Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Betonitas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Betonitas“ netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų mechanika“ vardu atsakovams V. B. ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Ignika“. Trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vaiglus“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Galiojantys teisės aktai neriboja kreditoriaus teisės tam tikrais CK 6.68 straipsnyje numatytais atvejais naudotis netiesioginio ieškinio institutu ir bankroto byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog prevencinio ieškinio pareiškėju gali būti bet kuris asmuo, kuriam gresia žala, galinti kilti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis tik netiesioginiu ieškiniu, pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jeigu pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų.Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvada, jog ieškovu šioje byloje yra apeliantas ir dėl šios priežasties ginčas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog civilinėje byloje, iškeltoje pagal netiesioginį ieškinį, kreditorius nėra ginčijamo materialinio santykio dalyvis ir ieškinio patenkinimas tiesioginių materialinių teisinių padarinių jam nesukelia, tačiau skolininko (bankrutuojančios įmonės), teismui patenkinus turtinį reikalavimą į kreditoriaus skolininką, mokumas didinamas. Netiesioginiu ieškiniu siekiama apginti pareiškėjo – kreditoriaus, kitų kreditorių ir paties skolininko interesus. Šiam tikslui pasiekti kreditorius gali pasirinkti bet kurią teisminį ginčą inicijuojančio asmens procesinę padėtį (ieškovu, skolininką įtraukiant į procesą trečiuoju asmeniu, skolininko, kaip ieškovo, atstovu ar bendraieškiu). Nagrinėjamu atveju, apeliantui pareiškus netiesioginį ieškinį BUAB „Statybų mechanika“ vardu ir interesais, apeliantas yra tik bendraieškis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Reiškiant netiesioginį ieškinį įstatymai nenumato privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros.Ieškinys yra teismingas Panevėžio apygardos teismui. Vienas iš ieškinio reikalavimų yra reiškiamas bankroto administratoriui, o bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumą gali svarstyti ir vertinti tik tas teismas, kuriame yra nagrinėjama įmonės bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB „Betonitas“ ieškinį, pareikštą BUAB „Statybų mechanika“ vardu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Pagal šią įstatymo normą, skirtingai nuo teisės pareikšti ieškinį tiesiogiai skolininkui, netiesioginiu ieškiniu kreditoriui suteikiama teisė pareikšti ieškinį asmeniui, su kuriuo jo nesieja prievoliniai santykiai, t. y. savo skolininko skolininkui.

Nagrinėjamu atveju BUAB „Statybų mechanika“ kreditorius – UAB „Betonitas“ pareiškė netiesioginį ieškinį, motyvuodamas šį juridinę reikšmę turintį veiksmą tuo, kad BUAB „Statybų mechanika“ administratorius UAB „Ignika“ nesiima veiksmų, kad bankrutuojančios įmonės turtas – BUAB „Vaiglus“ vertybiniai popieriai – paprastosios vardinės akcijos, vadovaujantis Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2008-05-26 tarp UAB „Statybų mechanika“ ir V. B. , 4.5 punktu, būtų sugrąžintas BUAB „Statybų mechanika“ nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, jog apeliantas nesilaikė išankstinės neteisminės ginčo išsprendimo tvarkos, t.y. neskundė bankroto administratoriaus veiksmų kreditorių susirinkime, bei tuo, jog reikalavimas pripažinti, kad teismo sprendimu atsakovas V. B. įspėtas dėl sutarties nutraukimo, yra neturtinio pobūdžio, todėl teismingas apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrutuojančios įmonės kreditorius turi teisę kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu CK 6.68 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškiant ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) neįgyvendina tokios teisės. Nei galiojantis Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), nei CPK nenustato išankstinės tokio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. pareigos kreditoriui prieš kreipiantis į teismą su netiesioginiu ieškiniu bankrutuojančios įmonės vardu skųsti bankroto administratoriaus veiksmus ar neveikimą kreditorių susirinkime ĮBĮ nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju vienu iš ieškinio reikalavimu apeliantas prašo pripažinti atsakovo UAB „Ignika“ (BUAB „Statybų mechanika“ bankroto administratoriaus) veiką, t.y. nesikreipimą į atsakovą V. B. pagal Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2008-05-26 tarp UAB „Statybų mechanika“ ir V. B. , 4.5 punktą dėl vienašališko susigrąžinimo nuosavybės teisių į neapmokėtas akcijas su visomis teisės aktų nustatytomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis bei pareigomis, neteisėta. Šioje vietoje teisėjų kolegija pastebi, kad ĮBĮ nustatyta tvarka kreditorių skundus dėl bankroto administratoriaus veiksmų ar neveikimo sprendžia kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 3 p.), todėl apeliantas, siekdamas pripažinti BUAB „Statybų mechanika“ administratoriaus veiką neteisėta su skundu dėl administratoriaus veiksmų (neveikimo) turi kreiptis į kreditorių susirinkimą, o vėliau, tuo atveju jeigu apeliantas nesutiks su kreditorių susirinkime šiuo klausimu priimtu nutarimu, jis tokį kreditorių susirinkimo nutarimą turės teisę apskųsti teismui, nagrinėjančiam BUAB „Statybų mechanika“ bankroto bylą (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.).

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti minėtą ieškinio reikalavimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirajame skunde formuluojamu argumentu, kad CPK nereglamentuoja kreditoriaus ir skolininko procesinės padėties civilinėje byloje, iškeltoje pagal netiesioginį ieškinį. Netiesioginiu ieškiniu siekiama apginti pareiškėjo – kreditoriaus, kitų kreditorių ir net paties skolininko interesus. Šiam tikslui pasiekti kreditorius gali pasirinkti bet kurią teisminį ginčą inicijuojančio asmens procesinę padėtį (ieškovu, skolininką įtraukiant į procesą trečiuoju asmeniu, skolininko, kaip ieškovo, atstovu ar bendraieškiu).

Sprendžiant klausimą ar pareiškėjo antrasis reikalavimas – pripažinti teismo sprendimu, kad UAB „Statybų mechanika“ pranešė atsakovui V. B. nuo teismo spendimo įsiteisėjimo dienos, apie vienašališką susigrąžinimą nuosavybės teisių į neapmokėtas akcijas (8 000 vnt. UAB “Vaiglus“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė 100 Lt), su visomis teisės aktų nustatytomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis bei pareigomis pagal Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2008-05-26 tarp UAB „Statybų mechanika“ ir V. B. , 4.5 punktą, yra turtinio ar neturtinio pobūdžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluotė „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010; 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu (priešieškiniu) siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2010).

Nagrinėjamu atveju Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovui V. B. buvo perleista 8 000 vnt. UAB “Vaiglus“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė yra 100 Lt., kurios ieškinio patenkinimo atveju, būtų sugrąžintos BUAB „Statybų mechanika“ nuosavybėn. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad antrasis ieškinio reikalavimas turi turtinio ginčo požymių. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas savo reikalavimą formuluoja netiksliai, o teismas neatskleidęs šio reikalavimo pagrindo ir esmės atitinkamai neatskleidė ir bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas, o pagal ieškinyje formuluojamą pagrindą nėra galimybės tinkamai nustatyti ir bylos teismingumo klausimo. Pagal esamą teismų praktiką ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įstatyme nustatytas reikalavimas, jog pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus turi būti tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas – juos išdėstant procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, suprantamai kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007).

Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad neatskleidus pareiškėjo antrojo reikalavimo esmės skundžiama teismo nutartis naikintina iš dalies pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą (CPK 338 str.) ir klausimas dėl ieškinio antrojo reikalavimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Betonitas“ ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma „pripažinti teismo sprendimu, kad UAB „Statybų mechanika“ pranešė atsakovui V. B. nuo teismo spendimo įsiteisėjimo dienos, apie vienašališką susigrąžinimą nuosavybės teisių į neapmokėtas akcijas (8 000 vnt. UAB „Vaiglus“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė 100 Lt), su visomis LR teisės aktų nustatytomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis bei pareigomis pagal Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2008-05-26 tarp UAB „Statybų mechanika“ ir V. B. , 4.5 punktą“ ir perduoti šio ieškinio reikalavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Palikti nepakeistą kitą nutarties dalį.