 m. balandžio 14 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas neteisėtai.

15. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog minėtame patikrinimo akte nustatyti šie pažeidimai: 1) pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 24 straipsnio 3 dalį ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.2 punkto nuostatas nepateikė privalomų pateikti projektinių pasiūlymų (Patikrinimo akto 2.1 punktas), t. y. neatlikta visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus ir pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūra (statytojas nepateikė parengtų statinio projektinių pasiūlymų ir prašymo apie tai informuoti visuomenę, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas) ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte nustatytus reikalavimus.

16. Akcentuotina, jog apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylai reikšmingu teisinio reglamentavimo aiškinimu.

17. Pagal SĮ 37 straipsnį savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai TPĮ 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras.

18. Akcentuotina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad statybos leidimo išdavimo metu ginčo elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštas nepateko į STR 1.04.04:2017 4 priede nurodytų visuomenei svarbių statinių sąrašą, todėl šiuo atveju analizuotinas TPĮ 20 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas.

19. Pagal TPĮ 20 straipsnio 1 dalį žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Tokiu atveju savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka (TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

20. TPĮ 20 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) nustatytos išimtys, kada projektinių pasiūlymų viešinimas nėra privalomas. Pagal TPĮ 20 straipsnio 5 dalį, statinių statyba, netaikant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto, galima: statant naujus statinius ir rekonstruojant, remontuojant esamus statinius, kai jų statybai nereikalingas leidimas statyti naują statinį arba leidimas rekonstruoti statinį arba nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis arba nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas (1 punktas), vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypuose statant naujus, rekonstruojant, remontuojant pastatus, kai nepažeidžiamas teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis, maksimalus sklypo užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti kaip atskiri sklypai, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei) (2 punktas), atnaujinant (modernizuojant) gyvenamuosius pastatus ir socialinės infrastruktūros objektus, kai nekeičiama statinių naudojimo paskirtis ir pastatais užstatytas plotas, aukštis ir tūris (neįvertinant šių parametrų pasikeitimo dėl išorinių atitvarų šiltinimo, išorės apdailos keitimo, balkonų ir lodžijų stiklinimo, įėjimo laiptelių, nuovažų, liftų ar keltuvų įrengimo) (3 punktas), statant ar atstatant sodybas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) numatytais atvejais (4 punktas).

21. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl TPĮ 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytos ir teismo taikytos projektinių pasiūlymų rengimo ir viešinimo išimties (nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis) taikymo. Teigia, kad ginčo žemė sklypui, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, yra nustatyti trys konkretūs žemės naudojimo būdai: 1) komercinės paskirties objektų teritorijos; 2) atskirųjų želdynų teritorijos; 3) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Pažymėjo, kad ginčijamu statybos leidimu leista statyti elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštą, kurio paskirtis – ryšių (telekomunikacijų) tinklų. Teigia, kad jo statybai vienas iš žemės sklypo naudojimo būdų turėtų būti nustatytas ar pakeistas į žemės sklypo naudojimo būdą „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog numatomai statybai ir planuojamai veiklai vykdyti buvo privaloma keisti nustatytą žemės naudojimo būdą, negalima daryti išvados, kad egzistuoja TPĮ 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta situacija, leidžianti nekeisti faktinio (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdo ir nerengti projektinių pasiūlymų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

22. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D‑37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Naudojimo būdų turinio aprašo 21 punkto nuostatas, elektroninių ryšių infrastruktūros statyba galima kitos paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas yra susisiekimo ir kitų inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad, formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bokštui naudoti reikia mažesnio nei 0,01 ha žemės ploto, apeliantė šių faktinių bylos aplinkybių neginčija, todėl akivaizdu, jog bokšto statybai atskiras sklypas neformuojamas, o apeliacinio skundo argumentai, kad nėra pagrindo taikyti TPĮ 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą išimtį, atmestini kaip nepagrįsti.

23. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir taikė Žemės įstatymo ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nuostatas, kadangi šios normos nustato tik nesuformuotų žemės plotų formavimo į žemės sklypus sąlygas, kai dar nėra sklypų, turinčių nustatytas ribas, naudojimo paskirtį, naudojimo būdus, ir kitų juos apibūdinančių kadastro duomenų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad, formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų: atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl elektros linijų stulpų ir kitų inžinerinės infrastruktūros objektų buvimo žemės sklype paskirties ar žemės sklypo naudojimo būdų, įstatymų leidėjas numatė išimtį, jog, naujai formuojamuose ar jau esamuose (suformuotose) žemės sklypuose statant (jau esant pastatytiems) elektros linijų stulpus ir kitus inžinerinės infrastruktūros objektus, atskiru žemės sklypu žemės plotai neformuojami. Tai reiškia, jog nurodytos Žemės įstatymo ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės gali būti taikomos tiek nesuformuotiems, tiek ir jau suformuotiems žemės sklypams.

24. Nors apeliaciniu skundu apeliantė pagrįstai teigia, kad kai žemės sklypai jau suformuoti ir suprojektuoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, juose vykdoma ūkinė veikla, įskaitant ir statybą, turi atitikti nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, kaip numato ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei Aprašas, tačiau, kaip minėta šios nutarties 22 punkte, įstatymų leidėjas numatė išimtį, jog elektroninių ryšių infrastruktūros statyba galima ir kitos paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas yra susisiekimo ir kitų inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Šiuo atveju kaip tik ir susiklostė tokia situacija, jog statomas neypatingosios kategorijos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) bokštas, kuriam naudoti reikia mažesnio nei 0,01 ha žemės ploto, atitinka Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą išimtį, todėl šiuo atveju Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos.

25. Nors apeliaciniu skundu pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokiu pagrindu taikė ERĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau šios aplinkybės nedaro skundžiamo sprendimo neteisėto. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pagrįstai 2020 m. balandžio 14 d. išdavė atsakovui T. L. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir neturėjo pareigos atlikti visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus ir pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūrų, kadangi ginčo statinys patenka į TPĮ 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą išimtį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kaip papildoma aplinkybe vadovavosi ir ERĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įvertinus visus kitus tiek skundžiamo sprendimo, tiek ir apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, nelaikytina esmine bei darančia skundžiamą sprendimą negaliojančiu aplinkybe.

26. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Atsakovių UAB „AMstructure“ bei MB „KOM NET“ atstovas advokatas V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. kovo 26 d. sąskaitas už teisines paslaugas Nr. 4/2022 bei Nr. 5/2022, taip pat sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovės UAB „AMstructure“ bei MB „KOM NET“ sumokėjo advokatui po 1 000 Eur už teisines paslaugas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad atsakovių prašoma priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl įvertinus tai, jog apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės atsakovėms UAB „AMstructure“ bei MB „KOM NET“ priteistina po 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

30. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

31. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje negauta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amstructure“ naudai.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovės mažosios bendrijos „KOM NET“ naudai.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė