Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neturima duomenų apie registruotumą Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL (2 500 Eur) bauda ir baudžiamojo poveikio priemonėmis: uždraudimu naudotis specialia teise- vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir turto (transporto priemonės) konfiskavimu (2021 m. rugpjūčio 26 d. duomenimis bauda neišieškota);

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 20 parų areštu, BK 75 straipsnio 1, 5 dalių pagrindu arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje bei įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, turto (transporto priemonės) konfiskavimas; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 20 parų arešto bausmės (bausmę atlikęs);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus – dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei bendrauti su nukentėjusiąja O. T.;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – draudimui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 15 d., jis 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 23.48 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,21 promilės alkoholio koncentracija.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., 23.57 val. V. Š. nustatytas 2,27 promilių neblaivumas (pirmojo tikrinimo metu) ir 00.16 val. – 2,21 promilių neblaivumas (antrojo tikrinimo metu).

VĮ. „Regitra“ duomenimis, nustatyta, kad automobilio „Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2024 m. birželio 12 d. V. Š..

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu V. Š. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metus.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus specialistės S. L. rašte nurodyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2022 m. liepos 12 d. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 10 d. baudžiamąjį įsakymą, pagal kurį V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metus. Informuoja, kad V. Š. su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei sąlygomis buvo supažindintas plane 2022 m. liepos 18 d.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. Š. 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 23.48 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį Mercedes Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,21 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojos G. B. paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, kiti byloje surinkti įrodymai. Šiais savo veiksmais V. Š. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis V. Š. nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį (alų ir degtinę), vėliau vakare apie 21 val. su taksi atvykęs pas draugę vartojo alų, po ko nutarė perstatyti kieme netvarkingai priparkuotą automobilį. Nurodė, kad draugė jam sakė nevairuoti, nes yra neblaivus, tačiau jis jos nepaklausė. Taigi kaltinamasis V. Š. praktiškai iš karto po alkoholio suvartojimo vairavo automobilį, todėl konstatuotina, kad jis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, jog KET draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Juolab kad kaltinamasis V. Š. jau yra ne kartą teistas už analogišką KET pažeidimą. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog V. Š. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-72-976/2022). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. Š., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 15 d., ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 23.48 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo iškvėptame ore nustatyta 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Mercedes Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia piktybiškai nevykdė šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis V. Š. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis, nesunkus baigtas nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, vairuotojui nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. Š. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. Š. brandaus, darbingo amžiaus, VSDFV duomenimis šiuo metu yra nedirbantis, neturima duomenų apie registruotumą Užimtumo tarnyboje, nevedęs. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. Š. yra ne kartą baustas administracine tvarka – pagrinde už KET pažeidimus, tarp jų – ir už automobilio vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, greičio viršijimą, transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Taip pat, kaip jau minėta, praeityje jis yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau nagrinėjamo įvykio aplinkybės sudaro pagrindo manyti, jog kaltinamasis nesaikingai vartoja alkoholį ir turi problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos bausmės – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą – 45 parų arešto, ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje padarymą – 20 parų arešto – yra teisingos ir proporcingos, todėl mažinti ar didinti jų nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus, V. Š. skirtina subendrinta 45 parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. Š. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė 30 parų arešto bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. Š. yra sistemingas KET taisyklių pažeidėjas – kaip matyti, ne kartą yra baustas už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės, už greičio viršijimą, transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, ir yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, dėl to teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl baudžiamojo poveikių priemonių skyrimo

V. Š., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ką patvirtina nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Jis vairavo automobilį 2024 m. rugpjūčio 10 d., 23.48 val., vakare, gyvenamojo namo kieme, kur bet kuriuo paros metu gali vykti eismo dalyvių (tiek pėsčiųjų, tiek automobilių ar kitų transporto priemonių) eismas. Taigi V. Š. tokias savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET.

Pabrėžtina, kad kaltinamasis V. Š. ne pirmą kartą yra traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu (tiek administracine tvarka, tiek ir baudžiamąja tvarka), be to, nuolat daro pažeidimus, kuriais šiurkščiai pažeidinėjamomis Kelių eismo taisyklė (kaip minėta – ne kartą vairavo transporto priemonės neturint tam teisės, viršijo greitį, vairavo būdamas neblaivus ir pan.), tačiau tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir pakartotinai padarė analogišką nusikalstamą veiką. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), prokuroro pasiūlytam terminui – 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 16 d. (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis).

Be to, kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Mercedes Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam V. Š. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos V. Š. priklausantis automobilis „Mercedes Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1 930 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. Š. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamajam V. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. Š. priklausančiam automobiliui „Mercedes Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. iki 2025 m. vasario 16 d. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Kaltinamasis V. Š. laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, ir paskirti V. Š. subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti V. Š. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. Š. atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Mercedes Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

V. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mercedes Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto aktų registrą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. Š. atėmimą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po šios teismo nutarties įsiteisėjimo jis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (adresu Kaunas, A. Technikos g. 34; telefonas 8 663 60132) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, iki antrame punkte nustatyto termino privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po šios teismo nutarties įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus bausmės atlikimo vietos administracijai apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.