- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- eA-596-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03023-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- "Inoda"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Inoda“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20000 (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš VDI.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d., išnagrinėjusi Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą dėl Bendrovės veiksmų, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, VDI priėmė Nutarimą, kuriuo už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą administracinį teisės pažeidimą Bendrovei skyrė 1 882 Eur baudą. Nutarime konstatuota, jog Bendrovė, atstovaujama direktoriaus A. B., būdama darbdaviu, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, jog (duomenys neskelbtini) pilietis D. D. savaitę iki 2021 m. balandžio 15 d. dirbtų pagalbinio darbuotojo pareigose Bendrovės naudai, laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 62 straipsnio 4 dalyje, bei sudarius rašytinę darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi VDI, nagrinėdama Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą, pažeidė įstatymais nustatytą tokių bylų nagrinėjimo tvarką, buvo pažeistos pareiškėjui įstatymais garantuotos teisės. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. Bendrovė (rangovas) sudarė statybos rangos sutartį su subrangovu UAB „Belitava“, kuris įsipareigojo savo rizika atlikti apdailos darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį, garantuoti darbų saugą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą, darbo higieną, taip pat nepažeisti trečiųjų asmenų interesų. Subrangovas darbus atliko, tai patvirtina atliktų darbų priėmimo aktai, Bendrovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Kadangi subrangovas neužbaigė vykdytų darbų, Bendrovė pareiškė pretenziją ir pareikalavo pašalinti darbo trūkumus. Atsižvelgdamas į tai, subrangovas 2021 m. balandžio 13 d. atsiuntė savo darbuotoją D. D. užbaigti vykdytus statybos darbus, sutvarkyti statybvietę. Būtent jį 2021 m. balandžio 15 d. statybvietėje rado VDI inspektorius. Pareiškėjas tvirtino, kad D. D. nedirbo Bendrovėje, jis vykdė UAB „Belitava“ direktoriaus pavedimą atlikti neatliktus darbus.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad byloje nėra konkrečių duomenų, kada ir kokiu būdu buvo išsiųsti VDI šaukimai pareiškėjui. Pareiškėjo teigimu, Nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas Bendrovės atstovams nedalyvaujant, nes į kvietimus atvykti nereagavo, tačiau objektyvių tai patvirtinančių duomenų apie pareiškėjui pateiktą kvietimą byloje nėra, o Nutarimas priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovui. Pareiškėjas nurodė, kad jis apie vykstantį administracinį procesą nebuvo informuotas įstatymo nustatyta tvarka, administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 608 straipsnio nuostatas, todėl esant esminiams įstatymų pažeidimams administracinę teiseną nebuvo galima pradėti. Pareiškėjui nežinant apie bylos nagrinėjimą, jis nebuvo išklausytas, įgaliota institucija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikų aplinkybės ir tuo pažeidė pareiškėjui ANK 577 straipsnio 2 dalyje garantuotas teises. Pareiškėjas savo teiginius grindžia Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies, ANK 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio 1 dalies, 571 straipsnio, 573 straipsnio 1 dalies, 577 straipsnio 2 dalies, 608 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis.
5. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė prieš UAB „Belitava“ atsiunčiant į statybos objektą darbuotoją D. D. ištaisyti UAB „Belitava“ atliktų statybos darbų trūkumų, pareikalavo pateikti duomenis apie tai, ar jis yra UAB „Belitava“ darbuotojas, ką UAB „Belitava“ direktorius patvirtino pateikęs pažymą, kuri yra byloje. D. D. minėtame objekte dirbo tris dienas, vykdė UAB „Belitava“ pavestus darbus, o pareiškėjas, negavęs informacijos, nespėjo patikrinti UAB „Belitava“ pateiktų duomenų. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo veiksmuose nėra tyčios pažeisti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, tačiau šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo ištirtos.
6. Pareiškėjas nurodė, kad nepažeidė ir DK 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi D. D. nedirbo UAB „Inoda“, nevykdė joje darbinių funkcijų, dirbo kitoje darbovietėje, todėl VDI padarė nepagrįstą išvadą, kadangi nevisapusiškai ištyrė įvykio aplinkybes: yra prieštaravimų tarp UAB „Belitava“ direktoriaus A. S. pateiktų oficialių duomenų, kad D. D. dirbo UAB „Belitava“ ir vykdė jo pavestus darbus statybos darbus statybos objekte; liudytojas R. B. patvirtino D. D. pusės dienos dirbimo minėtame objekte faktą; VDI vadovavosi tik D. D. neišsamiu paaiškinimu, neištyrė esančių prieštaravimų, neišklausė UAB „Inoda“ direktoriaus R. R. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, jog D. D. nebuvo įdarbintas UAB „Belitava“ ir apie tai pareiškėjas laiku ir tinkamai nebuvo informuotas, neturi būti vertinama kaip Užimtumo įstatymo ir DK pažeidimas.
7. Dėl paskirtos baudos pareiškėjas pažymėjo, jog administracinė nuobauda Bendrovei taikyta administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjus šios Bendrovės atstovams nedalyvaujant, nenustatinėjant nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl administracinė nuobauda paskirta neteisėtai, pažeidžiant Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies bei ANK 34 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (duomenis apie labai sunkią įmonės finansinę būklę ir kt.), nebuvo tinkamai įvertinta Bendrovės kaltė.
Atsiliepimas
8. Atsakovas VDI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
9. Atsakovo teigimu, VDI Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė administracinę baudą pareiškėjui. Atsakovas nesutiko, kad administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama pareiškėjui nežinant apie jos nagrinėjimą, nagrinėjimo laiką ir jos atstovui nedalyvaujant. VDI 2021 m. liepos 9 d. nurodymu Nr. SD-01-14211 buvo kviečiamas Bendrovės vadovas A. B. atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2021 m. liepos 27 d. 14.00 val., ši informacija buvo žinoma pareiškėjui. Tai patvirtina 2021 m. liepos 27 d. 18.06 val. elektroninis laiškas. VDI atstovo atsakyme į minėtą laišką buvo nurodyta, kad vadovas buvo kviečiamas atvykti, tačiau, nesulaukus prašymo atidėti Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolo juridiniam asmeniui surašymo datą iki nurodyto laiko, Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui buvo surašytas jam nedalyvaujant, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Bendrovei buvo žinoma Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolo juridiniam asmeniui protokolo surašymo data, laikas ir vieta, Bendrovės vadovas turėjo elgtis atsakingai ir rūpestingai, tačiau jis asmeniškai nesidomėjo tyrimo eiga, nereagavo į VDI nurodymus atvykti ir pateikti paaiškinimus dėl nustatytų aplinkybių.
10. Atsakovė kritiškai vertino teismui pateiktą 2021 m. balandžio 13 d. pareiškėjo prašymą UAB „Belitava“, nes šis dokumentas nebuvo pateiktas VDI Vilniaus skyriui viso tyrimo metu. Be to, Bendrovės prašymas pateikti dokumentus, įrodančius, kad į objektą atsiųstas darbuotojas turi leidimą būti Lietuvoje ir yra įdarbintas įmonėje, pateiktas UAB „Belitava“ tik 2021 m. balandžio 13 d. (dvi dienos iki VDI patikrinimo), nors statybos rangos sutartis su UAB „Belitava“ buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 2 d. (šios sutarties 2020 m rugsėjo 7 d. priede nurodytas darbuotojų sąrašas, kuriame nurodytas tik nelegaliai nustatytas dirbantis D. D.). Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjas turėjo ne tik pareikalauti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo ir kitus dokumentus, tačiau ir imtis priemonių jų teisingumui patikrinti. Atsakovas pažymėjo, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėjas ėmėsi kokių nors priemonių patikrinti iš užsieniečio reikalautinus dokumentus, o skunde pareiškėjas nurodė, kad iš UAB „Belitava“ negavo dokumentų. Atsakovas pareiškėjo veiksmus vertino kaip neatsakingus, o pareiškėjo teismui pateiktą prašymą subrangovui – kaip gynybinę priemonę siekiant išvengti atsakomybės. Atsakovo vertinimu, rangovas, būdamas pakankamai atsakingu ir rūpestingu, negavęs duomenų apie užsienietį, turėjo nedelsiant imtis priemonių ir neleisti užsieniečiui dirbti, kol nebus įsitikinta, kad darbuotojas yra teisėtai Lietuvos Respublikoje ir yra įdarbintas įmonėje. Atsakovas pažymėjo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus duomenimis D. D. nuo 2020 m. liepos 23 d. gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai.
Atsiliepimas
11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis nepažeidė ir DK 42 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi D. D. nedirbo Bendrovėje, nevykdė joje darbinių funkcijų, dirbo kitoje darbovietėje. Atsakovo teigimu, byloje yra surinkta pakankamai medžiagos, įrodančios, kad užsienietis D. D. dirbo Bendrovės naudai, o UAB „Belitava“ yra tik įmonė, kuria yra mėginama prisidengti ir taip išvengti administracinės atsakomybės. Patikrinimo metu padarytas vaizdo įrašas, nuotrauka, užsieniečio ir darbų vadovo paaiškinimai pagrindžia, kad D. D. atliko pagalbinius darbus, gavo nustatytą valandinį atlyginimą, pakluso Bendrovės nustatytai tvarkai, dirbo pagal Bendrovės nustatytą darbo dienos grafiką, atliko Bendrovės direktoriaus nurodytus darbus, be to, patikrinimo metu D. D. nurodė, kad dirba Bendrovėje. Atsakovas nurodė, kad darbo santykiai tarp UAB „Belitava“ ir D. D. neegzistavo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nėra aišku, kokiu būdu buvo pasirašyta pareiškėjo ir subrangovo 2020 m. rugsėjo 2 d. sutartis ir jos 2020 m. rugsėjo 7 d. priedas, nes nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. UAB „Belitava“ vadovas A. S. iš UAB „Belitava“ atleistas, joje nedirbo nei vienas žmogus. Tyrimo metu UAB „Belitava“ nepateikė PVM sąskaitų faktūrų ir gautų mokėjimų už darbus 2021 m. balandį, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „Belitava“ nuo 2021 m. sausio nevykdo veiklos. Subrangovo vadovas tyrimo metu nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad būtent su juo A. D. derino darbo sąlygas, darbo sutarties, darbo užmokesčio išmokėjimo kvitų ir kt.
12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateiktas 2020 m. lapkričio 2 d. įsakymas dėl Bendrovės komercijos vadovo R. R. paskyrimo atsakingu asmeniu už darbų saugą, įdarbinimą ir jų kontrolę, neatleidžia nuo atsakomybės Bendrovės direktoriaus A. B., kuris inkriminuojamu laikotarpiu dirbo ir vykdė vadovo funkcijas. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo gauta iš Bendrovės ir iš R. R. dokumentų, patvirtinančių įgaliojimus R. R. vykdyti direktoriaus funkcijas, todėl 2020 m. lapkričio 2 d. įsakymas turėtų būti vertinamas kritiškai.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad administracinė nuobauda jam paskirta neteisėtai, ir pažymėjo, kad pareiškėjui turėjo būti žinomos Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolo juridiniam asmeniui surašymo aplinkybės bei Nutarimo priėmimo data, laikas ir vieta, Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolo juridiniam asmeniui protokolas pareiškėjui buvo siunčiamas aktualiais kontaktais. Iki Nutarimo priėmimo dienos nebuvo gautas prašymas dalyvauti Nutarimo priėmime, tad Nutarimas priimtas vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, o piniginė bauda skirta vadovaujantis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
15. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ esančių duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 7 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-718-1122/2021 priėmė nutartį, kuria A. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-468-2021 atsisakė priimti, pareiškėjui praleidus terminą skundui paduoti ir nepagrindus prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. B. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 000 Eur bauda.
16. Teismas vadovavosi DK 42 straipsnio 1, 2 dalimis, 43 straipsnio 1 dalimi, 120 straipsnio 1–5 dalimis, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 56 straipsnio 2 dalies 1 punktu, CK 6.645 straipsnio 3 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir pažymėjo, kad tiek darbo sutarties, tiek rangos sutarties atveju yra atliekamas darbas, tačiau esminis dalykas yra tai, jog darbo sutartyje svarbiausia darbo funkcijų atlikimas, o rangos sutartyje – rezultato gavimas. Taip pat darbo sutartis yra asmeninio pobūdžio, tai reiškia, jog darbuotojas, jei neturi darbdavio sutikimo, privalo pats atlikti jam pavestą darbą. Priešingai, rangos sutartyje svarbiausia rezultato gavimas, o kas atliks darbą, nesvarbu. Teismas nustatė, kad D. D. VDI inspektoriams 2021 m. balandžio 15 d. vykusio patikrinimo metu raštu paaiškino, jog Bendrovėje šiame objekte dirba pagalbiniu savaitę, dėl darbo tarėsi su UAB „Inoda“ R., sutarė, kad jam bus mokama 5 Eur už valandą, sutartas darbo laikas nuo 9 iki 14 val., darbo sutarties nėra pasirašęs, darbus objekte nurodė direktorius, objekte darbų vadovas R., darbo rūbai asmeniniai, darbo instrumentai buvo objekte, direktoriui savo duomenų dar nėra pateikęs.
17. Nors pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tarp Bendrovės ir D. D. nebuvo pavaldumo, teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus kaip visumą, darė išvadą, kad D. D. dirbo darbus Bendrovės naudai, naudodamasis Bendrovės suteiktomis priemonėmis. Teismas nurodė, kad minėtos aplinkybės patvirtintos D. D. VDI teiktais paaiškinimais. Aplinkybę, kad šiuo atveju buvo pavaldumo santykiai, patvirtina ir tai, kad 2021 m. balandžio 15 d. D. D. pateiktame paaiškinime nurodė, jog su Bendrovės direktoriumi susitarė dėl 5 darbo valandų darbo per dieną. Teismas darė išvadą, kad D. D. ir Bendrovės direktorius aiškiai suvokė susiklosčiusius teisinius santykius kaip darbuotojų ir darbdavio, o ne kaip santykius tarp užsakovo ir rangovo.
18. Teismas konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir D. D. buvo susiklostę būtent darbo teisiniai santykiai. D. D. buvo įdarbintas ne siekiant vienkartinio rezultato, o būtent nuolatinei (turinčiai tęstinį pobūdį) veiklai. Teismas pažymėjo, kad atliekamame darbe nebuvo savarankiškumo požymio: D. D. turėjo laikytis darbdavio nustatytos darbo tvarkos, privalėjo atvykti į darbą nurodytu laiku ir dirbti nustatytą valandų skaičių, dirbo su Bendrovės įrankiais, įdarbintas buvo ne konkrečiam vienkartinio pobūdžio darbui atlikti, o bendriems pagalbiniams darbams. Teismas darė išvadą, kad ginčo situacija atitiko darbo teisinius santykius, tačiau jie nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad tarp Bendrovės ir UAB „Belitava“ sudaryta rangos sutartis buvo pasirašyta UAB „Belitava“ vardu UAB „Belitava“ nedirbančio asmens, todėl teismas darė išvadą, kad ši sutartis nepaneigia fakto, jog D. D. Bendrovėje dirbo nelegalų darbą.
19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi, nagrinėdama Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą, VDI pažeidė įstatymais nustatytą tokių bylų nagrinėjimo tvarką, buvo pažeistos pareiškėjui įstatymais garantuotos teisės, teismas vadovavosi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1–3 dalimis, ANK 567 straipsnio 1 dalimi, 573 straipsnio 1 dalimi, 577 straipsnio 2 dalimi, 608 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 616 straipsnio 1–3 dalimis, nustatė, kad VDI 2021 m. liepos 19 d. nurodymu Nr. SD-01-14211 Bendrovės vadovas A. B. buvo kviečiamas atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2021 m. liepos 27 d. 14.00 val. Tai, kad ši informacija buvo žinoma pareiškėjui, patvirtina 2021 m. liepos 27 d. 18.06 val. elektroninis laiškas iš (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsiųstas po nurodyto protokolo surašymo laiko. Nesulaukus prašymo atidėti protokolo surašymo datą iki nurodyto laiko, protokolas buvo surašytas nedalyvaujant pareiškėjui ir išsiųstas valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre nurodytais adresais ir elektroniniu paštu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui buvo žinoma protokolo surašymo data, laikas ir vieta, tačiau, pareiškėjo atstovui neatvykus, protokolas surašytas jam nedalyvaujant, kaip tai numato ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Taip pat byloje nustatyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus raštas Nr. SD-01-1-14767 kartu su protokolu buvo išsiųstas 2021 m. liepos 27 d. Bendrovės registracijos adresu bei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), iš kurio ir buvo gautas prašymas perkelti susitikimą. Iš pašto pateiktos informacijos teismas nustatė, kad lydraštis su protokolu 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo įteiktas. Protokole buvo nurodytas bylos nagrinėjimo laikas 2021 m. rugpjūčio 18 d. 09.30 val. Išsiųstame protokole išaiškintos atsakomybėn traukiamo juridinio asmens teisės, nustatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, informacija apie bylos nagrinėjimo laiką pareiškėjui buvo pateikta, Bendrovės vadovas, būdamas rūpestingas ir domėdamasis tolimesne bylos eiga, turėjo galimybes su šia informacija susipažinti, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis aktyviai įgyvendinti savo procesines teises (nenustatyta, kad pareiškėjas būtų ANK nustatyta tvarka ir terminais pateikęs paaiškinimus, reikalavimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ar kt.). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nesiėmė priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes.
20. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginį, kad nebuvo suteikta galimybė pateikti duomenų apie atsakomybę lengvinančias aplinkybes (sunkią finansinę būklę ir kt.), šios aplinkybės nebuvo pilnai ištirtos ir į jas nebuvo atsižvelgta priimant Nutarimą. Teismo vertinimu, priimdamas Nutarimą, atsakovas įvertino visą turimą bylos medžiagą ir, nenustatęs jokių atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, pagrįstai baudos dydį nustatė pagal įstatymu už atitinkamą veiką nustatyto baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Teismas pažymėjo, kad VDI 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-468-2021 yra įsiteisėjęs ir galiojantis.
21. Įvertinęs tai, kad Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog atsakomybė už šio teisės akto nuostatų pažeidimą yra taikoma darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tai, kad Bendrovė atitinka DK 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, teismas darė išvadą, jog pareiškėjui ekonominė sankcija už pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pritaikyta pagrįstai, todėl Nutarimas laikytinas teisėtu.
22. Pasisakydamas dėl sankcijos dydžio ir proporcingumo, teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovavosi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2, 3 dalimis, nustatė, kad pareiškėjas pažeidimo nepripažįsta, pažeidimo padarymo faktą neigia, nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas būtų ištaisęs padarytą pažeidimą, nėra duomenų apie sunkią pareiškėjo padėtį, taip pat pareiškėjas nepaaiškino dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, todėl teismas darė išvadą, kad VDI pagrįstai nenustatė lengvinančių aplinkybių ir pagrįstai skyrė baudos vidurkį, t. y. 1 882 Eur ekonominę sankciją. Teismas pažymėjo, kad sankcija turi turėti atgrasantį poveikį.
23. Teismas darė išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Teismas nenustatė, kad, priimant Nutarimą, buvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.
24. Kadangi teismas atmetė pareiškėjo skundą, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III.
25. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas išvadas apie D. D. darbą Bendrovėje padarė neištyręs byloje esančių ir skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, teismas netyrė įrodymų dėl UAB „Inoda“ ir UAB „Belitava“ susiklosčiusių rangos teisinių santykių, ką patvirtina tarp šalių 2020 m. rugsėjo 2 d. pasirašyta statybos rangos sutartis, darbų priėmimo aktai, Bendrovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pretenzija, ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė. Pareiškėjas nurodo, kad PVM sąskaitų išrašymas patvirtina rangos sutartinių santykių buvimą, nes PVM sąskaitos faktūros yra griežtos atskaitomybės dokumentai, registruojami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, jų pagrindu mokamas PVM mokestis. Pareiškėjas pažymi, kad teismas vadovavosi D. D. VDI pateiktu neišsamiu paaiškinimu, kuris prieštarauja tiek UAB „Belitava“ direktoriaus pateiktam paaiškinimui, tiek ir tai aplinkybei, kad UAB „Inoda“ direktorius A. B. apie tokius susitarimus nieko nežinojo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad VDI 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarime Nr. VDI-ANR_N-468-2021 už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą bauda paskirta A. B., o D. D. paaiškinime nurodė, kad dėl darbo tarėsi su direktoriumi R., tačiau šie prieštaravimai nebuvo išnagrinėti ir įvertinti. Esant prieštaravimams tarp UAB „Belitava“ direktorius pateiktų oficialių duomenų, kad D. D. dirbo UAB „Belitava“ ir vykdė jo pavestus darbus statybos darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei tik tai, kad liudytojas R. B. patvirtino D. D. pusės dienos darbo minėtame objekte faktą, vadovaudamasis tik D. D. neišsamiu paaiškinimu, neištyrus esančius prieštaravimus, neišklausius UAB „Inoda“ direktoriaus R. R., pareiškėjo teigimu, padaryta nepagrįsta išvada. Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo ištirti ir įvertinti byloje pateikti duomenys, kad UAB „Inoda“ prieš UAB „Belitava“ atsiunčiant į statybos objektą (duomenys neskelbtini), Vilnius, darbuotoją D. D. ištaisyti UAB „Belitava“ atliktų statybos darbų trūkumus, pareikalavo pateikti duomenis apie tai, ar jis yra UAB „Belitava“ darbuotojas, ką UAB „Belitava“ direktorius patvirtino pateikęs pažymą.
27. Pareiškėjas pažymi, kad, nors Nutarime nurodyta, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas UAB „Inoda“ atstovams nedalyvaujant, nes į kvietimus atvykti nereagavo, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių apie pareiškėjui pateiktą kvietimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš pašto pateiktos informacijos matyti, jog lydraštis su protokolu 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo įteiktas adresu, (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nors raštas ir buvo pasirašytas, tačiau atsakovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad 2021 m. liepos 19 d. nurodymas UAB „Inoda“ buvo siųstas ir kad Bendrovė jį gavo. 2021 m. liepos 27 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad įmonės vadovas apie kvietimą nežinojo, nes jis atostogavo, o protokolas buvo surašytas Bendrovei, atstovaujamai direktoriaus A. B., o ne kitam Bendrovės įgaliotam asmeniui. Pareiškėjas daro išvadą, kad protokolas surašytas pažeidžiant ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė turėjo teisę žinoti apie administracinės bylos nagrinėjimą, dalyvauti jame ir įgyvendinti savo įstatymais garantuotas teises, vykdyti pareigas. Kadangi apie vykstantį administracinį procesą Bendrovė įstatymo nustatyta tvarka nebuvo informuota, administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui surašytas pažeidžiant ANK 608 straipsnyje numatytą tvarką. Administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama UAB „Inoda“ nežinant apie jos nagrinėjimą, nagrinėjimo laiką, ir jos atstovui nedalyvaujant, todėl pažeidžiant ANK 571 straipsnio nuostatas. Bendrovė nebuvo išklausyta įgaliotai institucijos pareigūnei nesiėmus visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikų aplinkybės, tuo buvo pažeistos UAB „Inoda“ ANK 577 straipsnio 2 dalyje garantuotos teisės. Pareiškėjo teigimu, tai, kad administracinę nuobaudą taikantis pareigūnas neišsiaiškino visų pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad toks nuobaudos parinkimas yra teisėtas.
28. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų ištaisęs padarytą pažeidimą, nėra duomenų apie sunkią jo padėtį, taip pat pareiškėjas nepaaiškino pažeidimo mažareikšmiškumo, todėl VDI pagrįstai lengvinančių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjo teigimu, nesudarius galimybių pareiškėjui dalyvauti administraciniame procese, teikti įrodymus, tokia išvada yra deklaratyvi. Kadangi administracinė nuobauda Bendrovei taikyta administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjus šios įmonės atstovams nedalyvaujant, nenustatinėjant nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, pareiškėjas daro išvadą, kad administracinė nuobauda paskirta neteisėtai, pažeidžiant Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies bei ANK 34 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas.
Atsiliepimas
29. Atsakovas VDI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
30. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad Bendrovės ir UAB „Belitava“ sudaryta rangos sutartis buvo pasirašyta UAB „Belitava“ vardu UAB „Belitava“ nedirbančio asmens, todėl ši sutartis vertintina kaip gynybinė versija, ji nepaneigia fakto, kad D. D. Bendrovėje dirbo nelegalų darbą. Atsakovo teigimu, UAB „Inoda“ ir UAB „Belitava“ santykiai 2021 m. balandžio mėn. buvo apsimestiniai. Atsakovas kritiškai vertina tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui pridėtą 2021 m. balandžio 13 d. prašymą UAB „Belitava“ ir pažymi, kad šis dokumentas nebuvo pateiktas VDI Vilniaus skyriui viso tyrimo metu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad UAB „Inoda“ prašymas pateikti dokumentus, įrodančius, kad į objektą atsiųstas darbuotojas turi leidimą būti Lietuvoje ir yra įdarbintas įmonėje, pateiktas tik 2021 m. balandžio 13 d. Atsakovas pažymi, kad užsienietis D. D. savo 2021 m. balandžio 15 d. paaiškinime VDI nurodė, kad objekte dirba savaitę laiko, tai yra dar iki 2021 m. balandžio 13 d., kai buvo teiktas Bendrovės prašymas.
31. Atsakovas vadovaujasi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi ir pažymi, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėjas ėmėsi kokių nors priemonių patikrinti užsieniečio reikalautinus dokumentus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pats pareiškėjas nurodė, kad iš UAB „Belitava“ negauta dokumentų. Atsakovas daro išvadą, kad tokie neatsakingi Bendrovės veiksmai taip pat kelia abejones, ar pareiškėjo pridėtas prašymas nėra tik gynybinė priemonė siekiant išvengti atsakomybės.
Atsiliepimas
32. Atsakovas atkreipia dėmesį į D. D., R. B. parodymus ir daro išvadą, kad pareiškėjas nurodo tikrovės neatitinkančius faktus. VDI tyrimo metu 2021 m. balandžio 21 d. pirmą kartą susiekus su A. S. jis nurodė, kad objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, praėjusią vasarą vykdė darbus, tačiau šiais metais objekte darbų nevykdė, įmonė veiklą yra trumpam sustabdžiusi nuo 2020 m. gruodžio mėn., D. D. nežino ir nepažįsta, nes užsieniečių nedarbino. Taip pat nurodė, kad su Bendrove buvo konfliktas ir galimai tai gali būti kerštas. Tik vėliau A. S. versija keitėsi ir buvo palaikoma Bendrovės teikiama versija. Atsakovo teigimu, A. S. keitė savo paaiškinimus, be to, jo teikiami paaiškinimai buvo nenuoseklūs ir nelogiški, viso tyrimo metu vadovas nepateikė nei vieno UAB „Belitava“ dokumento, susijusio su D. D. įdarbinimu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad A. S. atostogavo Rusijoje nuo 2021 m. kovo 9 dienos iki gegužės 14 d., t. y. jo nebuvo Lietuvoje, kai D. D. atliko darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2021 m. balandžio mėn. Atsakovas daro išvadą, kad tyrimo pradžioje apklaustų asmenų parodymais yra tikėtina labiau, nei parodymais, teiktais jau gerokai po VDI atlikto patikrinimo. Atsakovas akcentuoja, kad įmonės darbų vadovas R. R. žinojo apie naujai priimtą darbuotoją. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad net patys darbuotojai nežinojo, kas yra Bendrovės vadovas.
33. Atsakovas pažymi, kad VDI 2021 m. liepos 9 d. nurodymu Nr. SD-01-14211 buvo kviečiamas įmonės vadovas A. B. atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2021 m. liepos 27 d. 14.00 val., ši informacija buvo žinoma pareiškėjui. Tai patvirtina 2021 m. liepos 27 d. 18.06 val. elektroninis laiškas iš (duomenys neskelbtini). Atsakovas daro išvadą, kad Bendrovei buvo žinoma protokolo surašymo data, laikas ir vieta, o Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai atsakingas ir rūpestingas, turėjo domėtis tolimesne eiga. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad viso tyrimo metu Bendrovės vadovas asmeniškai nesidomėjo tyrimo eiga, nereagavo į VDI nurodymus atvykti ir pateikti paaiškinimus dėl nustatytų aplinkybių.
34. Atsakovas nurodo, kad Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas Bendrovei, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktu, buvo surašytas nedalyvaujant subjektui. Lydraštis su protokolu buvo nedelsiant išsiųsti Bendrovės registracijos adresu bei elektroniniu paštu, iš kurio ir buvo gautas prašymas perkelti susitikimą. Iš pašto pateiktos informacijos matyti, kad lydraštis su protokolu 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo įteiktas. Atsakovo teigimu, VDI Vilniaus skyrius tinkamai išnagrinėjo bylą bei, atsižvelgdamas į bylos esmę, paskyrė teisingą ir proporcingą sankciją Bendrovei. Tai, kad paskirta sankcija buvo kvalifikuota tinkamai, pripažįstama ir susiformavusioje teismų praktikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI 2021 m. rugpjūčio 18 d. Nutarimo, kuriuo pareiškėjui UAB „Inoda“ už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą paskirta 1 882 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad VDI, priimdama skundžiamą Nutarimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė jai teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, tinkamai kvalifikavo Bendrovės padarytus pažeidimus.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta Bendrovei nežinant ir jos atstovui nedalyvaujant, VDI nepagrįstai nenustatė Bendrovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
38. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
39. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
40. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, jog teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus, todėl pagrįstai sprendė, kad VDI Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galimai vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
41. Byloje buvo nustatyta, kad ginčijamu Nutarimu Bendrovė pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taip pat Nutarime nustatyti DK 42 straipsnio 1, 2 dalių ir 43 straipsnio 1 dalies pažeidimai (rašytinės darbo sutarties nesudarymas).
42. Pareiškėjas iš esmės neigia Nutarime nustatytus Bendrovės pažeidimus ir tvirtina, kad užsienietis D. D. buvo atsiųstas į Bendrovę ištaisyti UAB „Belitava“ atliktų statybos darbų trūkumus, t. y. D. D. ir Bendrovės nesiejo darbo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija su šia pareiškėjo pozicija nesutinka ir atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų dėl tarp UAB „Inoda“ ir UAB „Belitava“ susiklosčiusių rangos teisinių santykių. Pareiškėjas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad tarp Bendrovės ir UAB „Belitava“ sudaryta rangos sutartis buvo pasirašyta UAB „Belitava“ vardu UAB „Belitava“ nedirbančio asmens. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino pareiškėjo akcentuojamą rangos sutartį. Paminėtina ir tai, kad tarp Bendrovės ir D. D. susiklosčiusius darbo teisinius santykius patvirtina ir D. D. VDI patikrinimo metu duoti paaiškinimai. D. D. nurodytos aplinkybės, kad: Bendrovėje šiame objekte jis dirba pagalbiniu savaitę, dėl darbo tarėsi su UAB „Inoda“ R., sutarė, kad jam bus mokama 5 Eur už valandą, sutartas darbo laikas nuo 9 iki 14 val., darbo sutarties nėra pasirašęs, darbus objekte nurodė direktorius, objekte darbų vadovas R., darbo rūbai asmeniniai, darbo instrumentai buvo objekte, direktoriui savo duomenų dar nėra pateikęs, patvirtina, jog tarp Bendrovės ir D. D. susiklostė būtent darbo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėju, kad D. D. paaiškinimai yra nepatikimi. Tai, kad D. D. Bendrovės direktoriumi nurodė R., kuris buvo Bendrovės darbų vadovas (R. R.) tik patvirtina VDI Nutarime konstatuoto pažeidimo padarymą ir niekaip nepaneigia darbo santykių tarp Bendrovės ir D. D. buvimo. Pažymėtina, kad pareiškėjo poziciją dėl rangos sutarties faktinio egzistavimo paneigia ir UAB „Belitava“ direktoriaus nenuoseklūs paaiškinimai VDI (keičiama versija dėl rangos teisinių santykių), taip pat VDI nustatyti faktai, kad šį įmonė nuo 2021 m. sausio mėn. buvo sustabdžiusi savo veiklą, UAB „Belitava“ direktorius A. S. buvo atleistas iš įmonės dar 2020 m. rugsėjo 1 d.
43. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl to, kad Bendrovei nebuvo pranešta apie administracinio nusižengimo protokolo surašymo laiką. Šiuos argumentus paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad VDI 2021 m. liepos 19 d. nurodymu Nr. SD-01-14211 Bendrovės vadovas A. B. buvo kviečiamas atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2021 m. liepos 27 d. 14.00 val. Jau po protokolo surašymo, t. y. 2021 m. liepos 27 d., 18.06 val. Bendrovė išsiuntė VDI elektroninį laišką su informacija apie Bendrovės direktoriaus atostogas. Elektroninis laiškas buvo išsiųstas iš elektroninio pašto adreso, į kurį buvo siųstas minėtas VDI pranešimas. Kadangi iki protokolo surašymo Bendrovė nesikreipė į VDI, prašydama atidėti protokolo surašymo datą, taip pat bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie protokolo surašymo laiką ir kviečiamas dalyvauti posėdyje, protokolas pagrįstai buvo surašytas pareiškėjui nedalyvaujant (ANK 608 str. 2 d. 1 p.). Byloje nustatyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus raštas kartu su protokolu, kuriame buvo nurodytas bylos nagrinėjimo laikas, buvo išsiųstas 2021 m. liepos 27 d. Bendrovės registracijos adresu ir šiuo adresu įteiktas, taip pat išsiųstas elektroniniu paštu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl Bendrovės direktoriaus atostogų nepateisina Bendrovės pasyvumo įgyvendinant savo procesines teises.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, pasisakydamas dėl jam paskirtos baudos dydžio, tik deklaratyviai nurodo, kad Bendrovės atstovui nedalyvavus protokolo surašymo ir Nutarimo priėmimo posėdžiuose, Bendrovė negalėjo pateikti įrodymų, kad ištaisė padarytą pažeidimą, apie sunkią pareiškėjo padėtį, taip pat negalėjo paaiškinti dėl pažeidimo mažareikšmiškumo. Pažymėtina, kad tokių duomenų pareiškėjas neteikė pirmosios instancijos teismui. Byloje nesant jokių pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, atsakovas pagrįstai baudos dydį nustatė pagal įstatymu už atitinkamą veiką nustatyto baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Byloje taip pat nėra jokių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai nemažino Nutarime paskirtos baudos dydžio.
45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
46. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.