Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Estijos įmonės Osaühing Everwelle skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų, įskaitant išsamumo (viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį) ir objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs) reikalavimų (VAĮ 3 straipsnis).

Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-1047/2024).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011).

Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (2014 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, ir kt.).

MAĮ 8 straipsnio 3 dalis mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Remiantis teismų praktika šiuo pagrindu galimas atleidimas nuo mokesčių delspinigių, nustačius išskirtines aplinkybes.

MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kuriais vadovaujantis mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies: 2) punktas tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme; 3) punktas yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; 4) punktas kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

MAĮ 141 straipsnio 1 dalis atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Atsakovo argumentas, kad galimai analogiškas prašymas dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3321-983/2024 nepagrįstas, kadangi, kaip matyti, šioje byloje aptariamas 2025 m. prašymas dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo grindžiamas papildomomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kuriomis nebuvo grindžiamas 2023 m. prašymas dėl atleidimo nuo 31 481,19 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2023 m. liepos 10 d. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjos delspinigių prievolė yra įvykdyta (užskaityta), teisiškai neduoda pagrindo nespręsti klausimo iš esmės arba vien dėl to priimti nepalankų pareiškėjai sprendimą, kadangi vykdant ūkinę veiklą aktualus ir mokestinės prievolės perskaičiavimas bei patikslinimas.

Nors VMI pranešimais sustabdė pateiktų prašymų dėl mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių nagrinėjimą, kad galėtų įsitikinti UAB „A Justice“ mokumu, tačiau tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimas neturėjo tęstis tokį ilgą laiko tarpą. Visą tą laiką pareiškėja neturėjo jokio aiškumo, kada VMI priims sprendimus, taip buvo pažeistas teisinio tikrumo ir aiškumo principas. Pažymėtina, kad UAB „A Justice“ pareiškėjos prašymų Nr. 1 ir Nr. 2 pateikimo metu nebuvo nei bankrutuojanti, nei likviduojama, vykdė veiklą. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių VMI atstovo teiginius dėl įmonei UAB „Ollus“ pradėto ikiteisminio tyrimo ir jo sąsajumo su nagrinėjamais pareiškėjos prašymais, kuriuo teisme VMI atstovas bandė pateisinti pateiktų prašymų nagrinėjimo sustabdymą/ilgą nagrinėjimą. Taigi, pareiškėja turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad mokestinė nepriemoka bus perkelta UAB „A Justice“ ir pareiškėjai neatsiras pareiga mokėti PVM, juo labiau nebus skaičiuojami delspinigiai. Nors mokesčių mokėtojas, pateikęs prašymą, dėl prašyme nurodytos mokestinės nepriemokos laikomas skolingu iki mokesčių administratoriaus sprendimo dėl sutikimo priėmimo dienos, tačiau, jeigu pareiškėja būtų įvykdžiusi mokestines prievoles nelaukdama VMI sprendimų, mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys ir jų tvirtinimas būtų beprasmiai ir betiksliai. Pareiškėjos prašymų nagrinėjimo metu yra nepagrįsta ir neteisinga reikalauti įvykdyti prievolę, kurios vykdymą prašoma perkelti kitam asmeniui. Be to, Procedūrų apraše ir Taisyklėse yra nustatyti kiti teisiniai saugikliai, siekiant apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo reiškiant prašymus dėl mokestinių nepriemokų perėmimo (pavyzdžiui, Procedūrų aprašo 19 ir 24 punktai). Siekiant užtikrinti tinkamą mokestinių prievolių vykdymą, deklaravimą ir kitų mokestinių pareigų vykdymą, teisinį aiškumą ir tikrumą mokestiniuose teisiniuose santykiuose, nurodytuose norminiuose teisės aktuose numatyti trumpi prašymų išnagrinėjimo terminai. Mokesčių administratorius, siekdamas įsitikinti, ar skolos perėmėjas turi pakankamai turto ir (ar) pajamų mokestinei nepriemokai sumokėti, ar skolos perėmėjas, perimdamas mokestinę nepriemoką, neatsiduria prastesnėje padėtyje už mokesčių mokėtoją, gali mokesčių mokėtojo ir skolos perėmėjo paprašyti pateikti ir kitus dokumentus (21 punktas). Šiuo atveju iš papildomų 2026 m. balandžio 3 d. paaiškinimų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad mokesčių administratorius, nors prašymų gavimo dieną (2022-07-23 ir 2022-08-25) pats turėjo informacijos apie skolos perėmėjo finansinę situaciją (Kauno apskrities VMI patikrinimas už ankstesnį mokestinį laikotarpį buvo sustabdytas, nes FNTT buvo atliekamas susijęs ikiteisminis tyrimas, kuris pagal atsakymus 2022-09-30 ir 2022-10-06 nebuvo baigtas), buvo nuspręsta prašymų svarstymą stabdyti, nors pagal Procedūrų aprašo nuostatas mokesčių administratorius, išnagrinėjęs Prašymą, surinkęs informaciją apie mokesčių mokėtojo ir skolos perėmėjo finansinę būklę ir atlikęs šios informacijos vertinimą, priima mokesčių administratoriaus sprendimą dėl sutikimo arba mokesčių administratoriaus sprendimą dėl nesutikimo (26 p.). Mokesčių administratoriaus sprendimas dėl sutikimo arba mokesčių administratoriaus sprendimas dėl nesutikimo turi būti priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos (27 p.). Prašymų nagrinėjimo termino stabdymas numatytas vieninteliu atveju, kai mokesčių mokėtojui ar skolos perėmėjui nurodoma pateikti papildomus dokumentus (prašymas pateikti papildomus dokumentus siunčiamas per Mano VMI) (22 p.). Šiuo atveju, nenustatyta, kad būtų prašyta pateikti papildomus dokumentus iš mokesčių mokėtojo. Be to, 2023 m. vasarį priimtuose administraciniuose sprendimuose dėl Prašymo 1 ir 2 nurodomos aplinkybės (dėl UAB „A justice“ likvidavimo akcininkų iniciatyva) pagal viešo registro duomenis buvo žinomos nuo 2022 m. lapkričio mėnesio, o kitų aplinkybių, sąlygojusių administracinių sprendimų vėliau nei nustatytu terminu priėmimą, nebuvo nurodyta. Teismas vertina, kad šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės (dėl nesavalaikio administracinių sprendimų priėmimo) gali būti vertinamos kaip išskirtinės, sudarančios pagrindą svarstyti dėl pareiškėjo atleidimo nuo delspinigių dalies, kurie papildomai susidarė viršijus teisės aktuose nustatytą maksimalų terminą, skirtą priimti administracinį sprendimą dėl prašymų perkelti mokestinę nepriemoką (ne)tenkinimo.

Be to, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma gali būti mažinama šio straipsnio nustatyta tvarka pripažintoms beviltiškoms skoloms priskiriama pardavimo PVM suma. Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatytais pagrindais (MAĮ 98 str. 1 d. 2 p.). Mokestinė prievolė pasibaigia, kai įstatymų nustatytais atvejais mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo mokestinės prievolės vykdymo (MAĮ 93 str. 1 d. 4 p.). Iš bylos matyti, kad VMI pripažino 109 412,66 Eur PVM sumą beviltiška skola, tačiau dalį delspinigių apskaičiavo jau nuo beviltiškos pripažintos sumos, t. y. iš esmės priskaičiuoti ir išieškomi delspinigiai (išvestinė mokestinė prievolė), nors pagrindinė mokestinė prievolė (PVM mokestis) yra pasibaigusi. Dėl to, VMI turi perskaičiuoti delspinigių dydį, atsižvelgiant į tai, kad PVM prievolės dalis yra sumažėjusi.

Apibendrinant, VMI ir MGK ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad VMI nepateisinamai ilgai laiką nagrinėjo pareiškėjos pateiktus prašymus dėl mokestinės nepriemokos perkėlimo, pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, jog mokestinė nepriemoka bus perkelta ar bent jau sprendimas dėl jos prašymų bus priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų terminų. Be to, VMI ir MGK nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad delspinigių dalis apskaičiuota ir nuo 109 412,66 Eur PVM prievolės dalies, kuri mokestinio patikrinimo metu pripažinta beviltiškai skolai tenkančia pardavimo PVM dalimi. Pažymėtina, kad nepagrįstas 2025 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjos prašymas atleisti nuo delspinigių už visą nurodomą laikotarpį (nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. vasario 21 d.), kadangi pateiktus prašymus dėl mokestinės nepriemokos perėmimo pagal teisės aktus mokesčių administratorius turėjo teisę nagrinėti iki 2022-08-22 (Prašymas 1) ir 2022-09-24 (Prašymas 2).

Šiomis aplinkybėmis ir minėto teisinio reguliavimo kontekste konstatuotina, jog mokesčių administratorius negali būti pripažintas pilnai įvykdžiusiu pareigą objektyviai ir išsamiai išnagrinėti prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo nurodytose prašymo dalyse. Savo ruožtu tikslinga panaikinti dalis skundžiamų MGK ir VMI sprendimų bei pareiškėjos prašymą atleisti ją nuo 29 646,21 Eur PVM delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. vasario 21 d. grąžinti centriniam mokesčių administratoriui (atsakovei) nagrinėti iš naujo dalyse dėl atleidimo nuo delspinigių už pripažinta beviltiška PVM prievolės dalies ir už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 24 iki 2023 m. vasario 21 d. (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, VAĮ 10 straipsnis). Kitoje skundo apimtyje pareiškėja neįrodė buvus išskirtines aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindo svarstyti dėl jos atleidimo nuo mokesčių delspinigių mokėjimo pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Advokato padėjėjo paslaugų įkainis sudaro 80 procentų apskaičiuoto pagal rekomenduojamus dydžius įkainio. Rekomendacijų 8 punkte nustatyta, kad už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: 8.2. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5; 8.16. už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4; 8.17. už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1; 8.18. už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01; 8.19. už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Vertinant patirtų išlaidų dydį aktualūs 2025 m. II ketvirčio (skundas pateiktas 2025 m. IV ketvirtį), 2025 m. III ketvirtis (susipažinimas su atsakovės atsiliepimu, įvyko teismo posėdis 2026 m. I ketvirtį, posėdis truko apie 1,17 val.), 2025 m. IV ketvirtis (2026 m. balandžio 9 d. teismo posėdis truko 32 min.). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris atitinkamai buvo 2 387,0 Eur, 2427,6 Eur, 2526,8 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, prašomos priteisti už atskirus byloje atliktus procesinius teisinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus) sumos neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, pareiškėjai iš atsakovės priteistina 2 782 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Iš dalies patenkinti pareiškėjos Estijos įmonės Osaühing Everwelle skundą.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. S – 2025/211 (7-2025/153), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (21.222Mr) 500-1052 dalis (dėl atleidimo nuo delspinigių už pripažinta beviltiška PVM prievolės dalies ir už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 24 iki 2023 m. vasario 21 d.) ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Estijos įmonė Osaühing Everwelle 2025 m. rugpjūčio 5 d. prašymą nurodytoje apimtyje.

Iš dalies patenkinti pareiškėjos Estijos įmonės Osaühing Everwelle prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjai Estijos įmonei Osaühing Everwelle iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2 782 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, siųsti galutinių teismų procesinių sprendimų kopijas Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.