Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinio atsakovams G. B., M. L., S. U., M. P., I. P., G. K., R. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konst at uoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

11. Konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024, 29 punktas).

12. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Ieškinio dalykas ir pagrindas yra esminiai ieškinio elementai, kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

13. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2026 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovų G. B., M. L., S. U., M. P., I. P., G. K., R. G. priteisti 2001 m. spalio 5 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. įmokas VMI ir palūkanas pagal CK 6.271 straipsnį. Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartimi nustatė ieškovui L. K. 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti atsakovų asmens kodus (gimimo datas) ir gyvenamosios vietos adresus arba kitus žinomus procesinių dokumentų įteikimo adresus; suformuluoti ieškinio reikalavimus; pateikti savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taikos sutarties sudarymo galimybių; pateikti įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovas 2026 m. kovo 4 d. ir 2026 m. kovo 9 d. pateikė patikslintą ieškinį. Teismas skundžiama nutartimi ieškovo L. K. ieškinį bei patikslintus ieškinius laikė nepaduotais ir grąžino juos padavusiam asmeniui. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti, nurodydamas, kad ieškovui buvo keliami papildomi reikalavimai, nesilaikyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio.

15. Kaip matyti, ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 2001 m. spalio 5 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. įmokas VMI ir palūkanas pagal CK 6.271 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jam taikomų reikalavimų, todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti – nurodyti atsakovų asmens kodus (gimimo datas) ir gyvenamosios vietos adresus arba kitus žinomus procesinių dokumentų įteikimo adresus. Kaip matyti, ieškovas, pateikdamas patikslintus ieškinius, šio trūkumo nepašalino, nenurodė atsakovų gimimo datų ar gyvenamosios vietos adresų, be kita ko, nenurodė, kad šių duomenų ieškovas pateikti neturi galimybės. Kaip matyti iš patikslintų ieškinių, ieškovas taip pat tinkamai neįvykdė teismo nustatytos pareigos – suformuoti ieškinio reikalavimus, taigi ir šis teismo nustatytas trūkumas pašalintas nebuvo. Iš pateiktų patikslintų ieškinių matyti ir tai, kad ieškovas prašo grąžinti 949 Eur sumą, tačiau, kaip minėta, šis reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas ir nebuvo patikslintas, be kita ko, nepateikti duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Nors ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad jam buvo taikomi papildomi reikalavimai dėl žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiuo argumentu sutikti. Pažymėtina, kad žyminis mokestis skirtas užkirsti kelią galimam asmenų, besikreipiančių į teismą, piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta sąlyga, kurią teikdamas ieškinį ir norėdamas apginti savo pažeistas teises asmuo privalo įgyvendinti (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam, kad būtų nustatytas mokėtinas žyminis mokestis, turi būti aiškūs patikslinto ieškinio reikalavimai. Tuo tarpu, kaip minėta, nesant aiškaus reikalavimo, šiuo aspektu nėra aiški ieškovo reikalaujama priteisti skolos apimtis ir ieškinio reikalavimo suma. Taigi ieškovo atskirajame skunde nurodyto reikalavimo dėl žyminio mokesčio, nesant aiškaus ieškovo suformuluoto ieškinio reikalavimo, pagrįstumas nėra vertintinas dėl to, kad nepašalinus esminio ieškinio reikalavimo trūkumo (aiškiai suformuluotų reikalavimų) nėra galimybės apskaičiuoti ir žyminio mokesčio dydžio.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į procesinio dokumento, kuriuo inicijuojamas teisminis ginčas, turinio svarbą tuo aspektu, kad pats teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ieškinio priėmimo metu, nes pradėjęs nagrinėti bylą teismas negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ar, juo labiau, pats suformuluoti tokius ieškinio elementus už inicijuojantį teisminį ginčą asmenį – ieškovą. Kitoks aiškinimas prieštarautų dispozityvumo ir bylos šalių (ieškovų, atsakovų) lygybės prieš įstatymą principams (CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to teismui priėmus netinkamai parengtą ieškinį, kurio pagrindas ir (ar) dalykas nėra visiškai tiksliai ir aiškiai identifikuojamas, neabejotinai būtų suvaržytos kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės, šiems neturint galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl tų reikalavimų ar nurodyti savo argumentų (CPK 12, 142 straipsniai). Be to, ir pačiam teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti ieškinį, kuris neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko, negali būti laikomas ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovo ieškinys laikomas nepaduotu, tai neužkerta kelio ieškovui pakartotinai, ištaisius teismo nustatytus trūkumus, vėl kreiptis į teismą su ieškiniu, kuris atitiktų bendruosius procesiniams dokumentams bei specialiuosius ieškiniui keliamus reikalavimus.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.