Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. G. nuteistas 2017 m. lapkričio 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi 2017 m. lapkričio 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. liepos 20 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 12 d.

2. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija sprendė, kad nuteistojo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, galiojančių nuobaudų turėjimas, savo elgesio pasekmių nesuvokimas, maža motyvacija nenusikalsti neteikia pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

7. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Tačiau iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų nuteistasis R. G. neatitinka.

8. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam R. G. nustatyta 75 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal OASys metodiką priskiriama vidutinės rizikos grupei. Tačiau vien tik nuteistojo priklausymas ne žemai, o vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei savaime negali lemti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo. Būtina vertinti nuteistojo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, jo daromą pažangą šią riziką mažinant, nusikalstamo elgesio rizikos balo dinamiką, kriminogeninius veiksnius, kitus nuteistojo asmenybę apibūdinančius bei elgesio pokyčius atskleidžiančius duomenis.

9. Vertinant visą teismui pateiktą medžiagą matyti, kad išimtinai teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu R. G. nepasižymėjo. Pažymoje apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus nurodyta, kad nuteistasis drausmine tvarka baustas tris kartus ir Komisijos nutarimo priėmimo metu (2020 m. vasario 21 d.) visos nuobaudos buvo galiojančios. Ši aplinkybė vertinant nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme yra itin svarbi, kadangi nuteistajam pirmą kartą netenkinus prašymo taikyti lygtinį paleidimas su intensyvia priežiūra buvo nustatyta rekomendacija pasinaikinti galiojančias nuobaudas. Nepaisant to nuteistasis vykdyti šią rekomendaciją nesistengė, o tai leidžia pagrįstai abejoti jo pozityvių mąstymo, elgesio pokyčių pakankamu. Be to, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susiję su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Šiuo atveju R. G. nenuoseklus elgesys (2017 metais skatintas vieną kartą, tris kartus baustas 2018 ir 2019 metais, skatintas 2020 metais), kurio teigiama korekcija šiuo atveju vis tik nėra akivaizdi (nuteistasis turi galiojančias drausmines nuobaudas), šiuo metu sudaro pagrindą abejoti probacijos taikymo galimybe nuteistajam pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. 2020 m. vasario 25 d. gautas paskatinimas už gerą elgesį ir stropų mokymąsi panaikinant 2018 m. liepos 19 d. nuobaudą prieš terminą aukščiau padarytos išvados nepaneigia, kadangi paskatinimas buvo skirtas jau po Komisijos nutarimo priėmimo, o sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami tie duomenys, kurie yra aktualūs nutarimo priėmimo metu. Be to, net ir panaikinus vieną nuobaudą, dvi drausminės nuobaudos vis dar yra galiojančios.

10. Vertinant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad R. G. anksčiau yra teistas 10 kartų už tyčinių nusikaltimų padarymą, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidė. Ne kartą nuteistasis yra atlikęs ir laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis, vyrauja nusikaltimai turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nors ankstesnė kriminalinė nuteistojo patirtis ir negali būti laikoma absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ankstesni teistumai atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Tuo labiau, kad viso bausmės atlikimo metu nuteistasis, kaip minėta, vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikė, nesistengė elgtis tinkamai. Šiuo atveju teismui pateikti duomenys apie ankstesnius teistumus, taikytas bausmes ir jų neveiksmingumą, neefektyvų bausmės vykdymo atidėjimo institutą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tuo pačiu leidžia spręsti apie jo gebėjimų vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas neturėjimą bei nenorą pasitaisyti. Šiuos duomenis apylinkės teismas įvertino tinkamai, juos vertino ne atsietai, o kitų BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių kontekste ir juos vertindamas nei BPK, nei BVK nepažeidė.

11. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo elektriko specialybę, buvo paskatintas) nepakanka daryti išvadai, kad R. G. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šios išvados nepaneigia ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nuo 79 balų iki 75 balų. Šis pokytis, įvertinus kitų aplinkybių visumą, nelaikytinas pagrindu pripažinti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tokį manymą visų prima lemia nuteistojo pozityvių elgesio pokyčių nebuvimas taip pat su nuteistojo mąstymu, nuostatomis susiję aspektai – savo neteisėto elgesio pasekmes vertina neigiamų pasekmių sau pačiam aspektu, negeba spręsti nusikalstamą elgesį sąlygojančių probleminių sričių, nusikalstamą elgesį menkina, turi neigiamą nuostatą į priežiūrą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai reikšmingos įtakos pozityviems nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio į savo kriminalinį elgesį pokyčiams neturėjo, todėl manyti, kad paleistas lygtinai nuteistasis gebės tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikalsti, pagrindo nėra. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, o jokios kitos aplinkybės, rodančios neabejotinus teigiamus nuteistojo požiūrio į savo nusikalstamą elgesį pokyčius, jo pasiryžimą keisti gyvenimo būdą, patvirtinančios, kad nuteistasis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, supranta savo elgesio žalingumą ir tokiu elgesiu sukeltas pasekmes, pateiktoje byloje nėra.

12. Nuteistojo teiginiai dėl siekio rūpintis savo vaikais, prisidėti prie jų išlaikymo, vertintini kaip deklaratyvūs. Tokį vertinimą visų prima sąlygoja paties nuteistojo nurodoma aplinkybė dėl alimentų įsiskolinimo, kelianti abejones nuteistojo siekio išlaikyti savo vaikus nuoširdumu. Taip pat tai, kad nuteistasis, nors ir žinodamas, kad turi pareigą išlaikyti savo vaikus, taip pat kitus įsiskolinimus (patvarkymai dėl skolos išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus yra 23772,05 eurų sumai), pataisos įstaigoje nedirba, mažinti turimą įsiskolinimą nesistengia. Šios aplinkybės, taip pat stabilios darbinės patirties neturėjimas, sistemingas nusikaltimų, susijusių sus siekiu neteistu būdu gauti materialinės naudos, darymas kelia pagrįstas abejones nuteistojo siekio keisti savo gyvenimo būdą realumu.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo tinkamai, laikydamasis įstatymo reikalavimų, atsakė į visus esminius skundo argumentus, pateikė motyvuotas išvadas, kodėl mano, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.