Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas 2024-04-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-ir BK ) 182 str. 1 d. 1 metai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros įpareigojant dirbti, būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nebendrauti su L .Ignatavičiumi, S. S., bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis P. A. tyčia nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2024-01-30, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą T. B. atžvilgiu - tyčia vieną kartą ranka sudavė T. B. į galvos sritį-, taip padarydamas nukentėjusiajam T. B. apatinio žandikaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. 111/2024(09) nurodyta, kad T. B. klinikiniais duomenimis konstatuota apatinio žandikaulio lūžis, kuris galėjo būti padarytas 2024-01-30 galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. T. B. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l.85).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Policijos registruojamų įvykių registre nuo 2022-01-01 iki 2024-07-16, nerasta registruotų įvykių, konfliktų tarp T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. A., gim. (duomenys neskelbtini), bei pastarojo asmens giminystės ryšiuose nurodytų asmenų. Minėtame registre rasta informacija, jog 2024-07-11 M(duomenys neskelbtini) namo laiptinėje girtauja asmenys (pranešėja moteris), atvykus policijai rastas P. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,85 prom. neblaivumas, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 484 str. 2 d. (1 t., b.l.140)

Motyvuojamoji dalis

Liudytojai K. K. , E. P., yra kaltinamojo draugai, todėl jie suinteresuoti duoti jam palankius parodymus. Pažymėtina, kad šie liudytojai parodydami, kad P. A. nukentėjusiojo nemušė, visi duoda skirtingus parodymus apie tos dienos įvykius, netgi apie tai, kaip susitiko, keli susitiko, kiek alkoholio išgėrė, kaip ir kada kiekvienas išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, kur vartojo alkoholį. Iš liudytojo L. M. parodymų matyti, kad kaltinamasis P. A. jam sakė, kad susimušė su T. B. ir pastarasis kreipėsi į teismą, P. A. bandė daryti jam poveikį, kad duotų melagingus parodymus ir nurodytų, kad pirmasis smurtauti pradėjo T. B.. Taip pat liudytojas L. M., priešingai nei P. A. ir E. P., parodė, kad vartojant alkoholį minėtoje vietoje T. B. nebuvo sutikę, kad jis pirmasis išėjo namo. Taigi, tokie prieštaringi liudytojų parodymai negali būti, vertinami kaip objektyvūs ir patikimi sprendžiant dėl kaltinamojo P. A. kaltės. Priešingai, nukentėjusiojo T. B. parodymai nuo pat policijos atvykimo į įvykio vietą nuoseklūs. Nors prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pateikęs tik 2024-02-21, tačiau tą pačią įvykio dieną iš karto po smurtavimo jis kreipėsi pagalbos, ką patvirtina Skambučio iš Bendrojo pagalbos centro duomenys, policijos registruojamų įvykių suvestinė. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodęs, kad atidarius duris būtent P. A. sudavė jam vieną kartą ranka stiprų smūgį į kairę veido pusę, toks jo paaiškinimas užfiksuotas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų naudotų vaizdo įrašymo priemonių įrašuose. Teisiamojo posėdžio metu, netgi praėjus nemažam laikui po įvykio, išdėstė detaliai ir nuosekliai visas įvykio aplinkybes. Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Apie įvykį policijai jis pranešė iš karto, tą patvirtina policijos duomenys apie registruotus įvykius, tik iš karto atsisakė rašyti pareiškimą. Policijos pareigūnai nurodo, kad jis bijojo rašyti pareiškimą. Toks motyvas pateisinamas, kadangi buvo patyręs smurtą, pažinojo šiuos jaunuolius, o ir prieš teismo posėdį, po teismo šaukimo gavimo, kaltinamasis pagal nukentėjusiojo parodymus, vėl jam grasino susidorojimu už tai, kad parašė pareiškimą. Kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent tą dieną, patvirtina policijos pareigūnų naudotų vaizdo įrašymo priemonių įrašai, liudytojo A. B. parodymai, jog nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, jis išspjovė iškritusį dantį, skundėsi skausmu. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam konstatuotas apatinio žandikaulio lūžis, kuris galėjo būti padarytas 2024-01-30 galimai užduotyje nurodytomis, t. y. nukentėjusiojo T. B. nurodomomis, aplinkybėmis, T. B. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis nurodo, kad nukentėjusysis tokius sužalojimus galėjo pasidaryti kur nors kitur iki kreipimosi į gydytojus, tačiau pareigūnų įvykio vietoje tą pačią dieną, iš karto po įvykio, darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad T. B. sėdi ant lovos ir popieriumi nuolatos valosi lūpas, sako, kad dantis kliba, tuoj iškris, taigi buvo sužalotas. Pats nukentėjusysis pripažįsta, kad įvykio metu ir atvykus policijos pareigūnams buvo neblaivus, todėl iš karto į medikus nesikreipė, galvojo kad praeis. Neabejotinai suprantama, kad alkoholis mažina skausmo pojūčius ir galimybę adekvačiai suvokti sveikatos pakenkimo lygį, todėl ši aplinkybė turėjo įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui dėl medicininės pagalbos būtinumo, tačiau nepaneigia, kad toks sužalojimas nurodytu laiku ir vietoje nebuvo padarytas. Apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad pareigūnų naudotų vaizdo įrašymo priemonių įrašuose matyti, jog trečio aukšto laiptinėje, netoli nukentėjusiojo buto durų, ant grindų matosi gulintys tušti plastmasiniai buteliai su raudonos spalvos etiketėmis, cigarečių nuorūkos, stovintis fotelis ir prie durų parversta skalbyklė, kas visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymus, jog jaunuoliai alkoholį vartojo šioje vietoje, skalbykle buvo užstatę jo buto duris. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad iki šio įvykio tarp jų jokių konfliktų nebuvo, kaltinamasis apkalbėti kaltinamąjį neturi jokio pagrindo.

Teismas aptartų įrodymų ir motyvų dėl jų įrodomosios reikšmės pagrindu sprendžia, kad kaltinamojo P. A. kaltė tyčia ranka sudavus smūgį nukentėjusiajam į veidą ir padarius teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotą sužalojimą įrodyta visiškai. Neabejotinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo tyčinio veiksmo -smūgių sudavimo-ir pasekmių-nukentėjusiojo kūno sužalojimo, konstatuoto teismo medicinos specialisto išvadoje, yra tiesioginis priežastinis ryšis.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šiuo atveju kaltinamasis P. A. sudavė ranka stiprų smūgį nukentėjusiajam š veido sritį, tai neabejotinai įrodo, kad jis nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė galimas pavojingas pasekmes, tai yra numatė, jog padarys kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių nedetalizavo, jiems buvo abejingas. Neabejotina, kad kaltinamasis veikė tyčia, iš asmeninių paskatų, kilus tarpusavio konfliktui. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1658,82 Eur dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiajam T. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. 1. 88-90). Pareikštą ieškinį motyvuoja tuo, kad T. B. dėl sužalojimų buvo gydomas stacionare, suteiktos konsultacijos ir atliktos medicininės intervencijos. Už šias paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta 1658,82 eur. P. A. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo. Jo veiksmais buvo padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei- PSDF biudžetui. Žalą padarytą asmeniui dėl sveikatos sužalojimo turi atlyginti už tai atsakingas asmuo, o atlyginęs kito asmens žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.246 str, 6.248 str., 6.249 str., 6.247 str., 6.280 str., 6.283 str. 1d. ).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-125-697/2018, 2K-159-696/2018). Paminėtina, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo procesas turi du etapus. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Priežastinis ryšys konstatuojamas tokiais atvejais, kai kaltininko veika, jos padarymo aplinkybės tiesiogiai, dėsningai, objektyviai nulemia kaltininkui inkriminuojamus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-746/2016, 2K-224-942/2018). Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio dydį patvirtina pateikti duomenys apie suteiktas paslaugas ir jų apmokėjimo dydį. Iš bylos duomenų, nukentėjusiojo parodymų matyti, kad į LSMU ligoninę Kauno klinikos T. B. buvo pristatytas dėl sveikatos sutrikimo po kaltinamojo P. A. pavartoto fizinio smurto. Nukentėjusysis buvo gydomas LSMU ligoninėje Kauno klinikos, jam suteiktos konsultacijos, atlikti tyrimai ir operacijos. Teismas jau aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamojo kaltės sprendė, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis P. A. tyčia sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į veido sritį, dėl šių veiksmų nukentėjusiajam atsirado teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai, dėl šių sužalojimų jam buvo suteiktos ieškinyje nurodytos gydymo paslaugos. Taigi šiuo atveju, dėl gydymo išlaidų atlyginimo, turi būti taikoma taisyklė, jog nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Esant šioms aplinkybėms Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo P. A. (CK 6.246 str., 6.248 str., 6.249 str., 6.247 str., 6.280 str., 6.283 str. 1d. ).

T. B. pareiškęs 2000 eurų civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 96). Ieškinyje nurodo, jog buvo sužalotas P. A., dėl jo suduoto smūgio lūžo žandikaulis, iškrito du apatinio žandikaulio dantys, gydėsi penkias savaites ligoninėje. Be to, patyrė emocinį sukrėtimą, išsigando. P. A. jo neatsiprašė, žalos neatlygino.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo ieškinį tenkinti ( CK. 6.250 str.2 d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. ( CK 6.250 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais kaltinamojo P. A. veiksmais sužalojant jo sveikatą. Atsižvelgiant įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis patyrė pažeminimą, kai smurtas buvo pavartotas prieš jį žymiai jaunesnio asmens dėl išsakytų pastabų dėl netrinkamo jo elgesio ir matant kitam kartu su kaltinamuoju buvusiam asmeniui, o taip pat didelį fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dėl fizinio smurto ir ypatingai dėl pasekmių-buvo sulaužytas žandikaulis, buvo gydomas ligoninėje, atliktos trys operacijos, pusę metų žandikaulis buvo įtvare, negalėjo valgyti įprastą maistą, sužalojimai veido srityje buvo matomi pašaliniams asmenims ir tai kėlė nepatogumus. Kaltinamasis nukentėjusiojo net neatsiprašė, netgi, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, prieš teismo posėdį išreiškė jam grasinimus dėl parašyto pareiškimo, dėl ko nukentėjusysis kreipėsi į policiją. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiškiai adekvati padarytai žalai. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, pajamų negauna, tačiau jis yra darbingas, jauno amžiaus ir turi visas galimybes gerinti savo turtinę padėtį. Įvertinus visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai Nukentėjusiajam T. B. priteistina 2000 eurų iš kaltinamojo P. A. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., civilinio kodekso 6.249 str., 6.263 str. 2d.).

Kaltinamojo P. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, įstatymų leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis nusikaltimą padarė neteistas, tačiau po to nuteistas už kitokio pobūdžio, t. y. nusikaltimo nuosavybei, padarymą. Baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Nedirba. Nukentėjusiojo neatsiprašė. Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės apribojimo bausmę, duomenų, kad pažeidinėtų šios bausmės sąlygas, nėra. Įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis- laisvės apribojimas, atitinkanti vidurkį, su intensyvia priežiūra, paskiriant pareigas, galinčias paveikti, kad nesikartotų smurtinis elgesys – dalyvauti elgesio pataisos programoje -ir padėti suvokti, kad už neteisėtą elgesį kaltas asmuo negali likti nenubaustas- įpareigojimą atlikti neatlygintinus darbus.

Kadangi kaltinamasis kaltu neprisipažino, byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, BK 64¹ str. netaikytina ir bausmė vienu trečdaliu nemažintina.

Nusikalstama veika padaryta prieš priimant 2024-04-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, veikos pagal pobūdį ir pavojingumą labai nesiskiria, todėl bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4, d. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

P. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val. , įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu prie šios bausmės pridėti dalį 2024-04-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės (4 mėnesius) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nebendrauti su L .Ignatavičiumi, S. S..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalių pagrindu į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos pagal 2024-04-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinio ieškovo T. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo P. A. civiliniam ieškovui T. B. 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti kaltinamojo P. A. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, 1658.82 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 82 centus) turtinei žalai dėl nukentėjusiojo T. B. gydymo išlaidų atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -CD su vaizdo įrašais, esančius byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.