- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- 2S-262-467/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40227-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Kreditorius
- UAB „Minera“, UAB „Šiaulių banko turto fondas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) UAB „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) UAB „Emilė“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis A. N., išieškotojai UAB „Minera“ ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) UAB „Emilė“ 2016-11-02 kreipėsi į antstolį ir Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolio A. N. 2016-10-06 patvarkymo Nr. B-91725 vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01437, kuriuo prašė minėtą patvarkymą panaikinti; taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio A. N. 2016-10-06 patvarkymu Nr. B-91725 vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01437 paskirtas varžytynes bei uždrausti skelbti banko pastato, inžinierinių įrenginių ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes; gamybinių-komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bei 1120/39560 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės, varžytynes. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad reali minėto turto kaina yra kur kas didesnė nei antstolis nustatė patvarkyme, be to antstolis nepagrįstai vykdo varžytynes iš minėto turto, kadangi pareiškėjas turi kito turto, kurio vertės užtektų visam skoliniam įsipareigojimui padengti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Emilė“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Teismas iš teismų sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad 2016 m. pareiškėjas yra teismui pateikęs tris skundus dėl antstolio veiksmų, du iš jų buvo atmesti, trečias vis dar nagrinėjamas. Taip pat pareiškėjas yra pateikęs tris prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl to teismas vertino, kad pareiškėjas, teikdamas skundus teismui ir prašydamas stabdyti vykdymo veiksmus, piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia vilkinti išieškojimo procesą ir taip pažeidžia išieškotojo teises. Pareiškėjas, teikdamas naują skundą, nepateikė jokių duomenų, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų normas ar, kad nustatyta turto vertė yra aiškiai nepagrįsta ir neatitinka realios rinkos vertės. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, jog turto vertintojo ekspertizės metu nustatyta skolininko turto vertė neatitinka rinkos vertės ir yra akivaizdžiai per maža. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad pasinaudojo CPK 682 straipsnyje numatyta teise ginčyti ekspertizės rezultatus, todėl teismas nerado pagrindo stabdyti varžytynes. Dėl to, kad teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, pareiškėjo prašymą pripažino nepagrįstu ir dėl šios priežasties jį atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) UAB „Emilė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-04 nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, t.y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2016-10-06 patvarkymu Nr. B-91725 vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01437 paskirtas varžytynes ir uždrausti skelbti pakartotines (antrąsias) varžytynes gamybinių komercinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), 1120/39560 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės. Nurodo, kad jis apskundė antstolio patvarkymą, kuriuo šis nustatė tik 5 dienų terminą turto vertinimui atlikti, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepasinaudojo teise ginčyti ekspertizės rezultatus. Pareiškėjas pateikė sutartinių hipotekų išrašų kopijas, kuriuose nurodyta turto vertė ir ji ženkliai skiriasi nuo turto vertės, kuri nustatyta ginčijamame patvarkyme; hipotekos sudarymo metu turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas 1 848 348,23 EUR, o turtas, esantis (duomenys neskelbtini) – 932 872,22 EUR. Pagal antstolio nustatytą šio turto kaina skiriasi, kas rodo, kad turtas akivaizdžiai įvertintas neteisingai. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Minera“ atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skunde dėstomais motyvais ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad buvo atlikta ginčo turto ekspertizė, kurią atliko UAB „Ober-Haus“ turto vertintojas M. M., ir antstolis privalo eksperto nustatyta verte vadovautis. Hipotekos lakšte nurodyta turto verte negalima vadovautis, kadangi antstolis privalo taikyti CPK 681, 682 straipsnius ir nustatyti turto vertę, vadovaudamasis įstatymu. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai, ydingai, prieštarautų teisės aktams. Apelianto pateiktu turto vertinimu, kurį atliko UAB „Litukas ir KO“ turto vertintojai R. Č. ir A. P., negalima vadovautis, kadangi šie ekspertai yra žemesnės kvalifikacijos; be to apeliantas neatsižvelgė į antstolio reikalavimą, kad turto vertinimas turėtų būti atliktas teismo eksperto kvalifikaciją turinčio vertintojo. Turto varžytynės pasibaigė 2016-11-07, turtas buvo parduotas už 940 320 EUR (pradinė pardavimo kaina – 760 000 EUR), todėl varžytynių stabdymas pažeistų ne tik išieškotojų, bet ir varžytynių laimėtojo interesus. Turtas buvo parduotas už 940 320 EUR, o eksperto nustatyta kaina – 950 000 EUR, kas rodo, kad turtas buvo parduotas už realią kainą, kuri yra beveik tokia, kokią nustatė ekspertas. Turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), varžytynės neįvyko.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime dėstomi analogiški motyvai kaip ir UAB „Minera“ atsiliepime.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su atskiruoju skundu apelianto pateiktus įrodymus.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra ta, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.) Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar yra abu pagrindai jas taikyti. Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas (skolininkas) UAB „Emilė“ skundžia antstolio A. N. 2016-10-06 patvarkymą Nr. B-91725, motyvuodamas tuo, kad antstolis priėmė neteisėtą patvarkymą, kuriuo nustatyta per maža turto kaina, be to antstolis nepagrįstai vykdo varžytynes iš turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjas turi kito turto - (duomenys neskelbtini), kurio vertės pakaktų finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Taigi pareiškėjas paduotame skunde nesutinka su antstolio A. N. iš varžytynių parduodamo turto vertinimu ir jo pardavimu. Tačiau, skundžiamas antstolio A. N. 2016-10-06 patvarkymas Nr. B-91725 yra priimtas dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, tuo tarpu turto kaina yra nustatyta kitu antstolio patvarkymu, priimtu 2016-09-05, dėl kuriuo pagrįstumo skundas šiuo atveju nėra nagrinėjamas. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis iš esmės nenurodė nei vieno argumento, kodėl antstolio A. N. 2016-10-06 patvarkymas Nr. B-91725 yra neteisėtas, ar kokius konkrečius teisės pažeidimus padarė antstolis, vykdydamas išieškojimą iš konkretaus turto, t.y. priimdamas skundžiamą 2016-10-06 patvarkymą Nr. B-91725, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, preliminariai įvertinus jo skundo reikalavimus, tikėtinai nepagrindė, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra būtinas.
Be to pareiškėjas skundu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2016-10-06 patvarkymu Nr. B-91725 vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01437 paskirtas varžytynes. Tiek iš skundo, tiek iš atsiliepimų į skundą matyti, kad nurodytos varžytynės jau yra įvykusios, pasibaigusios, o turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra parduotas už 940 320 EUR, taigi apeliacijos dalykas praktiškai yra išnykęs. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-04 nutartį visa apimtimi ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2016-10-06 patvarkymu Nr. B-91725 vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01437 paskirtas varžytynes bei uždrausti pakartotines (antrąsias) varžytynes. Tuo tarpu prašymas uždrausti skelbti pakartotines varžytines nėra susijęs nei su apeliacijos dalyku (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi), nei su pareiškėjo skundu dėl antstolio 2016-10-06 patvarkymo Nr. B-91725. Taigi atskirajame skunde pareiškėjas kelia naujus reikalavimus, o tai įstatymas draudžia (CPK 312 str.).
Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo UAB „Emilė“ kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.