- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-532-658/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. P.
- Civilinis ieškovas
- R. P.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė, Darius Mockūnas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Žiužnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per nurodytą laiką neatlygintinai išdirbti 20 val. visuomenės labui, t. y. išdirbti po 10 val. per mėnesį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 2 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant jį per nurodytą laiką neatlygintinai išdirbti 20 val. visuomenės labui, t. y. išdirbti po 10 val. per mėnesį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d., t. y. 1 para, taikant BK 65 straipsnio nuostatas, šią vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 6 val. viešųjų darbų valandoms, laikant R. P. atlikusiu 6 val. viešųjų darbų.
R. P. skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu – Gedimino g. 121-57, Kaišiadorys; nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. P., paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, jos panaikintos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu R. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuspręsta bausmės pradžią R. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiosios R. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš R. P. 1 000 eurų neturtinės žalos nukentėjusiosios R. P. naudai.
Taip pat skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria priteista iš R. P. 650 eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų R. P. naudai.
Daiktiniai įrodymai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje pateiktas bendrojo pagalbos centro pranešimas, įrašytas į CD, dėl fiksuoto 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 22.50 val. įvykio iš mobiliojo ryšio telefono Nr. 860932009, ir CD, kuriame įrašytas vietos apžiūros įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 22.50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės R. P. atžvilgiu, t. y. ją pastūmė, ko pasėkoje ji krito ant grindų bei ne mažiau kaip aštuonis kartus kumščiais ir kojomis smūgiavo jai į įvairias kūno vietas, dėl poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, kairio peties srityje, dešiniajame žaste, kairio kelio srityje, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimų abiejose alkūnėse, padarydamas savo šeimos narei nukentėjusiajai R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai patvirtina, kad R. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pagrindžiančių įrodymų, jog dėl kaltinamojo atliktų veiksmų 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. y. įvykio metu galėjo plyšti nukentėjusiosios kelio kryžminiai raiščiai, netenkino pilna apimtimi nukentėjusiosios R. P. pateikto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti. Teismas, įvertinęs neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiosios R. P. patirtą neturtinę žalą įvertino 1 000 Eur.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodė, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. P. atžvilgiu, nuosprendžio aprašomoje dalyje pasisakė dėl daiktinių įrodymų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti išsprendimo, t. y. palikti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, tačiau to nenurodė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Taip pat teismas pažymėjo, kad liko neišspręstas klausimas dėl nukentėjusiosios R. P. patirtų 650 Eur išlaidų byloje, advokatui Dariui Mockūnui atstovaujant jos interesus. Dėl to teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 2 dalimi, nutartimi išsprendė šiuos klausimus.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo ir priteisti R. P. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti 325 Eur R. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino įrodymus nuosprendžio dalyje dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neatsižvelgė į nuteistojo poziciją, nekritiškai vertino nukentėjusiosios paaiškinimus, pateiktus ieškinį grindžiančius dokumentus, neatsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nevertino prieštaravimų, t. y. išsamiai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, kaip tai numato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Nuteistojo nuomone, nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų priteistos žalos dydį, jos paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, teismas nepakankamai įvertino pačios nukentėjusios veiksmus įvykio metu, tuo metu jos ir nuteistojo tarpusavio santykių specifiką, sužalojimo mastą, nukentėjusios elgesį proceso metu, jos parodymų nuoseklumą. Vertinant visas bylos aplinkybes priteisti 1 000 Eur neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, ši suma nelaikytina proporcinga patirtiems išgyvenimams ir nepatogumams.
4.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad R. P. iki šio įvykio jau turėjo dėl kojos neurologinių ir kitų sveikatos problemų, jai buvo nustatytas kairio kelio sąnario artrozės paūmėjimas ir tai nebuvo susiję su įvykiu. Apie tai nukentėjusioji nutylėjo. Nuteistasis pažymi, kad ji po įvykio į medikus net nesikreipė, skausmais nesiskundė, GMP atsisakė, tęsė darbą, o vėliau, praėjus daugiau nei mėnesiui jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Be to, paskyrus pakartotinę ekspertizę, versija dėl kairio kelio kryžminių raiščių plyšimo nepasitvirtino. Nuteistasis pažymi, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl patirtų nepatogumų, išgyvenimų, naudotų vaistų, liekamųjų reiškinių, bei nukentėjusiosios paaiškinimai teismo metu, nebuvo patvirtinti jokiais įrodymais, t. y. nepateikti jokie čekiai dėl vaistų pirkimo, siuntimai, medicininės pažymos dėl konsultacijų, ar kreipimosi į medikus dėl psichologinės būklės. Ji savo būklę įrodinėjo tik paaiškinimais.
4.3. Nuteistasis pažymi, kad teismas nepilnai įvertino aplinkybes, kad santykiai tarp buvusių sutuoktinių iki įvykio ir įvykio metu buvo įtempti. Be to, tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl dėl konflikto pradžios kalti abu buvę sutuoktiniai. R. P. dėl savo veiksmų R. P. atžvilgiu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė, tai buvo vienkartinis atvejis. Nuteistojo nuomone, privaloma atsižvelgti ir į nukentėjusiosios provokacinio pobūdžio veiksmus jo atžvilgiu. Būtina įvertinti ieškovės pozicijos nenuoseklumą dėl patirtos neturtinės žalos: ieškovė pareiškė reikalavimus tik bylą antrą kartą perdavus teismui, iki tol nurodė, kad pretenzijų neturi, apie patirtus išgyvenimus ar sveikatos būklę tuo metu, neigiamą fizinį, dvasinį poveikį, išgyvenimus taip pat nieko nenurodė. Dėl to kyla pagrįstas klausimas, kiek reiškiami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašomas priteisti neturtinės žalos dydis realiai yra susiję su patirtais išgyvenimais. Be to, pats R. P. turi sveikatos problemų, gydosi. Dėl to, vertinant priteistos neturtinės žalos dydį, pažymima, kad jis yra ženkliai per didelis.
4.4. Skunde nurodoma, kad teismas nedetalizavo, už kokią konkrečiai teisinę pagalbą yra priteisiamos atstovavimo išlaidos. Advokato išlaidas šioje byloje sudaro ieškinio parengimas ir atstovavimas teisme dviejuose teismo posėdžiuose. Teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą, vadovaujasi BPK, o ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (BPK 113 straipsnis), normomis, todėl nėra pagrindo vadovautis LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis rekomendacijomis. Byla nebuvo sudėtinga, nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltę pripažino pilnai nuo pat pradžių, byla išnagrinėta greitai, buvo du posėdžiai, vienas iš jų buvo atidėtas dėl to, kad ieškovė teismo posėdžio metu pateikė ieškinį, o jį gavęs kaltinamasis pasinaudojo teise susipažinti su ieškiniu ir pasikviesti gynėją. Byloje nebuvo analizuojami sudėtingi teisiniai klausimai, nukentėjusiosios atstovavimas nereikalavo didelės teisinės analizės ir papildomų intelektinio darbo sąnaudų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sąžiningumo, protingumo principus, priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės ir turėtų būti mažinamos.
Atsiliepimas
5. Nukentėjusioji R. P. pateikė atsiliepimą į nuteistojo R. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir jai iš nuteistojo R. P. priteisti išlaidas už advokato paslaugas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimą teisme.
5.1. Atsiliepime nurodoma, jog nuteistojo R. P. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai R. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją (vartojo raminamuosius vaistus „Bromazepam“), dėl ko buvo nedarbinga nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. spalio 21 d. Dėl nuteistojo spyrių į kairį kelį pastarasis ištino, o atlikus magnetinį rezonansą, buvo nustatyta, jog plyšo kairio kelio raiščiai, t. y. tarp nuteistojo spyrių į kairį kelį ir kairio kelio raiščių plyšimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiosios nuomone, neobjektyvi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr. pG3590/2018 (02), kad nepakanka duomenų, jog kryžminiai raiščiai galėjo plyšti 2018 m rugpjūčio 3 d. įvykio metu.
5.2. Po patirtų fizinių sužalojimų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir šiuo metu jaučia skausmą kairiame kelyje. Ji dirba Kauno restorane „(duomenys neskelbtini)“ virėja, darbas yra stovimas, todėl vis labiau skauda kairį kelį, greičiau pavargsta, jaučia nerimą, diskomfortą, ateityje gali reikėti operuoti kairės kojos kelį.
5.3. Nukentėjusioji nurodo, kad pirmos instancijos teisme patyrė 650 Eur išlaidų už advokato paslaugas susipažįstant su baudžiamąja byla, ruošiant ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat advokatas vyko iš Kauno į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus 3 kartus ir atstovavo 2 teismo posėdžiuose.
Šalies argumentai
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra ginčijama jo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o tik nesutinkama su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos ir pirmosios instancijos teisme patirtų proceso išlaidų dydžiais. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio
8. Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio, prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nukentėjusiajai priteistiną neturtinės žalos sumą sumažinti iki 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau šis CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
10. Aukštesniojo teismo vertinimu, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. dėl neturtinės žalos priteisimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220-689/2018, Nr. 2K-393-489/2017 ir kt.). Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo liekamieji reiškiniai išlieka ilgą laikotarpį.
11. Įvertinęs byloje esančius duomenis, nuteistojo skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo priėmė neįvertinęs visų aplinkybių ir nustatė per didelį neturtinės žalos dydį už nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl R. P. neteisėtų veiksmų (fizinio smurto panaudojimo) nukentėjusiajai neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei nurodoma nukentėjusiosios atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent dėl patirto sveikatos sutrikdymo jai nustatomi išliekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jai yra reikšmingai pablogėjusi sveikata. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. specialisto išvados Nr. pG3590/2018(02), medicininių duomenų, nurodančių, kad nukentėjusiajai kairio kelio kryžminiai raiščiai galėjo plyšti 2018 m. rugpjūčio 3 d. įvykio metu nepakanka. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad ilgalaikis sveikatos sutrikdymas galėjo būti susijęs su kairio kelio sąnario artrozės paūmėjimu (1 t., b. l. 49–50). Byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad R. P. kairio kelio kryžminiai raiščiai galėjo plyšti dėl nuteistojo R. P. neteisėtų veiksmų įvykio metu. Sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimas buvo įtakotas būtent 2018 m. rugpjūčio 3 d. patirto smurto, t. y., kad būtent dėl to jai teko kurį laiką gydytis, vartoti vaistus, ji buvo nedarbinga.
12. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai įvertino aplinkybę, kad įvykio metu R. P. ir R. P. tarpusavio santykiai buvo įtempti dėl pašlijusių santykių ir vykusio skyrybų proceso, o tai yra susiję su stipriu dvasiniu išgyvenimu kiekvienam sutuoktiniui. Papildomai pažymėtina, kad tarp buvusių sutuoktinių įvykusio konflikto metu, ne tik nuteistasis, bet ir nukentėjusioji buvo neblaivūs. Nors visiškai sutiktina, jog nuteistasis neturėjo teisės žmonos atžvilgiu smurtauti, tačiau nukentėjusiosios neblaivumas taip pat galėjo įtakoti jos elgesį konflikto metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė, sutinka atlyginti nukentėjusiajai, jo nuomone, pagrįstą neturtinę žalą.
13. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. P., nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma neužtikrino protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusio asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui. Dėl to nukentėjusiajai priteista neturtinė žala mažintina iki 500 Eur, kas atitinka teismų praktiką ir CK 6.250 straipsnyje numatytus vertinimo kriterijus. Atitinkamai skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios patirtų bylinėjimosi išlaidų
14. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti nukentėjusiajai R. P. 325 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
15. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad po skundžiamo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio priėmimo, šią bylą išnagrinėjęs teismas 2019 m. balandžio 19 d. priėmė nutartį, kuria, vadovaudamasis BPK 361 straipsnio 2 dalimi, priteisė iš R. P. 650 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų R. P. naudai. Šioje nutartyje nurodoma, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį liko neišspręstas klausimas dėl nukentėjusiosios R. P. byloje patirtų išlaidų advokato pagalbai, todėl teismas šį klausimą išsprendė skundžiama nutartimi.
16. BPK 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
17. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai nukentėjusioji civiliniame ieškinyje prašė iš R. P. priteisti advokato išlaidas ir pateikė tokių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus (1 t., b. l. 183), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl to nepasisakė. Apylinkės teismas pastebėjęs padarytą klaidą, savo iniciatyva 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi paskyrė rašytinį teismo posėdį, apie kurį pranešė proceso dalyviams, ir 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi išsprendė nukentėjusios pirmosios instancijos teisme patirtų proceso išlaidų klausimą. Vis tik pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė dar nepasibaigus apeliacinio skundo dėl 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio padavimo terminui, t. y. skundžiama nutartis priimta ne nuosprendžio vykdymo stadijoje, kaip tai numato BPK 361 straipsnis. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje kilusias abejones dėl patirtų proceso išlaidų pašalinęs ne toje proceso stadijoje pažeidė BPK 361 straipsnyje numatytus reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija nurodyto pažeidimo nepripažįsta esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kadangi, kaip matyti iš to paties BPK 361 straipsnio, net ir nuosprendžio vykdymo metu proceso dalyviai turi teisę į bylos nagrinėjimo metu patirtų proceso išlaidų atlyginimą. Be to, nuteistasis turėjo pakankamai laiko susipažinti su skundžiama nutartimi ir savo apeliaciniame skunde išdėstė motyvus, kodėl nesutinka su apylinkės teismo nukentėjusiajai priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Taip pat svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliacinį skundą ir dėl aukščiau minėtos nutarties, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje dalyje patikrina ir nutarties pagrįstumą.
18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017).
19. Į bylą yra pateiktas 2019 m. vasario 25 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT NR. 104001 (1 t., b. l. 183), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji už civilinio ieškinio surašymą, patarimus ir atstovavimą byloje advokatui sumokėjo 650 Eur. Teisėjų kolegija nustatė, jog nukentėjusiosios interesus atstovaujantis advokatas parengė civilinį ieškinį, dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Be to, nukentėjusiosios advokato kontora yra Kaune, o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko Kaišiadoryse, todėl jam vieną kartą susipažinti su bylos medžiaga bei du kartus į bylos nagrinėjimą teko važiuoti į kitą miestą, kas be kita ko reikalauja laiko ir išlaidų. Taigi, nors nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios civilinis ieškinys nėra tenkintas pilna apimtimi, tačiau, įvertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat prašomą priteisti išlaidų dydį, nuteistojo turtinę padėtį, nėra pagrindo sumažinti nukentėjusiosios proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo sumą, kuri yra objektyviai proporcinga suteiktai teisinei pagalbai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį dėl nuteistojo R. P. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Dėl apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios patirtų bylinėjimosi išlaidų
20. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, R. P. advokatui sumokėjo 420 Eur (2 t., b. l. 73). Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Kaip jau minėta, BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-373-976/2018).
21. Nagrinėjamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė nuteistasis ir jo gynėja, o nukentėjusioji pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per vieną posėdį, kuris truko 25 minutes, nuspręsta įrodymų tyrimo neatlikti, buvo pasakytos tik baigiamosios kalbos, nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Be to, pagal apeliacinį skundą nagrinėti klausimai nebuvo sudėtingi, o nukentėjusiosios advokatui nereikėjo važiuoti į kitą miestą, kadangi jo kontora yra Kaune, jis ją atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, taigi nereikėjo iš naujo susipažinti ir su byla. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad 420 Eur suma už advokato pagalbą, atstovaujant nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme, yra aiškiai per didelė, neatitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijų. Todėl atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 200 Eur. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš nuteistojo R. P..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti:
Nukentėjusiajai R. P. iš nuteistojo R. P. priteistą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 500 (penkių šimtų) eurų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš nuteistojo R. P. nukentėjusiajai R. P. 200 (du šimtus) eurų proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.