Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Gatvių statyba“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba” atsiliepimo nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2017-02-21 Vilniuje, Šilo gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu, įvažiavus į duobę buvo apgadintas automobilis SEAT IBIZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Į minėto eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, užpildę eismo įvykio schemą ir surašę tarnybinį pranešimą, nurodė automobilio apgadinimus. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai nustatę, kad SEAT IBIZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo Z. A., kuri nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų ir ji nėra kalta dėl eismo įvykio. Byloje pateikti įrodymai (fotonuotraukos, 2020-02-21 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma Nr. 10R-33455767-17) patvirtina, kad automobilis apgadintas minėto eismo įvykio metu. Dėl minėto įvykio metu padarytų automobilio sugadinimų, ieškovas draudėjui išmokėjo 217,85 Eur draudimo išmoką.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Atsakomybės už statinį subjektas yra ne tik statinio savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutartimi (toliau – Sutartis) trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba“ (rangovas) įsipareigojo pagal atsakovo (užsakovo) nurodymus, savo priemonėmis atlikti, gavęs užsakovo raštišką užsakymą, Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (jų techninę priežiūrą ir kt.) už kuriuos, o užsakovas įsipareigojo apmokėti sutarta tvarka (Sutarties 1.1, 4.2.2, 4.3.1 punktai); pastebėjęs defektus, nekeliančius grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, apie juos informuoti užsakovą ir atlikti raštiškai užsakytus darbus ir jų nurodytus kiekius (Sutarties 4.3.6 punktas), o pastebėjęs defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui - nedelsiant šalinti (be atskiro užsakovo užsakymo), tačiau apie tai privalo informuoti užsakovą (Sutarties 4.3.5 punktas). Atsižvelgiant į tai, Sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, bet tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos trečiasis asmuo atlieka pagal užsakovo nurodymus ir pastarajam prižiūrint. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką, statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-03, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Atsakovo su trečiuoju asmeniu sudaryta Sutartimi įtvirtinta, kad rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki jos galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (Sutarties 4.3.5 punktas). Teismas pažymi, kad nurodyta nuostata negali paneigti pačios sutarties esmės ir tikslo, ir kitų sutarties nuostatų, numatančių, kad rangovas gali veikti tik pagal užsakovo nurodymus, bet ne savarankiškai spręsti dėl tokių darbų atlikimo. Minėta sutartis savo esme yra rangos, o ne turto valdymo perleidimo sutartis. Todėl ši sutartis negali būti aiškinama taip, kad sutartimi buvo perduotas rangovui gatvių valdymas. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusią žalą privalo atlyginti statinių (gatvių) savininkas, t.y. atsakovas.

CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009 ir kt). Nurodytame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos trys deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

Nagrinėjamu atveju, esant nustatytoms tiek pačios Šilo gatvės trūkumo aplinkybėms, tiek atsakovo nuosavybės teisei į šią gatvę, teismas nemato pagrindo plačiau pasisakyti dėl priežastinio ryšio buvimo ir žalos padarymo įvykio metu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, sutarties pagrindu atsirado reikalavimo teisė į asmenį, atsakingą už žalos padarymą. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovo reikalaujamą atlyginti 217,85 Eur turtinę žalą, kildiną iš išmokėtos draudimo išmokos už automobilio apgadinimą eismo įvykio Šilo gatvėje metu. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina 2017 m. vasario 21 d. eismo įvykio aplinkybes ir automobilio VW SEAT IBIZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, t.y. žalos padarymo faktas yra laikomas nustatytu. Kaip minėta, ieškovas išmokėjo nukentėjusiajam draudimo išmoką. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikoma, kad žalos dydis yra paskaičiuotas tinkamai. Atsakovas, savo teiginiams pagrįsti nepateikė nei kito paskaičiavimo, nei kitų leistinų įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovo teiginiai dėl žalos dydžio mažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo kaltę, pasireiškusią jo neatsargumu vairuojant transporto priemonę, yra prieštaraujantys byloje esantiems duomenims, kuriais nenustatyta automobilio vairuotojo kaltė bei KET pažeidimas. Taigi nėra pagrindo žalos atsiradimo sieti su vairuotojo neatsargumu ir dėl to mažinti žalos dydį nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, konstatavęs esant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti ar atleisti nuo civilinės atsakomybės, teismą daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 217,85 Eur dydžio nuostolius (CK 6.266, ir 6.1015 straipsniai, CPK 178 ir 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešiesiems juridiniams asmenims, pavyzdžiui, valstybės įmonėms, vykdančioms jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, savivaldybėms taikytinas 5 procentų procesinių palūkanų tarifas, nes viešieji juridiniai asmenys nėra nei verslininkai, nei privatūs juridiniai asmenys (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto gama“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-516/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-527/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra viešasis juridinis asmuo ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 217,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. kovo 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį iš esmės tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, ieškovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 217,85 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.