Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-07-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-5831-1130/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-22
Bylos Nr.
e2YT-5831-1130/2021
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00439-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
N. P., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5831-1130/2021Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00439-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 22 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. P., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė brolio J. Š. (J. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje mirė jo brolis J. Š., jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad jis ir sesuo N. P. yra J. Š. ketvirtosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Paaiškino, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro pažymą J. Š. mirė ištuokoje (santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini)), duomenų apie vaikus bei deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Nurodė, kad po mirusiojo J. Š. mirties liko nekilnojamas turtas, esatis (duomenys neskelbtini), kurį mirusysis kartu su pareiškėju bei seserimi N. P. įgijo pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) po jų motinos N. P. mirties. Paaiškino, kad po N. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldimą turtą sudarė: blokinis gyvenamasis namas, turintis 74,32 kv. m. bendro naudingo ploto, tame tarpe 47,27 kv. m. gyvenamojo ploto, ir ūkiniai pastatai: tvartas, daržinė, rūsys, esantys (duomenys neskelbtini), kurių draudimo kaina 8 842 rubliai ir priklausią mirusiajai pagal (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), piniginis indėlis su priklausančiomis palūkanomis, esantis taupomojoje kasoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmeninė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad po motinos mirties tik pats liko gyventi ir iki šiol gyvena tėvų name, (duomenys neskelbtini), sesuo N. P. baigusi mokyklą ir ištekėjusi iškart paliko tėvų gyvenamąjį namą, išvažiavusi gyventi kitur ir iki šiol neaplanko bei neišlaikė ir nesirūpino paveldėtu turtu. Pažymėjo, kad brolis po motinos mirties paliko tėvų namą, išvažiavęs (duomenys neskelbtini) metais gyventi į kitą šalį ((duomenys neskelbtini)) bei nuo to laiko iki mirties nelankė tėvų namo, nes neturėjo asmeninio dokumento (paso). Pabrėžė, kad pagal jo (pareiškėjo) prašymą, brolio mirties faktas buvo registruotas valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Gyventojų registro tarnybos registre pagal jo gimimo liudijimą bei išduotą (duomenys neskelbtini) mirties liudijimą. Paaiškino, kad J. Š. neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, jam nėra žinoma kokiu teisiniu pagrindu mirusysis gyveno (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) m. iki mirties ir kokį turėjo statusą. Pareiškėjui yra žinoma, kad mirusiojo brolio santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal jo sutuoktinės pareiškimą teismui be jo dalyvavimo, nes jie nuo (duomenys neskelbtini) metų kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Paaiškino, kad brolis nuo (duomenys neskelbtini) metų iki pat mirties paveldėtu turtu nesidomėjo: nuosavybės teisės į paveldėtą turtą po motinos mirties taip ir neįregistravo, nedalyvavo bei finansiškai neprisidėjo prie užsakymo dėl atlikimo naujų paveldėto nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų, kad įregistruoti paveldėtą turtą, o taip pat jo niekada neišlaikė ir neprisidėjo prie paveldėto turto išlaikymo. Nurodė, kad 2002 m. balandžio 15 d. su seserimi N. P. (P.) be brolio J. Š., nes su juo neįmanoma tuo metu buvo susisiekti, kreipėsi į Šalčininkų pirmą notarų biurą dėl (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo ir jo vertimo iš rusų kalbos, kad įregistruotų nuosavybės teises į minėtą turtą, bet įregistruoti nuosavybės teisių į minėtą paveldėtą turtą jiems nepavyko, nes valstybės įmonei Registrų centrui registracijai reikėjo dar atlikti naujus paveldėto nekilnojamojo turto objekto kadastrinius matavimus. Paaiškino, kad už savo asmenines lėšas užsakė minėto paveldėto turto kadastrinius matavimus, taigi tik pareiškėjo aktyviais veiksmais ir finansinėmis galimybėmis 2003 m. birželio 5 d. kadastro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei valstybės įmonėje Registrų centre buvo užfiksuoti paveldėto nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenys, o būtent žemės sklypo su statiniais, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Paaiškino, kad sesuo N. P., sužinojusi, kad jam jau išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, 2012 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą ir taip pat įregistravo nuosavybės teises į minėtą paveldėtą turtą, taip ir neapmokėjusi pareiškėjui išlaidų, susijusių su paveldėto nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų užsakymu bei jų padarymu. Šiuo metu pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenų banko išrašą jam nuosavybės teise priklauso: 1/3 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, rūkykla, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos jis įgijo pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2003 m. birželio 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), sesei N. P. irgi nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis minėtų pastatų, o brolio J. Š. nuosavybės teisė į 1/3 dalį paveldėto turto taip ir liko neįregistruota, nes jis 2013 m. sausio 6 d. mirė. Nurodė, kad po brolio mirties per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes pradėjo faktiškai turtą valdyti, po brolio mirties, o taip pat po tėvų mirties, toliau gyveno ir gyvena paliktoje namų valdoje ir tik vienas iš paveldėtojų rūpinasi paveldėtu turtu, tvarko ir prižiūri tėvų namą bei ūkinius pastatus, palaiko jų tinkamą būklę (patalpų bei stogo remontas), prižiūri žemės sklypą (aplink namą sutvarkė žemės sklypą, jį apželdino), mokėjo ir moka mokesčius, aplink namą pastatė tvorą. Paaiškino, kad keletą kartų buvo priminęs savo sesei N. P. pareigą išlaikyti jos paveldėto turto dalį ir padengti pagal turimus dokumentus bei pirkimo – pardavimo kvitus dalį išlaidų, susijusių su namo remontu, bet ji ignoruoja jo prašymus. Pažymėjo, kad minėtame name yra įrengtas vienas bendras elektros energijos skaitiklis, atsiskaitymo knygelė už namo komunalines paslaugas yra įforminta pareiškėjo vardu, taip pat pareiškėjo vardu yra sudarytos visos tiekimo sutartys, visa tai rodo, kad jis aktyviais ir viešais veiksmais faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti po brolio mirties likusį palikimą savo interesais. Paaiškino, kad po brolio mirties į notarų biurą dėl palikimo, likusio po jo mirties priėmimo, dėl teisinių žinių stokos nesikreipė. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui nustačius, kad pareiškėjo, kitų į procesą įtrauktų asmenų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai laikyti pagrįstais ir išsamiais, nustatant palikimo priėmimo faktą, ji neprieštaraus pareiškėjo prašymui.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis J. Š., kuris iki savo mirties dienos testamento sudaręs nebuvo, todėl jo turtas yra paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėjas yra mirusiojo brolis, t. y. ketvirtos eilės įpėdinis, paveldintis palikėjo turtą pagal įstatymą. Po J. Š. mirties liko turtas (1/3 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, rūkykla, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)), kurį po J. Š. mirties pradėjo faktiškai valdyti pareiškėjas, kadangi po brolio mirties liko gyventi gyvenamajame name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą kaip nuosavą, tačiau praleido palikimo priėmimo terminą. Paveldėjimo byla po J. Š. mirties nebuvo pradėta.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo brolio J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo brolio J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. P. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo brolio J. Š. (J. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo A. P. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis