Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-822-862/2021 pagal ieškovų G. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovui A. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „VILNIAUS VANDENYS“, uždaroji akcinė bendrovė „Edifica“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. Ž. ir A. Ž. ieškiniu prašė iš atsakovo A. L. priteisti 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigoti atsakovą priduoti vandens ir nuotekų tinklus UAB „VILNIAUS VANDENYS“. Ieškinį grindė tuo, kad:

1.1. Ieškovai su atsakovu 2019-11-19 sudarė preliminarią sutartį (toliau – Preliminari sutartis) dėl nekilnojamojo turto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įsigijimo, o 2019-12-30 buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis). Preliminarioje sutartyje bei Preliminarios sutarties priede nurodyta, kad namas parduodamas su visais name esančiais baldais ir buitine technika, kurie matomi nuotraukose. Papildomai 2020 m. vasario mėnesį sudarytame apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte atsakovas padarė įrašą, kuriuo iki vasario mėn. pabaigos įsipareigojo atnešti televizorius ir dokumentus, nes ieškovams įsikėlus į namą nebuvo 2 plačiaekranių televizorių, nurodytų sutartyse. Buvo aplietos sienos, nešvarus dušas, purvina spinta, purvini skalbiniai, sulaužyta žoliapjovė, sulaužytos spintos durys, t. y. namas buvo prastesnės būklės ir išvaizdos nei buvo sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį.

1.2. Negavę dokumentų iš atsakovo, ieškovai iš vandens tiekėjų sužinojo, kad netinkamai priduoti vandens tinklai, nes atsakovas nesuderino komunikacijų projekto. Vanduo namui tiekiamas laikinos sutarties pagrindu. Joje nustatytas terminas projektui sutvarkyti. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ieškovams nurodė, kad objektas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neprijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal suderintą projektą, dalyvaujant UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovui. Statytojas nepridavė tinklų, tai yra neišduota pažyma dėl objekto prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, todėl už teikiamas paslaugas atsiskaitoma pagal skaitiklį šulinyje, prie kurio yra prijungti keturi namai, esantys Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovas A. L. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Paaiškinimus grindė tuo, kad:

2.1. Atsakovas ir UAB „Edifica“ 2018-05-10 sudarė nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Edifica“ atsakovui pardavė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Įsigijęs turtą atsakovas kreipėsi į UAB „VILNIAUS VANDENYS“ dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo. Atsakovas su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ sudarė sutartį, kuri buvo vienašališkai parengta ir dėl kurios sąlygų atsakovas negalėjo derėtis. Atsakovui sudarius sutartį, greta esantys namai buvo prijungti prie atsakovo komunikacijų ir susidarė situacija, kad pagal su atsakovu sudarytą tiekimo sutartį tuo pačiu vandens šaltiniu, skaitliuku bei nuotekų sistema naudojosi ir asmenys, gyvenantys pastatuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovams prieš sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį situacija dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų buvo paaiškinta. Nei notaras, nei ieškovai nematė kliūčių sudaryti sutartį, nereiškė pastabų dėl dokumentacijos. Pasirašę sutartį ieškovai patvirtino, kad susipažino su visais turto nuosavybės dokumentais, turėjo galimybę apžiūrėti turtą ir neturi atsakovui pretenzijų dėl turto techninė būklės. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ po Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtino, kad atsakovas veikė teisėtai, kaip buvo įsipareigojęs Preliminaria sutartimi, užtikrino, kad visi su turtu susiję dokumentai atitiktų teisinį reguliavimą. Po Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kreipėsi į UAB „VILNIAUS VANDENYS“, siekdamas nutraukti sudarytą vandens tiekimo sutartį, bet sutartis nutraukta nebuvo. Ieškovai taip pat turėjo pareigą per 1 mėnesį nuo turto atlaisvinimo dienos sudaryti sutartis su elektros, šilumos, vandens tiekėjais, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Tebegaliojant su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ sudarytai sutarčiai atsakovui yra siunčiami reikalavimai sumokėti už teikiamas paslaugas. Atsakovas nėra tinklų statytojas, todėl neturi pareigos priduoti tinklus UAB „VILNIAUS VANDENYS“.

2.2. Ieškovams parduotame turte nebuvo televizorių, nėra televizijos įvadų, nes atsakovas dėl religinių sumetimų nežiūri televizijos. Ieškovų televizoriais įvardijami daiktai, kurių ekranai yra panašūs į televizorius, yra kompiuterinių žaidimų priedėliai (ekranai tinkami tik amerikiečių gamybos video žaidimams ATSC standartu, kuris nenaudojamas Europoje ir jų negalima naudoti televizijos žiūrėjimui). Aptartų daiktų, kurių vertė apie 67 Eur, atsakovas neįsipareigojo perduoti ieškovams. Atsakovui neaišku, kokiu pagrindu reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo, kaip neturtinė žala pasireiškė ieškovams, nes daiktų, kurių net paskirties ieškovai nežino, teisėtas neperdavimas, negali sukelti dvasinių išgyvenimų.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė, kad ieškovų reikalavimas atsakovui užbaigti geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų tiesimo darbus, juos priduoti UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ir gauti pažymą, yra pagrįstas. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 2016-06-16 išdavė prisijungimo sąlygas PS 16/1305 dviejų vienbučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybai. Taip pat 2016-06-16 išdavė prisijungimo sąlygas PS 16/1304 dviejų vienbučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybai. Pagal prisijungimo sąlygas parengta techninio darbo projekto A laida buvo suderinta 2018-05-15. Paskutinį kartą į objektą UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovai buvo kviesti 2020-03-18, tačiau tik paklotų vamzdynų pridavimui, kurie buvo užkasti ir dėl to buvo surašytas defektinis aktas. Pagal PS 16/1305 ir PS 16/1304 pastatytų tinklų stovis nenustatytas, todėl pažyma, kad tinklai pastatyti pagal prisijungimo sąlygas, projektą ir teisės aktų reikalavimus, neišduota. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ į galutinį objekto pridavimą iškvietimo negavo. Statytojo pareiga yra gauti pažymą, jog tinklai pastatyti pagal prisijungimo (techninių) sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus. Patvirtino, kad 2018-07-20 sudaryta laikina geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. PV103018, pagal kurią už suvartotą geriamąjį vandenį ir išleistas nuotekas pastatuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atsiskaito atsakovas. Sutartyje taip pat numatyta atsakovo pareiga užbaigti tinklų statybos darbus ir gauti UAB „VILNIAUS VANDENYS“ pažymą. Ieškovas tiesioginę sutartį su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ galės sudaryti tik tada, kai bus pastatyti tinklai, gauta pažyma ir bus įvykdytos visos kitos prisijungimo sąlygose nurodytos sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-01 sprendimu ieškovų G. Ž. ir A. Ž. ieškinį tenkino iš dalies: i) įpareigojo atsakovą priduoti nekilnojamojo turto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vandens ir nuotekų tinklus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“; ii) priteisė iš atsakovo solidariai ieškovams 1 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 518 Eur bylinėjimosi išlaidas, o reikalavimo dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkino; iii) priteisė iš atsakovo valstybei 16,38 Eur bylinėjimosi išlaidas; iv) priteisė solidariai iš ieškovų valstybei 8,19 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas 2018-05-10 Pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „Edifica“ nuosavybės teise įgijo 81 proc. baigtumo nekilnojamąjį turtą – pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Nurodytą vienbutį gyvenamąjį namą, kurio 100 proc. baigtumas įregistruotas 2019-11-19, iš atsakovo 2019-12-31 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo ieškovai. Pirkimo–pardavimo 2018-05-10 sutarties 3.1 papunktis patvirtina, kad 428/875 dalis Žemės sklypo, kuri 2019-12-31 Pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleista ieškovams, atsakovas nuosavybės teise įsigijo kitos sutarties, kurios notarinio registro Nr. TPV-3598 ir kuri buvo sudaryta taip pat 2018-05-10, pagrindu.

4.2. Pirkimo–pardavimo 2018-05-10 sutarties 2.4 papunktis patvirtina, kad atsakovas, iš UAB „Edifica“ įsigijęs 81 proc. baigtumo pastatą, perėmė ir statytojo teises, kadangi atsakovas sutiko, kad statybos leidimas butų perrašytas jo vardu. Nurodyta sutarties nuostata, atsakovo pateikta 2019-09-27 pažyma apie statinio atitiktį projektui Nr. 1, trečiojo asmens UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ pateikta 2018-07-20 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. PV103018 bei trečiojo asmens UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ argumentai paneigia atsakovo argumentus, jog jis neprisiėmė statytojo teisių ir pareigų.

4.3. Šalių 2019-12-31 sudarytos Pirkimo–pardavimo sutarties 7.2.8 papunktyje įtvirtinta nuostata, kuria ieškovai sutiko perimti iš atsakovo teises ir pareigas pagal 2018-05-10 Pirkimo–pardavimo sutartį, kurios notarinio registro Nr. TPV-3598, tačiau sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad ieškovai būtų sutikę perimti atsakovo teises ir pareigas, įtvirtintas 2018-05-10 Pirkimo–pardavimo sutartyje, kurios notarinio registro Nr. TPV-3604. Šalių 2019-12-31 sudarytos Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovams buvo parduotas 100 proc. baigtumo pastatas, kurio 100 proc. baigtumas viešame registre buvo įregistruotas nuo 2019-11-22, todėl sutikta su ieškovų argumentais, jog, pirkdami nekilnojamąjį turtą, ieškovai neturėjo pagrindo abejoti, kad įsigyjamas nekilnojamas turtas yra užbaigtas statyti ir priduotas teisės aktų nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, o ne atsakovas teismui teikė 2018-07-20 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. PV103018, kad name buvo įrengti vandens apskaitos prietaisai. 2020-04-06 – 2020-04-09 susirašinėjimas tarp ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovų sudaro pagrindą tikėti tuo, kad prieš sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovams neatskleistos aplinkybės, kokiu pagrindu į namą yra tiekiamas vanduo ir šalinamos nuotekos.

4.4. Ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovų 2020-02-18 – 2020-02-19 ir 2020-04-06 – 2020-04-09 susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas, siekdamas įgyvendinti 2019-12-31 Pirkimo–pardavimo sutarties 7.2.3 papunkčio įpareigojimus, kreipėsi į vandens tiekėją savo vardu persirašyti sutartį dėl vandens tiekimo. Iš 2020-04-06 – 2020-04-09 susirašinėjimo, ieškovų ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ paaiškinimų matyti, kad paaiškėjo, jog to padaryti nėra galimybės, nes atsakovas, perėmęs statytojo teises, nevykdė su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ sutarta 2018-07-20 sutartimi Nr. PV103018 prisiimtų įsipareigojimų pagal išduotas prisijungimo sąlygas, techninį projektą (dalis nuotekos, vandentiekis, kuris pateiktas UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 2018-05-28 Nr. GD-11203) užbaigti tinklų statybos darbus ir gauti pažymą. Tai, kad atsakovas savo, kaip statytojo, pareigų neįvykdė patvirtina ir 2020-03-18 defektinis aktas. Defektinis aktas, taip pat tai, kad viešame registre buvo įregistruotas 100 proc. namo baigtumas, ieškovų paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovams atsakovas pardavė nekilnojamąjį daiktą su paslėptais daikto trūkumais, apie tai iki Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo neinformavęs ieškovų. Apylinkės teismas konstatavo, jog tai, kad vandens ir nuotekų tinklų statybos darbai pagal projektą ir išduotas prisijungimo sąlygas neužbaigti, atsakovui buvo žinoma. Atsakovas aplinkybės, jog neužbaigti vandens ir nuotekų tinklų statybos darbai, neatskleidė ieškovams. Nurodytas trūkumas specialiųjų žinių neturinčio asmens negalėjo būti pastebėtas. Atsakovo paaiškinimai ir teikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad parduodamo daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Atsakovas yra atsakingas už paaiškėjusius daikto trūkumus, t. y. gyvenamojo namo tinklų neprijungimą prie vandens tiekėjo infrastruktūros taip, kaip tai numatyta UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ir atsakovo sudarytos 2018-07-20 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. PV103018 priede. Ieškovų reikalavimas neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus tenkintas.

4.5. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 1 000 Eur žalą, nes nekilnojamasis turtas ieškovams buvo parduotas su visais jame esančiais kilnojamaisiais daiktais, išskyrus knygas ir paveikslus, tačiau ieškovams perėmus nekilnojamąjį turtą, paaiškėjo, kad nėra dviejų televizorių. 2019-11-19 Preliminarios sutarties priede „Namo nuotraukos“ nurodyta, kad namas parduodamas su visais jame esančiais baldais ir buitine technika, kurie matomi nuotraukose. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovams įsikėlus į namą jame nebuvo nuotraukose užfiksuotų daiktų, ieškovų įvardijamų televizoriais, o atsakovo – žaidimų priedeliais. Atsakovas, teigdamas, kad nuotraukose nurodyti daiktai nėra televizoriai ir jų kaina yra apie 60 Eur, nepateikė rašytinių įrodymų, kurie tai patvirtintų. Šalių sudarytame apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte atsakovas yra padaręs įrašą, kad „2 televizorius ir dokumentus atnešiu iki šio mėnesio pabaigos“. Apylinkės teismas sprendė, kad yra pagrindas sutikti su ieškovais, kad nuotraukose buvo užfiksuoti du televizoriai ir juos atsakovas ieškovams pardavė kartu su gyvenamuoju namu ir įsipareigojo grąžinti. Šalių nurodyta aplinkybė, kad ieškovai į namą įsikėlė 2020 m. vasario mėn., sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas minėtu įrašu du televizorius ieškovams įsipareigojo grąžinti iki 2020 metų vasario mėn. pabaigos. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad du televizoriai ieškovams negrąžinti. Nors šalių sudarytoje 2019-12-31 Pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nuostatų dėl name buvusių ir preliminaria sutartimi fiksuotų kilnojamųjų daiktų pardavimo kartu su gyvenamuoju namu už sutartyje nurodytą kainą, tačiau preliminarioji sutartis ir šalių paaiškinimai patvirtina tai, jog gyvenamajame name buvę kilnojamieji daiktai buvo ieškovams parduoti kartu su namu už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą, todėl atsakovas, neperdavęs ieškovams dviejų televizorių, pažeidė pardavėjo teises ir sutartį bei turi atlyginti ieškovams padarytus nuostolius. Ieškovai, perėmę įsigytus nekilnojamąjį ir kilnojamuosius daiktus, nedelsiant informavo atsakovą apie tai, kad name nėra parduotų dviejų televizorių. Šalys nustatė terminą šiems daiktams perduoti. Atsakovas nustatytu terminu daiktų negrąžino (neperdavė), todėl ieškovai įgijo teisę reikalauti atsakovo, kad šis atlygintų nuostolius. Aplinkybė, kad ieškovams įsikėlus į namą, televizorių nebebuvo, eliminuoja ieškovų galimybę nurodyti tikslius televizorių parametrus (dydžius, įstrižaines, gamintojus ir kitus). Iš byloje esančių nuotraukų taip pat nėra galimybės nustatyti tikslių televizorių parametrų, tačiau nuotraukos leidžia daryti išvadą, kad televizoriai buvo plačiaekraniai ir galėjo atitikti tuos parametrus, kurie yra nurodyti ieškovų pateiktuose prekių kataloguose ir, tikėtina, jog vidutinė dviejų televizorių kaina yra ta, kurią nurodo ieškovai. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovų nurodytais televizorių parametrais ir kaina.

4.6. Ieškovai reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovai apsiribojo paaiškinimais, iš kurių galima spręsti, kad buvo patirti nepatogumai, sukėlę dvasinius išgyvenimus ir neigiamas emocijas, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pakankama tam, kad būtų pagrįstas žalos padarymo faktas. Pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp fizinių asmenų. Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas verčiasi prekyba nekilnojamuoju turtu, todėl nėra pagrindo laikyti, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo pirkimo pardavimo teisiniai santykiai.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu prašė: i) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-01 sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; ii) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-01 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų; iii) priimti naujus įrodymus; iv) priteisti iš ieškovų atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

5.1. Tiek iš ieškovų argumentų, tiek iš skundžiamo sprendimo neaišku, kokių kokybės reikalavimų gyvenamasis namas neatitinka. Ieškovai nurodė, kad gyvenamuoju namu naudojasi, vanduo tiekiamas ir šalinamos nuotekos. Nenustatyta, kad gyvenamasis namas neatitinka Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7058 reikalavimų, ar gyvenamasis namas neturi savybių, kurių ieškovai galėjo protingai tikėtis. Ieškovai neįrodinėjo gyvenamojo namo netinkamos kokybės fakto Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio kontekste, o gyvenamojo namo vandens ir nuotekų tinklų nepridavimas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad gyvenamasis namas yra netinkamos kokybės. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ patvirtinto, jog gyvenamasis namas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungtas legaliai. Nepagrįsta teismo logika, kad situacija, kai gyvenamasis namas teisėtai prijungtas prie vandens ir nuotekų tinklų, laikoma netinkamos kokybės daiktu, nors tai padaryta teisėtai. Atsakovo su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ sudarytos sutarties vykdymas savaime nelemia gyvenamojo namo trūkumų. Aptartos sutarties pagrindu reikalavimai nereikšti.

5.2. Atsakovo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai ieškovams buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Ieškovams buvo suteikta visiška teisė gyvenamąjį namą apžiūrėti, kuria jie pasinaudojo, pasitelkdami ir specialistus: buvo pasikvietę statybų ekspertą, architektus, savivaldybėje buvo, aiškinosi apie tai. Lapkričio ar gruodžio mėn. paklausė atsakovo dėl vandens. VĮ Registrų centro išrašai bylojo apie vandens buvimą, sutarčių iš UAB „VILNIAUS VANDENYS“ gauti negalėjo. Ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad dar iki 2019-11-19 Preliminariosios sutarties ir Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7058 ieškovei buvo kilę įvairaus pobūdžio klausimų, įskaitant ir klausimus, susijusius su vandeniu. Nepaisant to, kad buvo neaiškumų, ieškovai nusprendė namą įsigyti. Ieškovams buvo žinoma situacija dėl vandens ir nuotekų tinklų, todėl jie prisiėmė riziką dėl galimų nesklandumų, sudarant sutartį su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“.

5.3. Teismas ieškovės paaiškinimų nevertino ir jais negrindė išvadų, tačiau selektyviai rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Skaitiklių rodmenų nurodymas apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte nepatvirtina atsakovo sąmoningo aplinkybių apie skaitiklį, esantį UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausančiame šulnyje, neatskleidimą ieškovams. 2018-07-20 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties specialiųjų sąlygų (Nr. PV103018) 1 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai apskaitos prietaisas įrengtas šulinyje – klientas rodmenų nedeklaruoja, t. y. apskaitos prietaiso rodmenis tikrina vandens tiekėjo (UAB „VILNIAUS VANDENYS“) atstovas. Vandentiekio ir nuotekų tinklais naudojasi ne tik ieškovai, tačiau ir dar trijų gretimų namų gyventojai, o skaitiklis, esantis UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausančiame šulinyje, fiksuoja ne tik ieškovų sunaudoto vandens kiekį, bet ir gretimų namų, todėl kiekvieno vandeniu besinaudojančio namo gyventojai už vandenį sumoka pagal kiekviename name įrengtą individualų (atskirą) skaitiklį. Tai reiškia, kad šulinyje esančio skaitiklio rodmenys iš esmės neaktualūs namo perdavimo metu, nes ieškovams priklausanti už vandenį mokėti suma skaičiuotina ne pagal šulinyje esančio skaitiklio rodmenis, bet pagal name įrengtą skaitiklį. Vien tai, kad apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte nenurodyti šulinyje esančio skaitiklio rodmenys, nepatvirtina atsakovo sąmoningų aplinkybių dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų situacijos slėpimo. Ieškovei buvo papildomų klausimų, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovei buvo klausimų būtent dėl vandens ir nuotekų tinklų pridavimo UAB „VILNIAUS VANDENYS“. Jeigu ieškovei buvo papildomų klausimų dėl vandens, tai kodėl ji papildomai nesikreipė į ieškovų pasitelktus trečiuosius asmenis ar į UAB „VILNIAUS VANDENYS“. Ieškovams situacija dėl vandens ir nuotekų tinklų buvo žinoma. Mažai tikėtina, jog ieškovė, besiaiškindama visus su namu susijusius klausimus tiek su pasitelktais specialistais, tiek su valstybės institucijomis, ginčui aktualaus vandentiekio ir nuotekų klausimo neatskleidė. Ieškovai namu pradėjo domėtis tada, kai jo baigtumas nebuvo registruotas 100 proc. Namo baigtumas buvo įregistruotas tikslu, kad ieškovams bankas suteiktų kreditą namo įsigijimui. Ieškovams buvo tinkamai atskleista parduodamo namo būklė arba ieškovai negalėjo nežinoti tiek jo (namo) faktinės, tiek teisinės būklės.

5.4. 2018-07-20 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties specialiosios sąlygos Nr. PV103018 (toliau – Sutartis Nr. PV103018) teisinius santykius sukūrė tarp atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“. Byloje nėra Sutarties Nr. PV103018 bendrosios dalies, todėl visų aptartos sąlygų neįmanoma įvertinti. Iš Sutarties Nr. PV103018 specialiųjų sąlygų ir priedo matyti, kad Sutartis Nr. PV103018 terminuota – iki 2019-07-20, bet ne ilgiau nei sutartimi sutarta teikti paslaugas adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nors pagal faktą teikiama ir kitiems namams. Jei Sutarties Nr. PV103018 galiojimo terminas pasibaigė ir klientas sutarties Nr. PV103018 galiojimo laikotarpiu sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ar įvykdė netinkamai, Sutartis Nr. PV103018 nuo jos galiojimo termino pabaigos 1 kartą automatiškai pratęsiama 12 mėnesių; jei per minėta tvarka pratęstą Sutarties Nr. PV103018 galiojimo laikotarpį klientas Sutartyje Nr. PV103018 numatytų įsipareigojimų neįvykdė ar įvykdė netinkamai, Sutarties Nr. PV103018 galiojimo terminas antrą kartą nepratęsiamas ir (ar) nauja sutartis tam pačiam adresui nesudaroma (Sutarties Nr. PV103018 6.1 papunktis). Tuo atveju, jei klientas tinkamai įvykdo Sutartį Nr. PV103018 ir jam vandens tiekėjas išduoda pažymą (Sutarties Nr. PV103018 bendrųjų sąlygų 9.4 papunktis), Sutartis Nr. PV103018 nuo pažymos sudarymo dienos automatiškai tampa neterminuota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartimi ir joks papildomas rašytinis šalių susitarimas nepasirašomas (Sutarties Nr. PV1030186 2 punktas). Atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDEYS“ 2018-07-20 sutartis pasibaigusi. Dėl to reikalavimas Sutarties Nr. PV103018 pagrindu atsakovui negali būti reiškiamas. Prievoliniai santykiai pagal Sutartį Nr. PV103018 buvo tarp atsakovo ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“, o ne tarp atsakovo ir ieškovų, todėl ne sutarties šalis reikalavimų negali reikšti.

5.5. Sutartyje Nr. PV103018 nenurodytos konkrečios prisijungimo sąlygos, pagal kurias atsakovas turėtų prijungti namą prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Teismas nurodė, kad atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų atlikti darbus pagal 2016-06-16 prisijungimo sąlygas Nr. 16/1034, tačiau jos yra išduotos objektui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o ginčui aktualaus objekto kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Aptartas aplinkybes klaidingai nustatęs teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2020-03-18 defektinis aktas patvirtina atsakovo įsipareigojimų neįvykdymą. 2020-03-18 defektinis aktas sudarytas dėl objekto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad aktas neaktualus, aktas sudarytas ydingai: nenurodytas statytojas (užsakovas). Akte nurodomas vandentiekio šulinys V1-1, nuotekų tinklų šulinys F1-3. Iš techninio darbo projekto (Nr. GD-11203; sklypo plano su LVN tinklais) matyti, kad ginčui aktualiame sklype yra šuliniai, pažymėti F1-1, F1-2. Tai, kad teismas remiasi įrodymais, kurie netiesiogiai susiję su ginčui aktualiu žemės sklypu, reiškia, kad teismas galėjo būti suklaidintas ieškovų ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ nurodytų aplinkybių, neatitinkančių faktinės situacijos.

5.6. Teismas konstatavo, jog atsakovas turi įgyvendinti statytojo teisę, t. y. priduoti (įteisinti) statinį, nors atsakovas, perleidęs ieškovams namą, negali įgyvendinti statytojo teisės. Atsakovas nėra statytojas po žemės sklypo, kuriame yra ginčo tinklai, perleidimo ieškovų nuosavybėn. Atsakovas negalėtų įvykdyti sprendimo dalies dėl įpareigojimo priduoti ginčo tinklus UAB „VILNIAUS VANDENYS“. Atsakovas ginčo tinklų nestatė, tai darė UAB „Edifica“. Būtent ji įsipareigojo per 2 mėnesius nuo 2018-05-10 Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3604 pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos pajungti į namą miesto vandentiekį ir kanalizaciją (2018-05-10 Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3604 7.13 papunktis).

5.7. Atsakovas nesutiko ir su priteistu turtinės žalos atlyginimu. Name nebuvo televizorių, nėra televizijos įvadų. Name buvo kompiuterinių žaidimų priedėliai, kurių ekranai yra panašūs į televizorius. Minėti ekranai tinkami tik amerikiečių gamybos video žaidimams, kurie nėra naudojami Europoje. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad už ekranus mokėjo apie 60 Eur už vienetą. Kadangi teismas teismo posėdžius organizavo nuotoliniu būdu, atsakovo atstovui neturint galimybės tokiu būdu atstovauti atsakovą teisme, atsakovo atstovas negalėjo teikti atsakovui teisinės pagalbos byloje. Teismas nesiūlė atsakovui, bylą vedančiam pačiam, pateikti papildomus įrodymus, susijusius su turtinės žalos atlyginimu, nors tokią pareigą turėjo. Teismas ieškovams, atstovaujamiems profesionalaus teisininko, ne kartą siūlė (sufleravo) dėl papildomų įrodymų pateikimo, prašymų teismui pateikimo. Teismui nepasiūlius atsakovui pateikti papildomų įrodymų, nesudarius galimybės teismo posėdžiuose dalyvauti atsakovo atstovui, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, o tai sąlygojo rungimosi principo pažeidimą. Dėl šios priežasties atsakovas nesuvokė papildomų rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovų deklaruotos turtinės žalos dydį, pateikimo būtinumo, o teismui rašytiniams neoficialiems netiesioginiams įrodymams suteiktus didesnę įrodomąją galią negu atsakovo paaiškinimams, turtinės žalos dydis nustatytas klaidingai. Nauji ginčo ekranai kainuoja apie 153,41 Eur. Atsakovas ekranus gavo ne naujus, o naudotus, todėl nurodyta kaina apie 60 Eur už vienetą yra labiau tikėtina, nei ieškovų nurodyta kaina apie visiškai kitos kategorijos (tipo) ekranus. Kita vertus, teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su ginčo ekranų verte.

5.8. Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ tiekia paslaugas ne tik ieškovams, tačiau ir trijų gretimų namų ((duomenys neskelbtini)) naudotojams. Iki namo pardavimo visi minėti namai buvo aprūpinami vandeniu per vieną skaitiklį, esantį UAB „VILNIAUS VANDENYS“ šulinyje. Už visų 4 namų suvartotą vandenį mokėdavo atsakovas 2018-07-20 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties pagrindu. Situacija dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų yra nepasikeitusi, t. y. trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ pasibaigus su atsakovu sudarytai 2018-07-20 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčiai, ir toliau paslaugas teikia tiek ieškovams, tiek ir kitų namų ((duomenys neskelbtini)) naudotojams, tačiau, ieškovai yra nesuderinę tvarkos su namų ((duomenys neskelbtini)) naudotojais. Tarp ieškovų, gretimų namų naudotojų ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ konkliudentiniais veiksmais yra susiklostę sutartiniai santykiai. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ nurodė, kad pridavus ginčui aktualius tinklus, šulinyje esantis skaitiklis bus demontuotas. Teismas įpareigojo atsakovą priduoti tinklus UAB „VILNIAUS VANDENYS“, to padariniai – šulinyje esantis skaitiklis būtų demontuotas. Demontavus skaitiklį, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ teikiamų paslaugų netektų gretimų namų ((duomenys neskelbtini)) gyventojai. Jie neįtraukti dalyvauti byloje. Iš statybos dokumentacijos matyti, kad statytojas buvo ne tik UAB „Edifica“, tačiau ir I. K. Nustačius, kad atsakovui kyla pareiga atlikti veiksmus ar atlyginti nuostolius, susijusius su ginčo tinklais, kurių atsakovas neįrenginėjo, atsakovas įgytų reikalavimo teisę į asmenį, padariusį žalą. I. K. neįtrauktas dalyvauti byloje.

5.9. Iš 2016-06-16 prisijungimo sąlygų Nr. 16/1305 matyti, kad jos išduotos dviem vienbučiams namams, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Preziumuojant, kad atsakovas turi priduoti vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal šias prisijungimo sąlygas, toks įpareigojimas tiesiogiai susijęs ne tik su ieškovams priklausančiu namu, tačiau ir su tame pačiame žemės sklype esančiu namu ((duomenys neskelbtini)), atitinkamai su namo ((duomenys neskelbtini)) savininko materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Atsakovui įvykdžius sprendimą, iš esmės naudą gautų ir gretimų namų savininkai, nors tokios prievolės atlikti kokius nors veiksmus kitų asmenų naudai atsakovas neprisiėmė. Byloje yra duomenys tik apie šalia ieškovų žemės sklypo esančiame (gretimame) žemės sklype atliktą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ patikrinimą, nustatytus defektus ir tuo pagrindu surašytą 2020-03-18 defektinį aktą. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „VILNIAUS VANDENYS“ būtų atlikusi vandentiekio ir nuotekų tinklų, aktualių šiame ginče, patikrinimą. Nei vienas teisės aktas nenumato trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ teisės atsisakyti sudaryti su ieškovais tiesioginę sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vien tuo pagrindu, kad pagal pasibaigusią sutartį atsakovas neįvykdė įsipareigojimų. Faktiškai paslaugos ieškovams teikiamos, todėl konkliudentiniais veiksmais civilinės teisės ir pareigos tarp ieškovų, gretimų namų naudotojų ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ yra sukurtos. Tai neužkerta ieškovams pasirinkti teisių gynimo būdą – įpareigojimą sudaryti tiesioginę sutartį su UAB „VILNIAUS VANDENYS“.

5.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas priteisė solidariai. Proceso teisės normose nenustatyta solidarioji prievolė bylinėjimosi išlaidoms mokėti.

6. Ieškovai G. Ž. ir A. Ž. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-01 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

6.1. Teismas tinkamai išsiaiškino faktines aplinkybes. Teismas padarė teisingą išvadą dėl daikto kokybės. Pats atsakovas, prisiėmęs statytojo įsipareigojimus ir vėliau pardavęs nekilnojamąjį turtą ieškovams, neatliko veiksmų dėl tinkamo ir galutinio turto prijungimo prie vandens tinklų. Ieškovai, negavę iš atsakovo dokumentų, pamėginę suderinti sutartis su vandens teikėjais, sužinojo, kad netinkamai priduoti vandens tinklai, nes atsakovas nesuderino komunikacijų projekto, t. y. buvo pasirašyta laikina sutartis ir duotas laikas sutvarkyti projektą, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė. Atsakovas nurodė, kad jo įgaliotas tarpininkas klausimą turi išspręsti artimiausiu metu, tačiau šis su ieškovais nesuderino tolimesnių veiksmų. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ nurodė, kad statytojas yra atsakovas, todėl tiesioginė atsakomybė dėl tinkamo tinklų neprijungimo yra atsakovo. Pagal sutartį numatyta atsakovo pareiga užbaigti tinklų statybos darbus ir gauti UAB „VILNIAUS VANDENYS“ pažymą, taigi ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ pripažino faktą, kad atsakovas netinkamai pridavė vandens tinklus. Teismas teisingai įvertino faktą, kad atsakovas ieškovams pardavė nekilnojamąjį daiktą su paslėptais jo trūkumais. Vien argumentas, kad ieškovai nurodė, jog kreipėsi į specialistus apžiūrėti turto, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovai žinojo apie paslėptus daikto trūkumus. Nekilnojamasis turtas priduotas 100 proc. baigtumu, o tai nesudarė abejonių, kad vandens tinklai būtų tinkamai prijungti. Ieškovai nepirktų nekilnojamojo turto vien dėl to, kad vandens tinklai netinkamai prijungti. Vien teiginys „klausė dėl vandens“ neįrodo, kad ieškovas žinojo apie problemas su vandens tinklais, tuo labiau atsakovas nenurodė koks atsakymas pateiktas į tokį klausimą. Atsakovas neperspėjo ieškovų apie galimą sutarties perrašymą ar prievolę prisijungti vandens tinklus arba sudaryti savo vardu tokią pat sutartį. Tiek dėl pačio fakto, tiek dėl sutarties su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ieškovai nežinojo ir negalėjo įtarti, o atsakovas šios informacijos ieškovei neperdavė kaip sąžiningas pardavėjas.

6.2. Atsakovas, siekdamas išvengti turtinės žalos atlyginimo, televizorius pradėjo įvardinti kaip priedėlius skirtus žaidimams. Atsakovas savo ranka preliminarioje sutartyje nurodė, kad įsipareigoja grąžinti 2 televizorius ir dokumentus. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui televizorius, o ne priedėlius. Ieškovai, nurodydami galimą televizorių kainą, rėmėsi vos ne mažiausiomis technikos prekybos centrų kainomis. Ieškovas teikė ir video medžiagą iš nekilnojamojo turto brokerio, kurioje taip pat matėsi nurodyti televizoriai dviejuose kambariuose. Atsakovo pozicija dėl žaidimų priedėlių nepagrįsta, nelogiška ir neįtikima.

6.3. Atsakovas klaidina teismą, kadangi teismas ne kartą siūlė atsakovui atvykti su savo atstovu, tačiau atsakovas nurodė, kad atstovas surašė tik procesinius dokumentus. Atsakovas nurodė, kad atstovo atsisako. Paskutiniame teismo posėdyje atsakovas atstovavo pats save. Atsakovas nutraukė su atstovu sutartį dar prieš pat teismo posėdį. Atsakovas turėjo teisę susirasti kitus atstovus, prašyti atidėti teismo posėdį ar imtis kitų veiksmų, tačiau nusprendė pats savo interesus atstovauti teisme. Atsakovas neginčijo televizorių vertės. Vertė buvo nustatyta sąžiningai pagal pigiausius panašios įstrižainės televizorius.

6.4. Pagal sutartį tarp UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ir atsakovo, atsakovas įsipareigojo priduoti vandens tinklus. Ieškovai pasirinko reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus. Šis teisių gynimo būdas nesusijęs su kitais trečiaisiais asmenimis. Atsakovo argumentai neįrodo, kad kiti tretieji asmenys privalo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą. Ginčas susijęs su atsakovo prievolės neįvykdymu, nesąžiningu elgesiu ir nekilnojamojo turto trūkumų neatskleidimu, o kitų neįtrauktų į bylą asmenų materialios teisės ir pareigos neliečiamos, teisės ir pareigos sprendimu nemodifikuojamos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1, 3–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo pasisakytina plačiau nutarties motyvuose, aptariant apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiama aplinkybė, susijusi su apskustame apylinkės teismo sprendime egzistuojančiais absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

9. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021-03-01 sprendimo (el. b. t. 1, b. l. 194–200), kuriuo iš dalies buvo tenkintas ieškovų G. Ž. ir A. Ž. ieškinys atsakovui A. L. – tenkintas ieškovų reikalavimas dėl turtinės 1 000 Eur žalos priteisimo bei reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus – atsakovas įpareigotas priduoti nekilnojamojo turto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vandens ir nuotekų tinklus trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

10. Atsakovas A. L. apeliaciniame skunde suformulavo prašymą prijungti naują įrodymą – 2021-03-25 informaciją (ekrano lango kopiją) apie ekrano „Element 32“ kainą (el. b. t. 2, b. l. 11–22). Prašymą prijungti naują įrodymą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė atsakovui pateikti papildomų įrodymų, taip pat nesudarė galimybės teismo posėdžiuose dalyvauti atsakovo atstovui. Iš šio įrodymo matyti, kad naujas ekranas kainuoja apie 153,41 Eur. Ieškovai prašė atsakovo prašymo jungti naują įrodymą netenkinti. Nurodė, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme; atsakovui procesinius dokumentus ruošė advokato padėjėjas, tad tokią būtinybę ar galimybę profesionalus teisininkas galėjo nustatyti.

11. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog bendra taisyklė yra ta, jog dalyvaujantys byloje asmenys neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Apeliacinio proceso tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, nutarties 95 punktas). Visgi, bendra CPK 314 straipsnyje numatyta taisyklė turi dvi išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).

12. Bylos eiga rodo, kad atsakovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose asmeniškai, t. y. 2020-09-28 parengiamajame teismo posėdyje (el. b. t. 1, b. l. 84–86), 2020-11-11 parengiamajame teismo posėdyje (el. b. t. 1, b. l. 128–131), 2021-01-19 teismo posėdyje (el. b. t. 1, b. l. 165–167) bei 2021-02-10 teismo posėdyje (el. b. t. 1, b. l. 192–193). Atsakovui A. L. kiekvieno posėdžio metu buvo išaiškinamos procesinės teisės, tarp kurių – teisė ir pareiga teikti bylai reikšmingus įrodymus. Atsakovas nuo 2020-09-15 iki 2021-02-09 buvo sudaręs teisinės pagalbos sutartį su advokato padėjėju (el. b. t. 1, b. l. 64–66, 182–184).

13. Teismo vertinimu, bylos medžiagos pagrindu nenustatyta procesinių kliūčių, kurios leistų spręsti apie tai, kad prašomas prijungti įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui dėl objektyvių priežasčių. Analizuojant prašomo prijungti įrodymo turinį matyti, kad prašoma prijungti kompiuterio ekrano lango kopija, kurioje nurodoma produkto „Element 32“ kaina – 129,99 USD; matyti, jog internetinės parduotuvės adresas – target.com, tačiau aptarta internetinė parduotuvė Lietuvos Respublikoje tiesiogiai neveikia, neaišku, kokie būtų produkto transportavimo kaštai į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybę, jog ekrano lango kopiją iš internetinės parduotuvės nebuvo kliūčių teikti pirmosios instancijos teismui, sprendžia, jog atsakovas prašomą jungti įrodymą pateikė ne laiku, todėl teisinio pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnyje nurodyta išimtimi prijungti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme nėra.

Dėl faktinių aplinkybių

14. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų 2020-01-03 ir 2020-10-12 išrašų matyti (el. b. t. 1, b. l. 97–102), jog ieškovams A. Ž. ir G. Ž. nuosavybės teise priklauso 438/875 dalys žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) ir 133,60 m² bendro ploto pastatas-vienbutis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas). Ieškovai Žemės sklypą ir Namą įsigijo iš atsakovo pagal 2019-11-19 Preliminarią sutartį ir 2019-12-30 Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (el. b. t. 1, b. l. 17). 2019-11-19 Preliminarios sutarties priede nurodyta, kad „Namas parduodamas su visais jame esančiais baldais ir buitine technika, kurie matomi nuotraukose“.

15. Ieškovas G. Ž. elektroniniu paštu (elektroninis laiškas siųstas iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini)@inbox.com į elektroninio pašto dėžutę info@vv.lt) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 2020-02-13 teikė prašymą, kuriame prašė, pasikeitus Namo savininkui, sudaryti vandens tiekimo sutartį (žr. 5 ieškinio priedą „Informacija dėl vandens prievado Gmail - Fwd_ RE_ Dėl sutarties sudarymo.pdf“; taip pat patikslinto ieškinio 13–14 priedus „VILNIAUS VANDENU atsakymas dėl nepriduotu tiGmail - Fwd_ RE_ RE_ Del s.pdf“ ir „Gmail - Fwd_ RE_ RE_ Del sutarties sudarymo_(duomenys neskelbtini), Vilnius.pdf“). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsisakė sudaryti vandens tiekimo sutartį, kadangi statytojas yra nepridavęs tinklų (neišduota pažyma dėl objekto prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų).

Dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus (ne)pagrįstumo

16. Ieškovai prašė įpareigoti atsakovą priduoti (gauti pažymą apie techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimų įvykdymą iš vandens tiekimo įmonės dėl objekto prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų – apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pastaba) vandens ir nuotekų tinklus, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“. Apylinkės teismas nurodytą ieškovų reikalavimą atsakovui tenkino, tačiau atsakovas apeliaciniu skundu tokį apylinkės teismo sprendimą kvestionuoja.

17.1. Statytojas (užsakovas) 2016 m. liepos mėnesį parengė Techninio darbo projektą, pagal kurį vystė dviejų vienbučių gyvenamųjų namų, sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą (toliau – Techninis darbo projektas) (el. b. t. 1, b. l. 174–175). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-10-17 išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-01-161017-00459 statyti naujus statinius (du gyvenamuosius vienbučius pastatus ir inžinierinius tinklus) (el. b. t. 1, b. l. 178–179). Atsakovo A. L. 2019-09-27 pažymoje apie statinio atitiktį projektui nurodyta, kad 2019-09-27 prašyme Nr. 1 išduoti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą statinys buvo pastatytas pagal Techninio darbo projektą. Tai, kad deklaracija apie statybos užbaigimą buvo įregistruota matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-10-12 išrašo 10.3 papunkčio (2019-11-19 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-20-191119-03843);

17.2. atsakovas A. L. 2018-05-10 Pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. TPV-3604) (toliau – 2018-05-10 Sutartis) iš UAB „Edifica“ įsigijo 2016 m. statybos pradžios pastatą, t. y. Namą (unikalus Nr. 4400-4672-9253), kuriuo baigtumas buvo 81 proc. (el. b. t. 1, b. l. 75–82) (UAB „Edifica“ nuosavybės teisės į Namą buvo registruotos 2016-08-03 Jungtinės veiklos sutarties ir 2017-11-06 susitarimo pagrindu – žr. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-10-12 išrašo 4.9 papunktį). 2018-05-10 Sutarties 3.1 papunktyje nurodyta, jog Žemės sklypą atsakovas A. L. įsigijo 2018-05-10 Pirkimo–pardavimo sutartimi, kurios notarinio registro Nr. TPV-3598. 2018-05-10 Sutarties 2.4 papunktyje taip pat nurodyta, kad atsakovui žinoma, jog perkamas Namas yra 81 proc. baigtumo, o UAB „Edifica“ sutinka, kad statybos leidimas būtų perrašytas atsakovo A. L. vardu.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog neaišku, kokių kokybės reikalavimų gyvenamasis namas neatitinka, t. y. nenustatyta, kad Namas neturi tų savybių, kurių ieškovai galėjo protingai tikėtis. Pasisakant dėl tokio atsakovo teiginio pažymėtina, jog apylinkės teismas skundžiamame sprendime aiškiai įvardijo Namo (daikto) kokybės trūkumą – Namo tinklų neprijungimą prie vandens tiekėjo infrastruktūros (taip, kaip tai numatyta UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ir atsakovo sudarytos 2018-07-20 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. PV103018 priede).

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovai iš atsakovo 2019-11-19 įsigijo Namą ir Žemės sklypą, t. y. nekilnojamuosius daiktus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsnio 2 dalis). Žemės ir gyvenamųjų namų (nekilnojamųjų daiktų) pirkimui–paradavimui taikomos CK IV dalis „Atskiros sutarčių rūšys“ XXIII skyriaus „Pirkimas–pardavimas“ aštuntojo skirsnio (CK 6.392–CK 6.401 straipsniai) nuostatos. CK 6.399 straipsnyje nurodyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso (CK) 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Kadangi CK IV dalies XXIII skyriaus aštuntojo skirsnio nuostatos nenumato specialių taisyklių, susijusių su nekilnojamojo daikto kokybės reikalavimais, todėl taikomos bendrosios CK nuostatos, reguliuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius (CK 6.305–6.349 straipsniai).

20. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010). Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog daikto trūkumai gali būti ne tik fizinio, bet ir teisinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2014).

21. Bylos duomenimis, ieškovai, įsigiję iš atsakovo Namą bei Žemės sklypą, įsipareigojo pasirašyti (sudaryti) savo vardu visas sutartis, susijusias su elektros, šilumos, vandens tiekėjais (2019-12-30 Sutarties 7.2.3 papunktis). Ieškovai, įgyvendindami 2019-12-30 Sutarties 7.2.3 papunkčio sąlygą, 2020-02-13 kreipėsi į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ (geriamojo vandens tiekėją) dėl geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo ieškovų vardu. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ nurodė, kad su ieškovais aptarta sutartis nebus sudaryta, kadangi statytojas nepridavęs tinklų (neišduota pažyma dėl objekto prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų).

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus nustato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ). GVTNTĮ 6 straipsnio 6 punkte nurodyta, jog Aplinkos ministerija tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių (toliau – VŪNT) (patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172, pakeistos Aplinkos ministro (Statybos ir urbanistikos ministerijos funkcijas vandentvarkos srityje perėmė Aplinkos ministerija) 2011-01-21 įsakymu Nr. D1-48), 2.5 papunktyje nurodyta, jog vanduo abonentui pradedamas tiekti, o nuotekas priimti tik įvykdžius techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus, likvidavus išaiškintus defektus, gavus iš tiekėjo pažymą apie šių reikalavimų įvykdymą ir nustatyta tvarka įforminus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad: i) 2016-06-16 išdavė prisijungimo sąlygas PS 16/1305 dviejų vienbučių namų statybai (suteikti adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); ii) pagal prisijungimo sąlygas PS16/1305 pastatytiems tinklams pažyma neišduota (el. b. t. 1, b. l. 39–41). Nei pirmosios instancijos teismo proceso metu, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikta duomenų, kad VŪNT 2.5 papunktis buvo įgyvendintas ir pažyma iš vandens tiekėjo apie techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus įgyvendinimo buvo gauta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės įgalina daryti išvadą, jog ieškovai, nebūdami papildomai informuoti apie tai, jog VŪNT 2.5 papunktis neišpildytas, sudarydami 2019-12-30 Sutartį, turėjo pagrįsta lūkestį, kad Namo vandens infrastruktūra buvo tinkamai įrengta ir ieškovai galės sudaryti ne laikino, o nuolatinio pobūdžio geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo sutartį su viešuoju vandens (ir nuotekų tvarkymo) tiekėju, t. y. Namas neturi tų savybių (tinkamai įrengtos/įformintos infrastruktūros), kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, įsigydamas 100 proc. baigtumo Namą. Vertinama, jog tinkamai įrengtos/įformintos geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo infrastruktūros nebuvimas nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste laikytinas nekilnojamojo daikto (Namo) trūkumu. Tinkamai įrengtos/įformintos geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo infrastruktūros nebuvimas vienokiu ar kitokiu būdu (galimai tiek fiziniu, tiek teisiniu aspektais) apsunkina normalų naudojimąsi gyvenamuoju namu. Namas pastatytas Vilniaus mieste, o gyvenamoji statyba – nauja, kas rodo, jog tinkamai įrengtos/įformintos geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo infrastruktūros pirkėjas perkamame objekte pagrįstai galėjo tikėtis.

23. Atsakovas teigė, kad UAB „VILNIAUS VANDENYS“ patvirtinto, jog Namas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungtas legaliai, o atsakovo su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ sudarytos sutarties vykdymas savaime nelemia gyvenamojo namo trūkumų. Teisėjų kolegija pastebi, jog tarp trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ir atsakovo 2018-07-20 buvo sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. PV103018 (el. b. t. 1, b. l. 49; žr. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsiliepimo į ieškinį priedą „Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis.pdf) (toliau – 2018-07-20 Sutartis). 2018-07-20 Sutartyje nurodytas sutarties galiojimo terminas – 2019-07-20 (su galimybe terminą pratęsti automatiškai 12 mėnesių – žr. 2018-07-20 Sutarties 6.1 papunktį). Viena vertus, net jei ir laikyti, jog 2018-07-20 Sutartis buvo pratęsta, tai bylos nagrinėjimo metu 2018-07-20 Sutartis vis tiek pasibaigė dėl suėjusio termino (CK 1.123 straipsnio 2 dalis, 6.189 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, atsakovas Namą pardavė 2019-12-30, o pagal 2019-12-30 Sutarties 7.4.2 papunktį nuosavybės teisė į Namą ieškovams perėjo nuo 2019-12-30 sutarties pasirašymo momento. 2019-12-30 Sutartimi ieškovai, minėta, turėjo per vieno mėnesio laikotarpį nuo Namo atlaisvinimo dienos pasirašyti, be kita ko, sutartį su vandens tiekėju (2019-12-30 Sutarties 7.2.3 papunktis). Namo nuosavybės teisei perėjus ieškovams, atsakovo nuosavybės teisės į Namą pasibaigė, todėl geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo sutartis turi būti sudaryta su naujaisiais Namo savininkais. Nenustatyta, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų būtų susitarusius dėl 2018-07-20 sutarties tęsimo (tolesnio vykdymo) pasikeitus vienai iš prievolės šalių – Namo savininkui. Nesant tinkamai įrengtos/įformintos geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo infrastruktūros, ieškovai negali įgyvendinti net sutartinės prievolės sudaryti geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo sutartį su vandens tiekėju. Tai, kad 2018-07-20 Sutarties pagrindu byloje dalyvaujantys asmenys reikalavimų nereiškė aptariamos situacijos kontekste teisinės reikšmės neturi.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, jog ieškovai pasinaudojo galimybe apžiūrėti Namą pasitelkdami ir specialistus, todėl žinojo situaciją dėl vandens ir nuotekų tinklų ir prisiėmė riziką dėl galimų nesklandumų, sudarant sutartį su UAB „VILNIAUS VANDENYS“. Viena vertus, sutiktina su atsakovu, jog pardavėjo atsakomybė už parduodamą daiktą neabsoliuti, kadangi pardavėjas gali įrodinėti, jog yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka, jog atsakovas įrodė pardavėjo atsakomybę už parduotą netinkamos kokybės daiktą šalinančius pagrindus. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) būtų informavęs ieškovus apie tai, jog geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo infrastruktūra Name nepriduota viešajam vandens tiekėjui (trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“), t. y. atsakovas neišviešino aplinkybės, jog neįgyvendintas VŪNT 2.5 papunktis – negauta pažyma apie įvykdytus techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus. Aplinkybės, kad ieškovams buvo žinoma apie tai, jog 2019-12-30 Sutarties sudarymo momentu liko neįgyvendintas VŪNT 2.5 papunktis, nepatvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Tai, kad neįgyvendintas VŪNT 2.5 papunktis aptariamu atveju iš esmės buvo galima nustatyti tik analizuojant Namo savininko pateiktus pareiškimus ar dokumentus (sutartis), kurie susiję su geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo infrastruktūra, arba tiesiogiai kreiptis į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“. Iki Namas faktiškai nebuvo perduotas naudoti ieškovams, jiems be išsamesnio teisinio tyrimo nustatyti aplinkybę, jog neįgyvendintas VŪNT 2.5 papunktis (t. y. ar buvo tinkamai įrengta/įforminta geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo infrastruktūra), būtų buvę pernelyg sudėtinga ar net neįmanoma. Juolab, kad atsakovas 2019-12-30 Sutarties 7.1.1 papunktyje patvirtino, jog pardavėjas (atsakovas) turi „visus kitus dokumentus“ bei 2019-12-30 Sutarčiai „sudaryti ir įvykdyti reikiamas teises“ ir „nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią Sutartį neteisėtą ir negalimą sudaryti bei įvykdyti“. Kadangi 2019-12-30 Sutarties 7.2.3 papunktyje ieškovams buvo numatyta pareiga savo vardu sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, akivaizdu, jog jau 2019-12-30 Sutarties sudarymo momentu egzistavo aplinkybė, kuri ieškovams neleido be papildomų veiksmų (teisinių, faktinių) įgyvendinti 2019-12-30 Sutarties 7.2.3 papunkčio. Vien tai, kad ieškovai turėjo galimybę faktiškai apžiūrėti Namą, kai fiziškai vanduo į Namą buvo tiekimas, nesudaro teisinio pagrindo šalinti pardavėjo (atsakovo) atsakomybę. VŪNT 2.5 papunkčio įgyvendinimo patikrinimas iš esmės buvo galimas tik analizuojant teisinę dokumentaciją.

25. Atsakovas taip pat nurodė, jog teismas ieškovės paaiškinimų nevertino ir ieškovės paaiškinimais negrindė išvadų (selektyviai rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais). Pasisakant aptariamu atsakovo apeliacinio skundo klausimu, pažymėtina, jog teismo posėdžio, vykusio 2021-02-10, metu, ieškovė A. Ž. paaiškino, jog: Namo pirkimas prasidėjo 2019 m. lapkričio mėn., o pirmoje Namo apžiūroje nedalyvavo; atsakovo klausė dėl vandens, o jis nurodė, jog nusprausti Name galima; sutarčių iš UAB „VILNIAUS VANDENYS“ gauti negalėjo dėl asmens duomenų apsaugos; kaimynai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ sutarčių nesudarė; apžiūrėti Namo važiavo apie 4 kartus; pardavėjas (atsakovas) pasitikėjimo nekėlė; už vandens tiekimą nemoka (garso įrašo takelio 00:13:00 – 00:44:11 min.) (el. b. t. 1, b. l. 192–193). Analizuojant ieškovės A. Ž. argumentus bylos faktinių aplinkybių bei skundžiamo teismo sprendimo motyvų kontekste matyti, jog rašytiniai įrodymai nebuvo vertinti selektyviai. Ieškovės A. Ž. paaiškinimai yra tik vienas iš įrodinėjimo šaltinių byloje. Byloje didžiąją dalį aplinkybių galima nustatyti remiantis rašytiniais įrodymais, todėl žodiniai šalių paaiškinimai praplečia, papildo ar paaiškina rašytiniuose dokumentuose užfiksuotus faktus (aplinkybes). Vien tai, kad apylinkės teismas detaliai neperrašė ieškovės A. Ž. žodinių paaiškinimų, nereiškia, jog buvo padaryta materialinių ar procesinių teisės normų pažeidimų. Ieškovės A. Ž. žodiniai paaiškinimai iš esmės patvirtino rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, t. y. kad ieškovai negali sudaryti paslaugų teikimo sutarties su vandens tiekėju dėl pardavėjo neįvykdytų pareigų priduodant vandentiekio tinklus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“.

26. Apeliantas (atsakovas) nurodo ir tai, kad skaitiklių rodmenų nurodymas apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte nepatvirtina atsakovo sąmoningo aplinkybių apie skaitiklį, esantį UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausančiame šulnyje, neatskleidimą ieškovams. Bylos duomenimis, šalys (ieškovas G. Ž. ir atsakovas A. L.) sudarė Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą (el. b. t. 1, b. l. 23–25; žr. patikslinto ieškinio 12 priedą „Apskaitos prietaisu rodmenu suderinimo aktas.jpg“). Iš jo turinio matyti, jog šalys susitarė, jog ieškovai komunalinių paslaugų tiekėjams įsipareigoja mokėti nuo 189 (tikėtina, kad m³ – teisėjų kolegijos pastaba) geriamojo vandens skaitiklio parodymų. Sutiktina su atsakovu, kad aptarto vandens skaitiklio parodymų duomenys per se (liet. savaime) nei pagrindžia, nei paneigia sąmoningo duomenų apie skaitiklį neatskleidimo. Vandens apskaitos skaitiklio parodymų nurašymas (fiksavimas) kaip tik paprastai rodo tai, jog geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra Name yra įrengta/priduota tinkamai ir ieškovai po aptariamo akto sudarymo prievolę už patiektą vandenį turi mokėti nuo atitinkamo skaitiklio parodymo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ elektroniniame laiške, 2020-04-07 adresuotame ieškovui, nurodė, kad už teikiamas paslaugas atsiskaitoma pagal skaitiklį šulinyje (po šiuo skaitikliu pajungti keturi namai Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutiktina, kad šulinyje esančio skaitiklio rodmenys bylai pagal pareikštus reikalavimus iš esmės neaktualūs. Visgi, tai niekaip nešalina atsakovo (pardavėjo) atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės daiktą.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog apylinkės teismas klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nes: i) nurodė, kad atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų atlikti darbus pagal 2016-06-16 prisijungimo sąlygas Nr. 16/1034, tačiau šios prisijungimo sąlygos yra išduotos objektui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o ginčui aktualaus objekto kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); ii) 2020-03-18 defektinis aktas sudarytas dėl objekto, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą teiktu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ defektiniu aktu Nr. GD-13894, sudarytu 2020-03-18 (toliau – Defektinis aktas) (el. b. t. 1, b. l. 39–43; žr. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsiliepimo priedą „Defektinis aktas 2020-03-19.pdf“) pastebi, jog iš tiesų jis surašytas objektui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors Žemės sklypo, kuriame yra Namas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ir nors Defektiniame akte nurodytas kadastrinis žemės sklypo numeris nesutampa su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, tačiau negalima teigti, jog Defektinis aktas nesusijęs su byla. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ į bylą teikė tiek Techninį darbo projektą (nuotekų ir vandentiekio dalį) (UAB „VILNIAUS VANDENYS“ gauta 2018-05-28) bei 2016-07 Techninį darbo projektą. Iš juose nurodytų brėžinių (žr. Techninio darbo projekto (nuotekų ir vandentiekio dalies) 7 lape esantį 2016-06-01 brėžinį) matyti, jog projektuojamas vandentiekis, kuris pažymėtas „V1“, o šulinys pažymėtas „V1A-1“, kuris arti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų. Iš šio brėžinio matyti, jog dalis vandentiekio „V1“ turi būti tiesiama per sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai 2016-06-17 davė sutikimą, kad Žemės sklypui reikalingi inžinieriniai tinklai būtų suprojektuoti ir įrengti per žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi inžinieriniai tinklai (komunikacijos) ieškovų Žemės sklypui turėjo būti projektuojami ir tiesiami per žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), logiška, jog Defektinis aktas ir buvo surašytas žemės sklypui, kuriame yra (arba prie kurio yra) šulinys (F1-3 ir V1-1), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Bet kuriuo atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nei pagal sąlygas Nr. PS 16/1305 (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nei pagal sąlygas Nr. PS 16/1304 (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tinklų stovis nenustatytas, pažyma, kad tinklai pastatyti pagal prisijungimo sąlygas, projektą ir teisės aktų reikalavimus, neišduota. Paneigiančių aplinkybių atsakovas (apeliantas) į bylą nepateikė.

28. Atsakovas teigia, kad apylinkės teismas nurodė, jog atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų atlikti darbus pagal 2016-06-16 prisijungimo sąlygas Nr. 16/1034, kurios išduotos objektui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka, jog šioje byloje argumentai dėl to, jog nebuvo įvykdytos sąlygos Nr. 16/1034 tiesioginės teisinės reikšmės neturi (turi tik netiesioginę reikšmė, kadangi vandentiekio tinklai į Žemės sklypą turi būti tiesiami ir per žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Visgi, net ir laikant, kad skundžiamo sprendimo motyvai, susiję su sąlygų Nr. 16/1034 (ne)vykdymu neaktualūs, tai nepaneigia aplinkybės, kad sąlygos Nr. 16/1305, kurios aktualios Žemės sklypui – neįvykdytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės nenustatytos klaidingai, nors tam tikro teisinio tikslumo apylinkės teismo sprendimo motyvacija ir stokoja.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog Defektinis aktas sudarytas ydingai, kadangi nenurodytas statytojas (užsakovas). Viena vertus, Defektinis aktas šioje byloje laikytinas tik kaip netiesioginis įrodymas, kuris pagrindžia aplinkybę, jog ir žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį vandentiekio infrastruktūra turi būti nutiesta ir į Žemės sklypą ieškovų Namui, tinkamai neįforminta. Kita vertus, nors statytojas Defektiniame akte ir nenurodytas, tačiau nurodytas rangovo atstovas, kuris, be kita ko, ir pasirašė Defektinį aktą.

30. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja ir sprendimo vykdytinumo aspektu – atsakovas, pardavęs Namą ir Žemės sklypą, nebelaikytinas statytoju, todėl negalės įvykdyti sprendimo dalies dėl įpareigojimo priduoti (įforminti) vandentiekio infrastruktūrą. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo teiginiais nesutinka. Vienas iš pirkėjo teisių gynybos būdų – reikalavimas įpareigoti pardavėją neatlygintinai ištaisyti daikto trūkumus (CK 1.138 straipsnio 8 punktas, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.399 straipsnis). Nei CK, nei Statybos įstatymas, nei GVTNTĮ bei GVTNTĮ įgyvendinantys teisės aktai nenumato, jog nekilnojamojo daikto kokybės trūkumus gali ištaisyti tik statytojas. Priešingai, teisinis reguliavimas nustato, jog nekilnojamojo daikto trūkumus ištaisyti turi būtent pardavėjas. Tuo atveju, jei pardavėjas, taisydamas nekilnojamojo daikto trūkumus, neturi specialių žinių ar įgūdžių, įstatymas nenumato draudimo trūkumų ištaisymui pasitelkti trečiuosius asmenis. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog po 2019-12-30 Sutarties sudarymo atsakovas nebelaikytinas statytoju, nešalina atsakovo, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjo, atsakomybės už parduoto daikto trūkumus. Nors aptariamu atveju trūkumų ištaisymas (tinkamas vandentiekio infrastruktūros įforminimas) gali turėti tam tikrų vykdymo ypatumų (atsakovas privalės atlikti tam tikrus fizinio pobūdžio darbus, pvz., atkasti Defektiniame akte nurodytus vamzdžius, pateikti dokumentus dėl objekto, kurio savininku atsakovas nebėra), tačiau CK 6.200 straipsnio 2 dalyje numatytas šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principas. Tai reiškia, kad tiek atsakovas, tiek ieškovai, siekdami realaus patenkinto ieškinio reikalavimo įgyvendinimo, turi dėti maksimalias pastangas bendradarbiauti ir kooperuotis tam, kad neatsirastų papildomų kliūčių vykdyti prievolę.

31. Atsakovas teigė, kad ginčo tinklus statė ne jis, o UAB „Edifica“. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 2018-05-10 Sutarties 2.4 punkte UAB „Edifica“ ir atsakovas sulygo, jog statytojo teisės bus perrašytos būtent atsakovo vardu. Nors UAB „Edifica“ įsipareigojo per 2 mėnesius nuo 2018-05-10 Sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos pajungti į namą miesto vandentiekį ir kanalizaciją (2018-05-10 Sutarties 7.13 papunktis), tačiau byloje ginčo dėl to, kad faktiškai Namas būtų nepajungtas į vandentiekio tinklus nėra. Namo kokybės trūkumai siejami daugiau su teisinio pobūdžio trūkumais – VŪNT 2.5 papunkčio įgyvendinimu, t. y. pažymos apie įvykdytus techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus gavimu iš vandens tiekėjo UAB „VILNIAUS VANDENYS“. Be kita ko, apylinkės teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui kooperuotis su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Edifica“ tam, kad būtų tinkamai įvykdytas tiek 2018-05-10 Sutarties 7.13 papunktis, tiek įpareigojimas tinkamai įforminti vandentiekio infrastruktūros pridavimą viešajam vandens tiekėjui (UAB „VILNIAUS VANDENYS“).

32. Apibendrinat tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų svarstyti, jog už Namo trūkumus, t. y. tinkamą vandentiekio infrastruktūros įforminimą (pridavimą) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“, būtų atsakingas ne atsakovas (pardavėjas), o kitas subjektas. Argumentai, kad teismo sprendimo reikalavimas įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus būtų neįgyvendinamas, vertintini tik kaip nepagrįsta atsakovo gynybos versija.

Dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo (ne)pagrįstumo

33. Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu nesutinka ir su apylinkės teismo ieškovams priteistu 1 000 Eur nuostolių (turtinės žalos) atlyginimu už tai, jog atsakovas neperdavė ieškovams dviejų vienetų televizorių.

34. 2019-11-19 Preliminariosios sutarties priede šalys nurodė išlygą, jog namas parduodamas su visais jame esančiais baldais ir buitine technika, kurie matomi nuotraukose. Ieškovė A. Ž. teismo posėdžio, vykusio 2021-02-10, metu papildomai paaiškino, jog su atsakovu buvo sutarta dėl visų Name esančių baldų ir technikos, išskyrus paveikslų. Ieškovų teigimu, įsikrausčius į Namą pastebėta, jog ieškovams neperduoti du plokščiaekraniai televizoriai, užfiksuoti Preliminarios sutarties priede bei video įraše. Atsakovas laikosi pozicijos, jog Name nebuvo televizorių, o tebuvo kompiuterinių žaidimų priedėliai, kurių ekranai yra panašūs į televizorius ir ekranai tinkami tik amerikiečių gamybos video žaidimams.

35. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2019-11-19 Preliminarios sutarties priede esančiomis nuotraukomis, taip pat teismui teiktu video įrašu, kuriame nufilmuota parduodamo Namo vidaus prezentacija, sutinka su ieškovais, jog atsakovas Namą siūlė parduoti su dviem plokščiaekraniais televizoriais. Aptarti įrodymai patvirtina, jog tiek nuotraukose, tiek video įraše Namo kambariuose matomi iš viso du plokščiaekraniai įrenginiai. Viena vertus, nors byloje nėra patikimų įrodymų, jog tai iš tiesų buvo televizoriai, visgi tokia aplinkybė labiau tikėtina. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, nutarties 142 punktas). Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų bent tikėtinai pagrįsti jo poziciją, jog vaizdo įraše bei nuotraukose matomi plokščiaekraniai įrenginiai yra ne televizoriai, o video žaidimų ekranai. Labiau tikėtina, jog asmuo, kuris naudojosi aptartais įrenginiais, būtų galėjęs nurodyti tiek atitinkamus įrenginių pavadinimus, tiek įrenginių specifikacijas (pvz., ekrano įstrižainės dydį, kitus įrenginius charakterizuojančius duomenis), kurių pagrindu bent tikėtinai būtų buvę galima daryti kitokias išvadas.

36. Atsakovas teigė, jog pirmosios instancijos teismas nepasiūlė jam pateikti papildomus įrodymus. Perklausius 2020-09-28 posėdžio garso įrašą (garso įrašo takelis, iki 00:04:00 min.) girdėti, jog apylinkės teismo teisėja atsakovui išaiškino ne tik procesines teises, bet ir akcentavo parengiamojo teismo posėdžio tikslus bei esmę, paaiškino įrodymų teikimo teisę bei galimybę prašyti išreikalauti įrodymus, jeigu tokių įrodymu atsakovas negali gauti (el. b. t. 1, b. l. 84–85). Analogiškai atsakovui procesinės teisės išaiškintos ir 2020-11-11 teismo posėdyje (el. b. t. 1, b. l. 128–131) (garso įrašo takelis, iki 00:04:20 min.). Atsakovui teisė teikti įrodymus buvo išaiškinta ir 2021-01-19 teismo posėdyje (el. b. t. 1, b. l. 165–167) (garso įrašo takelis, 00:05:00 min., teisė teikti įrodymus ir ginti nuo pareikštų reikalavimų itin akcentuota nuo 01:30:20 min. iki 01:30:49 min.). Galiausiai, teisės ir pareigos atsakovui, įskaitant ir teisę teikti įrodymus, pakartotos ir 2021-02-10 teismo posėdžio metu (el. b. t. 1, b. l. 192–193). Paskutinio teismo posėdžio metu šalių buvo paklausta nuomonės dėl bylos medžiagos pildymo (atsakovas nepageidavo pildyti bylos medžiagos) (garso įrašo takelio 00:44:30 min. – 00:44:45 min.). Proceso eiga rodo, kad atsakovui teisės teikti įrodymus buvo išaiškintos, buvo sudaryta galimybė teikti papildomus prašymus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog lygiateisiškumo principas nepažeistas. Atsakovas nenurodė pirmosios instancijos teismui, jog be atstovo negalės vesti bylos. Priešingai, atsakovas neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama iš esmės atsakovo atstovui nedalyvaujat (arba jo apskritai neturint).

37. Nors atsakovas teigia, jog priteistos turtinės žalos (1 000 Eur) dydis nustatytas klaidingai, tačiau be subjektyvaus pobūdžio paaiškinimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie netinkamai nustatytą turtinės žalos dydį atsakovas nepateikė. Atsakovas nurodė, kad plokščiaekranių įrenginių vertė kur kas mažesnė (apie 60 Eur už vienetą), tačiau, kritikuodamas ieškovus, jog šie nurodo visai kito tipo ir modelio įrenginius, nenurodė kokių nors konkretesnių plokščiaekranių įrenginių techninių specifikacijų. Nors atsakovas ir teigė, jog apylinkės teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su turtinės žalos dydžiu, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovų nurodytais televizorių parametrais ir kaina. Vien tai, kad teismas sprendime išsamiai nedetalizavo rinkoje esančių plokščiaekranių įrenginių kainų, nereiškia, jog tokiu būdu buvo atliktas netinkamas įrodymų tyrimas. Tai, kad plokščiaekranių įrenginių kaina bei parametrai neteisingi ar netikslūs turėjo įrodinėti atsakovas, kuris ir turėjo teikti tiek kainų palyginimus, tiek kitus įrodymus, kuriais būtų buvę galima mažinti priteistiną sumą. Civiliniame procese įrodinėja tas, kas teigia (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovas, teigdamas, kad 1 000 Eur kaina už 2 plokščiaekranius įrenginius (televizorius) buvo per didelė, turėjo pateikti tokių savo teiginių pagrindimą.

38. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, vandens skaitiklių parodymų akte atsakovas ranka įrašė, kad „2 televizorius ir dokumentus atnešiu iki šio mėnesio pabaigos“. Tokia aplinkybė vertinama atsakovo nenaudai, kadangi rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės prieštarauja žodiniams atsakovo paaiškinimams, t. y. jog atsakovas neįsipareigojo perduoti televizorių.

39. Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su priteista 1 000 Eur nuostolių suma nepagrįsti ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuri susijusi su nuostolių atlyginimu.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

40. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog skundžiamas apylinkės teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Aptartą poziciją atsakovas grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių bei pareigų – dėl namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkų teisių ir pareigų, o taip pat pirminio Namo statytojo I. K.

41. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. Vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų – kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos; tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-916/2021, nutarties 41 punktas).

42. Pasisakant dėl I. K. neįtraukimo į civilinės bylos nagrinėjimą nustatyta, kad jis buvo vienas iš Namo statytojų. Tokią aplinkybę patvirtina I. K. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-10-17 išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-161017-00459. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje byloje pareikšti reikalavimai (bei jų vykdymas) I. K. materialiųjų teisių ir pareigų nepaveikia. Byloje neginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-10-17 išduotas statybos leidimas. Ieškovai pretenzijų (reikalavimų) I. K., kaip buvusiam namo statytojui, nereiškia. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas nurodo hipotetinę situaciją, jog I. K., kaip buvęs Namo statytojas, galėtų būti atsakingas dėl konstatuotų Namo kokybės trūkumų (netinkamai įrengta/įforminta (priduota) geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo infrastruktūra) nereiškia, kad skundžiamu teismo sprendimu tiesiogiai modifikuojamos I. K. teisės ir pareigos. UAB „Edifica“ turėjo Namo nuosavybės teisę I. K. iki 2018-05-14 priklausiusiame Žemės sklype (žr. Nekilnojamojo turto registro 2020-10-12 išrašo 4.8–4.10 papunkčius). 2018-07-20 Sutartis, kuria įsipareigota tinkamai įrengti/įforminti (priduoti) geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo infrastruktūrą, sudaryta būtent su atsakovu jau tuomet, kai Namo ir Žemės sklypo nuosavybės teisė 2018-05-14 Sutartimi buvo perleistos atsakovui. 2018-05-14 Sutarties nuostatos byloja apie tai, kad atsakovas Namą pirko neužbaigtos statybos (baigtumas – 81 proc.) ir pats expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) sutiko perimti buvusių statytojų teises ir pareigas (žr. 2018-05-14 Sutarties 2.4 papunktį). Taigi skundžiamas teismo sprendimas tiesiogiai nepaveikia I. K. teisių ir pareigų.

43. Pasisakant dėl gretimų žemės sklypų arba namų savininkų teisių ir pareigų matyti, kad UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 2016-06-16 išdavė prisijungimo sąlygas Nr. 16/1304 dviem vienbučiams gyvenamiesiems namams, kurie yra sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „VILNIAUS VANDENYS“ taip pat nurodė, kad po skaitikliu šulinyje pajungti keturi namai (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegijos vertinimu, kitiems žemės ir namų savininkams skundžiamas teismo sprendimas tiesiogiai materialinių teisių ir pareigų nesukuria. Vien ta aplinkybė, jog atsakovui įvykdžius teismo sprendimą galimai pasikeis faktinė situacija, nereiškia, kad teismo sprendimas sukūrė kokių nors teisių ir pareigų aptariamiems asmenims. Žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai 2016-06-17 davė sutikimą, kad per žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų projektuojamos ir įrengiamos inžinierinės komunikacijos (tarp jų – vandentiekis) Žemės sklypui. Tai rodo, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkybė apie tai, kad aptartame sklype turi būti įrengta vandentiekio infrastruktūra – žinoma. Pats skundžiamas teismo sprendimas, neįpareigoja tiesiogiai žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų atlikti kokius nors papildomus teisinius veiksmus.

44. Pasisakant dėl Žemės sklype esančio kito pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų įtraukimą į bylos nagrinėjimą atkreiptinas dėmesys į tai, jog aptariamo pastato savininkai su ieškovais yra Žemės sklypo bendraturčiai (pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams priklauso likusi 437/1750 dalis Žemės sklypo). Visgi, vien ta aplinkybė, jog atsakovui įvykdžius teismo sprendimą naudą galėtų gauti ir kaimyninių ieškovams pastatų savininkai, nereiškia, kad tiesiogiai sukuriamos ar pakeičiamos neįtrauktų į bylą asmenų teisės ir pareigos. Konkrečių įpareigojimų, veiksmų ar kitokių prievolių skundžiamas teismo sprendimas kaimyninio ieškovams namo savininkams nesukūrė.

45. Teisėjų kolegija, patikrinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (pasisakyta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų), nenustatė, jog skundžiamu sprendimu būtų buvę pasisakyta dėl materialiųjų į bylą neįtrauktų asmenų teisių bei pareigų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. Galiausiai, atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovams solidariai. Tokį teiginį grindė tuo, kad proceso teisės normose nenustatyta solidarios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo teiginiais sutinka.

47. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog iš atsakovo ieškovams solidariai buvo priteista 518 Eur bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismų praktikoje nurodoma, jog bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos, kadangi proceso teisės normose (CPK VIII skyrius) nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-451-370/2021, nutarties 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

48. Teisėjų kolegija aptartą atsakovo apeliacinio skundo argumentą pripažįsta pagrįstu – bylinėjimosi išlaidos ieškovų naudai priteistinos ne solidariai, o lygiomis dalimis (po 259 Eur) iš atsakovo kiekvienam ieškovui. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas apylinkės teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apskųstą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog priteistos sumos dydis nesikeičia, keičiasi tik bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarka, atsakovo teisės bus apgintos apskųsto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų patikslinant ir nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovų naudai priteisiamos iš atsakovo lygiomis dalimis (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) atsakovo A. L. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (kodėl ieškovė A. Ž., prieš įsigydama Namą iš atsakovo, nesikreipė į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ar į kitus asmenis; byloje nėra 2018-07-20 Sutarties bendrosios dalies, todėl visų aptartos sutarties sąlygų neįmanoma įvertinti; teisės aktai nenumato UAB „VILNIAUS VANDENYS“ teisės atsisakyti sudaryti su ieškovais tiesioginę sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vien tuo pagrindu, kad pagal pasibaigusią sutartį atsakovas neįvykdė įsipareigojimų, o tarp ieškovų ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ konkliudentiniais veiksmais susiklostę sutartiniai santykiai neužkerta ieškovams kelio pasirinkti teisių gynimo būdą – įpareigojimą sudaryti tiesioginę sutartį su UAB „VILNIAUS VANDENYS“) teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Namo vandentiekio infrastruktūros trūkumai itin specifiniai, kurie galėjo būti išsiaiškinti tik analizuojant vandentiekio infrastruktūros dokumentaciją. Sutiktina su ieškovės A. Ž. teiginiais, jog tretieji asmenys turi laikytis duomenų konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų, taip pat sutarčių uždarumo principo ir negali teikti sutarčių kopijų bet kuriam suinteresuotam Namo pirkimu asmeniui. Tai, kad atsakovas nevykdė 2018-07-20 Sutartyje sulygtų prievolių tinkamai įforminti geriamojo vandens infrastruktūros dokumentaciją atsakovui buvo žinoma, todėl labiau tikėtina, kad aplinkybės, susijusios su vandens infrastruktūros pridavimu, galėjo būti ir sąmoningai nutylimos. Atsakovui nebuvo kliūčių teisminio proceso metu pateikti 2018-07-20 Sutarties bendrąją dalį, jei manė, kad toks dokumentas bylai aktualus. Nors atsakovas nurodo, kad tarp ieškovų ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ susiklostę teisiniai santykiai neriboja ieškovų teisės reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti tiesioginę vandens tiekimo sutartį su UAB „VILNIAUS VANDENYS“, tačiau ieškovai renkasi konkretų (alternatyvų) savo pažeistų teisių gynybos būdą.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, jog atsakovų netinkina pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nereiškia, jog skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

51. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas materialiuoju ginčo aspektu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo A. L. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas tik patikslinamas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų solidarumo, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovų naudai priteisiamos lygiomis dalimis (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimas, vertintina, aptariamu atveju yra pakankamas teisinis instrumentas tiek apginti atsakovo teises, tiek ištaisyti apylinkės teismo sprendimo rezoliucinės dalies netikslumus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu

52. Atsakovo A. L. apeliacinis skundas netenkintas, todėl atsakovas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

53. Ieškovai teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Aptartos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovams lygiomis dalimis (po 300 Eur) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, nurodant, kad tikslintina sprendimo rezoliucinė dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, t. y. iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 518 Eur (penkių šimtų aštuoniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.