Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

dalyvaujant nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. J. atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. J. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos) išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis paskleidė apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. 2015 m. kovo 14 d. pateiktu pareiškimu VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai, adresuotu urėdui J. E., ir Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) PK viršininkui S. B., nurodė tokius akivaizdžiai tikrovės neatitinkančius ir šmeižiančius nukentėjusįjį faktus: „(duomenys neskelbtini) jau eilę metų yra vagiamas miškas. Aukštos kokybės (uosio) mediena malkų pavidalu kasdien be išeiginių po 2 sunkvežimius išvežama į (duomenys neskelbtini) parduoti. Dienos uždarbis yra 1500–2000 Lt. „Verslininkas“ yra (duomenys neskelbtini) k. gyventojas A. J. <...> Vogta, supjaustyta mediena, traktoriais pervežama į kaimo sodybą, ten skubiai permetama į sunkvežimius ir išvežama parduoti. Sunkvežimių valstybiniai numeriai yra šie: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“.

1.1. Be to, P. V. buvo kaltinamas tuo, kad paskleidė apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. 2016 m. sausio 24 d. pateiktu patikslintu pareiškimu VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai, adresuotu urėdui J. E., ir Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) PK viršininkui S. B., nurodė tokius tikrovės neatitinkančius faktus: „A. J., būdamas, bedarbis ir be specialybės per kelis metus nusipirko namą, kombainą, 4 traktorius (T-16, T-40, MTZ-82 ir MTZ – 82 UK) bei du lengvuosius automobilius <...> 2015 m. visą vasarą (mokinių atostogų metu) buvo „įdarbinti“ nepilnamečiai V. ir dar daugiau kaimo vaikų. Nusikaltimo schema labai paprasta: rytui brėkštant vaikai nuvežami į mišką, kiekvienam duodamas benzininis pjūklas ir nurodoma, ką turi daryti. Kilus pavojui yra nurodyta su pjūklais išsilakstyti, išsibėgioti po mišką. Pats A. J. tuo metu budriai stebi aplinką ir MTZ traktoriumi veža supjautą medianą į savo sodybą (duomenys neskelbtini) (juoda tvora). Ten suvežta mediena (aukštos kokybės uosiai) skubiai permetami į sunkvežimį ir vežami parduoti. Pirkėjai prigrasomi sakyti, kad už malkas pinigų nemokėjo. Vaikams yra apmokama po kelis eurus nuo išdeginto benzino ir atlikto darbo“.

1.3. Be to, P. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 13 val., viešoje vietoje, girdint nenustatytam policijos pareigūnui, urėdijos darbuotojui A. S. bei S. Š., apšmeižė nukentėjusįjį žodžiais: „Viskas, vagies gabale, priėjai liepto galą, šiandien apsivogei su visais įrodymais“, „esi bemokslis, be specialybės, vogei ir vėl apsivogei“ ir tą pačią dieną, toje pačioje vietoje nukentėjusiajam ir policijos pareigūnui esant kartu, nurodžius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „Ai, viskas aišku, jūs visi esate pažįstami“.

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl P. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje

7.3. Byloje esantys P. V. pareiškimai ir patikslintas pareiškimas patvirtina nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. J. privataus kaltinimo skundo (1 t., b. l. 1–3) ir patikslinto privataus kaltinimo skundo (1 t., b. l. 91–93) teiginius, kad juose P. V. nurodė, jog A. J. vagia mišką, nelegaliai įdarbina nepilnamečius, neteisėtai disponuodamas šaunamuoju ginklu pažeidė viešąją tvarką. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visumą bylos įrodymų, neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiojo teiginiu, kad savo veiksmais, t. y. minėtais pareiškimais, P. V. tyčia paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją tretiesiems asmenims ir taip jį apšmeižė. P. V., apklausiamas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad jis nėra kerštingas, su A. J. nėra piktuoju, tačiau negali taikstytis su neteisybe, tylėti, toleruoti vagystes, nes taip taptų bendrininku, o tai jam nepriimtina, jis gina viešąjį interesą. Taip pat pažymėjo, kad jis urėdui ir policijos komisariatui pateikė tikrovę atitinkančius faktus, kurių tikrumu yra įsitikinęs, ir jam buvo garantuotas konfidencialumas. Kadangi jis kiekvieną dieną mato, kaip A. J. dideliais kiekiais, sunkvežimiais, pastoviai iš miško gabena medieną, jam susiformavo įsitikinimas, kad yra grobstomas valstybės turtas – vagiamas miškas. Pažymėjo, kad jis yra įsitikinęs, jog atitinkamoms institucijoms teikė teisingą informaciją, taipogi patvirtino matęs, kad pareiškime, pateiktame policijos komisariatui, nurodytu laiku, šaudė būtent A. J., jis pastarąjį pažino. Į kompetentingas institucijas kreipėsi tik dėl to, kad būtų ištirtos jo nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 89–90, 102, 125). Liudytojas, VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija miškų urėdas J. E. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad P. V. kreipėsi dėl A. J. veiksmų, dėl to buvo atliekami tyrimai ir P. V. buvo apie juos informuojamas. Kartu pažymėjo, kad informacija yra konfidenciali, bei paaiškino, kad gali atrodyti, jog kertami ir vežami geri medžiai, vežamos kaladės, nes medžiai iš tikrųjų yra kertami, tačiau jie kertami ir vežami iš privačių miškų. Miško tarnybos inspektoriai išduoda leidimus privataus miško savininkams ir juos kontroliuoja, visos mašinos ir dokumentai tikrinami. Kad miške būtų dirbę vaikai, nenustatyta (1 t., b. l. 136–137). Liudytojas G. Z. nurodė, kad tirdamas P. V. skundą, pažeidimų nenustatė, akcentavo, kad su tyrimu susijusi informacija niekam nebuvo atskleista, tik pateikta policijai. Taip pat pažymėjo, kad yra galimybė nusipirkti miško kirtimui, miškai yra valstybiniai ir privatūs. A. J. teigė, kad jis veža iš privataus miško (1 t., b. l. 137). Byloje esančioje miško želdinimo ir apsaugos inžinieriaus G. Z. 2015 m. kovo 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikrinant P. V. pateiktą informaciją, patikrinus (duomenys neskelbtini) mišką, neteisėtų kirtimų nerasta. Apklaustas A. J. nurodė, kad prieš keletą mėnesių malkas gamino S. Š. miške, o šiuo metu valo mišką ir gamina malkas iš išverstų sausų uosių R. J. privačioje valdoje, esančioje netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. Tarnybiniame pranešime taipogi pažymėta, kad paskutinį kartą A. J. gaminosi kirtimo atliekas valstybiniame miške (duomenys neskelbtini) girininkijoje, tai buvo 2014 m. lapkričio mėnesį (1 t., b. l. 86). Liudytoja S. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jos vyras A. J. ūkininkauja ir užsiima miško kirtimu, mediena aprūpina ne tik savo šeimą, bet ir gimines, ją veža per savaitę kartą ar du. Kartu pažymėjo, kad vaikai pas jos vyrą nedirba, pastarasis su jais nebendrauja, o ginklų apskritai neturi (1 t., b. l. 137–138). Nukentėjusysis A. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis ūkininkauja, gauna išsivalyti iš miško atliekas, kreipdavosi į urėdiją ir jam buvo duodamas leidimas išsikirsti miško, tačiau šiais metais dėl P. V. skundų tokio leidimo nebegavo. Taip pat patvirtino, kad jis medieną veža pagrindiniu keliu, pravažiuoja pro P. V. sodybą. Kartu nurodė, kad jis turi medienos vežimą patvirtinančius važtaraščius, o leidimo ginklui neturi, P. V. nurodytu laiku nešaudė, už vagystes ar kitus pažeidimus nėra baustas (1 t., b. l. 102, 124–125).

7.4. Taigi, iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad A. J. iš tikrųjų vežė medieną, ji buvo vežama pro P. V. sodybą, todėl pastarasis tai matė, mediena buvo vežama gana dažnai, todėl P. V., neturėdamas informacijos, kad tai daroma nepažeidžiant teisės norminių aktų, susidarė nuomonę, kad A. J. veikia priešingais teisei veiksmais, ir kaip pats ne kartą akcentavo, gindamas viešąjį interesą, būdamas pilietiškas, siekdamas nustatyti tiesą, kreipėsi į atitinkamas institucijas (urėdiją ir policijos komisariatą), kad būtų ištirtos jo nurodytos aplinkybės. Turėdamas analogišką tikslą ir, kaip pats paaiškino pirmosios instancijos teisme, būdamas įsitikinęs, kad yra daromos nusikalstamos veikos, P. V. kreipėsi į teisėsaugos instituciją ir dėl galbūt nelegaliai įdarbinamų (kaip jis teigė, įtraukiamų į nusikalstamą veiką ir išnaudojamų) nepilnamečių, taip pat viešosios tvarkos pažeidimo neteisėtai disponuojant šaunamuoju ginklu. Nors pagal P. V. skundus pradėti ikiteisminius tyrimus buvo atsisakyta, vienas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tai, kolegijos vertinimu nėra pagrindas teigti, kad P. V. turėjo tyčią paskleisti apie A. J. melagingas, jį žeminančias ir niekinančias bei galinčias pakirsti pasitikėjimą juo žinias ir tai padarė. Kaip minėta, P. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis A. J. nekerštauja, yra įsitikinęs, kad urėdui ir policijos komisariatui pateikė tikrovę atitinkančius faktus, be to, jam buvo garantuotas konfidencialumas. Tai, kad informacija apie A. J. tretiesiems asmenims nebuvo paskleista, ji išliko konfidenciali, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojai J. E. bei G. Z..

7.5. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog P. V. veiksmuose, dėl pastarojo policijos komisariatui ir miškų urėdijos urėdui 2015 m. kovo 14 d. pateikto pareiškimo (1 t., b. l. 9), 2016 m. sausio 24 d. pateikto patikslinto pareiškimo (1 t., b. l. 31) ir 2015 m. liepos 13 d. policijos komisariatui pateikto pareiškimo (medžiaga, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) , 1 l.), nėra nusikaltimų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir jį pagrįstai dėl minėtų kaltinimų išteisino (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

7.6. Kaip minėta, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis A. J. be kita ko kaltino P. V. ir tuo, kad pastarasis jį apšmeižė 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 13 val. – viešoje vietoje, girdint nenustatytam policijos pareigūnui, urėdijos darbuotojui A. S. bei S. Š., apšmeižė nukentėjusįjį žodžiais: „Viskas, vagies gabale, priėjai liepto galą, šiandien apsivogei su visais įrodymais“, „esi bemokslis, be specialybės, vogei ir vėl apsivogei“ ir tą pačią dieną, toje pačioje vietoje nukentėjusiajam ir policijos pareigūnui esant kartu, nurodžius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad: „Ai, viskas aišku, jūs visi esate pažįstami“. Pirmosios instancijos teismas dėl šio kaltinimo P. V. taip pat išteisino tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Sutikti tokia teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

7.7. Teisiamajame posėdyje privatus kaltintojas ir nukentėjusysis A. J. nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 12 val., važiuodamas automobiliu pamatė, jog P. V. seka jo automobilį MAN ir fotografuoja. Jam (A. J.) sustojus susivienijimo aikštelėje pas S. Š., atvyko policijos pareigūnai ir urėdijos darbuotojai, kurie, patikrinę jo dokumentus, jokių pažeidimų nenustatė. Tuo metu atvažiavo ir P. V., ir pradėjo pareigūnams nurodinėti, ką jie turi daryti. P. V. ant jo sakė „vagies gabalas, bemokslis, apsivogei, sugavau su visais įkalčiais“, prie visų šalia buvusių žmonių jį šmeižė, net policijos pareigūnas P. V. liepė ramintis. Kadangi policijos pareigūnas nevykdė P. V. nurodymų, pastarasis pasakė: „Jūs visi čia išvien“, nors jis (A. J.) ir policijos pareigūnas nebuvo pažįstami. Viską matė ir P. V. žodžius girdėjo ne tik policijos pareigūnas, bet ir A. S., S. Š.. Tai vyko viešoje vietoje – automobilių aikštelėje (1 t., b. l. 165). Tai, kad įvykio vieta yra vieša vieta, taip pat, kad tąkart įvykio vietoje buvo jis, A. J., du miškininkai, policininkas ir į posėdį atvykęs liudytojas, patvirtino ir P. V. (1 t., b. l. 166). Liudytojas S. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, kad buvo pietų metas, kai į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavo ir pas jį į kabinetą užėjo A. J.. Netrukus atvyko du girininkijos darbuotojai, o jiems išėjus iš kabineto į lauką, atvažiavo policijos pareigūnas. Netrukus pasirodė ir P. V., kuris, priėjęs prie A. J. pasakė: „sudegei, vagie, atėjo tau liepto galas“, o pareigūnui nurodė: „Surašykit, kas reikia“. Kai policijos pareigūnas pasakė P. V., kad pastarasis jam nenurodinėtų, ką jis turi daryti, P. V. pasakė: „Supratau, visi išvien“. Paėjęs toliau dar pasakė: „Gulėjau po tankais, o su tavim susitvarkyti nieko nėra“. Tuo metu jie visi buvo kartu, visi girdėjo P. V. žodžius: „Vagie, priėjai liepto galą“ (1 t., b. l. 166). Liudytojas A. S. parodė, kad tąkart jis gavo urėdo J. E. pavedimą patikrinti dokumentus, nes buvo gauta informacija, kad galbūt vežamos vogtos malkos. Jam nuvykus į susivienijimą, kur stovėjo A. J. automobilis, ir patikrinus VMT Panevėžio poskyrio išduotą važtaraštį bei medienos gabenimo važtaraštį, pažeidimų nebuvo nustatyta, dokumentuose nurodyti duomenys atitiko tikrovę. Į pateiktus klausimus atsakė, kad jis girdėjo, kaip P. V. kaltino A. J. malkų vogimu, pavadino jį vagimi, tai girdėjo ir kiti kartu buvę asmenys. Nurodė, kad jį asmeniškai tokie žodžiai, kaltinimas malkų vagyste, būtų įžeidę (1 t., b. l. 180). Liudytojas M. N. nurodė, kad rugsėjo 30 d. jam paskambino A. S. ir pasakė, jog yra sustabdytas automobilis su malkomis, reikia patikrinti dokumentus. Jam nuvažiavus į nurodytą aikštelę, ten jau buvo policijos pareigūnas, stovėjo automobilis su malkomis. Patikrinus dokumentus, buvo nustatyta, kad mediena gabenama iš privataus miško, dokumentai tvarkingi, tinkamai užpildyti. P. V. reikalavo nubausti medieną vežusį žmogų, teigė, kad pastarasis vagia malkas ir už tai nėra baudžiamas. Tąkart įvykio vietoje buvo jis, inžinierius A. S., policijos pareigūnas, A. J. (1 t., b. l. 181). Liudytojas N. Š. parodė, kad jam nuvykus nurodytu adresu, nes buvo gauta informacija apie galbūt vogtas malkas, jį sustabdęs žmogus pasakė, jog būtent jis pranešė, kad mediena vogta, vairuotojas savo miško neturi, jis yra vagis. Žmogus elgėsi agresyviai, primygtinai reikalavo įforminti, kad mediena vogta, vis kartojo, kad vairuotojas savo miško neturi, kaltino A. J. vagyste. Tuo metu šalia buvo ir daugiau žmonių, buvo atvykę miškininkai. Patikrinus dokumentus, medienos gabenimo važtaraštį, klastojimo faktas nebuvo nustatytas. Taip pat pažymėjo, kad P. V., paskutinį kartą atėjęs pas jį į policijos komisariatą, sakė, kad „<...> reikės liudyti, nurodė, ką šnekėti, o ko nešnekėti“. P. V. paaiškino, kad jis kaltinamas šmeižimu ir jam pasakė, kad tuo atveju, jei jis (N. Š.) sakys teisybę, jį skųs. Dėl to, t. y. dėl P. V. apsilankymo, jis parašė tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 181–182).

7.8. Siekiant objektyviai nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas: apklausti liudytojai S. Š., A. S., M. N., N. Š.. Liudytojas S. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą patvirtino, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. P. V. viešoje vietoje, automobilių aikštelėje, prie dviejų miškininkų ir policijos pareigūno pasakė A. J.: „Nu ką, vagies gabale, priėjai liepto galą su visais įkalčiais“. Jam paklausus P. V., kodėl pastarasis vadina A. J. „vagies gabalu“, P. V. atsakė: „Tu nesikišk“. Liudytojas N. Š. patvirtino, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. nuvykus į aikštelę patikrinti krovininio automobilio dokumentų, ten jau buvo urėdijos darbuotojai ir P. V.. P. V. jam pasakė, kad mediena vogta ir parodė į nukentėjusįjį. Po šio įvykio pas jį į darbo kabinetą atėjęs P. V. pasakojo apie medienos vagystes, liepė teisme sakyti, taip, kaip jis (P. V.) pageidauja, sakydamas, kad tuomet jo (N. Š.) neskųs. Jis teisme, priešingai nei pageidavo P. V., savo parodymų nekeitė, o dėl P. V. apsilankymo surašė tarnybinį pranešimą. Liudytojas M. N., kolegijos pirmininkui perskaičius jo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 181), patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi, liudytojas A. S. nurodė visų aplinkybių nebeprisimenantis, į pateiktą klausimą atsakė, kad P. V. galėjo pavadinti A. J. vagimi.

7.9. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad P. V., turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, būdamas aukštojo išsilavinimo, taip pat žinodamas, kad pagal jo pareiškimus kaltinant A. J. miško vagystėmis buvo nekartą atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas tuo pagrindu, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tyčia, viešoje vietoje, girdint kitiems žmonėms, suprasdamas, jog skleidžia melagingas žinias, išvadino A. J. vagimi, taip pat nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad A. J. pažįstamas su policijos pareigūnais. P. V. tyčia, suvokdamas, kad informacija neatitinka tikrovės, yra žeminančio pobūdžio, visgi ją paskleidė. Tai, kad P. V. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, jog skleidžia melagingas žinias, ir norėjo taip veikti, patvirtina ir ta aplinkybė, kad atėjęs pas liudytoją, policijos pareigūną N. Š. į darbovietę, pastarajam sakė, kokius parodymus jis turi duoti teisme, priešingu atveju grasino jį skųsti. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad P. V. žodžiai nukentėjusįjį viešoje vietoje, girdint kitiems asmenims, išvadinant vagimi, vertintini kaip senyvo amžiaus žmogaus emocija, kaip jo išreikšta nuomonė apie nukentėjusįjį, nėra jokio pagrindo.

7.10. Kadangi byloje nustatyta, kad P. V. 2016 m. rugsėjo 30 d. apšmeižė A. J. girdint policijos pareigūnui N. Š., o ne nenustatytam policijos pareigūnui, kaltinimas tikslintinas nurodant, kad A. J. nukentėjusįjį apšmeižė girdint minėtam policijos pareigūnui (N. Š.).

7.11. Įvertinusi visumą byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų, kolegija daro išvadą, kad:

P. V. 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 13 val., viešoje vietoje, girdint policijos pareigūnui N. Š., urėdijos darbuotojui A. S. bei S. Š., apšmeižė nukentėjusįjį žodžiais: „Viskas, vagies gabale, priėjai liepto galą, šiandien apsivogei su visais įrodymais“, „esi bemokslis, be specialybės, vogei ir vėl apsivogei“ ir tą pačią dieną, toje pačioje vietoje nukentėjusiajam ir policijos pareigūnui esant kartu, nurodžius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „Ai, viskas aišku, jūs visi esate pažįstami“.

7.12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas), pripažįstant P. V. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdama P. V. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į tai, kad P. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, P. V. neteistas (1 t., b. l. 111), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 113–118), nedirba, yra pensininkas, 72 metų amžiaus, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 110), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat atsižvelgia į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), ir mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus P. V. bausmę – laisvės apribojimą 1 metams (BK 48 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

9. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

Nukentėjusysis A. J. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš P. V. 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 91–93).

9.1. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

9.2. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

9.3. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

9.4. Nukentėjusysis A. J. nurodė, kad dėl P. V. neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinį sukrėtimą, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, P. V. pakirto jo pasitikėjimą savimi bei kitais asmenimis, sumenkino jo reputaciją ir tai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Dėl sumenkintos reputacijos, P. V. rašomų skundų, jis nebuvo priimtas į darbą, o urėdas atsisakė skirti medienos (1 t., b. l. 91–93, 124–125).

9.5. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad P. V. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. J. buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, t. y. į tai, kad jis nedirba, yra garbaus amžiaus pensininkas, taip pat į dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, susiformavusia teismų praktika tokio paties pobūdžio bylose. Atsižvelgusi į visas minėtas aplinkybes, kolegija nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia jam iš P. V. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

10. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, Nr. 2K-21-942/2016).

10.1. Nukentėjusysis A. J. prašė priteisti jam iš P. V. visas jo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip jo atstovas teisme, paslaugoms apmokėti. Advokato D. Vaičiulio pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 172) liudija, kad A. J. advokatui D. Vaičiuliui už jo atstovavimą pirmosios instancijos teisme, patarimą ir kitas teisines paslaugas sumokėjo 600 Eur.

10.2. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į P. V. turtinę padėtį, t. y. į tai, kad jis nedirba, yra pensininkas, taigi nekyla abejonių, kad jo gaunamos pajamos nėra didelės, priteisia nukentėjusiajam A. J. mažesnę atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų sumą – 300 Eur. Priteisti išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti nukentėjusysis neprašė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį dėl P. V. išteisinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. veikos ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

P. V. pripažinti kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti A. J. iš P. V. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam A. J. iš nuteistojo P. V. 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.