Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vandenys“ atstovui advokatui J. P.,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje G. Ž., A. Ž., R. R., Š. R., O. N., E. N., V. U., G. U., D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje G. Ž., A. Ž., R. R., Š. R., O. N., E. N., V. U., G. U., D. P., E. O..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

Ieškovė UAB ,,Vilniaus vandenys“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1499,87 Eur skolos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas ( e. b. 2 t., l. 187- 192).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji tiekė atsakovui A. L. (toliau – atsakovas) nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. nuosavybės teise priklausiusiame pastate – vienbučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), toliau – objektas), geriamąjį vandenį ir šalino bei valė nuotekas. Atsakovas neatsiskaitė pagal 2022 m. kovo 31 d. mokėjimo pranešimą už laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. suteiktas paslaugas ir liko skolingas 1499,87 Eur.. Ieškovė (pagal sutartį vandens tiekėja) ir atsakovas (pagal sutartį klientas) 2018 m. liepos 20 d. sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. PV103018 (toliau – sutartis), kuria remiantis vandens tiekėja įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti klientui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas objekte, o klientas – atsiskaityti su vandens tiekėja už suteiktas paslaugas sutartyje įtvirtinta tvarka ir terminais. Sutarčiai baigus galioti 2019 m. liepos 20 d. pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 32 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „Jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, patvirtintas LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (toliau – sąlygos). Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą, patvirtintą LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 (suvestinė redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 22 d., toliau – aprašas). Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą reglamentavimą, matyti, jog pareiga atsiskaityti už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas kyla ne tik pagal sutartį (jos galiojimo laikotarpiu), tačiau ir pagal GVTNTĮ bei sąlygas (laikotarpiu, kai tarp šalių pasirašyta sutartis nutrūksta). Pažymėtina, jog objekte sunaudojamą geriamąjį vandenį apskaitė šulinyje įrengtas skaitiklis (markė – ZENNER-ETKD;15, gamyklinis numeris – 15771189). Šalia objekto esantys statiniai ((duomenys neskelbtini)) taip pat naudojosi prie minimo geriamojo vandens apskaitos prietaiso prijungtais vandentiekio tinklais. Kiekvienam pastatui tenkanti suvartoto vandens dalis buvo apskaičiuojama pagal statiniuose įrengtus (individualius) vandens skaitiklius; kiekvienas vandens naudotojas jam tenkančią sumą sumokėdavo atsakovui, o šis – ieškovei. Tarp atsakovo ir objektą įsigijusių asmenų buvo kilęs teisminis ginčas dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos užbaigimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-822-862/2021 įpareigojo atsakovą priduoti objekto vandens ir nuotekų tinklus ieškovei, o Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1455-933/2021, peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, patikslino, kad įpareigojimas atsakovui priduoti vandens ir nuotekų tinklus, esančius objekte, ieškovei, reiškia gauti pažymą apie techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimų įvykdymą iš vandens tiekėjo dėl objekto prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Remiantis bylų medžiaga, darytina išvada, jog atsakovas laikytinas statytoju. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 4 punktas numato, jog vienas iš nuosavybės atsiradimo būdų yra daikto pagaminimas (pastatymas), todėl atsakovui prijungus pastatytus tinklus prie ieškovės eksploatuojamos infrastruktūros, jam kilo pareiga mokėti už suteiktas paslaugas, tai yra pagal prijungimo vietoje šulinyje sumontuoto skaitiklio rodmenis. Atsižvelgiant į teismų nutartis bylose ir tai, jog atsakovui buvo išduota pažyma dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projekto ir prisijungimo sąlygų reikalavimus, ieškovė sudarė tiesiogines sutartis su namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkais ir fiksavo apskaitos prietaisų, esančių namuose ir šulinyje rodmenis. Apskaitos prietaisas šulinyje, pagal kurį atsiskaitė atsakovas, demontuotas 2022 m. kovo 1 d.. Atsižvelgiant į tai, jog namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai sutikimo mokėti už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas nuo ankstesnių apskaitos prietaisų, įrengtų namuose, rodmenų nei fiksavo bendrovės darbuotojai, dalis atsakovui priskaičiuotos mokėtinos sumos buvo minusuota, todėl šiai dienai atsakovas yra skolingas ieškovei 1499,87 Eur už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Ieškovės reikalavimo pagrįstumą yra patirtinusi ir Valstybinė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 10G-1149 „Dėl A. L. prašymo“. Atsakovui kaip nekilnojamojo turto savininkui ir klientui pagal Sutartį, prievolė sumokėti už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas atsirado vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, CK 6.205 straipsniu, CK 6.189 straipsniu, CK 6.200 straipsniu, GVTNTĮ, sąlygomis, aprašu bei kitais teisės aktais. GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas, praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( e. b. 2 t., l. 187- 192).

Ieškovė pareiškime dėl ieškinio pagrindo pakeitimo (patikslinimo) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovo skola ieškovei susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2022 m. kovo 21 d. (t. y. nuo tada, kai tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutartis, iki buvo nuimtas šulinyje buvęs ir apskaitai naudotas įvadinis skaitiklis; atsakovo skola ieškovei nurodytu laikotarpiu kito), ieškovė keičia (tikslina) ieškinio pagrindo pirmos pastraipos paskutinio sakinio formuluotę į tokią: ,,atsakovas neatsiskaitė pagal 2022 m. kovo 31 d. mokėjimo pranešimą už laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2022 m. kovo 21 d. suteiktas paslaugas ir liko skolingas 1499,87 Eur”. Tai patvirtinanti patikslinta suvestinė “Suteiktos paslaugos ir įmokos” pridedama. Taip pat teikiami 2020 m. lapkričio 6 d. “Geriamojo vandens apskaitos prietaiso/mazgo keitimo aktas” P-19212-2020-09-30-27DL ir 2021 m. rugsėjo 22 d. “Geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo aktas” P-19212-2021-08-18-75ZLB, kurie atspindi ir paaiškina atitinkamų mėnesių įrašus suvestinėje (2022 m. kovo 21 d. “Geriamojo vandens apskaitos prietaiso/mazgo nuėmimo aktas” P-19212-2022-03-17-B9M7B jau yra byloje). Ieškovė neįrenginėjo sistemos už šulinio ir jame buvusio įvadinio skaitiklio. Tinklai nuo šulinio buvo įrenginėjami pagal ieškovės 2016 m. birželio 16 d. išduotas “Prisijungimo sąlygas” Nr.16/1304 ir Nr. 15/1305 (pridedamos). Ieškovė paslaugas į sistemą pradėjo tiekti būtent atsakovui 2018 m. liepos 20 d. su ieškove sudarius “Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį” Nr. PV103018 pagal šulinyje įrengtą įvadinį skaitiklį ir jo rodmenis. Tai, kad paslaugomis per bendrą sistemą galimai naudojosi ne tik atsakovas, yra atsakovo ir kitų pastatų savininkų asmeninis tarpusavio reikalas (ieškovės žiniomis, kiti savininkai su atsakovu atsiskaitydavo tiesiogiai, o su ieškove turėjo atsiskaityti ir atsiskaitinėjo, tačiau liko skolingas, būtent atsakovas. Ieškovė neįrenginėjo ir nekontroliavo kiekviename iš pastatų pačių savininkų įsirengtų skaitiklių iki tiesioginių sutarčių sudarymo momento). Vadovaujantis 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2021 m. birželio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi teisminiame procese Nr. 2-68-3-10253-2020-4, būtent atsakovas buvo įpareigotas ieškovei priduoti įrengtus tinklus, t. y. gauti pažymą apie techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimų įvykdymą iš vandens tiekėjo dėl objekto prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Kaip matyti iš pridedamų 2021 m. vasario 19 d. “Defektinio akto” dėl trūkumų aptariamų pastatų tinklų sistemoje, 2021 m. liepos 26 d. “Vandentiekio ir nuotekų tinklų techninio priėmimo lentelės” ir 2021 m. rugsėjo 6 d. “Pažymos dėl prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų”, tik tuomet buvo įvykdytas aukščiau minėtas teismo įpareigojimas. Tačiau, kaip matyti iš pridedamo 2022 m. kovo 7 d. ieškovės “Nestandartinių prisijungimų situacijų sprendinių komisijos posėdžio protokolo” darbotvarkės klausimo “Dėl (duomenys neskelbtini), tiesioginių sutarčių sudarymo”, buvo identifikuota problema, kad “statytojas su gyventojais nepasirašo skaitiklių rodmenų suderinimo aktų, nepateikia rodmenų, reikalingų sudaryti tiesiogines sutartis”. Posėdyje problemą buvo nutarta spręsti taip: “sudaryti tiesiogines sutartis, kai visų keturių namų gyventojai pateiks savo skaitiklių rodmenis, nuo kurių nori mokėti už vandenį. Nuo gyventojų pateiktų rodmenų ir Bendrovės užfiksuotų rodmenų plombuojant skaitiklius susidariusį rodmenų skirtumą minusuoti iš statytojui priskaičiuotos mokėtinos sumos pagal įvadinį skaitiklį šulinyje”. Tik tuomet, kai visų keturių pastatų savininkai ieškovei pateikė savo skaitiklių rodmenis, nuo kurių mokės už vandenį, su visais jais 2022 m. kovo 17 d. buvo sudarytos tiesioginės “Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys” (pridedamos), t. y.: su G. U. sutartis Nr. PV119778 dėl pastato (duomenys neskelbtini); pagal priedą Nr. 1 skaitiklio rodmenys, nuo kurių atsiskaitoma – 60 m3 (2022 m. kovo 9 d. G. U. “Prašymas” pridedamas); faktiniai tuometiniai skaitiklio rodmenys – 362 m3; su D. P. sutartis Nr. PV119779 dėl pastato (duomenys neskelbtini); pagal priedą Nr. 1 skaitiklio rodmenys, nuo kurių atsiskaitoma – 30 m3 (2022 m. kovo 12 d. D. P. “Prašymas” pridedamas); faktiniai tuometiniai skaitiklio rodmenys – 147 m3; Su Š. R. sutartis Nr. PV119780 dėl pastato (duomenys neskelbtini); pagal priedą Nr. 1 skaitiklio rodmenys, nuo kurių atsiskaitoma – 1 m3 (2022 m. kovo 9 d. Š. R. “Prašymas” pridedamas); faktiniai tuometiniai skaitiklio rodmenys – 39 m3; su G. Ž. sutartis Nr. PV119781 dėl pastato (duomenys neskelbtini); pagal Priedą Nr. 1 skaitiklio rodmenys, nuo kurių atsiskaitoma – 189 m3 (“Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktas” pridedamas); faktiniai tuometiniai skaitiklio rodmenys – 832 m3. Atsižvelgiant į sudarytas tiesiogines sutartis ir visų keturių pastatų savininkų apsiimtus apmokėti kiekius, buvo: nuimtas šulinyje buvęs įvadinis skaitiklis ir užfiksuoti tuometiniai jo rodmenys - 1181 m3 (2022 m. kovo 21 d. “Geriamojo vandens apskaitos prietaiso/mazgo nuėmimo aktas” P-19212-2022-03-17-B9M7B); atsakovui pagal įvadinį skaitiklį tenkantis m3 kiekis ir atsakovo ieškovei mokėtina suma pakoreguoti (sumažinti) visų keturių pastatų savininkų apsiimtais apmokėti ir vėliau apmokėtais kiekiais. Tai matosi iš pridedamos suvestinės “Suteiktos paslaugos ir įmokos” 2022 m. kovo mėnesio įrašo, kuriame nurodyta, kad atsakovo ieškovei mokėtina suma yra mažinama 1690,55 Eur. Galiausiai, aplinkybę, kad būtent ir tik atsakovas yra laikytinas skolingu ieškovei ieškiniu reikalaujamus priteisti 1499,87 EUR, neginčijamai patvirtina ir byloje esantis 2022 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimas “Dėl A. L. prašymo” Nr. 10G-1149, kuriuo buvo nutarta “atmesti vartotojo A. L. reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu vartotojo reikalavimą UAB “Vilniaus vandenys” panaikinti priskaičiuotą 1499,87 Eur sumą už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą”. Per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo nei viena šalis nepareiškė ieškinio bendrosios kompetencijos teisme, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės; vadovaujantis nutarimo rezoliucine dalimi ir LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 - 2 dalimis, toks nutarimas įsigaliojo ir yra privalomas vykdyti. Jis yra vykdomasis dokumentas, kuris gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, toks Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimas yra laikytinas kaip turintis prejudicinę galią nagrinėjamam ginčui pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą (žr. pvz. 2022 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-441-657/2022; 2023 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-519-661/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad ieškovei net nebereikia papildomai įrodinėti aplinkybių dėl atsakovo skolos, o ieškinys yra tenkintinas visiškai (e. b. 2 t., l. 118 - 121).

Atsakovas prieštaravimuose dėl sprendimo už akių dėl ieškinio pasisakė, kad atsakovui iki 2019 m. gruodžio 30 d. nuosavybės teise priklausė vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - objektas). Iki objekto pardavimo ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. liepos 20 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties, jos specialiųjų sąlygų Nr.PV103018 (toliau - sutartis) pagrindu teikė atsakovui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas; sutarties terminas - 2019 m. liepos 20 d. su galimybe automatiškai pratęsti 1 kartą 12 mėn. laikotarpiui (sutarties 6.1 p.). Atsakovas informavo ieškovę (paslaugos teikėją) apie nuosavybės teisės į objektą perleidimą. Tarp atsakovo ir objektą įsigijusių asmenų buvo kilęs teisminis ginčas dėl objekto vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos užbaigimo; byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesine padėtimi dalyvavo ir ieškovė, todėl apie esamą situaciją (A. L. nuosavybės teisės į objektą perleidimą) ieškovei buvo labai gerai žinoma ir iš teismo proceso. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-1455-933/2021 konstatuota, kad: (1) objekto nuosavybės teisei perėjus naujiesiems jo savininkams, atsakovo nuosavybės teisė į objektą bei kartu jo vandentiekio ir nuotekų tinklus pasibaigė, todėl geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo sutartis turi būti sudaryta su naujaisiais objekto savininkais; (2) sutartis yra pasibaigusi ir nenustatyta, kad atsakovas su ieškove būtų susitarę dėl sutarties pratęsimo (tolesnio vykdymo) pasikeitus vienai iš prievolės šalių - objekto savininkui (nutarties 23 p., priedas Nr.1).Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusioje 2022 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2VP-1493-819/2022 konstatuota, kad atsakovas yra pridavęs objekto vandens ir nuotekų tinklus ieškovei (nutarties 5 psl. antra pstr.; priedas Nr. 2). Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 6 d. prašymu kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad nesinaudoja į objektą teikiamomis paslaugomis, prašė pateikti detalią ataskaitą, už kokias konkrečiai paslaugas ir už kokius laikotarpius iš atsakovo reikalaujama 1854,10 Eur suma (priedas Nr. 3), kaip ji paskaičiuota, bei pateikti atsakovui reiškiamo reikalavimo teisinį pagrindą (priedas Nr.4). Į šį prašymą ieškovei nereaguojant, atsakovas pateikė 2021 m. rugsėjo 13 d. pakartotinį prašymą, kuriuo informavo, kad yra sustabdęs ieškovės nepagrįstų reikalavimų vykdymą ir prašė kaip galima skubiau atsakyti į atsakovo 2021 m. rugpjūčio 6 d. prašymą (priedas Nr.5). Ieškovė 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr.SD21-3755 „Dėl skolos ir objekto pridavimo ((duomenys neskelbtini))“ nurodė, kad iš atsakovo reikalaujami mokesčiai už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas yra skaičiuojami atsakovo prašymu sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartimi statybų reikmėms (priedas Nr.6). Tačiau minėtų dokumentų ieškovė nepateikė ir nenurodė jų rekvizitų (sudarymo, pateikimo datos ir kt.), taip pat nepateikė reikalaujamos sumos detalizacijos. Sutartis pasibaigusi, objektas atsakovui nepriklauso dar nuo 2019 m. gruodžio 30 d., ir atsakovas yra visiškai atsiskaitęs už ieškovės paslaugas, suteiktas iki nuosavybės teisės į objektą perleidimo, todėl atsakovas 2022 m. sausio 21 d. prašė ieškovės nutraukti neteisėtus veiksmus - nebereikalauti iš atsakovo mokėti už tretiesiems asmenims teikiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, susijusias su objektu (priedas Nr.7). Į šį prašymą ieškovė neatsakė bei toliau reikalavo iš atsakovo jau 3190,42 Eur skolos (priedas Nr.8). Nepaisant to, kad atsakovui objektas su minėtais tinklais nebepriklausė nuo 2019 m. gruodžio 30 d. ir jo su ieškove nesiejo jokie prievoliniai santykiai, ieškovė ir toliau yra įsitikinus, ką patvirtina ir ši byla, kad būtent atsakovas privalo sumokėti už į objektą suteiktas geriamojo ir nuotekų paslaugas, kurias jeigu ir gavo, tai gavo objekto savininkai. Iš ieškinio ir sprendimo nėra aiškios esminės šiam ginčui aplinkybės, pvz.: kokiu konkrečiai laikotarpiu ieškovę ir atsakovą, pasak ieškovės ir teismo, siejo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų sutartiniai santykiai, o kokiu - įstatyminiu pagrindu; už kokį konkrečiai laikotarpį reikalaujama iš atsakovo sumokėti už paslaugas; kokiu pagrindu yra sumažinta anksčiau iš atsakovo reikalauta skola iki 1499,87 Eur, kas ją sudaro ir kaip ji buvo apskaičiuota; kokiu pagrindu ieškovė vertina atsakovą tinklų savininku, jeigu nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir tinklus (priklausinius) tretiesiems asmenims buvo perleista 2019 m. gruodį ir šios aplinkybės jau yra konstatuotos ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vien sąskaitos pateikimas asmeniui nepagrindžia pareigos ją apmokėti, o savo reikalavimo pagrindą turi įrodyti šalis, kuri reikalauja atitinkamos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-570/2014). Kaip minėta, šiuo atveju atsakovo ir ieškovės nesieja ir ieškovės nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu (2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d.) nesiejo prievoliniai santykiai, todėl ieškovės atsakovui reiškiamus reikalavimus sumokėti už atsakovo negautas paslaugas, atitinkamai už trečiųjų asmenų gautas paslaugas, suteiktas į objektą, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas situacijos aiškumo tikslu pateikia ieškovės vandentiekio tinklų eksploatacijos ribų plano schemą ir nuotekų tinklų eksploatavimo ribų schemą (priedai Nr.9- 10). Paaiškintina, kad visų objektų, esančių (duomenys neskelbtini), bendras suvartotas vandens kiekis buvo apskaičiuojamas pagal šulinyje esantį vandens skaitiklį, kuris ieškovės pateiktus duomenis (geriamojo vandens apskaitos prietaiso / mazgo nuėmimo aktas Nr.P-19212-2022-03-17-B9M7B) išmontuotas 2022 m. kovo 21 d. Kiekvienam objektui tenkanti suvartoto vandens dalis buvo apskaičiuojam pagal objektuose įrengtus (individualius) vandens skaitiklius. Atsakovui 2019 m. gruodžio 30 d. perleidus nuosavybės teisę į objektą naujiems savininkams, jiems nuosavybės teisė perėjo ir į vandentiekio ir nuotekų tinklus bei visus kitus priklausinius (CK 4.13 str. 2 d., 4.14 str., 4.40 str., 6.317 str. 3 d.). Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį abonentu laikomas subjektas, perkantis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens teikėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prisijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip vandens valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantis paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 44 dalį vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms ir sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tik minėti abonentai ir vartotojai (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo prasme) teisės aktuose nustatyta tvarka privalo tinkama ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens teikimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas (Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 str. 3 d.). Kaip minėta, atsakovui objektas nepriklauso nuosavybės teise nuo 2019 m. gruodžio mėn., sutartis yra pasibaigusi, atsakovas nebevaldo objekto (įskaitant ir vandentiekio ir nuotekų tinklus), juo, kaip ir ieškovės paslaugomis, nebesinaudoja, todėl jis nelaikytinas nei abonentu, nei vartotoju geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo prasme. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad prievolinių santykių tarp atsakovo ir ieškovės nėra nei sandorių, nei kitų juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, pagrindu. Dėl to teismo išvada, kad atsakovas turi prievolę atsiskaityti su ieškove, yra nepagrįsta. Atsakovui nėra suprantama, kodėl ieškovė nesikreipia į faktiškai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gavusius objekto savininkus, kurie nuosavybės teise valdo gyvenamojo namo lauko ir vidaus tinklus, ir kaip galima suprasti iš ieškovės pozicijos, jau dalį gautų paslaugų kainos yra sumokėję. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ne tik negalėjo būti priimtas sprendimas, bet pats sprendimas yra nepagrįstas, nes ieškinys yra atmestinas. Atleidimo nuo įrodinėjimo atvejai numatyti CPK 182 str; į šiuos atvejus nepatenka Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomonė, todėl ieškovė privalo įrodyti ieškinyje išdėstytas aplinkybes (e. b. 1 t., l. 26 - 31 ).

Atsakovas su ieškovo ieškinio reikalavimo pagrindo patikslinimu nesutiko, ir nurodė, kad ieškovė iš esmės teigia, kad atsakovas yra skolingas 1499,87 Eur pagal 2022 m. kovo 31 d. mokėjimo pranešimą už laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2022 m. kovo 21 d. suteiktas paslaugas, tačiau su tokiu vertinimu nėra jokio pagrindo sutikti. Visų pirma, iš pareiškimo nėra suprantama, kodėl būtent atsakovas turi sumokėti už ieškovės kitiems asmenims iki 2022 m. kovo 21 d. į 4 statinius esančius Vilniuje, atitinkamai - (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas. Primintina, kad vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - objektas), į kurį (bei dar tris greta esančius pastatus ((duomenys neskelbtini) (toliau - gretimi pastatai)) ieškovė tiekė geriamąjį vandenį, tvarkė nuotekas, atsakovui nuosavybės teise priklausė iki 2019 m. gruodžio 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu Objektą nuosavybėn iš atstovo įgijo tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. Ž. ir A. Ž.. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia ir prejudicinę galią šioje byloje turinčia 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-A-1455-933/2021 konstatavo, kad: (1) objekto nuosavybės teisei perėjus naujiesiems jo savininkams, atsakovo nuosavybės teisė į objektą bei kartu jo vandentiekio ir nuotekų tinklus pasibaigė, todėl geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo sutartis turi būti sudaryta su naujaisiais objekto savininkais; (2) 2018 m. liepos 20 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, yra pasibaigusi ir nenustatyta, kad atsakovas su ieškove būtų susitarę dėl šios sutarties pratęsimo (tolesnio vykdymo) pasikeitus vienai iš prievolės šalių - objekto savininkui (nutarties 23 p.). Visa tai reiškia, kad atsakovui 2019 m. gruodžio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartimi perleidus nuosavybės teisę į objektą naujiems savininkams, jiems nuosavybės teise perėjo ir į vandentiekio ir nuotekų tinklus bei visus kitus priklausinius (CK 4.13 str. 2 d., 4.14 str., 4.40 str., 6.317 str. 3 d.). Pačios ieškovės pateikta 2025 m. kovo 31 d. suvestinė apie suteiktas paslaugas ir įmokas patvirtina, kad po objekto pardavimo tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. Ž. ir A. Ž. su ieškove už jos suteiktas paslaugas buvo visiškai atsiskaityta - 2020 m. sausio mėnesį sumokėta 522,04 Eur. Tai patvirtina, kad atsakovas neliko skolingas ieškovei už paslaugas, teiktas iki objekto pardavimo. Todėl ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovo skolos laikotarpis siekia net 2018 m. liepos 20 d., tuo labiau, kai iš minėtos suvestinės taip pat matyti, kad vanduo pradėtas naudoti tik 2018 m. paskutiniame ketvirtyje. Atsakovas 2024 m. birželio 4 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo detaliai nurodęs teisinį reglamentavimą, pagal kurį už ieškovės teiktas ar teikiamas paslaugas (geriamasis vanduo, nuotekų tvarkymas) turi sumokėti tas subjektas, kuris arba sudaręs su ieškove geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba prijungęs jam nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas atitinkamas komunikacijas-įrenginius prie ieškovei nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 1 d., 44 d.). Kitaip sakant, prievolė sumokėti už ieškovės paslaugas atsakovui kiltų tik tuo atveju, jeigu atsakovas būtų su ieškove sudaręs viešąją sutartį dėl geriamojo vandens ir (arba) nuotekų tvarkymo arba jis būtų prijungęs jam nuosavybės teise ar dalinės nuosavybės teise priklausančius atitinkamus įrenginius - komunikacijas prie ieškovei priklausančios ar valdomos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Šiuo atveju, kaip minėta, nei vienos iš nurodytų sąlygų nėra: ieškovo ir atsakovės nesiejo sutartiniai santykiai, o objektas kartu su vandentiekio ir nuotekų tinklais parduotas 2019 m. gruodžio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartimi. Jau minėta, kad už ieškovės paslaugas, teiktas iki objekto pardavimo, su ieškove yra visiškai atsiskaityta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neturi prievolės mokėti ieškovei, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Be to, visiškai neaišku ir kokiu pagrindu atsakovas turi mokėti už gretimiems pastatams teiktą vandenį. Priešingos išvados nesuponuoja ir ieškovės nurodyta aplinkybė apie tarp atsakovo ir šioje byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu dalyvaujančių G. Ž. ir A. Ž. vykusį teismo procesą, kuriame atsakovas A. L. buvo įpareigotas priduoti objekto vandens ir nuotekų tinklus ieškovei, t. y. gauti šioje byloje ieškovės pateiktą 2021 m. rugsėjo 6 d. pažymą. Aptariamame teismo procese buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovo ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, G. Ž. ir A. Ž. tarpusavio sutartinių teisinių santykių, kilusių iš 2019 m. gruodžio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties, kurie visiškai nesusiję su ieškovės tiektu į objektą ir (ar) gretimus pastatus vandeniu. Taigi, minėtas teismo procesas pats savaime niekaip nepatvirtina ir objektyviai negali patvirtinti atsakovo prievolės mokėti ieškovei. Kita vertus, pareiškime dėl pagrindo pakeitimo nurodytas tik skolos laikotarpis, tačiau nėra aišku, už kokį konkrečiai mėnesį teiktas paslaugas ir kokią sumą atsakovas neva yra skolingas ieškovei. Ieškovės pateiktame 2022 m. kovo 31 d. mokėjimo pranešime, pagal kurį, pasak ieškovės, atsakovas privalėjo atsiskaityti, nurodyta, kad jis yra skolingas už 2022 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas. Pranešime nurodyti skaitiklio rodmenys: nuo 1382,000 iki 1181,00. Iš 2025 m. kovo 31 d. suteiktų paslaugų ir įmokų suvestinės matyti, kad minėtame pranešime nurodyti skaitiklio rodmenys yra už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėn. Toks prieštaringumas ir ieškinio pagrindo abstraktumas - neaiškumas riboja atsakovo teisę į teisminę gynybą, nes nėra aišku, nuo ko konkrečiai atsakovas turi gintis ir yra privestas spėlioti skolos apimtį, jos dedamąsias. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (priedai Nr.1-3) matyti, kad: vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 4 asmenims: 1/2 dalis - priklauso R. R., Š. R.; 1/2 dalis - O. N., E. N. (įrašas apie nuosavybės teisę galioja nuo 2021 m. kovo 1 d.); vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. Ž., A. Ž. (įrašas apie nuosavybės teisę galioja nuo 2020 m. sausio 2 d.); vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. U., G. U. (įrašas apie nuosavybės teisę galioja nuo 2020 m. vasario 20 d.); vienbutis gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. P. (įrašas apie nuosavybės teisę galioja nuo 2023 m. spalio 24 d.), ankstesnis savininkas - 1/2 dalis D. P. (įrašas apie nuosavybės teisę galioja nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2023 m. spalio 24 d.) ir 1/2 dalis E. O. (įrašas apie nuosavybės teisę galioja nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. spalio 24 d.). Ieškovė vandenį tiekė būtent į minėtiems asmenims priklausančius (ar priklausiusius) gyvenamuosius namus, tai reiškia, kad būtent jie, o ne atsakovas naudojo ieškovės tiekiamą vandenį, nuotekų tvarkymo paslaugą, todėl atitinkamai būtent jie turi atsakyti pagal ieškinį. Ieškovė pripažįsta, kad vanduo buvo tiekiamas būtent į visus 4 aukščiau nurodytus objektus. Tai rodo ir papildomai patvirtina, kad teisiniai prievoliniai santykiai susiklostė ne tarp ieškovės ir atsakovo, o tarp ieškovės ir faktiškai vandenį ir ieškovės paslaugas, už kurias šioje byloje ieškovė prašo priteisti skolą, gavusių / naudojusių asmenų. Dėl to darytina išvada, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. Atsižvelgiant į tai, pradinis atsakovas turėtų būti pakeistas tinkamu atsakovu - faktiškai vandenį ir (ar) kitas ieškovės paslaugas gavusiais asmenimis, nurodytais atsiliepimo 11 p. (CPK 45 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio mėnesį buvo visiškai atsiskaityta su ieškove, į bylą turėtų būti įtraukti asmenys, kuriems objektas ir gretimi pastatai priklausė ne anksčiau kaip 2019 m. gruodžio mėn.. Proceso įstatymas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenimis (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau - VVTAT) nutarimai nepatenka į minėtą proceso įstatymo normą, todėl ieškovė nepagrįstai VVTAT 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimui suteikia įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinę galią. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas į VVTAT kreipėsi 2022 m. kovo 18 d. (priedas Nr.4), t. y. dar nesibaigus pareiškime dėl pagrindo pakeitimo nurodytam skolos susidarymo laikotarpiui (2018 m. liepos 20 d.- 2022 m. kovo 21 d.), todėl VVTAT netgi negalėjo nagrinėti skolos pagrįstumo, nes kreipimosi į VVTAT metu dar ji (ar dalis jos) nebuvo susidariusi, atitinkamai - ir sukurti ieškovės deklaruojamo prejudicialumo. Nors atsakovas nepritaria ieškovės pozicijai dėl VVTAT 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimo prejudicialumo, nes teismas būtent šioje byloje savarankiškai įvertins tiek skolos pagrįstumą, tiek ir kuris asmuo turi atsakyti pagal ieškinį, atkreipia dėmesį į ieškovės nutylimą aplinkybę: VVTAT 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarime vertino, kad atsakovui tenka pareiga sumokėti skolą už laikotarpį iki 2021 m. rugsėjo 6 d. pažymos Nr. PAZ21-288 surašymo, o ne už visą ieškovės pareiškime dėl pagrindo pakeitimo nurodytą laikotarpį. Be to, ieškovė nurodo, kad patys objekto ir gretimų pastatų savininkai pateikė skaitiklių rodmenis, nuo kurių mokės už vandenį (pareiškimo dėl pagrindo pakeitimo 6.7 p.). Viena vertus, mažų mažiausiai keista, kad ne ieškovė, o patys objekto ir gretimų pastatų savininkai, kurie neabejotinai yra suinteresuoti mokėti kuo mažiau, nusprendė dėl mokėtinos sumos (kaip galima suprasti, jie dėl kažkokių priežasčių nusprendė, kad mokės ne už visą jų sunaudotą vandenį, kurio kiekis atsispindi jiems priklausančiuose pastatuose įrengtuose vandens skaitikliuose). Antra vertus, minėta aplinkybė rodo, kad tiek objekto ir gretimų pastatų savininkai, tiek ieškovė supranta, kad būtent tarp jų yra susiklostę teisiniai prievoliniai santykiai, t. y. kad būtent faktiškai vandenį ir kt. ieškovės paslaugas gavę asmenys ir privalo už tai sumokėti, nes jeigu vertintų priešingai, tai nebūtų mokėję už ieškovės tiektą vandenį, paslaugas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktinius skaitiklių duomenis, nurodytus pareiškimo dėl pagrindo pakeitimo 6.7 p. Nepaisant to, pastebėtina, kad pagal ieškovės nurodytas aplinkybes visi keturi pastatai (objektas ir gretimi pastatai) sunaudoję iš viso 1380 m3 (362 m3 + 147 m3 + 39 m3 + 832 m3) vandens, o pagal ieškovės pateiktą suvestinę apie suteiktas paslaugas ir įmokas suvartoto vandens kiekis - 2884 m3, taigi, skirtumas - 1504 m3 (2884 m3 - 1380 m3). Tai kelia pagrįstų abejonių arba dėl ieškovės pateiktos suvestinės, arba dėl pareiškime dėl pagrindo pakeitimo nurodytų duomenų - aplinkybių atitikimo faktinei situacijai. Atsakovas gali tik spėlioti tokių neatitikimų priežastis, tačiau iš ieškovės pateikto 2020 m. lapkričio 6 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso/mazgo keitimo akto Nr.P- 19212-2020-09-30-27DL matyti, kad ginčui aktualiame šulinyje buvęs skaitiklis 2020 m. lapkričio 6 d. buvo pakeistas kitu. Akte nenurodyta konkreti skaitiklio keitimo priežastis, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytus vandens kiekių neatitikimus, tikėtina, kad keitimo priežastis galėjo būti skaitiklio gedimas. Tai bent iš dalies paaiškintų objekto ir gretimų pastatų savininkų, kaip galima suprasti, nenorą mokėti už ieškovės deklaruojamą „sunaudotą“ vandenį. Be to, iš ieškovės su G. U., D. P., Š. R., G. Ž. sudarytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių matyti, kad paslaugos pagal sutartis jiems teikiamos nuo 2022 m. kovo 1 d., t. y. ir deklaruojamos atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu bei dar nedemontavus ginčui aktualaus vandens skaitiklio, kuriuo bendrai naudojosi visi 4 namai. Taigi, ir dėl šios priežasties būtent minėti asmenys (o ne atsakovas) su ieškove sudarytų sutarčių pagrindu turi prievoles mokėti ieškovei. Šis aspektas papildomai patvirtina, kad pagal ieškinį atsako ne atsakovas A. L..

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. Ž. ir A. Ž. pateikė į ieškinį atsiliepimą, kuriame nurodė, kad G. Ž. kartu su sutuoktine A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2019 m. lapkričio 19 d. pasirašė preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto įsigijimo (toliau tekste – NT patalpos), adresu (duomenys neskelbtini) (kartu su žemės sklypu) su pardavėju A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 30 d. šalys pasirašė notarinę Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį. Remiantis sutartimi jie nustatė, kad nekilnojamas turtas yra netinkamos komplektacijos ir netinkamos kokybės dėl šių daikto trūkumų: parduotas netinkamos komplektacijos, kadangi pagal sutartį ir papildomą prieš tai pasirašytą 2019 m. lapkričio 19 d. preliminarią sutartį patalpose nerado 2 plačiaekranių televizorių, kuriuos buvo žadėta grąžinti į patalpas iki 2020 m. vasario 29 d., tačiau tai iki pat šios dienos nebuvo padaryta; vandens tiekimas į nekilnojamą turtą be suderinto komunikacijų projekto, t. y. buvo pasirašyta laikina sutartis ir duotas laikas sutvarkyti projektą, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė; klientas patyrė dvasinius išgyvenimus šioje situacijoje (dėl turto būklės ir išaiškėjusių trūkumų), ko pasėkoje ir toliau nepašalinus trūkumų prašė atlyginti patirtą neturtinę žalą. Remiantis išdėstytu atsakovas parduodamas ieškovui nekilnojamą turtą padarė eilę pažeidimų, apie kurių teisinį pagrįstumą patvirtino 2021 m. birželio 10 d. galutine nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1455-933/2021. Atsakovas įvykdė dalį reikalavimų, tarp kurių ir reikalavimą prijungti vandens tinklus prie šioje byloje ieškovo statusą turinčio UAB „Vilniaus vandenys“ vandens tinklų. Tretieji asmenys nurodo, kad preliminarioje sutartyje ir jos 3 lape (priede) buvo nurodyta, kad "Namas parduodamas su visais jame esančiais baldais ir buitine technika, kurie matomi nuotraukose". Papildomai tarp ieškovo ir atsakovo 2020 m. vasario mėn. pasirašytas „Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktas" (Priedas Nr. 1), kuriame papildomai atsakovas savo ranka paliko įrašą: „Televizorius ir dokumentus, atnešti iki šio mėnesio pabaigos ir papildomai pasirašė. Atsakovas iki vasario mėnesio pabaigos ieškovui negrąžino nei televizorių nei dokumentų. Tretieji asmenys įsigijo patalpas ir priėmė su jame esančiu vandens skaitliuku, kurio rodmenys 2020 m. vasario mėnesį buvo 189 m3. Tretieji asmenys papildomai pažymi, kad įsigyjant būstą ir pasirašant atsiliepimo priedą Nr. 1 „Apskaitos prietaisu rodmenų suderinimo aktą“ visiškai nieko nežinojo apie jokį papildomą skaitliuką šulinyje (ne pastatuose), dėl kurio yra atsakingas atsakovas. Tretieji asmenys buvo informuoti tik apie skaitliuką esanti jų name, todėl atsakovas elgėsi nesąžiningai nuo pat pradžių. Atsakovui pridavus vandens tinklus ir duomenys pagal kuriuos tretieji asmenys atsiskaitė už ieškovo paslaugas. Tretieji asmenys teikia priedus Nr.: 2-4, kuriuose užfiksuota, kad 2022 m. kovo 31 d. tretieji asmenys sumokėjo už vandens sunaudojimą nuo 189 m3 iki 841 m3 arba už 652m3 bendrą 841,08 Eur sumą už suvartotą vandenį pagal skaitliuką, kuris buvo užfiksuotas trečiųjų asmenų namuose, pagal duomenis ir aktą, kurie patvirtina, kad atsakovas pats užfiksavo tarp trečiųjų asmenų ir tarp atsakovo atskaitos pradžios tašką. Taigi, yra daroma išvada, kad tretieji asmenys yra pilnai atsiskaitę už ieškovo 2022 m. kovo 31 d. dienos mokėjimo pranešime nurodytą vandens kiekį, todėl neturi jokios pareigos mokėti už didesnį vandens kiekį. Tretieji asmenys už suvartotą vandenį ieškovui yra pilnai atsiskaitę pagal 2022 m. kovo 31 d. dienos mokėjimo pranešimą; įsiteisėjusį teismo sprendimą byloje Nr.: e2A-1455-933/2021, o tai dar papildomai patvirtino ir nurodė pats ieškovas. Tretieji asmenys pažymi, kad atsakovas parduodamas nekilnojamojo turto patalpas tretiesiems asmenims viso proceso metu nevykdė įsipareigojimų ir tik po to, kai teismo sprendimai įsiteisėjo, šiuos reikalavimus padedant antstoliui pradėjo vykdyti. Tretiesiems asmenims nėra suprantamas atsakovo argumentas, kad už sunaudotą vandenį jis nėra skolingas, nors ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai ieškinyje nurodė kiek vandens ir kokiu pagrindu yra prašoma atlyginti iš atsakovo. Tretieji asmenys daro išvadą, kad net sprendime aiškiai nurodyta, kad už sutarties dėl vandens tiekimo vykdymą buvo atsakingas atsakovas, o tretieji asmenys tik už tą vandens dalį, kuri nustatyta atskiru vidiniu skaitikliu, todėl šioje dalyje ginčo nėra, o atsakovas šio argumento niekaip nepaneigė. Tretieji asmenys patvirtina, kad būtent jų name įrengto skaitliuko pagrindu ir buvo atsiskaityta už suvartotą vandens kiekį, ginčo šioje dalyje nėra. Atsakovas neįrodė priešingai, kad nėra statytojas ir niekaip nepaneigė šio argumento, o atvirkščiai nurodytose bylose atsakovo statusas kaip statytojo buvo patvirtintas, todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti nurodytą sumą pagal ieškovo teikiamo ieškinio reikalavimus pilna apimtimi. Tretiesiems asmenims yra nesuprantamas atsakovo ginčas šioje byloje, kodėl ir kokiu pagrindu yra ginčijamas paties atsakovo nurodytų, plombuotų ir perduotų savininkams skaitiklių duomenys ir kokiu pagrindu nėra sutinkama su ieškovo ieškinyje nurodyta suma. Tretieji asmenys (po to, kai įsigijo patalpas) negavę iš atsakovo, mėgindami tinkamai suderinti sutartis su vandens teikėjais, sužinojo, kad nėra tinkamai priduoti vandens tinklai, ko pasėkoje išaiškėjo, kad atsakovas nesuderino komunikacijų projekto, t. y. buvo pasirašyta laikina sutartis ir duotas laikas sutvarkyti projektą (pridedamas atsakymas iš vandens tinklų; priedas Nr. 6), tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė. Atsakovas nurodė, kad jo įgaliotas tarpininkas šį klausimą turi išspręsti artimiausiu metu, tačiau joks tarpininkas su ieškovu nėra ir nebuvo suderinęs jokių tolimesnių veiksmų. Ieškovas 2020 vasario mėnesio pabaigoje sulaukė skambučio, kuris prisistatė kaip asmuo atsakingas už šio veiksmo derinimą. Ieškovas buvo informuotas telefonu, kad šis konkretus projektas yra derinimas, bet konkrečiai ieškovui atsakyti kas yra ar bus daroma atsakyti negalėjo. Tuo metu NT pastebėtas trūkumas dėl nepriduoto vandens ir nuotekų komunikacijų projekto. UAB „Vilniaus vandenys“ atsakyme ieškovui nurodė: „Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad objektas adresu (duomenys neskelbtini), prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų yra legaliai, pagal suderintą projektą, dalyvaujant UAB „Vilniaus vandenys“ atstovui; statytojas nėra pridavęs tinklų, tai yra neišduota pažyma dėl objekto prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, todėl už teikiamas paslaugas atsiskaito pagal skaitiklį šulinyje (po šiuo skaitikliu pajungti keturi namai (duomenys neskelbtini)); užbaigus tinklų statybą ir išdavus pažymą, galėsime demontuoti skaitiklį šulinyje, nutraukti sutartį su statytoju ir sudaryti sutartis su gyvenamųjų namų savininkais (pridedamas priedas Nr. 6, kuriame matomas susirašinėjimas su trečiuoju asmeniu). Remiantis išdėstytu, atsakovas nurodomas nepridavęs tinklų. UAB „Vilniaus vandenys“ nurodė, kad minimas „statytojas“ yra pats atsakovas (priedas Nr. 7), todėl tiesioginė atsakomybė dėl tinkamo tinklų neprijungimo yra atsakovo pusėje. Vadovaujantis nurodyta CPK nuostata, prašo teismo priėmus ieškovui palankų sprendimą šioje byloje bylinėjimosi išlaidas trečiųjų asmenų naudai (papildomos bylinėjimosi išlaidos bus pateiktos bylos eigoje). Tretieji asmenys patyrė šias advokato padėjėjo išlaidas dėl proceso su atsakovu, t. y. 450 Eur atsiliepimo į ieškinį suruošimo išlaidas (e. b. 2 t. l. 1 – 11, 4 t., l. 18)

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė savo ieškinį tenkinti visiškai, bei paaiškino, kad 2018 m. liepos 20 d. tarp ieškovės ir atsakovo, kuris tuo metu baiginėjo savo namo statybą, buvo sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų sutvarkymo sutartis. Dėl šios sutarties sudarymo bei vandens tiekimo susitarė tiktai A. L., kitų trijų pastatų savininkai ar naudotojai dėl vandens tiekimo nesikreipė ir jokių sutarčių nesudarė. Į bylą yra pateikta schema, iš kurios matyti, kad atsakomybių riba yra šulinyje, kuriame sudarius sutartį ieškovė įrengė įvadinį skaitliuką, iš kurio kyla visi skolos skaičiavimai. Atsakovas ieškovei nežinant kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis leido šiuo vandeniu per įvadinį skaitliuką naudotis ir kitiems trims namams, ir pats naudojo. Tuose namuose laikotarpiu nuo tada, kada 2018 m. liepos 20 d. buvo sudaryta sutartis iki 2022 m. kovo 21 d., kada su kitų namų savininkais buvo sudarytos tiesioginė sutartys, jokių skaitliukų ieškovė neįrenginėjo, neplombavo ir nefiksavo. Atsakovo skola ieškovei susidarė nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2022 m. kovo 21 d., kai buvo nuimtas šulinyje apskaitai naudotas įvadinis skaitliukas. Atsakovo skola nurodytu laikotarpiu kito, tai patvirtinančią suvestinę ieškovė pateikė su 2025 m. balandžio 3 d. prašymu dėl ieškinio pagrindo patikslinimo. Buvo pateikti 2020 m. lapkričio 6 d. geriamo vandens apskaitos prietaiso mazgo keitimo ir 2021 m. rugsėjo 22 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo dokumentai, kurie sistemingai paaiškina atitinkamų mėnesių įrašus suvestinėje. Taip pat yra 2022 m. kovo 21 d. geriamo vandens apskaitos prietaiso nuėmimo aktas. Pagal atsakovą gaunasi prieštaravimai tarp įvadinio skaitliuko ir namuose įrengtų pačių gyventojų skaitliukų, gal įvadinis skaitliukas buvo blogas, pagedęs. Jo nurodytuose aktuose yra nurodyta, kada padaryta tų skaitliukų metrologinė patikra, kuri galioja metus laiko, jokių byloje įrodymų, paneigiančių metrologinę patikrą nėra. Ieškovė neįrenginėjo sistemos už įvadinio skaitliuko. Tinklai nuo šulinio buvo įrengti pagal ieškovės 2016 m. birželio 16 d. išduotas prisijungimo sąlygas. Ieškovė paslaugas atsakovui į sistemą pradėjo tiekti būtent 2018 m. liepos 20 d. su ieškovu sudarius sutartį pagal įvadinio skaitliuko duomenis. Svarbi aplinkybė yra tai, kad tai, jog paslaugomis per įvadinę sistemą naudojosi ne tik atsakovas, yra atsakovo ir kitų pastatų savininkų asmeninis tarpusavio reikalas. Ieškovės žiniomis kiti savininkai su atsakovu atsiskaitydavo tiesiogiai, o su ieškove turėjo atsiskaityti ir atsiskaitinėjo ir liko skolingas būtent atsakovas. Ieškovė iki tiesioginių sutarčių sudarymo su kitų namų savininkais, jokių skaitliukų jų namuose neįrenginėjo iki 2022 m. kovo mėn. Vadovaujantis 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2021 m. birželio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi būtent atsakovas buvo įpareigotas ieškovei priduoti įrengtus tinklus nuo įvadinio skaitliuko šulinyje iki kiekvieno iš 4 namų, nes techninės prisijungimo sąlygos buvo vienos. Kartu su 2025 m. balandžio 3 d. prašymu dėl ieškinio pagrindo patikslinimo pateikę 2021 m. vasario 19 d. defektinį aktą dėl trūkumų namų tinklų sistemoje, 2021 m. liepos 26 d. ir 2021 m. rugsėjo 26 d. pažymas dėl prijungimo. Tik tuomet atsakovas įvykdė minėtą teismo įpareigojimą. 2022 m. kovo 7 d. komisijos posėdžio protokolu buvo identifikuota problema, kad statytojas su gyventojais nepasirašo skaitliuko rodmenų suderinimo aktų, nepateikia rodmenų, reikalingų sudaryti tiesiogines sutartis, paties atsakovo santykis su gyventojais. Posėdyje buvo nuspręsta sudaryti tiesiogines sutartis, nes atsakovas nevykdė kas jam priklauso tiek pagal įstatymą, tiek pagal teismo sprendimą, kai visų keturių namų gyventojai pateiks savo skaitliukų rodmenis, nuo kurių mokės už vandenį, nes dėl atsakovo veiksmų jie negalėjo susiderinti skaitliukų rodmenų. Nuspręsta nuo gyventojų pateiktų rodmenų, ir ieškovės užfiksuotų rodmenų, plombuojant skaitliukus, susidariusį rodmenų skirtumą minusuoti iš statytojui priskaičiuotos mokėtinos sumos pagal įvadinį skaitliuką šulinyje. Tuomet, kada visų 4 pastatų savininkai pateikė savo skaitliukų rodmenis, nuo kurių jie mokės už vandenį, su visais jais 2022 m. kovo 17 d. buvo sudarytos tiesioginės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys. Kartu su 2025 m. balandžio 3 d. prašymu dėl ieškinio pagrindo patikslinimo 6.7 punkte nurodė kada ir prie kokių rodmenų buvo sudarytos sutartys. Sudarius sutartis ir visų 4 pastatų savininkų apsiimtus sumokėti kiekius buvo nuimtas šulinyje buvęs įvadinis skaitliukas, užfiksuoti tuometiniai jo rodmenys -1181 m³ ; yra mazgo nuėmimo aktas. Pagal įvadinį skaitiklį atsakovui tenkantis, nes kitiems namų savininkams pagal įvadinį skaitliuką skaičiuoti nebuvo galimybės ir pagrindo, atsakovui tenkantis kiekis ir mokėtina sumai ieškovui buvo pakoreguoti visų keturių namų savininkų apsiimtais ir vėliau apmokėtais vandens kiekiais, kas matosi iš su 2025 m. balandžio 3 d. prašymu pateikta suvestinės 2022 m. kovo mėn. įrašu, kuriame nurodyta, kad atsakovo ieškovei mokėtina suma yra mažintina 1190,55 Eur. Svarbus dalykas yra, kad tik atsakovas skolingas ieškovei 1499,87 Eur neginčytinai patvirtina byloje esantis 2022 m. rugsėjo 16 d. Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimas dėl atsakovo prašymo, kuriuo buvo nutarta atmesti vartotojo A. L. reikalavimą ir pripažinti nepagrįstą vartotojo reikalavimą panaikinti priskaičiuotą 1499,87 Eur už geriamą vandenį ir nuotekų tvarkymą, tuo pačiu pripažino, kad atsakovas šią sumą yra skolingas ieškovei. Nutarimo per 30 dienų nuo jo priėmimo nei viena šalis teisme nepateikė ieškinio, prašydama skundą nagrinėti iš esmės. Vadovaujantis nutarimo rezoliucine dalimi ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalimi toks nutarimas įsigaliojo ir yra privalomas, yra vykdomasis dokumentas, kuris gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, toks nutarimas yra laikytinas kaip turintis prejudicinę galią pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, pvz. nutartis civilinėje byloje 2022 m. kovo 22 d. Nr. e2A-441-657/2022; 2023 m. kovo 21 d. Nr. e2A-519-661/2023. Tai reiškia, kad ieškovei net nebereikia byloje įrodinėti papildomų aplinkybių dėl atsakovo skolos, nes ji konstatuota prejudiciniu VTT nutarimu, o ieškinys tenkintinas visiškai. Dėl skolos, kad būti visiškai tiksliems, pateiktu kartu su 2025 m. balandžio 3 d. pareiškimu pateikta suvestine, priedas Nr.1. Įrašai prasideda nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., skolos likutis 0 Eur., rugsėjo mėn. skolos likutis 1,17 Eur; toliau nurodytas skolos likutis kas mėnesį, skola kintanti per visas 34 pozicijas, ji nebuvo niekada išnykusi, vėliau mokėjimai iš viso nebuvo atliekami, dėl ko skola vis didėjo, vėliau buvo sumažinta gyventojų sutiktais apmokėti vandens kiekiais. Skola yra už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2022 m. kovo 21 d., nes ji vis kito, niekada ji netapo 0 Eur., jie prašantys skolos už visą laikotarpį, o ne už atskirus mėnesius, jis daugiau neturi ką paaiškinti, viskas lentelėje yra detalizuota (2025 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 10 min. 55 sek.--- 32 min. 50 sek.).

Atsakovo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko bei paaiškino, kad atsakovas nėra kažkoks statytojas, jis buvęs vienas iš tų pastatų savininkų, nei jis juos statė, nei tinklus įrenginėjo. Jis tiesiog įsigijo pastatą kaip kiti savininkai, ir vėliau jį pardavė. Atsakovas jokių statytojo teisių ir pareigų neturėjo. Atsakovas būstą pardavė 2019 m. gruodžio 30 d., kada ir pasibaigė jo nuosavybės teisė. Buvo kilęs teisinis ginčas, kuriame Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. yra pasakęs, kad baigėsi nuosavybė, baigėsi su tuo susiję visi reikalai, kas liečia ,,Vilniaus vandenys“. Perėjo nuosavybė naujiesiems savininkams, jokios sutartys su Vilniaus vandenimis nuo to laikotarpio nebuvo sudaromos, joks atsakovo teisinis santykis su ieškove nuo to laikotarpio nesusikūrė. Dėl suvestinės, tai iš jos aiškiai matyti, kad 2019 m. gruodį buvo skola, ir kitą mėnesį 2020 m. sausio mėn. atsakovas buvo sumokėjęs 522,04 Eur., tai yra skola iki nuosavybės perėjimo buvo sudengta. Atsakovas pardavęs savo turtą sumokėjo viską ieškovei, ir tada likutis jau buvo 47 Eur., tai turbūt buvo už 2020 m. sausio mėn., nuo tada viskas turėjo būti kitų asmenų atsakomybėn, ką iš esmės Vilniaus apygardos teismas yra pasakęs. Jam keista, jeigu naudoji vandenį ir už jį nemoki, kaip tretieji asmenys. Atsakovas neliko ieškovei skolingas iki objekto pardavimo, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovo skolos laikotarpis siekia 2018 m. liepos 20 d., tuo labiau, kad iš suvestinės matyti, jog vanduo buvo pradėtas naudoti tik 2018 m. paskutiniame ketvirtyje. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas yra labai aiškiai apibrėžęs sąlygas, kada atsakovui kiltų pareiga atsiskaityti su ieškove. Atsakovui kiltų prievolė mokėti už suteiktas paslaugas, jeigu atsakovas su ieškove būtų sudaręs viešą sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, arba jis ją būtų prijungęs jam nuosavybės teise ar dalinės nuosavybės teise priklausančius atitinkamus įrenginius, komunikacijas prie ieškovui priklausančio ar valdomo geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Šiuo atveju, kaip jis minėjęs, nei vienos iš šių nurodytų sąlygų nėra, ieškovės ir atsakovės nesiejo sutartiniai santykiai, o objektas buvo parduotas 2019 m. gruodžio 30 d. Už paslaugas iki pardavimo atsakovas atsiskaitė. Dėl šių paminėtų aplinkybių ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovui yra sudėtinga apsiginti, nes tiek iš procesinių dokumentų, tiek ieškinio bei jo pagrindo tikslinimo, nėra aišku už kurį konkrečiai mėnesį ir kiek atsakovas yra skolingas. Toks buhalterinis skaičiavimas skolos priteisimo byloje nėra galimas, turi būti aišku už kurį mėnesį susidarė skola, nes tai liečia ir trečiuosius asmenis, turime žinoti konkretų mėnesį ir konkrečią sumą. Iš suvestinės matyti skolos, bet ieškovės atstovas teismo posėdyje negalėjo pasakyti konkrečiai mėnesio ar kelių mėnesių skola paskaičiuota. Tuo ribojama atsakovo teisė į gynybą, nes tinkamai norint apsiginti reikia suprasti nuo ko gintis, ar skola atsirado iki namo pardavimo, ar po. Ieškinyje nurodyta už kokį laikotarpį yra skola, bet nenurodyta už kokį konkrečiai laikotarpį yra skola. Iš ieškovės pateikto 2022 m. kovo 21 d. mokėjimo pranešimo, pagal kurį liko skolingas atsakovas, kaip teigia ieškovė, skola yra už 2022 m. kovo mėnesį. Pranešime nurodyti rodmenys nuo 1382 iki 1181. Iš minėtos 2025 m. kovo 21 d. suvestinės matyti, kad minėtame pranešime nurodyti skaitliuko duomenys yra už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėn. Toks prieštaringumas, ieškinio pagrindo neaiškumas riboja atsakovo teisę gintis, jis priverstas spėlioti skolos apimtį. Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo vykdytinumo, jeigu jis vykdytinas, tai kam ši tada byla, nesutinkantis su prejudicija. Proceso įstatymas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos nutarimai nepatenka į šią sąvoką, dėl ko ieškovė nepagrįstai tarnybos 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimui suteikė įsiteisėjusio teismo sprendimo galią. Tame procese nedalyvavo tretieji asmenys, buvo tik ieškovė ir atsakovas, dėl to prejudicija šiuo pagrindu negali būti sukuriama, nes byloje dalyvauja visai kiti asmenys. Atsakovas į tarnybą kreipėsi 2022 m. kovo 18 d. dieną, pateikę skundo kopiją, o ieškovės nurodytas skolos laikotarpis yra nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2022 m. kovo 21 d., kas reiškia, jog tarnyba negalėjo apimti viso skolos laikotarpio šioje byloje. Ir dėl to nereikia sureikšminti tarnybos nutarimo. Tarnyba nutarime vertino, kad atsakovui tenka pareiga sumokėti skolą už laikotarpį iki 2021 m. rugsėjo 6 d. pažymos surašymo, o ne už visą ieškovės nurodytą laikotarpį iki 2022 m. kovo 21 d.. Ieškovė teigė, kad namų savininkai pateikė skaitliukų duomenis, nuo kurių jie mokės už vandenį. Mažų mažiausia keista, kad patys pastatų savininkai, kurie suinteresuoti mokėti kuo mažiau, nusprendė dėl jų mokėtinos sumos, galima spręsti, kad jie dėl kažkokios priežasties nusprendė mokėti ne už visą sunaudotą vandenį, kurio kieki atisipindi jš pastatuose įrengtuose vandens skaitliukuose. Antra vertus minėta aplinkybė rodo, kad tiek objekto, tiek gretimų pastatų savininkai, tiek ieškovė supranta, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, kad būtent faktiškai vandenį gavę asmenys už jį turi sumokėti. Jeigu vertinti priešingai, tai nebūtų jie mokėję už ieškovės teiktą vandenį ir teiktas paslaugas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančius faktinius duomenis nurodytus jos pareiškimo dėl ieškinio faktinio pagrindo pakeitimo 6.7 punkte. Nepaisant to pastebėtina, kad pagal ieškovės nurodytas aplinkybes visi 4 pastatai sunaudoja iš viso 1380 kubų, o pagal ieškovės pateiktą suvestinę apie suteiktas paslaugas suvartotas vandens kiekis yra 2884 kubai, skirtumas yra truputį daugiau negu 1500 kubų. Tai irgi kelia pagrįstas abejones arba dėl ieškovės pateiktos suvestinės, arba dėl pareiškime nurodytų aplinkybių atitikimo faktinei situacijai. Atsakovas gali tik spėlioti dėl ko yra šie neatitikimai, tačiau iš ieškovės pateikto 2022 m. lapkričio 6 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso mazgo keitimo akto matyti, kad ginčui aktualiame šulinyje buvęs skaitiklis 2022 m. lapkričio 6 d. buvo pakeistas kitu, visgi nenurodyta tikra skaitiklio keitimo priežastis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus vandens kiekio neatitikimus, tikėtina, kad keitimo priežastis galėjo būti skaitliuko gedimas, kuris bent iš dalies paaiškintų pastatų savininkų kaip galima suprasti nenorą mokėti už ieškovės deklaruojamą sunaudotą vandenį. Dar svarbus yra momentas, kad iš ieškovės sudarytų vandens tiekimo sutarčių su trečiaisiais asmenimis matyti, kad jiems paslaugos pagal sutartis yra teikiamos nuo 2022 m. kovo 1 d., t. y. ieškovės deklaruojamu skolos susidarymo laikotarpiu, dar nedemontavus ginčui aktualaus vandens skaitliuko, kuriuo bendrai naudojosi visi 4 namai. Būtent dėl minėtos priežasties minėti asmenys, o ne atsakovas, turi prievoles mokėti ieškovei. Šis aspektas papildomai patvirtina, kad pagal ieškinį turėtų atsakyti ne atsakovas, o greičiausiai tretieji asmenys, kurie faktiškai vandenį ir naudojo. Jis kaip supranta ne atsakovas sprendė, kad vandeniu gali naudotis kitų namų savininkai, jis nežinantis, ar iki sutarties sudarymo vanduo buvo tiekiamas. Atsakovas iš kitų trijų namų savininkų pinigus rinko, jie jam sumokėdavo, o jis pats sumokėdavo ,,Vilniaus vandenims“, greičiausiai buvo toks susitarimas. Nežinantis, ar visuose keturiuose namuose buvo pastatyti skaitikliai. Jo nuomone tuose namuose buvo skaitliukai, juos ieškovė užplombavo ir jie toliau veikia, jeigu jie ieškovei tikslūs, tai ir greičiausiai atsakovui tikslūs. Dėl tinklų nepridavimo buvo kilęs ginčas tik dėl atsakovo ir vieno iš trečiųjų asmenų, t. y. Ž., kurie įsigijo atsakovo namą, toje apimtyje teisme ir buvo išspręstas ginčas. Atsakovas pareigą kilusią iš pirkimo - pardavimo sutarties įvykdė tik vienam subjektui, Ž.. Atsakovas neturėjo pareigos spręsti kitų asmenų problemas (ieškovės atstovas teigia, kad atsakovui buvo išduotos prisijungimo sąlygos visiems namams). Atsakovo pareigos su namo pirkėjais buvo išspręstos galutine Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kurioje pasisakyta, kad atsakovo santykiai su ieškove pasibaigė, kai jis pardavė statinį, sutartis nebuvo pratęsta, o nuosavybė perėjo naujiesiems savininkams, kurie įgijo pareigą pagal nuosavybę faktiškai naudojant vandenį, ir už jį mokėti. Jeigu atsakovas galėjo sudaryti sutartis be tinklų pridavimo, tai ir naujieji savininkai įgiję namą galėjo sudaryti sutartį. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad nauji savininkai Ž. sutartis sudarė 2022 m. kovo mėn. dar iki skaitiklio įrengimo (ieškovės teigimu atsakovas sudarė įvadinio skaitliuko įrengimo sutartį į statybas, o ne vandens tiekimo sutartį). Neturintis duomenų, kiek per visą laikotarpį atsakovas surinko pinigų už vandenį atsakovas. Jie matantys, kad atsakovas sausio mėnesį sumokėjo ir skolos neliko (ieškovo atstovas teigia, kad buvo mokama pagal vidurkį atskirais mėnesiais, nes atsakovas nedeklaruodavo skaitliuko duomenų). Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad 2020 m. sausio mėn. buvo sumokėta visa skola (ieškovės atstovas teigia, kad lentelėje duomenys pateikti yra ne jų, o atsakovo, arba jam nedeklaravus paskaičiuota pagal vidurkį, jie nežino kokie tuo metu buvo skaitiklio duomenys, nes jo duomenys pagal lentelę užfiksuoti tik 2020 m. lapkričio mėn., kai užfiksuoti specialisto, kai jis užfiksavo atsakovo tariamai teisingus duomenis, buvo jo nustatytas skirtumas 711 kubų, ką atsakovas deklaravo, ir jam nedeklaruojant buvo priskaičiuota pagal vidurkius). Atsakovas su namų statytoju neturi jokio santykio, jis pirko namą iš kažkokio UAB, jis tik vienas iš kotedžo savininkų. Čia matyt statytojas norėjo, kad vanduo būtų, ir jis taip sureguliavo, padarė ant jo tą sutartį dėl įvadinio skaitliuko. Jis įsigijimo aplinkybių tiksliau nežinantis. Nežinantis, kada atsakovas informavo ieškovę, kad pardavė objektą ir nesinaudoja įvadiniu skaitikliu (2025 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 32 min. 53 sek.---1 val. 6 min. 25 sek.).

Tretysis asmuo E. O. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas objektą už juos tikrai anksčiau nusipirko, kada kiti įsigijo negalinti pasakyti. Daugiau paaiškinti neturinti ką, nes tais metais kai jie nusipirkę namą, ji su buvusiu draugu D. P. pasiskirstę pareigas; viskas kas lietę kokias nors komunikacijas ar mokesčius tvarkė tik jis. Ji pati atsakovo gal nėra ir mačiusi. Kiek žinanti už vandenį mokėję grynais, bet kiek nepasakysianti, nes mokėjo D. P.. Ar tuo metu pas juos buvo vandens skaitiklis, neatsimenanti. Mananti, kad jie už vandenį nelikę niekam skolingi, iš jų skolos niekas nereikalavo. Negalinti pasakyti, ar mokėję už vandenį, kai atsakovas pardavė naujiems savininkas nuo 2020 m. sausio mėn., nes tai tvarkė D. P.. Ji pati ten negyvenanti nuo 2023 m. spalio 23 d. Pirkę tiesiai iš statytojo (2025 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 6 min. 55 sek.---1 val. 13 min. 30 sek.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl prievolės mokėti už tiekiamą vandenį, pardavus nekilnojamojo turto objektą kitiems asmenim, bet nepridavus vandentiekio tinklų, taip pat dėl pačios skolos dydžio.

IV. Dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių

Ieškiniu, ieškinio pagrindo patikslinimu, ieškovės atstovo paaiškinimais teismo posėdyje, nustatyta, kad ieškovė tiekė geriamąjį vandenį ir šalino bei valė nuotekas pastate – vienbučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir objektas), atsakovui nuosavybės teise priklausiusiame nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d.. Ieškovė ir atsakovas 2018 m. liepos 20 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. PV103018 (toliau – ir sutartis), kuria remiantis ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti atsakovui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas objekte, o atsakovas – atsiskaityti ieškovei už suteiktas paslaugas sutartyje įtvirtinta tvarka ir terminais. Sutarties 6.1 punkte buvo nustatyta, kad ji galioja iki 2019 m. liepos 20 d., tačiau jeigu atsakovas neįvykdo savo įsipareigojimų, tai automatiškai prasitęsia 12 mėnesių; 6.2 punkte nustatyta, kad jeigu klientas tinkamai vykdo sutartį ir vandens tiekėjas (ieškovė) jam išduoda pažymą, sutartis tampa neterminuota. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė sutarties, t.y. nepridavė tinklų ir negavo ieškovės pažymos, ji automatiškai prasitęsė 12 mėnesių. Objekte sunaudojamą geriamąjį vandenį apskaitė šulinyje įrengtas skaitiklis (markė – ZENNER-ETKD;15, gamyklinis numeris – 15771189), kuris 2021 m. lapkričio 6 d. buvo pakeistas kitu skaitikliu. Šalia objekto esantys statiniai ((duomenys neskelbtini)) taip pat naudojosi prie minimo geriamojo vandens apskaitos prietaiso prijungtais vandentiekio tinklais, kuriuos apskaitė skaitiklis įrengtas pagal 2018 m. liepos 20 d. ieškovės ir atsakovo sudarytą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. PV103018, tačiau ieškovė su tuo nebuvo susijusi jokiais sutartiniais santykiais, kadangi ji pati tinklų neįrenginėjo, skaitliukų gyvenamuosiuose namuose nestatė, sutarčių su kitų trijų namų savininkais nesudarinėjo, jie su ja neatsiskaitinėjo. Kokie santykiai siejo atsakovą su kitais asmenimis nėra nustatyta, tačiau bylos duomenimis kiekvienas vandens naudotojas jam tenkančią sumą sumokėdavo atsakovui, o šis turėdavo sumokėti ieškovei. Šių aplinkybių neginčijo nei atsakovas, nei tretieji asmenys.

2019 m. gruodžio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovas nuosavybės teisę į objektą perleido kitiems asmenims, į bylą trečiaisiais asmenimis įtrauktiems, A. Ž. ir G. Ž.. Tarp atsakovo ir objektą įsigijusių asmenų A. Ž. ir G. Ž. kilo teisminis ginčas dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos užbaigimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-822-862/2021 įpareigojo atsakovą priduoti objekto vandens ir nuotekų tinklus ieškovei, o Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1455-933/2021 patikslino, kad minėtas įpareigojimas atsakovui reiškia gauti pažymą apie techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimų įvykdymą iš vandens tiekėjo dėl objekto prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Kai 2021 m. rugsėjo 6 d. atsakovui buvo išduota pažyma Nr. PAŽ21-288 dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projekto ir prisijungimo sąlygų reikalavimus, ieškovė sudarė tiesiogines sutartis su namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkais ir fiksavo apskaitos prietaisų, esančių namuose ir šulinyje rodmenis, apskaitos prietaisas šulinyje, pagal kurį atsiskaitė atsakovas, buvo demontuotas 2022 m. kovo 21 d. Ieškovė, remdamasi apskaitos prietaiso rodmenimis, paskaičiavo atsakovui už per laikotarpį iki 2022 m. vasario 28 d. patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų šalinimo paslaugas 1499,87 Eur (išminusavusi namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų sumokėtas sumas už geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugas) ir 2022 m. kovo 31 d. mokėjimo pranešimu pareikalavo šią sumą ieškovei sumokėti iki 2022 m. balandžio 30 d. Byloje nėra duomenų, kad sprendimo priėmimo dieną atsakovas šią sumą ieškovei būtų sumokėjęs, to neįrodinėjo bylos nagrinėjimo metu ir atsakovas.

V. Atsakovo, pripažinto statytoju, prievolė mokėti už tiekiamą vandenį.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

Geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą bei vartotojų atsiskaitymą už sunaudotą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas reglamentuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ) ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d.) numatyta, kad abonentai ir vartotojai Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d.) numatyta, kad jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas; šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą; priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, kaip sutarties šalis, turėjo prievolę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. PV103018 galiojimo laikotarpiu nuo jos sudarymo momento 2018 m. liepos 20 d. joje nustatytu terminu iki 2019 m. liepos 20 d., kuris galėjo būti pratęstas 12 mėnesių automatiškai, atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, kaip teismas nustatė aukšiau šią prievolę jis turėjo ir po nekilnojamojo turto perleidimo tretiesiems asmenims, tačiau byloje iškilo ginčas, kada tiksliai ši atsakovo prievolė pasibaigė, už kurį laikotarpį jis likko skolingas ieškovei.

Ieškovė ieškinyje nors ir nurodė, kad su atsakovu sudaryta sutartis pasibaigė joje numatytu terminu 2019 m. liepos 20 d., tačiau teigė, kad atsakovas prievolė mokėti už tiekiamą vandenį ir šalinamas nuotekas nesibaigė, nes jis toliau privalėjo mokėti už gaunamas paslaugas pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 32 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „Jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, patvirtintas LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (toliau – sąlygos); šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą, patvirtintą LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 (suvestinė redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 22 d., toliau – aprašas); priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka. Ieškovė ieškinyje teigia, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą reglamentavimą, matyti, jog atsakovo pareiga atsiskaityti už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas kyla ne tik pagal sutartį (jos galiojimo laikotarpiu), tačiau ir pagal GVTNTĮ bei sąlygas (laikotarpiu, kai tarp šalių pasirašyta sutartis nutrūksta), su kuo teismas nagrinėjamoje byloje sutiko.

Ieškovė atsakovo pareigą atsiskaityti už tiekiamą vandenį ir šalinamas nuotekas pasibaigus sutarčiai sieja su tuo, kad atsakovui ieškovė 2016 m. birželio 16 d. išdavė “Prisijungimo sąlygas” Nr. 16/1304 ir Nr. 15/1305, o atsakovas, būdamas statytojas, nepridavė vandens ir nuotekų tinklus, esančius objekte, dėl ko kilo teisinis ginčas su objektą įsigijusiais trečiaisiais asmenimis A. ir G. Ž.. Atsakovo pateikta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1455-933/2021 nustatyta, kad G. Ž. ir A. Ž. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą A. L. priduoti vandens ir nuotekų tinklus UAB „Vilniaus vandenys“, kadangi sužinoję, jog netinkamai priduoti vandens tinklai, nes atsakovas nesuderino komunikacijų projekto, vanduo namui tiekiamas laikinos sutarties pagrindu, joje nustatytas terminas projektui sutvarkyti, statytojas nepridavė tinklų, tai yra neišduota pažyma dėl objekto prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, todėl už teikiamas paslaugas atsiskaitoma pagal skaitiklį šulinyje, prie kurio yra prijungti keturi namai, esantys (duomenys neskelbtini), t.y. sieja su pažymos išdavimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu G. Ž. ir A. Ž. ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą priduoti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vandens ir nuotekų tinklus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus vandenys“. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas 2018 m. gegužės 10 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš UAB „Edifica“ nuosavybės teise įgijo 81 proc. baigtumo nekilnojamąjį turtą – pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio 100 proc. baigtumas įregistruotas 2019 m. lapkričio 19 d.. Pirkimo – pardavimo 2018 m. gegužės 10 d. sutarties 2.4 papunktis patvirtina, kad atsakovas, iš UAB „Edifica“ įsigijęs 81 proc. baigtumo pastatą, perėmė ir statytojo teises, kadangi atsakovas sutiko, kad statybos leidimas butų perrašytas jo vardu; nurodyta sutarties nuostata, atsakovo pateikta 2019 m. rugsėjo 27 d. pažyma apie statinio atitiktį projektui Nr. 1, UAB „Vilniaus vandenys“ pateikta 2018 m. liepos 20 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. PV103018 bei trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ argumentai paneigia atsakovo argumentus, jog jis neprisiėmė statytojo teisių ir pareigų. Apylinkės teismas konstatavo, kad pirkimo – pardavimo 2018 m. gegužės 10 d. sutarties 2.4 papunktis patvirtina, kad atsakovas, iš UAB „Edifica“ įsigijęs 81 proc. baigtumo pastatą, perėmė ir statytojo teises, kadangi atsakovas sutiko, kad statybos leidimas butų perrašytas jo vardu; nurodyta sutarties nuostata, atsakovo pateikta 2019 m. rugsėjo 27 d. pažyma apie statinio atitiktį projektui Nr. 1, trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ pateikta 2018 m. liepos 20 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. PV103018 bei trečiojo asmens“ argumentai paneigia atsakovo argumentus, jog jis neprisiėmė statytojo teisių ir pareigų. Taip pat apylinkės teismas pasisakė, kad atsakovas, perėmęs statytojo teises, nevykdė su UAB „ Vilniaus vandenys“ sutarta 2018 m. liepos 20 d. sutartimi Nr. PV103018 prisiimtų įsipareigojimų pagal išduotas prisijungimo sąlygas, techninį projektą (dalis nuotekos, vandentiekis, kuris pateiktas UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. gegužės 28 d. GD-11203) užbaigti tinklų statybos darbus ir gauti pažymą; tai, kad atsakovas savo, kaip statytojo, pareigų neįvykdė patvirtina ir 2020 m. kovo 18 d. defektinis aktas. Apygardos teismas nutarties 18 p. pasisakė, kad apylinkės teismas skundžiamame sprendime aiškiai įvardijo namo (daikto) kokybės trūkumą – namo tinklų neprijungimą prie vandens tiekėjo infrastruktūros taip, kaip tai numatyta UAB „Vilniaus vandenys“ ir atsakovo sudarytos 2018 m. liepos 20 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. PV103018 priede) (e. b. 1 t., l. 32 – 54). Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje minėti teismų procesiniai sprendimai turi teismui prejudicinę galią, nes jais konstatuota, jog atsakovas yra statytojas, ir turi pareigą priduoti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vandens ir nuotekų tinklus UAB „Vilniaus vandenys“ taip kaip tai numatyta UAB „Vilniaus vandenys“ ir atsakovo sudarytos 2018 m. liepos 20 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. PV103018 priede, ir gauti tai patvirtinančią pažymą, ką atsakovas vykdydamas teismo procesinius sprendimus ir padarė, pažyma jam ieškovės buvo išduota 2021 m. rugsėjo 6 d.. Ieškovės 2021 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. PAŽ21-288 dėl prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų gyvenamiesiems namams adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir prisijungimo sąlygų Nr.16/1304, 16/1305, reikalavimus; vandentiekio tinklus nuo miesto tinklų iki vandentiekio šulinio Nr. 201A imtinai, nuotekų tinklus nuo miesto tinklų iki nuotekų šulinio Nr. 201 imtinai aptarnauja UAB „Vilniaus vandenys“ (e. b. 1 t., l. 71).

Atsakovas savo pareiškime peržiūrėti teismo sprendimą už akių pripažino, kad 2018 m. liepos 20 d. sudarė su ieškove geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, pagal kurią ieškovė teikė atsakovui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas; sutarties terminas buvo nustatytas iki 2019 m. liepos 20 d., su galimybe automatiškai pratęsti 1 kartą 12 mėnesių laikotarpiui (sutarties 6.1 p.); objektą atsakovas 2019 m. gruodžio 30 d. perleido tretiesiems asmenims A. ir G. Ž., bei informavo ieškovę (paslaugos teikėją) apie nuosavybės teisės į objektą perleidimą, nuo objekto pardavimo ir pasibaigė jo prievolė mokėti pagal sutartį ieškovei, t. y. pripažino, kad turėjo prievolę mokėti už paslaugas ir po 2019 m. liepos 20 d., tačiau jo teigimu ne ilgiau iki nekilnojamojo turto pardavimo. Atsakovas šią savo poziciją grindė prie pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-1455-933/2021, kurioje kaip nurodyta pareiškime, konstatuota, kad objekto nuosavybės teisei perėjus naujiesiems jo savininkams, atsakovo nuosavybės teisė į objektą bei kartu jo vandentiekio ir nuotekų tinklus pasibaigė, todėl geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo sutartis turi būti sudaryta su naujaisiais objekto savininkais; atsakovo sudaryta sutartis yra pasibaigusi ir nenustatyta, kad atsakovas su ieškove būtų susitarę dėl sutarties pratęsimo (tolesnio vykdymo) pasikeitus vienai iš prievolės šalių - objekto savininkui (nutarties 23 p.), t. y. apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytas prejudicinę galią turintis faktas, kad ieškovės ir atsakovo sudaryta vandens tiekimo sutartis pasibaigė jam perleidus nekilnojamą turtą tretiesiems asmenims A. ir G. Ž. 2019 m. gruodžio 30 d.. Teismas sutinka su šia atsakovo pozicija, kad jo paminėtas teismo sprendimas turi nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią, tačiau jis turi teisinę galią tik dėl sutartinių su ieškove santykių pasibaigimo, tačiau jis neapsprendžia atsakovo prievolės mokėti už tiekiamą vandenį, pasibaigus jo sutartiniams santykiams, GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalies pagrindu, kurią jis kaip statytojas turėjo vykdyti iki vandentiekio tinklų pridavimo.

Iš paminėtos atsakovo pozicijos matyti, kad jis laiko, jog mokėti už į jam priklausantį nekilnojamojo turto objektą tiekiamą vandenį ir šalinamas nuotekos jis turėjo mokėti tik iki objekto pardavimo 2019 m. gruodžio 30 d.. Tačiau atsakovas nenurodė toje pačioje nutartyje (24 p.) paminėtos svarbios aplinkybės, kad nors atsakovo sudarytos 2019 m. gruodžio 30 d. nekilnojamojo turto pardavimo sutarties 7.2.3 papunktyje ieškovams (tretieiems asmenims A. ir G. Ž.) buvo numatyta pareiga savo vardu sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, akivaizdu, jog jau minėtos sutarties sudarymo momentu egzistavo aplinkybė, kuri ieškovams neleido be papildomų veiksmų (teisinių, faktinių) įgyvendinti minėto sutarties punkto, t. y. negauta pažyma apie įvykdytus techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus, kas tapo teisine kliūtimi sudaryti sutartį su vandens tiekėja UAB ,,Vilniaus vandenys“.

Atsakovo pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1493-819/2022 nustatyta, kad motyvuojamoje jos dalyje konstatuota, jog sprendime nurodytą įpareigojimą – priduoti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vandens ir nuotekų tinklus UAB „Vilniaus vandenys“, atsakovas yra įvykdęs, ką patvirtina į bylą pateikta UAB „Vilniaus vandenys“ 2021 m. rugsėjo 6 d. pažyma dėl prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų Nr. PAŽ21-288, kurioje nurodyta, kad „Objektas: Vandentiekis ir nuotekos gyvenamiesiems namas, adresas: (duomenys neskelbtini), prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir prisijungimo sąlygų Nr. 16/1304, 16/1305 reikalavimus; vandentiekio tinklus nuo miesto tinklų iki vandentiekio šulinio Nr. 201A imtinai, nuotekų tinklus nuo miesto tinklų iki nuotekų šulinio Nr. 201 imtinai aptarnauja UAB „Vilniaus vandenys“ (e.b. 1 t., l. 55 - 60), t. y. savo pareigas pagal sudarytą sutartį ir teismų sprendimus atsakovas įvykdė.

Ieškovės atstovas teigė, kad šioje byloje prejudicinę galią turi Valstybinės vartotojų teisių tarnybos 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimas, priimtas išnagrinėjus A. L. prašymą dėl jam priskaičiuoto skolos ieškovei už vandenį panaikinimo. Atsakovo atstovas teismo posėdyje su prejudicija nesutiko, teigė, kad tame procese nedalyvavo tretieji asmenys, buvo tik ieškovė ir atsakovas, dėl to prejudicija šiuo pagrindu negali būti sukuriama, nes byloje dalyvauja visai kiti asmenys, be to tokiu atveju kam buvo reikalinga ši byla.

Susipažinus su minėtu Valstybinės vartotojų teisių tarnybos nutarimu nustatyta, kad jos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino skolą, kad ją sudaro 1499,87 Eur. Minėtu nutarimu nustatyta, kad juo nutarta atmesti vartotojo A. L. reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu vartotojo reikalavimą UAB „Vilniaus vandenys“ panaikinti priskaičiuotą 1499,87 Eur sumą už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą; įpareigoti ginčo šalis pranešti tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės; nurodyta, kad tarnybos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės; įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas; jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, ir laikytina, kad jis privalomas tiek ginče dalyvvausiam atsakovui, tiek ieškovei.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-403/2020, 32 punktas). Ieškovas ieškinyje nurodė kaip pavyzdį, kad nutarimas turi prejudicinę galią ginčo šalims šią teismų praktiką: 2022 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-441-657/2022; 2023 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-519-661/2023 ir kt.).

Susipažinus su minėtu nutarimu nustatyta, kad jame iš esmės įrodinėjimo dalykas sutampa su ginčo byloje nagrinėjamu dalyku, t.y. atsakovo skola ieškovui, tačiau vartojimo ginče būtent atsakovas įrodinėjo, kad jis neskolingas, o ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas yra skolingas. Priimto nutarimo esmė, kad juo buvo atmestas atsakovo prašymas nelaikyti jo skolingu ieškovei, tačiau toks teismo nutarimas iš esmės nesudaro galimybės ieškovei kreiptis dėl skolos išieškojimo į antstolį, nes išvada, kad atsakova skolingas ieškovei buvo išvestinė iš to, kad atmestas jo prašymas nelaikyti jo skolingu. Atsakovas nesikreipdamas į teismą, netiesiogiai pripažino, kad jis yra skolingas ieškovei, nutarimas įsiteisėjo ir įgavo prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, kadangi joje vyksta iš esmės tas pats ginčas, koks būtų vykęs, jeigu atsakovas butų kreipęsis į teismą prašydamas išnagrinėti iš esmės vartojimo ginčą. Šioje byloje įtraukti buvo tretieji asmenys atsakovo prašymu, kadangi tenkinus ieškinį, jis galėtų reikšti ieškinius tretiesiems asmenims; atsakovas gynėsi ta aplinkybe, kad jis neturėjo prievolės mokėti už vandenį, kadangi už jį turėjo mokėti tretieji asmenys, faktiškai naudoję vandenį. Tretieji asmenys A. Ž. ir G. Ž. gynėsi nuo tokios atsakovo pozicijos, pateikinėjo įrodymus, kad jie už savo sunaudotą vandenį atsilyginę pilnai. Rašytinius įrodymus teikė ir tretieji asmenys U.. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės vartotojų teisių tarnybos 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimas nelaikytinas prejudiciniu nagrinėjamoje byloje.

Apibendrinant paminėtas įstatymų nuostatas darytina išvada, kad atsakovas turėjo prievolę mokėti už tiekiamą vandenį į objektą ne tik pasibaigus jo sudarytai sutarčiai su ieškove, jam pardavus objektą kitiems asmenims, tačiau ir vėliau, nes jis pats įsigydamas objektą prisiėmė statytojo pareigas, kaip pasisakė teismai prejudicinę galią turinčiuose sprendimuose, ir turėjo prievolę, remiantis GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalimi ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygomis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 mokėti už vandenį tiekiamą į objektą.

VI. Skolos dydžio nustatymas.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1499,87 Eur skolos. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nėra aišku tiksliai kada skola susidarė, dėl ko atsakovas negali tinkamai gintis nuo ieškinio, tačiau ieškovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje tiksliai skolos susidarymo laikotarpio ar momentų nenurodė.

Su atsakovo prievolės mokėti ieškovei už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą egzistavimu bei pačiu prievolės dydžiu yra glaudžiai susijęs teisingo skolos atsiradimo laikotarpio nustatymas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė pagal 2022 m. kovo 31 d. mokėjimo pranešimą už laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. suteiktas paslaugas ir liko skolingas 1499,87 Eur.. Tačiau ieškovė 2025 m. balandžio 3 d. pareiškimu patikslino, kad atsakovo skola ieškovei susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. (sutarties su atsakovu sudarymo) iki 2022 m. kovo 21 d. (nuimtas apskaitai naudotas įvadinis skaitiklis), t. y. apima laikotarpį po sutarties sudarymo iki ir po nekilnojamojo turto pardavimo 2019 m. gruodžio 30 d. Nors ieškovė prašė pripažinti Valstybinės vartotojų teisių tarnybos 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimą turinčiu prejudinę reikšmę, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jame konstatuota, kad 1499,87 Eur.skola susidarė iki 2021 m. rugsėjo 6 d. pažymos Nr. PAŽ21-288 surašymo, t. y. kada atsakovas įvykdė teismo sprendimą priduoti vandentiekio tinklus.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sudarius su atsakovu vandens tiekimo sutartį, atsakovo objekte sunaudojamą geriamąjį vandenį apskaitė šulinyje įrengtas skaitiklis (markė – ZENNER-ETKD;15, gamyklinis numeris – 15771189), šalias objekto esantys statiniai ((duomenys neskelbtini)) taip pat naudojosi prie minimo geriamojo vandens apskaitos prietaiso prijungtais vandentiekio tinklais, t. y. per ieškovė nurodytą skaitliuką apskaitomą vandenį naudojo net tik ieškovo nekilnojamas turtas (jis pats, vėliau naujieji savininkai), bet ir dar kitų trijų namų savininkai, su kuriais sutartys nebuvo sudarytos su ieškove, jos buvo sudarytos 2022 m. kovo 17 d.

Atsakovo pateiktu rašytiniu įrodymu - ieškovės 2021 m. birželio 30 d. pranešimu už birželio mėn. adresu (duomenys neskelbtini), kliento kodas: PV019212 nustatyta, kad jame nurodomi geriamo vandens skaitliuko duomenys nuo 280 iki 350, iš viso 70 m³ , vieno kūbo kaina 1,26 Eur; suteikta paslaugų už laikotarpį 90,86 Eur; mėnesio pradžioje likutis 1763,24 Eur, iš viso mokėtinas suma 1854,10 Eur., paskaičiuota suma už mėnesį pagal vidurkį (e. b. 1 t., l. 61), t. y. šios sumos buvo reikalaujama iš atsakovo, ir dėl kurios panaikinimo jis kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri šį jo prašymą atmetė. Atsakovo pateiktu rašytiniu įrodymu - ieškovės 2022 m. vasario 28 d. pranešimu adresu (duomenys neskelbtini), kliento kodas: PV019212 nustatyta, kad jame nurodomi geriamo vandens skaitliuko duomenys nuo 1299 iki 1382, iš viso 83 m3 , vieno kūbo kaina 1,29 Eur; suteikta paslaugų už laikotarpį 107,71 Eur; mėnesio pradžioje likutis 3082,71 Eur, iš viso mokėtinas suma 3190,42 Eur. (e. b. 1 t., l. 68). Iš šių dokumentų matyti, kad atsakovas buvo raginamas sumokėti savo skolas du kartus: 2021 m. birželio 30 d. pranešimu 1854,10 Eur., o jam nesumokėjus ši skola didėjo ir 2022 m. vasario 28 d. pranešimu jau buvo prašoma sumokėti 3190,42 Eur.

Atsakovo pateiktu rašytiniu įrodymu 2021 m. rugpjūčio 6 d. prašymu nustatyta, kad atsakovas, gavęs 2021 m. birželio 30 d. pranešimą apmokėjimui, ieškovei pranešė, kad nesinaudoja į minėtą objektą UAB „Vilniaus vandenys“ teikiamomis paslaugomis, bei prašė pateikti detalią ataskaitą, už kokias konkrečiai paslaugas ir už kokius laikotarpius iš atsakovo reikalaujama 1854,10 Eur suma, kaip ji buvo apskaičiuota, bei pateikti reiškiamo reikalavimo teisinį pagrindą (e. b. 1 t., l. 61- 62). Atsakovo pateiktu rašytiniu įrodymu 2021 m. rugsėjo 13 d. prašymu nustatyta, kad atsakovas pakartotinai prašo jam pateikti prašomą informaciją, nes pagal 2021 m. rugpjūčio 6 d. prašymą jos negavo (e. b. 1 t., l. 63). Atsakovo pateiktu ieškovės 2021 m. rugpjūčio 6 d. atsakymu į atsakovo pateiktą paklausimą nustatyta, kad ieškovė atsakovą informuoja, jog objektas adr. (duomenys neskelbtini), yra priimtas ir pateikia pažymą dėl prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų; nurodoma, kad mokesčiai yra skaičiuojami vadovaujantis atsakovo prašymu sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartimi statybų reikmėms, primename, kad statytojas turi pareigą apmokėti sąskaitas teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka; informuoja, kad bendrovei išdavus pažymą gali būti sudaromos tiesioginės sutartys su gyventojais; atitinkamai statytoją prašo užpildyti pridedamą lentelę, kurioje įrašyti įvadinio skaitiklių gamyklinius numerius su einamojo mėnesio rodmenimis bei kiekvieno buto/patalpų savininko duomenis su lentelėje prašomais užpildyti laukais; jeigu pastate yra gaisrinis įvadas, lietaus nuotekos, laistymo skaitiklis, bendro naudojimo (valytojos) reikmėms skirtas šalto vandens skaitiklis taip pat nurodyti šių vandens apskaitos prietaisų gamyklinius numerius, rodmenis bei kas su bendrove UAB „Vilniaus vandenys“ atsiskaitys už jų suteiktas paslaugas, informuoti ir nurodyti karšto vandens skaitiklio gamyklinį numerį, rodmenis ir mokėtoją, kuris atsiskaitys už suteiktas paslaugas, kas bus pastato administratorius; pažymi, kad gavus prašomą informaciją su pateiktais duomenimis, galės sudaryti tiesiogines sutartis su gyventojais vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugai (e. b. 1 t., l. 64 - 65 ).

Iš ieškinio bei ieškinio faktinio pagrindo patikslinimo matyti, kad atsakovui nepateikus prašomų duomenų, kaip matyti iš pridedamo 2022 m. kovo 7 d. Ieškovės “Nestandartinių prisijungimų situacijų sprendinių komisijos posėdžio protokolo” darbotvarkės klausimo “Dėl (duomenys neskelbtini), tiesioginių sutarčių sudarymo”, buvo identifikuota problema, kad “statytojas su gyventojais nepasirašo skaitiklių rodmenų suderinimo aktų, nepateikia rodmenų, reikalingų sudaryti tiesiogines sutartis”, dėl ko posėdyje problemą buvo nutarta spręsti taip: “sudaryti tiesiogines sutartis, kai visų keturių namų gyventojai pateiks savo skaitiklių rodmenis, nuo kurių nori mokėti už vandenį; nuo gyventojų pateiktų rodmenų ir bendrovės užfiksuotų rodmenų plombuojant skaitiklius susidariusį rodmenų skirtumą minusuoti iš statytojui priskaičiuotos mokėtinos sumos pagal įvadinį skaitiklį šulinyje, t. y. patys namų savininkai nusprendė kokius pateikti savo namuose įrengtų skaitliukų duomenis ieškovei, ir nuo kurių jie mokės už vandenį. Ieškovės teigimu, tik tuomet, kai visų keturių pastatų savininkai ieškovei pateikė savo skaitiklių rodmenis, nuo kurių mokės už vandenį, su visais jais 2022 m. kovo 17 d. buvo sudarytos tiesioginės “Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys”. Šis protokolas rodo, kad ieškovė iš esmės galėjo sudaryti vandens tiekimo sutartis ir atsakovui pridavus vandens tinklus, tačiau tai padarė tik po beveik pusės metų.

Trečiųjų asmenų A. ir G. Ž. pateiktu rašytiniu įrodymu – jiems adresuotu ieškovės 2022 m. kovo 31 d. mokėjimo pranešimu, nustatyta, kad jame nurodyti vandens skaitliuko rodmenys nuo 189 m³ iki 841 m³ , skirtumas 652 m³ , kubo kaina 1,29 Eur; suma 841,46 Eur, pradžios suma 0,0 Eur (e. b. 1 t., l. 21). Jų pateiktu ieškovės plombavimo aktu nustatyta, kad vandens skaitliukai vonioje (rodmenys 841) ir virtuvėje (rodmenys 198) plombuoti 2022 m. kovo 25 d. (e. b. 1 t., l. 22-23). Pateiktu apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktu tarp atsakovo ir pirkėjo trečiojo asmens G. Ž. nustatyta, kad vandens skaitliuko duomenys yra 189 m³ (e. b. 1 t., l. 55). Tretieji asmenys atsiliepime nurodė, kad įsigijo nekilnojamojo turto patalpas ir priėmė su jame esančiu vandens skaitliuku, kurio rodmenys 2020 m. vasario mėnesį buvo 189 m3, jie žinojo tik apie skaitliuką buvusį name, o apie jokį skaitliuką šulinyje jie nieko nežinojo; 2022 m. kovo 31 d. sumokėjo už vandens sunaudojimą nuo 189 m3 iki 841 m3 arba už 652 m3 bendrą 841,08 Eur sumą už suvartotą vandenį pagal skaitliuką, kuris buvo užfiksuotas jų namuose, ir ieškovei pagal jį atsiskaitę (e. b. 2 t., l.). Iš šių trečiųjų asmenų pateiktų rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad jie atsiskaitę su ieškove už tiektą į atsakovui priklaususį namą vandenį, tačiau tai nereiškia, kad buvo atsiskaityta pagal šulinyje įrengtą skaitliuką, kadangi iš jo buvo tiekiamas vanduo į dar tris namus, apie ką atsakovui buvo žinoma.

Ieškovės pateikta 2022 m. gegužės 25 d. suvestine nustatyta, kad atsakovo kliento kodas PV019212, adresas (duomenys neskelbtini), periodas: 2018 m. rugpjūčio 1 d. --- 2022 m. kovo 31 d.; 2018 m. rugpjūčio mėn. kliento deklaruota 0, 2018 m. rugsėjo - lapkričio mėn. nedeklaruota, skaičiuotas vidurkis; 2018 m. gruodžio mėn. deklaruota 35, 2019 m. sausio mėn. imtas vidurkis, 2019 m. vasario mėn. deklaruota 58; 2019 m. kovo mėn. deklaruota 58; 2019 m. balandžio mėn. deklaruota 126; 2019 m. gegužės - birželio mėn. imtas vidurkis; 2019 m. liepos mėn. deklaruota 514; 2019 m. rugpjūtį - rugsėjį imtas vidurkis; 2019 m. spalio mėn. deklaruota 530; 2019 m. lapkričio - 2020 m. sausio mėn. imtas vidurkis; 2020 m. vasario mėn. deklaruoti duomenys nuo 656 iki 656; 2020 m. kovo - spalio mėn. skaičiuotas vidurkis; 2020 m. lapkričio mėn. užfiksuotas specialisto 992; 2020 m. gruodžio mėn. - 2021 m. rugpjūčio mėn. skaičiuotas vidurkis, 2021 m. rugsėjo mėn. specialisto nustatyta nuo 490 (pagal vidurkius) iki 980; nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. skaičiuota pagal vidurkį; 2022 m. kovo mėn. specialisto užfiksuota 1181, kaip priskaičiuota iš viso buvo 1382, t.y. 201 mažiau. Iš mokėjimų matyti, kad už vandenį buvo mokama mažos sumos, tik 2020 m. sausio mėn. sumokėta atsakovo 522,04 Eur; už sausio mėn. priskaičiuota 47,04 Eur, tačiau tuo metu namas atsakovui jau nebepriklausė, dėl ko atsakovas laiko, kad jis yra pilnai atsiskaitęs už vandenį iki namo pardavimo pagal šulinyje buvusį skaitliuką, kurio duomenis jis deklaravo (ar jie buvo teisingi nėra galimybės nustatyti, tačiau kol nepaneigti, laikytini teisingais). Nuo to laiko už tiekiamą vandenį pagal šulinyje įrengtą skaitliuką, nors ir buvo tiekiamas į 4 namus, nebuvo mokėta, todėl pagal skaitliuko duomenis 2022 m. vasarį susidarė 3190,43 Eur skola, iš kurios buvo minusuota 1690,55 Eur (kurią sutiko mokėti savanoriškai namų gyventojai), ir likusi skola yra 1499,87 Eur., kurią ir prašoma priteisti iš atsakovo (e. b. 2 t., l. 98, 122). Geriamojo vandens nuėmimo mazgo aktu nustatyta, kad 2022 m. kovo 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), išmontuotas šulinyje vandens skaitiklis ZENNER-ETKD;15, gamyklinis numeris 15771189, paskutinį kartą metrologinė patikra atlikta 2020 m. gruodžio 31 d., veikiantis, rodmenys 1181 (e. b. 2 t., l. 99-100; 123). Ieškovė pateikė prie bylos vandens skaitiklio patikrinimo aktą, kuriame užfiksuoti jo rodmenys 2021 m. rugsėjo 22 d., ir jie sudarė 980 (e. b. 2 t., l. 125).

Atkreiptinas dėmesys, kad iš minėtos suvestinės matyti, kad 2020 m. lapkričio 6 d. specialisto užfiksuoti duomenys nuo 992 iki 0, kas reiškia, jog buvo keistas skaitliukas, nes toliau jo rodmenys didėja nuo 0. Paskutinį kartą rodmenys kliento buvo deklaruoti 2020 m. vasario mėn. 656, nuo to iki patikrinimo metu nustatytų 992 duomenys nebuvo deklaruojama, mokestis priskaičiuojamas pagal vidurkį, paskutinis mokėjimas buvo 2020 m. sausio mėn. 522,04 Eur. Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 6 d. specialistui užfiksavus skatliuko duomenis nuo 992 iki 1703, buvo paskaičiuotas skirtumas 711 kubų, kas lygu 911,34 Eur, nors prieš tai skaitliuko duomenys buvo deklaruoti kliento 656, todėl nėra aišku iš kur toks skirtumas, nes 992-711 yra 281, tokie rodmenys nebuvo deklaruojami. Per iki tol buvusį laikotarpį iki 2020 m. sausio mėn. atsakovas sumokėjo už vandens tiekimą 697,93 Eur už 614 kubus. Nuo paskutinio mokėjimo buvo skaičiuojamas vidurkis po 42 kubus per mėnesį, bei atitinkamai skaičiuojamos mokėtinos pinigų sumos, iš viso priskaičiuota 42x9 lygu 378 kubai, suma 485,94 Eur. Sudėjus kubus, gaunasi 992 kubai, kaip ir rodė patikrinimo metu skaitliukas, t.y. faktiškai skaitliuko duomenys sutapo su priskaičiuotais kubais. Todėl lieka neaišku, kodėl po 2020 m. lapkričio mėn. patikrinimo buvo papildomai priskaičiuota už 711 kubus vandens 911,34 Eur suma pakeitus skailiuką. Ieškovės pateiktu geriamojo vandens skaitliuko pakeitimo aktu nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 6 d. atliktas planinis skatliuko keitimas, kurio rodmenys 1703, kas paaiškina minėtą skirtumą (e. b. 2 t., l. 123). Nuo skaitliuko pakeitimo skaičiuoti vidurkiai, kurie iki 2021 m. rugsėjo mėn. skaitliuko duomenų nustatymo 980, buvo skaičuojami pagal vidurkį, priskaičiuota 490, nustatytas skirtumas 490 Eue, nuo kurio papildomai priskaičiuota 632,74 Eur; bendra skolos suma tuo momentu sudarė 2688,64 Eur. Toliau suma buvo skaičiuojama pagal vidurkį, specialisto skaitliukas buvo patikrintas 2022 m. kovo mėn.1181, nors pagal vidurkį jis turėjo būti 1382, skirtumas 201, prieš tai buvusi skolos suma sudarė 3190,42 Eur. Priskaičiuota buvo 3071,83 Eur suma, o priskaičiuota daugiau 201 kubai, tokiu atveju turėjo suma būti minusuota suma 259,29 Eur (201 x 1,29). Iš lentelės matyti, kad iš 3190,42 Eur atimta minėta 259,29 Eur+ 0,64 suma, +1431,9 Eur (darytina išvada, kad tai suma savanoriškai sumokėta kitų butų savininkų), kuri lygi 1690,55 Eur, atimta atsakovo sumokėta iki buto pardavimo suma 697,93 suma, ir gauta galutinė 1499,87 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad suvestinėje duomenys yra teisingi.

Teismo vertinimu, kadangi visi namų savininkai ieškovei pateikė savo nuožiūra skaitliukų namuose duomenis, ieškovė juos blombavo, apskaičiavo mokėtiną sumą pagal skirtumą tarp blombavimo metu buvusių duomenų ir pradinių duomenų, darytina išvada, kad jie sumokėjo skolą atgal, skaičiuojant nuo skaitliukų blombavimo. Įvertinus suvestinėje duomenis, kad priskaičiuota suma 2022 m. vasario mėn. sudarė 3190,42 Eur, iš kurios atmetus išminusuotus 1690,55 Eur, suma yra lygi 1499,87 Eur, kurią ir prašoma priteisti iš ieškovo, nustatyta, kad tokia skolos suma buvo susidariusi jau 2020 m. lapkričio mėn., kai buvo keistas skaitliukas ir priskaičiuota papildomai skola už 711 kubinius metrus, atmetus už vėlesnį laikotarpį trečiųjų asmenų sumokėtą skolą. Atsakovas tinklus pridavė prieš 2021 m. rugsėjo 6 d., rugsėjo 22 d, buvo užfiksuoti skaitliuko duomenys, skola iki tol buvo 2305 Eur. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad be abejonės iš atsakovo prašoma priteisti skola susidarė iki jo atlikto vandentiekio tinklų pridavimo, iki kada jis turėjo kaip statytojas prievolę mokėti už vandenį, dėl ko ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 1499,87 Eur skolos.

VII. Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl 1499,87 Eur skolos priteisimo, nuo šios sumos ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos ieškinio teismui pateikimo dienos 2024 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovą byloje atstovavo advokatų profesinės bendrijos „Petrulionis ir Čobotas” advokatas J. P. (e. b. 2 t., l. 90). Pateikė 2025 m. kovo 5 d. prašymą, kuriame prašo priteisti iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: 798,60 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, jų dalis, sudaranti 121,00 Eu jau yra apmokėta ieškovės (įrodymai pateikti kartu su ieškiniu), o likusi dalis pagal 2025 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. COPE-2025-02-28-001, sudaranti 677,60 Eur ieškovės bus apmokėta vėliau (e. b. 2 t., l. 105 - 109). 2025 m. rugpjūčio 25 d. pateikė papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad ieškovė šios civilinės bylos procese jau patyrė 2259,68 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurių 121,00 Eur dydžio dalis buvo patirta atstovaujant kitai advokatei (įrodymai pateikti kartu su ieškiniu), o likusi 2138,68 Eur dydžio dalis yra detalizuojama pridedamoje pažymoje (e. b. 4 t., l. 193 -195). Pateikė 2025 m. rugsėjo 8 d. prašymą, kuriame prašo priteisti 2513,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. 6 t., l. 14 - 16 ). Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 34 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovą A. L. byloje pagal 2021 m. kovo 22 d. teisinių paslaugų sutartį, pavedimą byloje atstovavo advokato K. P. ir partnerių kontoros advokato padėjėjas Ž. S. (e. b. 1 t., l. 22, 2 t., l. 91-92 ). Atsakovas pateikė 2024 m. birželio 4 d. Swedbank mokėjimo nurodymą, pagal kurį jis sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio už sprendimo už akių peržiūrėjimą (e. b. 1 t., l. 72). Pateikė 2025 m. kovo 4 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. kurias sudaro 55 Eur žyminis mokestis bei 1500 Eur advokato išlaidoms apmokėti (e. b. 2 t., l. 101 -104). Atsakovas 2025 m. rugsėjo 9 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti 2055 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. 6 t., l. 17 -21)

Trečiuosius asmenis A. Ž. ir G. Ž. byloje atstovavo advokato padėjėjas D. R. iš advokato A. R. kontoros Kareivių g. 6-511, Vilnius (NCBC) ( e. b. 1 t., l. 138 - 143). Tretieji asmenys pateikė 2025 m. sausio 9 d. sąskaitą faktūrą, pagal kurią už atsiliepimo surašymą jie sumokėjo 450 Eur (e. b. 2 t., l. 19-20). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudarė 146,33 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 100 proc., visos patirtos ieškovo ir trečiųjų asmenų išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės "Vilniaus vandenys", įmonės kodas 120545849, buveinės adresas Spaudos g. 8-1, Vilnius, A/S Nr.: LT89 7044 0600 0026 4955, AB SEB bankas, naudai 1499,87 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 87 Eur ct) skolos.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės "Vilniaus vandenys", įmonės kodas 120545849, buveinės adresas Spaudos g. 8-1, Vilnius, A/S Nr.: LT89 7044 0600 0026 4955, AB SEB bankas, naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės "Vilniaus vandenys", įmonės kodas 120545849, buveinės adresas Spaudos g. 8-1, Vilnius, A/S Nr.: LT89 7044 0600 0026 4955, AB SEB bankas, naudai bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį 34,00 Eur (trisdešimt keturis eurus) ir 2259,68 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 68 euro ct ) išlaidas už advokatų teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiųjų asmenų A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), naudai po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) kiekvienam jų patirtų advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei - 146,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Artėja bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AB LT74 4010 0510 0132 4763, LT12 2140 0300 0268 0220; UAB ,,Urbo bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, nurodyti įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį - procesinių doikumentų įteikimo išlaidos, bei nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2-541-1021/2025.

Sprendimo kopijas per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti jo paskelbime nedalyvavusių šalių atstovams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.