- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- 2-1545/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-300257-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- Maršalo
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Swedbank“
- Kategorijos
- 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (kreditoriaus) Maršalo salų respublikoje (Madžūre) registruoto juridinio asmens Paragon International S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas užtikrinti bylinėjimosi išlaidas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3396-302/2013 pagal ieškovo Maršalo salų respublikoje (Madžūre) registruoto juridinio asmens Paragon International S. A. netiesioginį ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Domus Rex“.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi UAB „Domux Rex” iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Būrai”; 2010 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, tarp jų ir ieškovo 848 806,05 Lt reikalavimą, kurį 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi padidino iki 1 259 071,64 Lt, bei 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi BUAB „Domux Rex“ pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojam dėl bankroto.
Šalies argumentai
BUAB „Domus Rex“ kreditorius Paragon International S. A., BUAB „Domus Rex“ vardu teismui pateikė netiesioginį ieškinį, kuriuo prašė su atsakovu sudarytus sandorius pripažinti negaliojančiais, nes šie pažeidžia kreditorių teises, taikyti restituciją ir įpareigoti Lietuvos Respublikos hipotekos registro tvarkytoją Centrinę hipotekos įstaigą panaikinti netiesioginiame ieškinyje nurodytus turto įkeitimus (hipoteką).
Atsiliepimas
Atsakovas su atsiliepimu pateikė prašymus taikyti atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimą - įpareigoti ieškovą per 10 dienų į teismo sąskaitą sumokėti 30 000 Lt galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų užtikrinimą; taip pat prašė ieškovui skirti 20 000 Lt baudą, 50 procentų jos skiriant ieškovui. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo grindė tuo, kad ieškovas yra ribotos atsakomybės užsienio šalyje registruotas juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje neturi jokio turto, todėl yra pagrįsta tikimybė, kad atsakovas, taip pat ir valstybė negalėtų gauti savo reikalavimo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovo turto.
Prašymą dėl baudos skyrimo grindė nepagrįsto ieškinio pareiškimu, siekiant sustabdyti įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1213-258/2012 vykdymą. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį ieškovui skirtina 20 000 Lt bauda.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovo „Swedbank“, AB prašymą dėl atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo tenkino iš dalies - įpareigojo ieškovą įmokėti į teismo sąskaitą 20 000 Lt užstatą, pripažinęs, kad yra visos sąlygos, numatytos CPK 794 straipsnio 2 dalyje šiam institutui taikyti. Tačiau sprendė, kad 20 000 Lt užstatas būtų pakankamas atsakovui palankaus procesinio rezultato atveju. Be to, bylos nagrinėjimu metu paaiškėjus, kad nustatytas užstatas per mažas, teismas turi teisę atsakovo prašymu jį padidinti (CPK 794 str. 3 d.). Tuo tarpu, pripažinęs, kad pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi galimybės nustatyti, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, atmetė atsakovo reikalavimą dėl ieškovui baudos paskyrimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. CPK 794 straipsnio 1 dalyje numatytą užstatą turi sumokėti tik ieškovas. Nagrinėjamu atveju, kreditorius, reikšdamas netiesioginį ieškinį yra tik skolininko atstovas ir kreditoriui negali būti taikoma CPK 794 straipsnio 1 dalis.
2. Kreditorius Lietuvos Respublikoje turi turto - turtines teises – skolininko BUAB „Domus Rex“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo 1 259 071,64 Lt kreditorinis reikalavimas, todėl negalima laikyti, kad ieškovas Lietuvos Respublikoje neturi turto. Be to, ieškovo skolininko bankroto byloje patvirtintas 1 259 071,64 Lt kreditorinis reikalavimas sudaro 19 procentų visų trečiosios eilės kreditorių reikalavimų sumos, ir pardavus skolininko 146 300 Lt vertės neįkeistą turtą, ieškovui tektų 27 797 Lt suma. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-934/2008, skolininkui BUAB „Domus Rex“ iš V. P. yra priteista 195 845 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų procesinės palūkanos bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-20/2009, skolininkui iš A. B. yra priteista 253 013 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų procesinės palūkanos. Ieškovui, kaip trečiosios eilės kreditoriui, tektų 19 procentų skolininko parduoto ir išieškoto turto vertės, kuri sudarytų 85 283 Lt, ir šios sumos pakaktų atlyginti teismo laikytomis pakankamomis 20 000 Lt atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nepagrįstai nustatė 20 000 Lt galimų bylinėjimosi išlaidų dydį, nes ieškinys neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, atsakovui nereikėjo versti jokių dokumentų į kitą kalbą, kadangi kreditorius turi atstovus Lietuvoje, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad byla bus vedama per advokatą, o byloje ginčas yra kilęs dėl UAB „Domus Rex“ ir atsakovo sudarytų sandorių, todėl atsakovui jų turinys žinomas, atitinkamai atsakovui nereikės laiko susipažinti su ginčijamais sandoriais. Tokiu būdu atsakovas nepatirs jokių bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo BUAB „Domus Rex“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti apelianto motyvais.
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis nėra ieškovas šioje byloje, nes pats pasirinko ieškovo procesinę padėtį šioje byloje, o skolininkas BUAB „Domus Rex“ šioje byloje turi atstovą - administratorių.
2. Apeliantas neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio, nes skolininkas neturi galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės atsakovui, atsakovas niekada nebuvo BUAB „Domus Rex“ skolininkas. Priešingai, atsakovas yra kreditorius skolininko bankroto byloje. Tokia pozicija yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007. Pažymi, kad apeliantas, kaip skolininko kreditorius, turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 str. 1 d.).
3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Lietuvos Respublikoje turi turto. Ieškovas kitoje valstybėje turi turėti realaus turto. Apelianto reikalavimo teisės skolininko bankroto byloje nėra užtikrintos jokiomis prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Jo reikalavimai tenkintini trečiąja eile. BUAB „Domus Rex“ Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pareiškęs 66 816,44 Lt ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo iš apelianto (civilinė byla Nr. 2-13324- 811/2013). Apelianto nurodomi paskaičiavimai apie gautinas iš skolininko sumas yra nepagrįsti, kadangi skolininko turtas nerealizuotas, o jį realizavus pirmiausiai būtų padengiamos administravimo išlaidos. Įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties pagrindu, skolininkas BUAB „Domus Rex” privalo „Swedbank”, AB pervesti 643 677,94 Lt. Atsakovas iš V. P. taip pat yra prisiteisęs beveik 900 000 Lt ir per visą išieškojimo laikotarpį, nuo 2011 m., bankui pavyko išieškoti tik 18,36 Lt. O tai reiškia, kad iš esmės nėra jokių realių galimybių atgauti skolas iš visų BUAB „Domus Rex“ skolininkų, todėl apelianto pateikiami skaičiavimai yra grįsti neįgyvendinamom prielaidom ir laikytini deklaratyviais.
4. Teismas teisingai nustatė užstato dydį. Apeliantas pripažįsta, kad yra ribotos atsakomybės užsienio šalyje (lengvatinėje mokesčių zonoje) registruotas juridinis asmuo, kuris Lietuvoje neturi ne tik nekilnojamojo bei kitokio turto. Apeliantas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį. Apeliantas, kaip BUAB „Domus Rex” kreditorius, turėtų teisę savarankiškai reikšti actio Pauliana. Ieškovas reiškia savarankišką ieškinį kuris turėtų būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Apeliantas ieškinyje kelia teisės klausimus, susijusius su actio Pauliana taikymu, kas lemia būtinybę tirti didelės apimties dokumentus. Todėl atsakovas ir valstybė gali patirti dideles bylinėjimosi išlaidas, kurios, ieškinio atmetimo atveju, turės būti priteistos iš apelianto, o faktiškas priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas gali būti labai sudėtingas arba neįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę parinkti užstato dydį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal ieškovo atskirojo skundo suformuluotus pagrindus, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacijos dalyką sudaro netiesioginį ieškinį pareiškusio kreditoriaus procesinė padėtis byloje, įrodymų vertinimas dėl ieškovo, užsienio šalies juridinio asmens turtinės padėties Lietuvos Respublikoje ir užstato dydžio pagrįstumas, įpareigojus užsienio juridinį asmenį užtikrinti atsakovo galimas bylinėjimosi išlaidas byloje. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CK 6.68 straipsnyje įtvirtintas kreditoriaus interesų gynimo būdas – netiesioginis ieškinys. Netiesioginį ieškinį turi teisę pareikšti kreditorius skolininko vardu trečiajam asmeniui (skolininko skolininkui). Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama įstatyme nustatytam subjektui–kreditoriui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2007 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2007).
CPK nereglamentuoja kreditoriaus ir skolininko procesinės padėties civilinėje byloje, iškeltoje pagal netiesioginį ieškinį, todėl šiam tikslui pasiekti kreditorius gali pasirinkti bet kurią teisminį ginčą inicijuojančio asmens procesinę padėtį (ieškovu, skolininką įtraukiant į procesą trečiuoju asmeniu, skolininko, kaip ieškovo, atstovu ar bendraieškiu) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-333/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29, Teismų praktika 29).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad bankrutuojančios įmonės kreditorius turi teisę kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu CK 6.68 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškiant ieškinį skolininko (bankrutavusios įmonės) vardu, jei pati bankrutavusi įmonė (jos administratorius) neįgyvendina tokios teisės, tačiau tokiu atveju, Paragon International S. A. negali būti laikytina bankrutavusios įmonės atstovu, nes tokios įmonės teises ir pareigas įgyvendina teismo paskirtas bankroto administratorius. Nagrinėjamu atveju, Paragon International S. A., įgyvendindamas savo procesines teises, pasirinko ieškovo procesinę padėtį byloje, todėl ieškovui Paragon International S. A. tenka CPK 794 straipsnyje numatytos pasekmės - užtikrinti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismui, priėmus Paragon International S. A. nepalankų procesinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidas atsakovui turėtų atlyginti procesą inicijavusi šalis, nors civilinėje byloje, iškeltoje pagal netiesioginį ieškinį, nors kreditorius nėra ginčijamo materialinio santykio dalyvis.
Dėl ieškovo turtinės padėties
CPK 794 straipsnio antrojoje dalyje numatytos dvi grupės sąlygų, kurioms esant atsakovas gali reikalauti ieškovo sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Pirma, ieškovas turi būti kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo. Antra, ieškovas Lietuvos Respublikoje neturi turėti turto, kurio pakaktų bylinėjimosi išlaidoms padengti; užstato instituto taikymo neturi drausti tarptautinė sutartis; nėra šalių susitarimo dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose; tai neturi būti neturtinio pobūdžio šeimos byla, byla pagal pareiktą priešieškinį bei byla, kurioje prašoma išduoti teismo įsakymą. Tokiu teisiniu reglamentavimu užtikrinamos atsakovo teisės. Jeigu dėl ieškovo itin artimo teisinio ryšio su kita valstybe bei turto neturėjimo teismo vietos valstybėje net bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti iš esmės apsunkintas, šalių interesų pusiausvyra pritaikius bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimą nėra pažeidžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-734/2012).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovo turtinės padėties, t. y., dėl realiai Lietuvos Respublikoje ieškovo turimo turto ir realios galimybės atlyginti galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo atsiliepimo argumentams, kad ieškovas kitoje valstybėje turi turėti realaus turto. Tuo tarpu, atsakovas Lietuvoje turi tik turtines teises - finansinį reikalavimą BUAB „Domus Rex“ bankroto byloje, kuris nėra užtikrintas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais, be to, ieškovo reikalavimai tenkintini tik trečiąja eile. Apelianto nurodomi paskaičiavimai apie gautinas iš skolininko sumas yra nepagrįsti, kadangi skolininko turtas nerealizuotas, ir kaip teisingai pažymi atsakovas, jį realizavus pirmiausiai būtų padengiamos BUAB „Domus Rex“ administravimo išlaidos (Įmonių bankroto įstatymo 36 str.). Be to, apelianto nurodomos galimybės bankrutavusiai įmonei iš skolininkų V. P. ir A. B. išsiieškoti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-934/2008 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-20/2009 priteistas skolas, kurias bankrutavusi įmonė proporcingai paskirstytų savo kreditoriams, yra abejotinos. Vadovaujantis atsakovo pateikta antstolio R. V. 2013 m. balandžio 15 d. pažyma Nr. 0179/11/00706, atsakovui iš skolininko V. P. taip pat yra priteista 842 423,47 Lt suma ir palūkanos bei 3 422,11 Lt skola, tačiau minėtas skolininkas turi ne vieną kreditorių, jo turtas areštuotas, skolininkui nepavyksta įteikti antstolių patvarkymų jo darbovietėje, kadangi įmonė, kurioje dirba skolininkas, nerandama. Vykdymo metu, iš skolininko atsakovui išieškota tik 18,36 Lt suma. Iš antrojo skolininko A. B. bankrutavusiai įmonei skola priteista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, tačiau iki šios dienos 235 013 Lt skola ir procesinės palūkanos nėra išieškotos, todėl preziumuojama, kad antruoju atveju, susiklosčiusi situacija yra panaši ir galimybės išsiieškoti skolą iš A. B. yra abejotinos, todėl sutiktina su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad apelianto pateikiami skaičiavimai dėl turimų turinių teisių grįsti prielaidomis ir laikytini deklaratyviais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo dydžio
Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sprendė, kad 20 000 Lt bylinėjimosi išlaidų užstatas yra pakankamas šioje byloje. Apeliacinio teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (pasirengimo nagrinėti bylą stadija) nėra įmanoma tiksliai apskaičiuoti būsimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydžio. Jų neįmanoma paskaičiuoti ir vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintais maksimaliais dydžiais, kadangi šiuo metu dar nėra žinoma, kiek byloje bus posėdžių, kiek ir kokių procesinių dokumentų atsakovas (jo darbuotojas ar advokatas) turės parengti, kokia bus bylos eiga (ar byla bus nagrinėjama apeliacine ir kasacine tvarka) ar atsakovas naudosis advokato paslaugomis. Kita vertus, atsakovo darbuotojui rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant atsakovą byloje, taip pat patiriamos darbuotojo laiko sąnaudos ir darbuotojui mokamo atlyginimo išlaidos, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad tik atstovaujant advokatui atsakovas gali patirti bylinėjimosi išlaidų. Būtina atsižvelgti ir į ginčijamų sandorių kiekį. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais 2006 m. sausio 9 d. Kredito sutartį Nr. 05-090830-IN su visais pakeitimais, 2006 m. rugpjūčio 30 d. Kredito sutartį Nr. 06-059961-IN su visais pakeitimais, 2006 m. sausio 10 d. hipotekos (įkeitimo) lakšto Nr. 01/1/2006/0001019 atliktą ieškovo turto hipoteką (įkeitimą), 2006 m. sausio 10 d. hipotekos (įkeitimo) lakšto Nr. 01/2/2006/0001045 atliktą ieškovo turto hipoteką (įkeitimą), 2009 m. sausio 9 d. hipotekos (įkeitimo) lakšto Nr. 01/2/2009/0000759 atliktą ieškovo turto hipoteką (įkeitimą), 2006 m. rugsėjo 18 d. hipotekos (įkeitimo) lakšto Nr. 01/1/2006/0022206 atliktą ieškovo turto hipoteką (įkeitimą), taikyti restituciją, įpareigoti atsakovą Swedbank, AB grąžinti BUAB „Domus Rex“ viską, ką yra gavęs iš BUAB „Domus Rex“ pagal ginčijamus sandorius. Įvertinus ginčijamų sandorių kiekį, akivaizdu, kad atsakovas patirs tiek laiko, tiek lėšų sąnaudų šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta 20 000 Lt užstato suma galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui laikytina protinga.
Apibendrindama išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nepaneigtas byloje priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisinis pagrįstumas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.