- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- eAS-188-822/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02544-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- J. Č.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, viešajai įstaigai Gamtos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Č. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, viešajai įstaigai Gamtos paveldo fondui ir Aukštadvario regioninio parko direkcijai, dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. Č. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. gegužės 26 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP5-11 (toliau – Patikrinimo aktas) bei įpareigoti Inspekciją pakartotinai atlikti Aukštadvario regioninio parko tvarkymo specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) patikrinimą ir patikrinimą nutraukti arba priimti aktą nepritarti Specialiojo plano teikimui tvirtinti, kuriame įpareigoti tenkinti pareiškėjo 2013 m. gegužės 8 d. ir 2014 m. vasario 3 d. pasiūlymus bei paskirti teritorijų planavimo teismo ekspertizę.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuris patenka į Aukštadvario parko zoną ir Specialiuoju planu suplanuojamos teritorijos ribas. Pasinaudodamas Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 32 straipsnio 1 dalyje numatyta teise 2013 m. gegužės 8 d. Planavimo organizatoriui pateikė pasiūlymą, prašydamas numatyti Žemės sklype vietą sodybos statybai ir atitinkamai pakeisti Specialiojo plano sprendinius, kad jie nevaržytų pareiškėjo teisių. Taip pat 2014 m. vasario 3 d. pateikė papildomą pasiūlymą, nurodydamas, kad Žemės sklypą siekia pritaikyti gamtos tyrimų reikmėms. Pareiškėjas siekia pakeisti nustatytus apribojimus taikomus jo sklypui. Į pareiškėjo pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-9700-244/2014 pareiškėjo skundo dalį atmetė, dalį bylos nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas 2016 m. birželio 8 d. raštu buvo informuotas, kad Inspekcija Aktu pritarė Specialiajam planui. Pareiškėjas teigė, kad plano rengėjas yra nekompetentingas ir nekvalifikuotas (neatestuotas). Pareiškėjo teigimu, jo pasiūlymai atmesti nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvūs, pateikiamas subjektyvus situacijos ir teisės aktų vertinimas. Pabrėžė, kad Specialųjį planą turėjo teisę rengti VŠĮ „Gamtos paveldo fondas“, kadangi tokia veikla nustatyta jos įstatuose. Pažymėjo, kad planavimo organizatorius nėra saistomas pasiūlymus teikiančių subjektų pageidavimų rengiamo planavimo dokumento sprendiniams. Į tokius pasiūlymus turėtų būti atsižvelgta tik tais atvejais, jei jie iš esmės atkartotų imperatyviai teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus teritorijų planavimo procesui. Pareiškėjas skunde nenurodė nei vieno pagrįsto motyvo, kodėl Planavimo organizatoriui turėtų kilti imperatyvi pareiga atsižvelgti į jo pateiktus pasiūlymus. Pareiškėjo pasiūlymus planavimo procese laikė tam tikrais pageidavimais, kurie nėra privalomi Planavimo organizatoriui. Akcentavo, kad TPĮ 32 straipsnis planavimo organizatoriui kėlė reikalavimą motyvuoti atsisakymą priimti visuomenės teikiamus pasiūlymus, o šiuo atveju tai ir padarė Specialiojo plano rengėjas ir VSTT raštuose. Inspekcija savo kompetencijos ribose patikrino ir Aplinkos ministerijai pateiktame rašte pareiškėjui nurodė, jog planavimo organizatorius TPĮ 32 straipsnyje nustatytą pareigą įvykdė tinkamai. Be to, Inspekcija šias aplinkybes įvertino ir prieš išduodama Patikrinimo aktą, t. y. tikrindama Specialųjį planą. Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėjo siūlymai dėl Specialiojo plano sprendinių prieštarauja teisės aktų, reglamentuojančių veiklą saugomose teritorijose, reikalavimams. Inspekcijos nuomone, nėra pagrindo naikinti Aktą ar įpareigoti atlikti veiksmus ir pakartotinai tikrinti Specialųjį planą. Nurodė, kad nėra pagrindo byloje skirti Specialiojo plano ekspertizę, nes sprendžiamas teisinio pobūdžio klausimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjo pasiūlymai buvo nagrinėjami vadovaujantis teisės aktais, atsižvelgiant į žemės sklypo dislokacijos vietą bei bendrą viso Aukštadvario regioninio parko kontekstą, siekiant išlaikyti visą pasiūlymus teikusią asmenų bešališkumą ir lygiateisiškumą. Pabrėžė, kad rengiamu Tvarkymo planu pareiškėjo padėtis išliko nepakitusi, t. y. ji nebuvo nei pabloginta, nei pagerinta. Pareiškėjo pasiūlymai Tarnybai nėra privalomi visus veiksmus numatytus TPĮ įstatyme ji atliko. Nurodė, kad Specialiųjų planų rengėjas buvo atrinktas vadovaujantis teisės aktais nepažeidus lygiateisiškumo principo. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra aiškiai nustatytas veiklos pareiškėjui priklausančiame sklype reglamentavimas, kurio negalėtų paneigti jokia ekspertizė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Patikrinimo aktą, kurio patikrinimo apibendrinime, patikrinus Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą, nurodyta, kad specialiojo plano sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Patikrinimo išvada pritariama teikimui tvirtinti Specialiojo plano sprendinius.
Remiantis Inspekcijos teismo posėdyje nurodytomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir patikrinus oficialiuos duomenis teisės aktų registre, nustatyta, kad priimtas galutinis teritorijų planavimo dokumentas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-763 patvirtintas Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planas.
Įvertinęs teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus ir susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y. kad teritorijų planavimo procedūra yra baigta, Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-763 patvirtinus Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme. Po pareiškėjo skundo teismui pateikimo vyko specialiojo plano rengimo proceso baigiamojo etapo darbai ir yra baigtas specialiojo plano rengimo procesas. Pareiškėjas byloje neprašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių ir atitinkamai sustabdyti specialiojo plano rengimo darbus. Taigi, Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo procedūrų stabdyti. Šiuo atveju pats pareiškėjas pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad priėmus galutinį teritorijų planavimo dokumentą, jis kompleksiškai apima kitus procedūrinius sprendimus bei atliktus veiksmus, ir sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo iš esmės patvirtina visus iki jo teritorijos planavimo procese priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus. Esant priimtam tokiam sprendimui, kuris užbaigia planavimo procedūrą, ir ginčijant jį teismine tvarka, kartu gali būti pareiškiamas nesutikimas, t. y. išdėstyti ir argumentai, bet ne reiškiamas savarankiškas reikalavimas, ir su visais konkrečios teritorijos planavimo procese priimtais sprendimais bei atliktais veiksmais. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-705-143/2016).
Įvertinęs naujai paaiškėjusią esminę aplinkybę, teismas konstatavo, kad ginčijamas Patikrinimo aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracinių bylų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją pakartotinai atlikti Aukštadvario regioninio parko tvarkymo specialiojo plano patikrinimą ir patikrinimą nutraukti arba priimti aktą nepritarti Specialiojo plano teikimui tvirtinti, kuriame įpareigoti tenkinti pareiškėjo 2013 m. gegužės 8 d. ir 2014 m. vasario 3 d. pasiūlymus laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pirminio reikalavimo.
Pareiškėjui išaiškinta, kad galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus jis turi teisę ginti, ginčydamas galutinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, t. y. jį ginčydamas teisme, gali nurodyti ir nesutikimo su iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priimtais sprendimais ir atliktais veiksmais argumentus.
III.
Pareiškėjas J. Č. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1663-662/2015, atmesdamas jo apeliacinį skundą, nurodė, kad apelianto pasiūlymų pagrįstumas ir klausimas dėl Plano rengėjo kvalifikacijos bus sprendžiamas Tvarkymo plano tikrinimo procedūros metu, todėl šių klausimų byloje net nesprendė. Apeliantas 2016 m. birželio 8 d. raštu buvo informuotas, kad Inspekcija 2016 m. gegužės 26 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP5-11 pritarė Tvarkymo planui (toliau – Aktas). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliantas, gindamas pažeistas teises ir teisėtus interesus, 2016 m. birželio 17 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Akto panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjo vertinimu, teismas skundžiama nutartimi nutraukė bylą nepagrįstai. Teismas nutartyje vadovavosi netinkama teismų praktika, kuri nesusijusi su ginčo bylos faktinėmis aplinkybėmis. Skirtingai nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-705-143/2016 spręsto ginčo, šioje byloje ginčo teritorijų planavimo procedūrai yra taikytinas iki 2014 m. sausio 1 d. teritorijų planavimo teisinius santykius nustatantis teisinis reglamentavimas; skiriasi teritorijų planavimo dokumento pobūdis – šioje byloje ginčo teritorijų planavimo dokumentas priskirtinas specialiajam planui; ginčijamas specialiojo teritorijų planavimo baigiamojoje stadijoje priimtas Inspekcijos sprendimas, kuriuo pritarta Tvarkymo planui; Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr.D1-763, kuriuo patvirtintas Tvarkymo planas, laikytinas norminiu aktu, kurio skundimas yra labai ribotas. Be to, administraciniame teisme nagrinėjama tik ši byla. Todėl bylų ratio decidendi nesutampa.
Mano, kad teismas, atsisakydamas ginti apelianto teises, pažeidžiamas ginčijamu Aktu, paneigė jo teisę į gynybą. Pažymi, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo stadijoje suinteresuoti asmenys iš esmės neturi realių ir efektyvių teisinių galimybių apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, jei jų pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų yra nepagrįstai atmetami. Galutinai visi pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami teritorijų planavimo baigiamojoje stadijoje teritorijų planavimo dokumentą derinant ir tikrinant. Tačiau, pagal skundžiamą nutartį, apeliantas ir teritorijų planavimo baigiamojoje stadijoje neturi teisinių galimybių iš esmės ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų dėl jo nepagrįstai atmestų pasiūlymų.
Tvarkymo plano sprendiniai skirti individualiais požymiais neapibūdintai subjektų grupei, kas leidžia spręsti, jog šis teisės aktas atitinka norminio administracinio akto požymius ir jo teisėtumas gali būti tiriamas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus I skirsnio tvarka. Tačiau apeliantas nepatenka į subjektų ratą, galinčių kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas visiškai nepagrįstai, iš esmės neįsigilinęs į ginčo esmę, nutartyje nurodė, kad apeliantas galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus turi teisę ginti, ginčydamas galutinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo.
Vadovaujantis ABTĮ 113 straipsnio 1 dalimi, apeliantas įgijo teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto – Specialiojo plano – teisėtumą toje pačioje individualioje byloje. Specialiojo plano teisėtumo tyrimas būtų padėjęs išspręsti ir apelianto 2016 m. birželio 17 d. skundu ginčijamo Inspekcijos Akto teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl apeliantas 2016 m. gruodžio 12 d. prašymu toje pačioje administracinėje byloje kreipėsi į teismą prašydamas ištirti Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-763 patvirtinto Specialiojo plano teisėtumą. Tačiau teismas, priėmęs šį apelianto prašymą, jo net nesvarstė, teisinių pagrindų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nenagrinėjo ir nepagrįstai nutraukė bylą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Pažymi, kad vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo aktas yra vientiso teritorijų planavimo dokumento rengimo sudėtinė dalis, ir dėl jo atskiras savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas nereiškiamas (pvz., LVAT 2010 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010). Atitinkamai, skundo objektu galėtų būti administracinis sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, nes tik galiojantis Specialusis planas galėtų sukelti konkrečias teisines pasekmes. Patikrinimo aktas šiuo atveju nėra administracinis aktas, turintis įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir jo skundas dėl Patikrinimo akto, kuriuo buvo duota teigiama išvada, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu (žr. pvz., LVAT 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-571/2012). Teritorijų planavimo įstatymas (toliau – TPĮ) (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.) aiškiai nustatė kaip vyksta teritorijų planavimo procesas, t. y. įtvirtino, kad patikrinimo aktas yra tik vienas tarpinis dokumentas planavimo procese. Savarankišku administracinės bylos dalyku tokie tarpiniai teritorijų planavimo dokumento rengimo etape išduodami dokumentai, kaip minėta, nepripažįstami. Taip pat svarbu ir tai, kad byloje nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl Specialiojo plano procedūrų sustabdymo, todėl jos vyko bendra eiga, t. y. Specialusis planas buvo patvirtintas. Šiuo atveju patvirtinus Specialųjį planą, galimybės tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti Inspekciją vykdyti tarpinius planavimo procedūros veiksmus, kurie jau yra atlikti, kai pats planavimo procesas jau yra pasibaigęs, prieštarauja TPĮ įtvirtintai planavimo procedūrų eigai bei teismų praktikai. Šiuo atveju Inspekcija nebegali iš naujo tikrinti Specialiojo plano, nes jis jau yra patvirtintas ir galioja.
Atsakovo nuomone, pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, ir pats turi prisiimti atsakomybę dėl to, kad byloje nebuvo teikiami prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. Specialiojo plano planavimo procedūrų sustabdymo. Pareiškėjas, teigdamas, kad teismas tariamai užkirto kelią teisminei gynybai, neįvertina savo procesinio elgesio įtakos susiklosčiusios situacijos atžvilgiu, t. y. neprisiima atsakomybės dėl to, kad pats nesiėmė tinkamų procesinių veiksmų savo teisių gynimui.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Remiasi savo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstyta pozicija. Tarnyba pažymi, kad apeliantas turėjo galimybę iki teritorijų planavimo proceso užbaigimo pasinaudoti ir pasinaudojo visomis jam teritorijų planavimo procese suteiktomis teisėmis, todėl apelianto pozicija, kad jis neturi teisinių galimybių ginti savo pažeistų teisių ir interesų dėl atmestų pasiūlymų yra nepagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Gamtos paveldo fondas teismui pateikė 2014 m. gegužės 29 d. rašto kopiją, kurioje išdėstyta Aukštadvario regioninio parko specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengėjų nuomonė dėl apelianto nuosavybės teise valdomo žemės sklypo apsaugos ir naudojimo režimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog skundas negali būti teikiamas ir dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.
Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl aktų, kurie gali būti ginčijami administraciniame teisme, atskirų kategorijų bylose, matyti, kad savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme yra visi viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus (ne procedūrinio) pobūdžio pasekmes.
Pažymėtina ir tai, kad materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) pagrindu konstatavęs, kad Patikrinimo aktas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, nes pats savaime pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, konstatavo, kad skundo priėmimo stadijoje nebuvo pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad Patikrinimo aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir atsisakyti priimti skundą (2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016).
Bylą nagrinėjant iš esmės paaiškėjo nauja aplinkybė – teritorijų planavimo procese priimtas galutinis teritorijų planavimo dokumentas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-763 patvirtintas Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planas. Teritorijų planavimo procedūra užbaigta. Esant priimtam galutiniam teritorijų planavimo procedūros dokumentui, nebegalimas bylos nagrinėjimas dėl tarpinių procedūros metu priimtų sprendimų, tokių kaip šiuo atveju pareiškėjo skundžiamas Inspekcijos 2016 m. gegužės 26 d. Patikrinimo aktas Nr. TP5-11.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė pagrįstai. Nutraukęs bylą nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas neturėjo pagrindo nagrinėti norminio administracinio akto teisėtumo klausimo. Teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismo vertinimu, kad apeliantas turėjo galimybę iki teritorijų planavimo proceso užbaigimo pasinaudoti ir naudojosi jam teritorijų planavimo procese suteiktomis teisėmis, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl teisės į teisminę gynybą ribojimo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis atsisakyti priimti skundą pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą yra pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. Č. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.