- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-15
- Bylos Nr.
- 2-20/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- West Energy LLC
- Atsakovas
- AB Dnb NORD banko, A. U.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 130.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo West Energy LLC atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo West Energy LLC prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tenkintas iš dalies atsakovo AB Dnb NORD banko prašymas dėl užstato iš ieškovo West Energy LLC atsakovo bylinėjimosi išlaidoms padengti sumokėjimo civilinėje byloje Nr. 2-990-662/2008 pagal ieškovo West Energy LLC ieškinį atsakovams A. U. ir AB DnB NORD bankui dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas West Energy LLC, būsimo ieškinio reikalavimų užtikrinimui pateikė prašymą iki ieškinio teismui padavimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams A. U. ir AB DnB NORD bankui vykdyti įsipareigojimus bei išieškojimo veiksmus pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1023, sudarytą tarp atsakovų A. U. ir AB DnB NORD banko. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. U. ir AB DnB NORD bankui dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. 2008 m. spalio 14 d. Ieškovas teismui pateikė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė:
1) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas uždrausti atsakovui A. U. vykdyti atsakovo AB DnB reikalavimus sugrąžinti prieš terminą atsakovo A. U. visą paimtą ir nesugrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitas pagal 2006 m. birželio 22 d. kreditavimo sutartį Nr. 06/423-441 mokėtinas sumas;
2) uždrausti atsakovui AB DnB NORD bankui pakartotinai kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl išieškojimo iš atsakovo A. U. įsipareigojimų pagal 2006-06-22 kreditavimo sutartį Nr. 06/423-441 įvykdymui užtikrinti įkeisto nekilnojamojo turto: 174,43 kv.m. bendro ploto patalpos – buto, kurio unikalus Nr.2196-0015-1014:0002, adresas Technikos g.58-2, Klaipėda.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė ieškovo prašymą atmesti ir pareikalauti iš ieškovo sumokėti 120000 Lt užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui, kurį sudarytų ieškovo sumokėtas žyminis mokestis už visas galimas instancijas (3*30000 Lt) ir kitos bylinėjimosi išlaidos (30000 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino, o atsakovo prašymą patenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad būsimo teismo sprendimo užtikrinimas yra pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas. Atsakovas AB DnB NORD bankas yra mokus, pelningai veikiantis bankas, todėl teismui priėmus sprendimą, kuriuo būtų patenkintas West Energy LLC ieškinys, teismo sprendimo įvykdymui sunkumų neiškiltų. Todėl šiuo atveju teigti, kad priėmus teismo sprendimą nebus galima jį realiai įvykdyti, nėra pagrindo. Teismas taip pat nurodė, kad CPK 794 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Kadangi ieškovas yra kitos valstybės juridinis asmuo ir atsakovas pateikė prašymą dėl užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinimui, todėl konstatuotina, kad yra visos CPK 794 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.Be to, teismas nurodė, kad iš anksto pasakyti, ar šalis (-ys) pirmos instancijos teismui priėmus sprendimą, jį apskųs apeliacine, o vėliau ir kasacine tvarka yra neįmanoma, todėl atsakovo prašomas užstato dydis, kurį sudarytų ieškovo sumokėtas žyminis mokestis už bylos nagrinėjimą visose galimose instancijose (90000 Lt) yra nepagrįstas. Bylą nagrinėjančiam teismui atmetus ieškinį, ne atsakovas, o būtent ieškovas prarastų sumokėtą žyminį mokestį (36805 Lt). Teismas atsakovo prašomą užstato dydį kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (30000 Lt) sumažino pusiau ir nustatė 15000 Lt dydžio užstatą atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir netenkinti atsakovo prašymo įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui. Apeliantas nurodo, kad:
1. Papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, nes tik jos gali užtikrinti, kad kreditoriaus A. U. finansinė būklė nepablogės iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, o tai leidžia ieškovui tikėtis, kad Kreditavimo sutartį pripažinus negaliojančia ab initio ir pritaikius restituciją, A. U. mokumas bent iš dalies bus atkurtas. Tai sudarys pagrindą ieškovo kreditorinių reikalavimų A. U. patenkinimui, o atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bus pažeistos ieškovo teisės. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas analogiškas laikinąsias apsaugos priemones taikė 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi.
2. Net ir esant visoms CPK 794 straipsnyje numatytoms sąlygoms, jog užstatas būtų taikomas, teismas taikydamas užstatą atsakovo galimiems nuostoliams atlyginti gali taikyti tik įvertinęs asmens, kuris įpareigojamas užstatą įmokėti, turtinę padėtį.
3. Teismas negalėjo įpareigoti ieškovo įmokėti užstatą, nes byla yra nagrinėjama pagal sutartinio teismingumo taisykles. Be to, AB DnB NORD pateikdamas prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą atsakovo galimiems nuostoliams atlyginti pateikimo tvarkos, nes jį galėjo pateikti ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Prašymas dėl užstato pareikštas 2008 m. rugsėjo 22 d. atsiliepime į ieškinį, o tai nebuvo pirmas atsakovo procesinis veiksmas nagrinėjamoje byloje, nes tokiu veiksmu laikytinas atsakovo atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarties.
4. Teismas neteisingai paskaičiavo užstato dydį. Nors teismas rėmėsi teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl maksimalaus užmokesčio už teisines paslaugas, tačiau jis nemotyvavo, kodėl atsakovas patirs ne mažesnes kaip 15000 Lt bylinėjimosi išlaidas. Byla nėra sudėtinga, todėl teismo nustatyta suma yra per didelė.
Atsiliepimas
Atsakovas AB DnB NORD atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad:
1. Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog teismas analogiškas papildomas laikinąsias apsaugos priemones taikė 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 30 d. minėtą nutartį panaikino.
2. Atsakovas prašymą dėl užstato realizavo tinkamai, nes tik priėmus ieškinį ir AB DnB NORD tapus atsakovu, jis galėjo pareikšti tokį prašymą.
3. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog ginčas nagrinėjamas iš sutartinių santykių. Ieškinys grindžiamas actio Pauliana institutu, kuris taikomas ginčyti skolininko veiksmus kitų asmenų atžvilgiu, t.y. kai tuose teisiniuose santykiuose skolininkas nedalyvauja.
4. Teismas tinkamai nustatė užstato dydį, nes jį sudaro ne tik atstovavimo išlaidos, bet ir žyminis mokestis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrų suvaržymų taikymu, todėl teismas, parinkdamas konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, turi įsitikinti, kad prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė atitinka reikalavimo esmę, užtikrina sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, nes teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą ir pripažinus ginčijamas sutartis negaliojančiomis bei pritaikius restituciją, teisinės pasekmės ieškovui atsirastų tiek, kiek būtina jo teisių pažeidimui pašalinti. Taigi tuo atveju, jeigu laikinoji apsaugos priemonė uždrausti bankui vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto nebūtų pritaikyta ir bankas išieškotų iš šio turto, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų, kadangi kredito sutarčių šalimi yra bankas, kurio pagrindinė veikla yra susijusi su finansinėmis operacijomis ir kuris disponuoja didelės vertės turtu. Todėl, kolegijos nuomone, nėra grėsmės, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo pritaikyta restitucija negalės būti įvykdyta.
Nepagrįstas apelianto argumentas, jog analogiškos laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, nes ši nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartimi.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas reglamentuojančias ieškovo pareigą užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas nurodo, kad atsakovas AB DnB NORD nesilaikė prašymo įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti pateikimo tvarkos.
CPK 794 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas AB DnB NORD prašymą pateikė atsiliepime į ieškinį, todėl teisėjų kolegijos nuomone, prašymas buvo pateiktas laiku.
Nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmuoju procesiniu veiksmu šioje byloje reikėtų laikyti atsakovo atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarties. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo. Nesant ieškinio atsakovas negalėjo teikti prašymo dėl užstato, nes AB DnB NORD tuo metu dar neturėjo atsakovo statuso.
Iš ieškinio matyti, kad ieškovas pateikė ieškinį actio Pauliana pagrindu. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Taigi, nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys dėl atsakovo A. U. ir AB DnB NORD banko sutarčių nuginčijimo. Atsakovas AB DnB NORD ir ieškovas nesusitarė, jog ginčai būtų nagrinėjami Lietuvos Teismuose, todėl nepagrįstas ieškovo atskirojo skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju teismas turėjo taikyti CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jo pagrindu atmesti atsakovo prašymą dėl užstato sumokėjimo.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė užstato dydį, nes nagrinėjama byla nėra sudėtinga, todėl atsakovas nepatirs tokių didelių atstovavimo išlaidų. Pagal CPK 794 straipsnį užstatas skirtas ne tik atstovavimo išlaidų atlyginimui užtikrinti, bet ir kitoms bylinėjimosi išlaidoms, tokioms kaip žyminis mokestis, pašto išlaidos ir t.t., apmokėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovą įpareigojo sumokėti 15000 Lt užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.