Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Neringos Grigonienės 2021 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8440-2021, ROIK: 20121573834.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Neringos Grigonienės 2021 m. birželio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8440-2021 (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas) nubaustas 25 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 22 d. 14.33 val. Kauno miesto savivaldybėje vairuodamas transporto priemonę nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 14 km/val., t. y. važiavo 64 km/val. greičiu, įvertinus paklaidą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. (toliau ir – pareiškėjas, apeliantas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad 2020 m. spalio 12 d. nutarimas, priimtas dėl to paties įvykio, kuriame pažeidimo padarymo vieta įvardinta kaip Kauno miesto savivaldybė, buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarimu (administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-133-813/2021) dėl to, kad administracinio nusižengimo protokole administracinio nusižengimo padarymo vieta nurodyta netinkamai. 2021 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo nutarime pažymėta, jog vien tik X ir Y ašių nurodymas protokole nėra pakankamas, nes toks protokolas nėra aiškus ir suprantamas, bei leidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikštų kaltinimų. Protokole privalomai turi būti nurodytas kiek įmanoma tikslesnis administracinio nusižengimo padarymo vietos adresas (vieta), o koordinatės (ašys) galėtų būti nurodomos tik kaip fakultatyvus (papildomas) vietos patikslinimas. Po 2021 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo nutarimo priėmimo surašytame 2021 m. balandžio 27 d. administracinio nusižengimo protokole ir priimtame skundžiamame nutarime, toje pačioje administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20121573834, Institucija ir vėl nenurodė jokių aiškių 2020 m. rugpjūčio 22 d. nusižengimo padarymo vietos duomenų, juose ir vėl nurodoma neaiški galima nusižengimo padarymo vieta – Kauno miesto savivaldybė. T. y., nebuvo ištaisytos klaidos, dėl kurių buvo panaikintas pirminis nutarimas. Pareiškėjas neigia Kauno miesto savivaldybėje 2020 m. rugpjūčio 22 d. vairavęs automobilį didesniu nei leidžiama greičiu. Jau vien nutarimo neišsamumas neleidžia nustatyti, ar tikrai pažeidimas buvo padarytas, nes net nėra aišku, kur tiksliai jis galėjo būti padarytas. Iš nutarimo neaišku, kokiu prietaisu buvo išmatuotas tariamas „pažeidimas“, nėra nurodytas jo pavadinimas, metrologinės patikros numeris, neaišku, ar tokia patikra buvo galiojanti. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2021 m. balandžio 27 d. administracinio nusižengimo protokole aprašytas greičio matavimo prietaisas „Mobilusis greičio matuoklis PS 955077, 1216210“ apskritai buvo sumontuotas ir veikė jam surašytame protokole minimoje vietoje – „Kauno m. sav.“. Nėra duomenų, kad šiam greičio matavimo prietaisui Nr. 955077 būtų buvusi tinkamai atlikta metrologinė patikra. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad aptariamo įvykio metu kažkurioje Kauno vietoje galiojo konkrečiais ženklais nustatytas vienoks ar kitoks leidžiamas transporto priemonių maksimalus greitis. Institucija, prieš pradėdama administracinę teiseną, privalo patikrinti ir įsitikinti, ar yra visos prielaidos surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pirmiausiai – ar buvo įrengtas ženklas „Automatinė greičio kontrolė“ prieš kiekvieną šios kontrolės vykdymą atlikusį prietaisą. Pareiškėjo įsitikinimu, tokio ženklo įrengta nebuvo. Pareiškėjas tokią savo nuostatą grindžia tuo, kad pati Institucija atsakymuose į užklausimus nurodė, jog negali atsakyti, ar šiuo atveju policija naudojo kelio ženklą Nr. 636, nes šis nusižengimas užfiksuotas automatiniu būdu (mobiliuoju greičio matuokliu). Institucijos atsakymuose teigiama, kad mobilieji greičio matavimo prietaisai nėra įrengiami kelyje ir nepriskirtini prie įrengtų greičio matavimo prietaisų (stacionarių prietaisų ar vidutinio greičio matavimo sistemų). Todėl informacinis kelio ženklas Nr. 636 neprivalo būti pastatytas prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus. Pareiškėjo nuomone, nėra jokio skirtumo, ar greičio matavimo prietaisai bus nešiojami, ar tvirtai įkasti į žemę, ar sujungti su kitu objektu. Pirmasis teisės normų reikalaujamas požymis – prietaisas turi būti įrengtas kelio ruože, t. y. turi būti atliktas įrengimo veiksmas. Antrasis požymis – tuo prietaisu atliekama greičio kontrolė turi būti automatinė. Atitinkamai, priešais bet kokį greičio matavimo prietaisą turi būti naudojamas kelio ženklas Nr. 636. Institucija nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad kelio ženklas Nr. 636 buvo įrengtas toje vietoje ar netoli jos, kur (protokole bei nutarime tiksliai net neatskleidžiama, kur) 2020 m. rugpjūčio 22 d. 14.33 val. buvo pareiškėjo galimai daromas nusižengimas. Skunde remiamasi teismų praktika, kurioje nurodoma, jog policijos pareigūnai arba pirmosios instancijos teismas, siekdami pašalinti byloje kilusias abejones, gali pateikti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos užklausą apie informacinių kelio ženklų Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ atitinkamame kelio kilometre buvimą ir tikslią įrengimo datą. Kol bylos medžiagoje nesama duomenų, užtikrintai patvirtinančių tokių informacinių ženklų buvimą nurodytame kelio ruože, negalima daryti išvados, kad leidžiamo greičio pažeidimas buvo užfiksuotas viešojo administravimo subjektui nepažeidus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, taip pat ir Kelių eismo taisyklių.

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto nusižengimas užfiksuotas mobiliuoju greičio matuokliu PS-955077, patikros liudijimo Nr. 1216210, kuris galiojo nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., kai pažeidimas užfiksuotas 2020 m. rugpjūčio 22 d., kas rodo, kad greičio matavimo prietaisas buvo tinkamas naudoti. Institucijos nuomone, priešais greičio matavimo prietaisą, kuris nėra stacionarus greičio matavimo prietaisas, nes nėra įrengtas gatvėje ant specialaus stovo ir jo buvimo vieta gali būti keičiama, įspėjamieji ženklai nėra privalomi, todėl greičio matavimo prietaisas buvo naudojamas teisėtai.

Institucija pateikė į bylą patikslintą atsiliepimą, kuriame pastebima, kad pareiškėjui surašytame 2021 m. balandžio 27 d. protokole nėra nurodyta tiksli nusižengimo vieta, t. y. nurodytos tik nusižengimo padarymo vietos koordinatės. Teismų yra pažymėta, jog protokole privalomai turi būti nurodytas kiek įmanoma tikslesnis administracinio nusižengimo vietos padarymo adresas (vieta), o koordinatės (ašys) galėtų būti nurodomos tik kaip fakultatyvus (papildomas) vietos patikslinimas. Patikslintame atsiliepime Institucija prašo grąžinti administracinio nusižengimo bylą administracinio nusižengimo protokolo perrašymui aukščiau dėstomais argumentais ir laikyti protokole nustatytus netikslumus sistemos klaida. Su apelianto prašymu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną skunde dėstomais argumentais Institucija nesutinka.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad teismo posėdžio metu apžiūrėtoje fotonuotraukoje yra užfiksuotas jo sutuoktinės automobilis, o už vairo sėdi jis pats. Matyti, kad vežėsi dviračius – tą dieną su šeima vyko pasivažinėti dviračiais į (duomenys neskelbtini), todėl jo vairuojamas automobilis tikrai negalėjo būti užfiksuotas viršijantis greitį Šančiuose, kažkur šalia Juozapavičiaus prospekto. Iš fotonuotraukos, t. y. iš joje užfiksuotų pastatų bei reklaminių iškabų, negali pasakyti, kurioje tiksliai vietoje automobilis nufotografuotas, nes vairuodamas aplinkui nesidairė, o žiūrėjo į kelią.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamoje byloje D. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Administracinis nusižengimas fiksuotas mobiliuoju greičio matuokliu 2020 m. rugpjūčio 22 d. 14.33 val. Dėl šio administracinio nusižengimo 2021 m. balandžio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė Viktorija Kemežytė surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-19372-2021 (toliau – 2021 m. balandžio 27 d. protokolas; administracinio nusižengimo byla ROIK: 20121573834, b. l. 1–3). ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio (administracinio nusižengimo byla ROIK: 20121573834, b. l. 4–5), pareiškėjas juo nubaustas už tai, kad Kauno miesto savivaldybėje vairuodamas transporto priemonę nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 14 km/val., t. y. važiavo 64 km/val. greičiu, įvertinus paklaidą.

Teismo posėdyje ištyrus byloje surinktus įrodymus yra pagrindas išvadai, jog tyrimas administracinio nusižengimo byloje yra atliktas neišsamiai bei skubotai, nes jo atlikimo metu yra neišsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o D. V. atžvilgiu Institucijos surašytas 2021 m. balandžio 27 d. protokolas su administraciniu nurodymu ir skundžiamas nutarimas neatitinka įstatymo keliamų turinio reikalavimų.

ANK 609 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi 2021 m. balandžio 27 d. protokolo surašymo metu, t. y. iki 2021 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole be kitų duomenų turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, kuri yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Vertinant 2021 m. balandžio 27 d. protokolą ir skundžiamą nutarimą šiuo aspektu, svarbia laikytina aplinkybė, kad dėl to paties greičio viršijimo fakto buvo automatiniu būdu suformuotas 2020 m. rugpjūčio 23 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-ANR_P-142969-2020 (b. l. 34–36; toliau – 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokolas), o jo pagrindu priimtas 2020 m. spalio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21116-2020 (b. l. 37–38). 2020 m. spalio 12 d. nutarimas buvo panaikintas 2021 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo nutarimu (administracinio nusižengimo byla ROIK: 20121573834, b. l. 9–15) dėl to, kad administracinio nusižengimo protokole netinkamai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta. Kauno apygardos teismo nutarime pažymėta, kad vien tik X ir Y ašių nurodymas administracinio nusižengimo protokole nėra pakankamas, nes toks protokolas nėra aiškus ir suprantamas, bei leidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikštų kaltinimų. Paminėtų motyvų pagrindu 2021 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo nutarimu nuspręsta panaikinti 2020 m. spalio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti tirti Institucijai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Iš 2021 m. balandžio 27 d. protokolo matyti, kad langelyje, kuriame turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, įrašyta „Kauno m. sav. X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini)“, papildomai pažymint, jog „Nusižengimo padarymo vietos adresą, jeigu nurodytos tik koordinatės, galite pasitikslinti internetiniame tinklalapyje: http:/maps.lt/map/“. Matyti, kad nors 2021 m. balandžio 27 d. protokolas, priešingai, nei 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokolas, buvo surašytas ne automatiniu būdu, o pareigūno, tačiau ir šiame protokole įvardijant administracinio nusižengimo padarymo vietą apsiribota tik X ir Y koordinačių nurodymu, neįrašant konkretaus adreso. 2021 m. balandžio 27 d. protokole administracinio nusižengimo padarymo vietos apibrėžimas nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokolo skiriasi tik tuo, kad čia nurodytas internetinio tinklalapio adresas, kur reikėtų įrašyti X ir Y koordinates, kad sužinoti konkretų adresą.

Teismo vertinimu, 2021 m. balandžio 27 d. protokole, kaip ir ankstesniame protokole, administracinio nusižengimo vieta nėra įvardinta aiškiai ir suprantamai. Visų pirma, kyla klausimas, kodėl administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas pats neatliko paieškos savo nurodytame internetiniame tinklalapyje ir neįrašė tikslaus adreso, o vietoj to, apsiribojo X ir Y koordinačių nurodymu, nors būtent dėl to buvo panaikintas pirminis nutarimas. Institucija savo patikslintame atsiliepime šią situaciją įvardina kaip sistemos klaidą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad gavusi pareiškėjo skundą ir turėdama galimybę pasinaikinti savo priimtą nutarimą ANK 625 straipsnyje numatyta tvarka, Institucija šia teise nepasinaudojo. Visų antra, teismo posėdžio metu suvedus 2021 m. balandžio 27 d. protokole nurodytas X ir Y koordinates į internetinį tinklalapį http:/maps.lt/map/ matyti pažymėta toliau nuo kelio medžiais ir/ar krūmais apaugusi teritorija, esanti netoli Juozapavičiaus pr. Tuo tarpu iš į bylą pateikto pažeidimo duomenų protokolo, tiek iš automobilio fotonuotraukos (duomenys, įrašyti prie bylos viršelio prisegtame voke esančiame kompaktiniame diske) aiškiai matyti, kad pažeidimas fiksuotas keturių juostų gatvėje, šalia kurios yra statiniai ir reklaminės iškabos. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutarime nurodytu laiku nei Juozapavičiaus pr., nei toje Kauno miesto dalyje automobiliu apskritai nevažiavo. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad vien tik X ir Y ašių nurodymas net ir pateikiant konkretų internetinio tinklalapio adresą šiuo konkrečiu atveju protokole nėra pakankamas – toks protokolas nelaikytinas aiškiu ir suprantamu bei leidžiančiu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikštų kaltinimų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik protokole, bet ir visoje administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20121573834 nėra nurodytas administracinio nusižengimo padarymo vietos adresas – skundžiamame nutarime administracinio nusižengimo vieta apskritai apibrėžiama kaip „Kauno m. sav.“, be to, jis taip ir nebuvo įvardintas nei viename iš Institucijos į bylą pateiktų atsiliepimų. Tiek surašant 2021 m. balandžio 27 d. protokolą, tiek jo pagrindu priimant skundžiamą nutarimą, Institucija pažeidė įstatyminę pareigą privalomai nurodyti pažeidimo padarymo vietą taip, kad ji būtų aiški ir suprantama bet kuriam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Taigi, kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai – nebuvo nustatyta tiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta. Esant tokiai situacijai, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje būtina atlikti papildomą tyrimą, tikslu nustatyti vietą, kurioje mobiliuoju greičio matuokliu 2020 m. rugpjūčio 22 d. 14.33 val. užfiksuotas greičio viršijimas automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atliekant tyrimą neturėtų būti apsiribota X ir Y koordinačių suvedimu į internetinį tinklalapį http:/maps.lt/map/ – būtina surinkti duomenis, kurie patvirtintų, kad koordinačių sistemoje nurodyta vieta atitinka tą, kuri matoma byloje esančiame pažeidimo duomenų protokole, automobilio fotonuotraukoje. Taip pat turėtų būti įvertintas ir pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktas paaiškinimas, kad tą dieną jis su šeima važiavo pasivažinėti dviračiais dviračių taku iki (duomenys neskelbtini). Be to, pasididinus byloje esančią skaitmeninę nuotrauką galima įžiūrėti ir reklaminiuose stenduose užrašytus įmonių pavadinimus bei pagal tai spręsti apie tikslią galimo administracinio nusižengimo padarymo vietą. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę, padarius šį nusižengimą, įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas.

Neturint duomenų apie tikslią galimo administracinio nusižengimo padarymo vietą, nėra galimybės įvertinti kitų pareiškėjo skundo motyvų pagrįstumo – nėra galimybės išsiaiškinti, ar šiuo konkrečiu atveju priešais mobilųjį greičio matuoklį buvo pastatytas informacinis kelio ženklas Nr. 636, taip pat nėra galimybės pateikti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos užklausą apie informacinių kelio ženklų Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ atitinkamame kelio kilometre buvimą ir tikslią įrengimo datą, nėra galimybės nustatyti, koks leistinas greitis galiojo kelio ruože, kuriame galimai viršytas greitis. Visi paminėti duomenys taip pat turėtų būti surinkti atliekant papildomą aplinkybių tyrimą – jie turėtų būti renkami jau po to, kai bus nustatyta konkreti administracinio nusižengimo padarymo vieta.

Nustačius, kad byloje nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas aplinkybių tyrimas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl skundas tenkintinas iš dalies – skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo D. V. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Neringos Grigonienės 2021 m. birželio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8440-2021, ROIK: 20121573834, panaikinti ir grąžinti bylą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.