- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-02
- Bylos Nr.
- eI2-1062-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03023-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Sigita Fomičiova, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Inoda“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20000 (toliau – ir Nutarimas); 2) priteisti UAB „Inoda“ turėtas bylinėjimosi išlaidas iš VDI.
Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d., išnagrinėjusi UĮ pažeidimo bylą dėl Bendrovės veiksmų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, VDI priėmė Nutarimą, kuriuo už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą administracinį teisės pažeidimą Bendrovei skyrė 1882,00 Eur baudą. Nutarime konstatuota, jog Bendrovė, atstovaujama direktoriaus A. B., būdama darbdaviu, pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, DK 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, kad Uzbekistano pilietis D. D. savaitę iki 2021 m. balandžio 15 d. dirbtų pagalbinio darbuotojo pareigose Bendrovės naudai, laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP) 62 straipsnio 4 dalyje, bei sudarius rašytinę darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.
Pareiškėja su priimtu Nutarimu nesutinka. Mano, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nagrinėdama UĮ pažeidimo bylą VDI pažeidė įstatymais nustatytą tokių bylų nagrinėjimo tvarką, buvo pažeistos pareiškėjai įstatymais garantuotos teisės.
Paaiškina, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. Bendrovė (rangovas) sudarė statybos rangos sutartį su subrangovu UAB „Belitava“ (toliau – ir subrangovas), kuris įsipareigojo savo rizika atlikti apdailos darbus objekte adresu A. Kojelavičiaus g. 50., Vilnius, vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir Sutartį, garantuoti darbų saugą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą, darbo higieną, taip pat nepažeisti trečiųjų asmenų interesų. Subrangovas darbus atliko, tai patvirtina atliktų darbų priėmimo aktai, Bendrovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Kadangi subrangovas neužbaigė vykdytų darbų, Bendrovė pareiškė pretenziją ir pareikalavo pašalinti darbo trūkumus. Atsižvelgdamas į tai, subrangovas 2021 m. balandžio 13 d. atsiuntė savo darbuotoją D. D. užbaigti vykdytus statybos darbus, sutvarkyti statybvietę. Būtent jį 2021 m. balandžio 15 d. statybvietėje rado VDI inspektorius. Paaiškina, kad D. D. nedirbo Bendrovėje, jis vykdė UAB „Belitava“ direktoriaus pavedimą atlikti neatliktus darbus.
Nurodo, kad byloje nėra konkrečių duomenų, kada ir kokiu būdu buvo išsiųsti VDI šaukimai pareiškėjai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra jokių duomenų nei apie jų įteikimą asmeniškai Bendrovės vadovui, nei kitam asmeniui, nei duomenų apie jų išsiuntimą (įteikimą) elektroniniu paštu, kas rodo, kad minėtos aplinkybės nepatvirtina šaukimų išsiuntimo fakto, išsiuntimo laiko ir būdo. Pareiškėjos teigimu, Nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas Bendrovės atstovams nedalyvaujant, nes į kvietimus atvykti nereagavo, tačiau objektyvių tai patvirtinančių duomenų apie pareiškėjai pateiktą kvietimą, byloje nėra. Nurodo, kad iš Nutarimo turinio matyti, jog Nutarimas priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui, jo atstovui. Teigia, kad pareiškėja apie vykstantį administracinį procesą nebuvo informuota įstatymo nustatyta tvarka, administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjai buvo surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 608 straipsnio nuostatas, todėl esant esminiams įstatymų pažeidimams administracinę teiseną iš viso nebuvo galima pradėti. Nurodo, kad pareiškėjai nežinant apie bylos nagrinėjimą ji nebuvo išklausyta, taigi įgaliota institucija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikų aplinkybės ir tuo pažeidė pareiškėjai ANK 577 straipsnio 2 dalyje garantuotas teises. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, kad priimtas Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Pareiškėja savo teiginius grindžia UĮ 60 straipsnio 1 dalies, ANK 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio 1 dalies, 571 straipsnio, 573 straipsnio 1 dalies, 577 straipsnio 2 dalies, 608 straipsnio 1 dalies, ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad UAB „Inoda“ prieš UAB „Belitava“ atsiunčiant į statybos objektą darbuotoją D. D. ištaisyti UAB „Belitava“ atliktų statybos darbų trūkumų, pareikalavo pateikti duomenis apie tai, ar jis yra UAB „Belitava“ darbuotojas, ką UAB „Belitava“ direktorius patvirtino pateikęs pažymą, kuri yra nagrinėjamoje byloje (UAB „Belitava“ kitų dokumentų nepateikė). Nurodo, kad D. D. minėtame objekte dirbo tris dienas, vykdė UAB „Belitava“ pavestus darbus, o pareiškėja, negavusi informacijos, nespėjo patikrinti UAB „Belitava“ pateiktų duomenų. Pažymi, kad pareiškėjos veiksmuose nėra tyčios pažeisti UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus. Pareiškėjos manymu, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pilnai ištirtos, todėl priimtas nepagrįstas sprendimas.
Pareiškėja nurodo, kad nepažeidė ir DK 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi D. D. nedirbo UAB „Inoda“, nevykdė joje darbinių funkcijų, dirbo kitoje darbovietėje. Mano, kad VDI padarė nepagrįstą išvadą, kadangi nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė įvykio aplinkybes: yra prieštaravimų tarp UAB „Belitava“ direktoriaus A. S. pateiktų oficialių duomenų, kad D. D. dirbo UAB „Belitava“ ir vykdė jo pavestus darbus statybos darbus statybos objekte; liudytojas R. B. patvirtino D. D. pusės dienos dirbimo minėtame objekte faktą; VDI vadovavosi tik D. D. neišsamiu paaiškinimu, neištyrė esančių prieštaravimų, neišklausė UAB „Inoda“ direktoriaus R. R.. Mano, kad aplinkybė, jog D. D. nebuvo įdarbintas UAB „Belitava“ ir apie tai pareiškėja laiku ir tinkamai nebuvo informuota, neturi būti vertinama kaip UĮ ir DK pažeidimas, kaip tai kvalifikuota Nutarime.
Dėl paskirtos baudos pareiškėja pažymi, jog administracinė nuobauda UAB „Inoda“ taikyta administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjus šios Bendrovės atstovams nedalyvaujant, nenustatinėjant nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl administracinė nuobauda paskirta neteisėtai, pažeidžiant UĮ 60 straipsnio 2 dalies bei ANK 34 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Mano, kad pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (duomenis apie labai sunkią įmonės finansinę būklę ir kt.), nebuvo tinkamai įvertinta UAB „Inoda“ kaltė.
Prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos skundu.
Mano, kad VDI Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė administracinę baudą pareiškėjai.
Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. Nutarimu pareiškėjai buvo paskirta 1882 Eur piniginė bauda (finansinė sankcija), vadovaujantis UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu.
Nesutinka, kad administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama pareiškėjai nežinant apie jos nagrinėjimą, nagrinėjimo laiką ir jos atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad VDI 2021 m. liepos 9 d. nurodymu Nr. SD-01-14211 buvo kviečiamas Bendrovės vadovas A. B. atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2021 m. liepos 27 d., 14:00 val., ir ši informacija buvo žinoma pareiškėjai, ką patvirtina 2021 m. liepos 27 d., 18:06 val. elektroninis laiškas iš info@inoda.lt (laiške Rimvydu prisistatęs asmuo nurodė, kad vadovas negalėjo atvykti, nes atostogauja, prašė perkelti susitikimą į kitą savaitę, po rugpjūčio 4 d.). VDI atstovo atsakyme į minėtą laišką buvo nurodyta, kad vadovas buvo kviečiamas atvykti, tačiau, nesulaukus prašymo atidėti UĮ pažeidimo protokolo juridiniam asmeniui surašymo datą iki nurodyto laiko, UĮ pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui buvo surašytas jam nedalyvaujant, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Bendrovei buvo žinoma UĮ pažeidimo protokolo juridiniam asmeniui protokolo surašymo data, laikas ir vieta, Bendrovės vadovas turėjo elgtis atsakingai ir rūpestingai, tačiau jis asmeniškai nesidomėjo tyrimo eiga, nereagavo į VDI nurodymus atvykti ir pateikti paaiškinimus dėl nustatytų aplinkybių.
Atsakovė kritiškai vertina teismui pateiktą 2021 m. balandžio 13 d. pareiškėjos prašymą UAB „Belitava“, nes šis dokumentas nebuvo pateiktas VDI Vilniaus skyriui viso tyrimo metu. Be to, UAB „Inoda“ prašymas pateikti dokumentus įrodančius, kad į objektą atsiųstas darbuotojas turi leidimą būti Lietuvoje ir yra įdarbintas įmonėje, pateiktas UAB „Belitava“ tik 2021 m. balandžio 13 d. (2 dienos iki VDI patikrinimo), nors statybos rangos sutartis su UAB „Belitava“ buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 2 d. (šios sutarties 2020 m rugsėjo 7 d. priede nurodytas darbuotojų sąrašas, kuriame nurodytas tik nelegaliai nustatytas dirbantis D. D.). Be to, atsakovė nurodo, kad vadovaujantis UĮ 56 straipsnio 7 dalimi pareiškėja turėjo ne tik pareikalauti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo ir kitus dokumentus, tačiau ir imtis priemonių jų teisingumui patikrinti. Pažymi, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėja ėmėsi kokių nors priemonių patikrinti iš užsieniečio reikalautinus dokumentus, o apeliaciniame skunde pati pareiškėja nurodė, kad iš UAB „Belitava“ negavo dokumentų. Atsakovė pareiškėjos veiksmus vertina kaip neatsakingus, o pareiškėjos teismui pateiktą prašymą subrangovui kaip gynybinę priemonę siekiant išvengti atsakomybės. Atsakovės nuomone, rangovas būdamas pakankamai atsakingu ir rūpestingu negavęs duomenų apie užsienietį turėjo nedelsiant imtis priemonių ir neleisti užsieniečiui dirbti, kol nebus įsitikinta, kad darbuotojas yra teisėtai LR ir yra įdarbintas įmonėje. Pažymi, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus duomenimis D. D. nuo 2020 m. liepos 23 d. (276 d.) gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad pareiškėja nepažeidė ir DK 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi D. D. nedirbo UAB „Inoda“, nevykdė joje darbinių funkcijų, dirbo kitoje darbovietėje. Mano, kad byloje yra surinkta pakankamai medžiagos įrodančios, kad užsienietis D. D. dirbo UAB „Inoda“ naudai, o UAB „Belitava“ yra tik įmonė kuria yra mėginama prisidengti ir taip išvengti administracinės atsakomybės. Patikrinimo metu padarytas vaizdo įrašas, nuotrauka, užsieniečio ir darbų vadovo paaiškinamai pagrindžia, kad D. D. atliko pagalbinius darbus, gavo nustatytą valandinį atlyginimą, pakluso Bendrovės nustatytai tvarkai, dirbo pagal Bendrovės nustatytą darbo dienos grafiką, atliko Bendrovės direktoriaus nurodytus darbus, be to, patikrinimo metu D. D. nurodė, kad dirba UAB „Inoda“. Atsakovė nurodo, kad darbo santykiai tarp UAB „Belitava“ ir D. D. neegzistavo. Neaišku, kokiu būdu buvo pasirašyta pareiškėjos ir subrangovo 2020 m. rugsėjo 2 d. sutartis ir jos 2020 m. rugsėjo 7 d. priedas, nes nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. UAB „Belitava“ vadovas A. S. iš UAB „Belitava“ atleistas, joje nedirbo nei vienas žmogus. Tyrimo metu UAB „Belitava“ nesugebėjo pateikti PVM sąskaitų faktūrų ir gautų mokėjimų už darbus 2021 m. balandį, VMI duomenimis, UAB „Belitava“ nuo 2021 m. sausio nevykdo veiklos. Subrangovo vadovas tyrimo metu nepateikė jokių dokumentų įrodančių, kad būtent su juo A. D. derino darbo sąlygas, darbo sutarties, darbo užmokesčio išmokėjimo kvitų ir kt.
Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad tik dabar pateiktas 2020 m. lapkričio 2 d. įsakymas dėl Bendrovės komercijos vadovo R. R. paskyrimo atsakingu asmeniu už darbų saugą, įdarbinimą ir jų kontrolę, neatleidžia nuo atsakomybės Bendrovės direktoriaus A. B.. Nurodo, kad jis inkriminuojamu laikotarpiu dirbo ir vykdė vadovo funkcijas, ką patvirtina Bendrovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Pažymi, kad tyrimo metu nebuvo gauta iš Bendrovės ir iš R. R. dokumentų, patvirtinančių įgaliojimus R. R. vykdyti direktoriaus funkcijas, todėl tik dabar pateiktas 2020 m. lapkričio 2 d. įsakymas turėtų būti vertintinas kritiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį, kad administracinė nuobauda pareiškėjai paskirta neteisėtai, pažeidžiant UĮ 60 str. 2 dalies bei ANK 34 str. 1, 2 d. nuostatas, nes administracinė nuobauda taikyta administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjus pareiškėjos atstovams nedalyvaujant, nenustatinėjant jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nurodo, kad pareiškėjai turėjo būti žinomos UĮ pažeidimo protokolo juridiniam asmeniui protokolo surašymo aplinkybės bei Nutarimo priėmimo data, laikas ir vieta, UĮ pažeidimo protokolo juridiniam asmeniui protokolas pareiškėjai buvo siunčiamas aktualiais kontaktais. Iki Nutarimo priėmimo dienos nebuvo gautas prašymas dalyvauti Nutarimo priėmime, tad Nutarimas priimtas vadovaujantis ANK 616 str. 1 d. Piniginė bauda skirta vadovaujantis UĮ 60 str. 2 d. nuostatomis.
Atsakovės teigimu, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, o ginčijamas Nutarimas paliktas galioti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą pateiktus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20000, kuriuo pareiškėjai paskirta 1 882 Eur ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 6 d. pavedimą Nr. 704, VDI inspektoriai 2021 m. balandžio 15 d. atliko patikrinimą statybos objekte, adresu A. Kojelavičiaus g. 50, Vilnius.
2021 m. liepos 14 d. buvo surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0801-1882, kuriame nurodyta, kad nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. liepos 14 d. atliekant tyrimą nustatyta, jog objekte Uzbekistano pil. D. D. dirbo nesudaręs darbo sutarties, apie jo darbą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. Buvo pateikta Rangos sutartis, tačiau ji buvo pasirašyta UAB „Belitava“ vardu asmens, kuris pasirašymo metu jau nebedirbo šioje įmonėje. Padaryta išvada, kad D. D. ir UAB „Inoda“ siejo darbiniai teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka.
2021 m. liepos 27 d. VDI vyriausiasis darbo inspektorius surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0801-0057 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad Bendrovė, atstovaujama direktoriaus A. B., pažeidė UĮ nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad su Bendrovės statybos objekte ir Bendrovės naudai dirbusiu pagalbiniu darbuotoju D. D. teisės aktų nustatyta tvarka būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis bei pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Šiais veiksmais Bendrovė pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį ir UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
2021 m. gruodžio 7 d. Nutarimu VDI, atlikusi darbo santykius kvalifikuojančių požymių analizę, ištyrusi faktines bylos aplinkybes, nustatė, kad Bendrovė, atstovaujama direktoriaus A. B., pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei DK 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams (darbuotojas pakluso Bendrovėje nustatytai tvarkai, vykdė darbdavio paskirtas užduotis) leido dirbti Bendrovės statybos objekte D. D., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė su minėtu asmeniu rašytinės darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie D. D. įdarbinimą, neužtikrino, kad D. D. dirbtų tik laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, nurodytos ĮUTP 62 straipsnio 4 dalyje, Nutarimu paskirta 1 882 Eur ekonominė sankcija.
Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 7 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-718-1122/2021 priėmė nutartį, kuria A. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-468-2021 (toliau – ir Nutarimas administracinio nusižengimo byloje) atsisakė priimti, pareiškėjai praleidus terminą skundui paduoti ir nepagrindus prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. B. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 000 Eur bauda.
DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. DK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.
Pagal DK 120 straipsnio 3 dalį, darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu darbuotojas savo nuožiūra tvarko visą savo darbo laiką ar jo dalį ar privalo pats tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskaitą, darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos taisykles. Pagal šio straipsnio 5 dalį, darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą.
UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad nelegaliu darbu laikoma kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. UĮ 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal ĮUTP trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Investicijų įstatymo 131 straipsnio 3 dalies arba 155 straipsnio 6 dalies pagrindu. Teismų praktikoje pažymima, jog norint konstatuoti nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbdamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas ar einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Pareiškėjos teigimu, atsakovė netinkamai vertino, kad tarp Bendrovės ir D. D. buvo susiklostę darbo santykiai. Pareiškėjos teigimu tarp Bendrovės ir D. D. susiklostė ne darbo teisiniai santykiai, o rangos teisiniai santykiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad tiek darbo sutarties, tiek rangos sutarties atveju yra atliekamas darbas, tačiau esminis dalykas yra tai, jog darbo sutartyje svarbiausia darbo funkcijų atlikimas, o rangos sutartyje – rezultato gavimas. Taip pat darbo sutartis yra asmeninio pobūdžio, tai reiškia, jog darbuotojas, jei neturi darbdavio sutikimo, privalo pats atlikti jam pavestą darbą. Priešingai, rangos sutartyje svarbiausia rezultato gavimas, o kas atliks darbą, nesvarbu. Pažymėtina ir tai, kad, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o rangos sutarties atveju, šalių pavaldumo nėra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys: Nr. 3K-3-264/2002, Nr. 3K-3-123/2001; Nr. 3K-3-543/2003; kt.).
Pagal CK 6.645 straipsnio 3 dalį, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Rangovas pats organizuoja darbą, jo laiką, būdus. Darbo sutartyje rizika tenka darbdaviui, nes jis atsako už darbuotojo darbo kokybę. Darbo sutartiniuose santykiuose darbuotojas gauna darbo užmokestį, t. y. sistemiškai mokamą atlyginimą už atliekamą darbą. Rangos sutartyje vykdytojas irgi gauna atlygį, tačiau ne darbo užmokestį, o atlyginimą, kuris sumokamas tinkamai įvykdžius sutartį. Kadangi darbus rangovas atlieka savo rizika, tad jo atlyginimas priklauso ne nuo proceso, o nuo rezultato. Tuo tarpu asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, atlieka tam tikras funkcijas pagal savo pareigas, pagal jam privalomas vidaus darbo taisykles, yra pavaldus įmonės administracijai.
Byloje nustatyta, kad D. D. VDI inspektoriams 2021 m. balandžio 15 d. vykusio patikrinimo metu raštu paaiškino, jog UAB „Inoda“ šiame objekte dirba pagalbiniu savaitę, dėl darbo tarėsi su UAB „Inoda“ Rimvydu, sutarė, kad jam bus mokama 5 Eur už valandą, sutartas darbo laikas nuo 9 iki 14 val., darbo sutarties nėra pasirašęs, darbus objekte nurodė direktorius, objekte darbų vadovas Romas, darbo rūbai asmeniniai, darbo instrumentai buvo objekte, direktoriui savo duomenų dar nėra pateikęs.
Nors nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja laikosi pozicijos, kad tarp Bendrovės ir D. D. nebuvo pavaldumo, tačiau vertinant visus byloje esančius įrodymus kaip visumą, neabejotina, jog D. D. dirbo darbus Bendrovės naudai, naudodamasis Bendrovės suteiktomis priemonėmis. Minėtos aplinkybės patvirtintos D. D. VDI teiktais paaiškinimais. Aplinkybę, kad šiuo atveju buvo pavaldumo santykiai, patvirtina ir tai, kad 2021 m. balandžio 15 d. D. D. pateiktame paaiškinime nurodė, jog su Bendrovės direktoriumi susitarė dėl 5 darbo valandų darbo per dieną. Akivaizdu, kad D. D. ir Bendrovės direktorius aiškiai suvokė susiklosčiusius teisinius santykius kaip darbuotojų ir darbdavio, o ne kaip santykius tarp užsakovo ir rangovo.
Teismo vertinimu, iš minėtos teismų praktikos, teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių yra pagrindas konstatuoti, kad tarp pareiškėjos ir D. D. buvo susiklostę būtent darbo teisiniai santykiai. D. D. buvo įdarbintas ne siekiant vienkartinio rezultato, o būtent nuolatinei (turinčiai tęstinį pobūdį) veiklai. Pažymėtina, kad atliekamame darbe nebuvo savarankiškumo požymio: D. D. turėjo laikytis darbdavio nustatytos darbo tvarkos, privalėjo atvykti į darbą nurodytų laikui ir dirbti nustatytą valandų skaičių, dirbo su Bendrovės įrankiais, įdarbintas buvo ne konkrečiam vienkartinio pobūdžio darbui atlikti, o bendriems pagalbiniams darbams. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju ginčo situacija atitiko darbo teisinius santykius, tačiau jie nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tarp Bendrovės ir UAB „Belitava“ sudaryta Rangos sutartis buvo pasirašyta UAB „Belitava“ vardu UAB „Belitava“ nedirbančio asmens, teismo vertinimu, Rangos sutartis vertintina kaip gynybinė versija, ji nepaneigia fakto, kad D. D. Bendrovėje dirbo nelegalų darbą.
Pareiškėja nurodė, jog Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nagrinėdama UĮ pažeidimo bylą VDI pažeidė įstatymais nustatytą tokių bylų nagrinėjimo tvarką, buvo pažeistos pareiškėjai įstatymais garantuotos teisės (nebuvo tinkamai išsiųsti VDI šaukimai pareiškėjai, ginčijamas Nutarimas priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui, jo atstovui, nagrinėjant bylą pareiškėja nebuvo išklausyta, nebuvo imtasi visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos bylos aplinkybės, Nutarimas priimtas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrus įvykio aplinkybes, neįvertinus pareiškėjos kaltės, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nesuteikus pareiškėjai galimybės pateikti duomenų apie sunkią finansinę būklę ir kt.).
UĮ 60 straipsnio 1 dalis nustato, kad UĮ 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria UĮ 55 straipsnyje nurodytos institucijos, o 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria VDI. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK.
UĮ 60 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant UĮ 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. UĮ 60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
ANK 567 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
ANK 573 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Procesinio dokumento, kuris siunčiamas registruotąja pašto siunta, įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą, siunčiamą registruotąja pašto siunta, arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
ANK 577 straipsnio 2 dalis nustato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises: susipažinti su bylos medžiaga; dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, teismui ar kitai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; pareikšti prašymus ir nušalinimus; naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.
ANK 608 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išskyrus, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą.
ANK 616 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą.
ANK 616 straipsnio 2 dalis nustato, kad nesant pateiktų administracinio nusižengimo tyrimo metu paaiškinimų arba nagrinėti administracinio nusižengimo bylą įgaliotam pareigūnui nusprendus, kad paaiškinimai yra nepakankami ir būtina juos papildyti, institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam prašymus pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Tokie paaiškinimai ir parodymai turi būti pateikti per keturiolika kalendorinių dienų nuo prašymo išsiuntimo dienos, tačiau jų nepateikimas laiku neužkerta kelio nagrinėti administracinio nusižengimo bylą.
ANK 616 straipsnio 3 dalis nustato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad VDI 2021 m. liepos 19 d. nurodymu Nr. SD-01-14211 Bendrovės vadovas A. B. buvo kviečiamas atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2021 m. liepos 27 d., 14:00 val. Kad ši informacija buvo žinoma pareiškėjai, patvirtina 2021 m. liepos 27 d., 18:06 val. elektroninis laiškas iš info@inoda.lt, kuris buvo atsiųstas po nurodyto Protokolo surašymo laiko. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad, nesulaukus prašymo atidėti Protokolo surašymo datą iki nurodyto laiko, Protokolas buvo surašytas nedalyvaujant pareiškėjai ir išsiųstas Registrų centre nurodytais adresais ir el. paštu (byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad su VDI Vilniaus teritorinio skyriaus raštas Nr. SD-01-1-14767, su kuriuo buvo išsiųstas Protokolas pareiškėjai, buvo pasirašytas 2021 m. liepos 27 d., 15:30 val.). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad atsakovei buvo žinoma Protokolo surašymo data, laikas ir vieta, tačiau atsakovės atstovui neatvykus Protokolas surašytas jam nedalyvaujant, kaip tai numato ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Taip pat byloje nustatyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus raštas Nr. SD-01-1-14767 kartu su Protokolu buvo išsiųstas 2021 m. liepos 27 d. Bendrovės registracijos adresu Giedraičių g. 34-1, Vilnius, bei elektroniniu paštu info@inoda.lt, iš kurio ir buvo gautas prašymas perkelti susitikimą. Iš pašto pateiktos informacijos matyti, kad lydraštis su Protokolu 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo įteiktas adresu, Giedraičių g. 34-1, Vilnius. Protokole buvo nurodytas bylos nagrinėjimo laikas 2021 m. rugpjūčio 18 d., 09:30 val. Išsiųstame Protokole išaiškintos atsakomybės traukiamo juridinio asmens teisės, kurias nustato ANK 577 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, informacija apie bylos nagrinėjimo laiką pareiškėjui buvo pateikta, Bendrovės vadovas, būdamas rūpestingas ir domėdamasis tolimesne bylos eiga, turėjo galimybes su šia informacija susipažinti, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis aktyviai įgyvendinti savo procesines teises (nenustatyta, kad pareiškėjas būtų ANK nustatyta tvarka ir terminais pateikęs paaiškinimus, reikalavimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ar kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovė nesiėmė priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes yra nepagrįstas.
Taip pat atmestinas pareiškėjos teiginys, kad nebuvo suteikta galimybė pateikti duomenų apie atsakomybę lengvinančias aplinkybes (sunkią finansinę būklę ir kt.), šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pilnai ištirtos ir į jas nebuvo atsižvelgta priimant Nutarimą. Teismo vertinimu, priimdama Nutarimą atsakovė įvertino visą turimą bylos medžiagą ir, nenustačiusi jokių atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, pagrįstai baudos dydį nustatė pagal įstatymu už atitinkamą veiką nustatyto baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. LVAT naujausioje praktikoje taip pat laikosi pozicijos, kad, nesant sunkinančių ar lengvinančių subjekto atsakomybę aplinkybių, sankcijos vidurkio skyrimas yra teisingas (LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-198-525/2022).
Pažymėtina, kad VDI 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-468-2021 yra įsiteisėjęs ir galiojantis (Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ esančių duomenys rodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 7 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-718-1122/2021 priėmė nutartį, kuria A. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-468-2021 atsisakė priimti).
Pažymėtina ir tai, jog ekonominės sankcijos, skiriamos už UĮ pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame UĮ. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent UĮ yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl UĮ nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant minėtas ekonomines sankcijas.
Įvertinus tai, kad UĮ 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog atsakomybė už šio teisės akto nuostatų pažeidimą yra taikoma darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tai, kad Bendrovė atitinka DK 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, darytina išvada, jog jai ekonominė sankcija už pažeidimą, nustatytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte pritaikyta pagrįstai, todėl nutarimas laikytinas teisėtu. Analogiškos praktikos savo nuoseklioje praktikoje laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-324-442/2022, 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021 ir kt.).
Dėl sankcijos dydžio ir proporcingumo LVAT yra išaiškinęs, kad paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-3426/2009). UĮ 60 straipsnio 2 dalis numato, kad 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama UĮ 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. UĮ 60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja pažeidimo nepripažįsta, pažeidimo padarymo faktą neigia, nėra jokių įrodymų, jog pareiškėja būtų ištaisiusi padarytą pažeidimą, nėra duomenų apie sunkią pareiškėjos padėtį, taip pat pareiškėja nepaaiškino pažeidimo mažareikšmiškumo, todėl VDI pagrįstai lengvinančių aplinkybių nenustatė, ir atsižvelgdama į bylos aplinkybes, pagrįstai skyrė baudos vidurkį, t. y. 1 882 Eur ekonominę sankciją. Pažymėtina, kad sankcija turi turėti atgrasantį poveikį.
LVAT naujausioje praktikoje taip pat laikosi pozicijos, kad, nesant sunkinančių ar lengvinančių subjekto atsakomybę aplinkybių, sankcijos vidurkio skyrimas yra teisingas (LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-198-525/2022).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės, bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.