- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-29
- Bylos Nr.
- e2-5522-291/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02254-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Ieškovas
- UAB „Moment Credit“
- Atsakovas
- G. B.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Moment Credit“ ieškinį atsakovei G. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1289,37 Eur negrąžinto kredito, 905,49 Eur nesumokėtos kredito kainos, 702,36 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas - 65,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu į ieškinį nebus pateiktas atsiliepimas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per nustatytą terminą atsakovė teismui atsiliepimo nepateikė. Nesant atsakovės prieštaravimų dėl sprendimo už akių priėmimo ir nepateikus jokių papildomų, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, įrodymų, o ieškovui prašant tokį sprendimą priimti, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-03-18 atsakovas su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovė įsipareigojo gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. Remiantis sutarties sąlygomis 2015-03-18 atsakovas patvirtino aktualią sutarties redakciją ir pasiskolino iš ieškovės 1564,45 Eur, kredito grąžinimo diena 2020-03-18, bendra mokama suma - 4136,40 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ir liko skolinga ieškovei 1289,37 Eur negrąžinto kredito ir 905,49 Eur kredito kainos. Atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė. Byloje duomenų, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi, nėra (CPK 178 straipsnis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Tarp šalių pasirašytos sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punkte numatyta, kad kredito sutarties galiojimo metu bendrovė įsipareigoja klientui teikti kreditus, o klientas įsipareigoja gautus kredituos grąžinti bendrovei ir sumokėti kreditų kainą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovės 1289,37 Eur negrąžinto kredito ir 905,49 Eur kredito kainos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 702,36 Eur palūkanas už 200 pradelstas atsiskaityti dienas, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018-09-15 iki 2019-04-03. Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei nuostolius, kurie skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, nurodytą specialiose sąlygose. Sutarties specialiose sąlygose nustatyta, kad bendra kredito kainos metinė norma sudaro 59,9 procento, taigi ieškovės nuostoliai per dieną sudaro 0,16 procentų laiku negrąžintos sumos. Teismas konstatuoja, kad kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi spręsdamas palūkanų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos palūkanos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensacinio pobūdžio palūkanų dydžio, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra tipinė ieškovės vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengta vartojimo sutartis. Atsakovė yra vartotoja, ji sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis (Vilniaus apygardos teismas, civilinė byla Nr. e2A-653-392/2019).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti 59,9 procento metinės palūkanos arba 0,16 procento dydžio kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, tai sudaro 219,49 Eur sumą už 200 pradelstas atsiskaityti dienas (2194,86 Eur x 0,05 proc./100 x 200 d.), kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą, o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (2414,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-04-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 65 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y. 83,33 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos 54,17 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis)
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Moment Credit“, juridinio asmens kodas 300657515, 1169,45 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų, 37 centų) negrąžintą kreditą, 905,49 Eur (devynių šimtų penkių eurų, 49 centų) nesumokėtą kredito kainą, 219,49 Eur (dviejų šimtų devyniolikos eurų, 49 centų) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 2414,35 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-04-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 54,17 Eur (penkiasdešimt keturių eurų, 17 centų) žyminį mokestį.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.