Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1782-254/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-02
Bylos Nr.
2A-1782-254/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė (pran.)
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
P. K., D. K.
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1782-254/2012;Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.2; 44.8; 99.9; 121.14., 121.18. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja) ir Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-224-308/2012 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams P. K. ir D. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2-4) ir prašė priteisti iš atsakovų P. K. 5 000,00 Lt ir D. K. 2 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 18 d. (duomenys neskelbtini) tarp jo ir atsakovų įvyko konfliktas, kurio metu atsakovas buvo sumuštas ir jam buvo sutrikdyta sveikata. Dėl to atsakovai Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu buvo nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nors atsakovų smurtiniais veiksmais ieškovui buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikaltimo padarymas jį itin sukrėtė, ko pasekmes ieškovas jaučia iki šiol. Atsakovų veiksmai buvo nukreipti prieš jį be jokio pagrindo, dėl jų sukeltų pasekmių ieškovas turėjo vykti pas ekspertus, į policiją, iškėlus baudžiamąją bylą turėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, darbo metu išeiti iš darbo, atsakovai apie jį skleidė įvairias apkalbas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė emocinių išgyvenimų, pradėjo kankinti nemiga ir nuolatiniai galvos skausmai. Ieškovas smurtą patyrė viešoje vietoje, todėl tai galėjo matyti pašaliniai asmenys ir tai taip pat ieškovą itin pažemino bei įskaudino. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsakovai savo kaltės nepripažino ir tuo jam taip pat sukėlė papildomus išgyvenimus. Iš atsakovo ieškovas prašo priteisti didesnę neturtinės žalos sumą, kadangi jis ieškovą smaugė, t. y. elgėsi šiurkščiau ir pavojingesniu būdu nei atsakovė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu (b. l. 48-51) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovų P. K. 500,00 Lt, iš D. K. 200,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir po 50,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Teismas konstatavo, kad surinktų įrodymų pagrindu nėra pagrindžiama atsakovų kaltė dėl ieškovui padarytos nurodomo dydžio neturtinės žalos padarymo. 2011-11-02 priimtu nuosprendžiu buvo nustatyta atsakovų kaltė dėl ieškovo sumušimo ir nežymaus jo sveikatos sutrikdymo, tačiau nebuvo nustatyta, kad dėl atsakovų smurtinių veiksmų būtų kilusi grėsmė ieškovo gyvybei ar iškilęs rimtesnis pavojus sveikatai. Taip pat nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovų jau buvo kilę ginčų dėl namų valdos žemės sklypų ribų nustatymo prie daugiabučio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato bei konstatuota, kad ieškovo vykdomi žemės sklypo matavimai ir riboženklių statymas nėra priskirti jo kompetencijai, kadangi tai nustatyta tvarka turi atlikti įgalioti asmenys (matininkai ar žemėtvarkos skyriaus pareigūnai). Taigi tokie savavališki ieškovo veiksmai jau buvo sukėlę atsakovų pyktį. Neturtinė žala priteistina, nes atsakovai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, tačiau teismas atsižvelgė į teismo nuosprendyje nurodomą ieškovo provokuojantį elgesį, ir į tai, kad ieškovas galėjo suprasti, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti santykių, kurie ir taip buvo įtempti, su atsakovais paaštrėjimą. Padarytų sužalojimų pobūdis ieškovui niekaip negalėjo apriboti jo galimybės bendrauti su kitais asmenimis ar pabloginti jo reputaciją. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyti jokie akivaizdūs ieškovo dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija ar nepatogumai. Ieškovas nepateikė jokių medicininių dokumentų ar kitokių faktinių įrodymų, kurie pagrįstų jo fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimą būtent po šio įvykio. Atsižvelgdamas į tai, kad šis ieškinys galėjo būti pareikštas baudžiamojoje byloje, kuomet ieškovo atstovui nebūtų reikėję iš naujo susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, bei į tai, kad ieškovas ir jo atstovas nepateikė į bylą atstovavimo išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, teismas negali spręsti, kad ieškovo turėtos 1 500,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos. Be to, civilinė byla buvo išnagrinėta per vieną neilgą teismo posėdį, todėl ieškovui priteistina tik dalis atstovavimo išlaidų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 54-58) ieškovas prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su skundžiamu teismo sprendimu nesutinka dalyje dėl priteistos neturtinės žalos dydžio bei jo vertinimo kriterijų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

teismas, priteisdamas per mažą turtinės žalos dydį, pažeidė neturtinės žalos atlyginimo instituto tikslus. Nėra aišku, kokių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad ieškovo elgesys atliekant žemės matavimus buvo provokuojantis. Nurodo, kad jis, gavęs seniūno pritarimą, tik siekė atnaujinti jau esamus riboženklius, o ne pastatyti naujus kaip klaidingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Šių klaidingų teismo motyvų paneigimui prašo ištirti su apeliaciniu skundu pateikiamus naujus įrodymus. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas savo veiksmais pažeidimų nepadarė. Tačiau net jei ieškovas ir būtų pažeidęs tam tikrus teisės aktus, atsakovai savo pažeistas teises galėjo ginti civiline ar administracine tvarka, o ne panaudojant smurtą, tačiau to nepadarė. Ieškovo žemės sklypo riba pagal turimą planą su atsakovų žemės sklypu nesiriboja, todėl nesuprantama, kokius atsakovų interesus ieškovas apskritai galėjo pažeisti;teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir liudytojų parodymus. Nepagrįstai, remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuota, kad ieškovas nepatyrė stiprių dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos ir pan. Baudžiamojoje byloje šie sukrėtimai nebuvo nustatinėjami, todėl nustatydamas patirtos fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimą, teismas privalėjo vadovautis baudžiamojoje byloje pateikta specialisto išvada, pagrindžiančia sveikatos sužalojimo pobūdį. Liudytojų parodymai nėra objektyvūs, nes jie artimais ryšiais susiję su atsakovais, įvykio nematė, po jo su ieškovu nebendravo, todėl nesuprantama, kaip jiems galėjo būti žinoma apie ieškovo sveikatos būklę ir emocinę būseną;teismas nepagrįstai nepriteisė visų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui įstatymų suteikta teisė pasirinkti, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises, t. y. baudžiamojoje byloje ar civilinėje, todėl nesuprantamas bylinėjimosi išlaidų mažinimas nurodant, kad ieškovas civilinį ieškinį galėjo reikšti baudžiamojoje byloje. Prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos (1500,00 Lt) neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl negalėjo būti vertintos kaip nepagrįstai didelės. Ieškovui buvo priteista iš viso 700,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, t. y. gerokai mažiau, nei patirta išlaidų, tokiu būdu ieškovo teisės buvo dar labiau suvaržytos, bet ne apgintos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 71-73) atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vien faktas, jog ieškovas nėra patrauktas atsakomybėn, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Teismo nuosprendyje buvo konstatuota, kad ieškovas vykdė savavališkus žemės sklypo matavimų ir žemės sklypų riboženklių statymo darbus, todėl padarė BK numatytą baudžiamąją veiką. Taip pat nurodyta, kad dėl ieškovo savavališkų veiksmų jau buvo kilę ginčų su atsakovais, todėl ieškovas pakartotinais savavališkais veiksmais išprovokavo konfliktą. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, prašo atsisakyti priimti apelianto apeliaciniam teismui naujai pateiktus įrodymus. Pažymi, kad naujai pateikta 2012-02-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus įsakymo kopija tik patvirtina faktą, jog ieškovas vykdė savavališką žemės sklypų matavimą ir riboženklių statymą. Ieškovas pats iniciavo privataus kaltinimo bylą, naudojosi advokato teikiamomis paslaugomis, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti pagrindu vertinti priteistą neturtinės žalos dydį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 74-75) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Papildomai nurodo, kad apeliantas apeliaciniame skunde nepateikia naujų argumentų, kuriais pagrįstų savo reikalavimą. Visi liudytojai yra artimi apelianto draugai, matę jį po įvykio, todėl jų parodymais abejoti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas R. S. kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos, padarytos atsakovų P. K. ir D. K. nusikaltimu, kuomet jie buvo Varėnos apylinkės teismo 2011-11-02 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-98-308/2011 pripažinti kaltais ir nuteisti pagal LR BK 140 str. 1 dalį laisvės apribojimu trims mėnesiams, atlyginimo. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, neatsižvelgė į tai, kad ji atlyginama visais atvejai, kai padaryta dėl nusikaltimo, o šiuo atveju dėl nusikaltimo, kurio kaltinimą pagal įstatymą turėjo palaikyti jis pats, kaltinamiesiems nepripažįstant savo kaltės. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimu buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata.

Kolegija sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju yra du neturtinės žalos atlyginimo pagrindai - kai ji padaroma nusikaltimu (CK 250 str. 1d. (BPK 109 str.) ir pažeidus absoliučią vertybę – sveikatą (CK 6.283 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindo, buvo būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą (CK 6.246. 6.247, 6.248, 6.249 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą ir aplinkybes, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nėra pagrindžiama atsakovų kaltė dėl ieškovui padarytos nurodomo dydžio neturtinės žalos padarymo. Tačiau atsakovų kaltė dėl nusikaltimo padarymo bei ieškovo nežymaus sveikatos sutrikdymo yra konstatuoti Varėnos apylinkės teismo 2011-11-02 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-98-308/2011 ir šis faktas iš naujo neįrodinėtinas (CPK 182 str. 1 d. 3 p.). Tarp atsakovų nusikalstamų veiksmų ir atsakovo sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovai nusikaltimą padarė tyčia, tačiau ši kaltės forma neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui yra reikšminga iš esmės tik tuomet, kai žymiai padidina nukentėjusiojo išgyvenimus. Nagrinėjant šį ginčą teismas turėjo nustatyti teisingą kompensaciją už ieškovo patirtą skriaudą, atsižvelgdamas į paties ieškovo nurodomą patirtos žalos dydį, žalos jam sukeltas pasekmes, suformuotą teisminę praktiką, kitų reikšmingų bylos aplinkybių visumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti nuketėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą, pažeistos vertybės pobūdis, specifika, kaip objektyvus kriterijus, pripažintinas vienu iš esminių faktorių, į kurį atsižvelgiant nustatomi teisės pažeidimo sukelti neigiami neturtinio pobūdžio padariniai nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009).

Atsakovas P. K. ieškovo sveikatą sutrikdė, pagal nuosprendyje nustatytas aplinkybes, ranka griebęs jį už kaklo ir su ranka spausdamas kaklą jį smaugė, tuo padarydamas nukentėjusiajam nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje ir nugaros dešinėje pusėje (b.l. 7), kas yra pakankamu pagrindu tokius jo veiksmus vertinti brutaliais, t.y. esminiais ir nelygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti ( CK 6.250 str. 2 d.; LAT 2006 m. birželio 12 d. Nr. 3K-3-394/2006; 2009 gruodžio 22 d. Nr. 3K-3-582/2009). Atsakovė D. K. ieškovo sveikatą sutrikdė užsimojus su rankoje laikytu grėblio kotu suduoti smūgį ieškovui į galvos sritį, tačiau pastarajam dešine ranka užsidengus nuo smūgio į galvos sritį, sudavė su kotu į dešinę ranką, tuo padarydama poodinę kraujosruvą dešiniajame dilbyje. Taigi, atsakovė D. K. taip pat padarė tyčinius smurtinius veiksmus, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, kaip ir padaryti atsakovo P. K., tačiau atsakovų nusikalstamų veiksmų specifika nebuvo tapataus būdo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ir ieškovas atsakovų padarytą neturtinę žalą vertino nevienodai – iš atsakovo prašė priteisti 5 000 lt, o iš atsakovės - 2 000 lt. Asmens sveikata – viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma, labiausiai teisės ginama, ir teismo sprendime turi būti išvardyti bei pasverti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis ar didesnis, o tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Nagrinėjamu atveju buvo ieškovui buvo padaryti nežymūs, trumpalaikiai, nesunkiai išgydomi, ženklių pasekmių nesukėlę ieškovo fizinės sveikatos sutrikdymai. Tačiau ieškovas dar nurodė, kad be sveikatos sutrikdymo, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą dėl atsakovų brutalių veiksmų, atsakovams nepripažįstant savo kaltės, patyrė didelius nepatogumus ir išgyvenimus įrodinėdamas atsakovų nusikalstamus veiksmus, o dalyvavimas teismo posėdžiuose sutrikdė jo darbo ritmą ir atsakovai šių aplinkybių nepaneigė. Atsakovų atsikirtimas, kad ieškovas neturtinę žalą patyrė dėl savo kaltės, nes pats pradėjo baudžiamąją bylą, yra nepagrįstas, kadangi atsakovai padarė nusikaltimą, kuris pagal BPK 407 straipsnį pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, todėl pats ieškovas turėjo pareigą įrodinėti atsakovų nusikalstamus veiksmus ir tai neabejotinai susiję su neigiamais išgyvenimais ir nepatogumais.

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas nepateikė medicininių duomenų, kurie nurodytų fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimą po atsakovų padaryto nusikaltimo, tačiau neturtinės žalos atlyginimo pagrindas yra jau vien tai, kad ieškovai padarė nusikaltimą, kuriuo pakenkė ieškovo sveikatai ir tai konstatuota specialisto išvadose, esančiose prie civilinės bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į teisminę praktiką, kuomet priklausomai nuo teisės pažeidimo pobūdžio, šiuo atveju esant nežymiam sveikatos sutrikdymui (CK 6.250 str., 6.283 str.), atlygintinos neturtinės žalos ribos yra nuo 1 000 iki 10 000 lt., žinoma priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo pasekmių, gydymo trukmės, eigos, dėl to patirtų apribojimų ir t.t. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kuris sprendime pagrįstai nurodė į Varėnos apylinkės teismo 2011-11-02 nuosprendžio aplinkybes, kad ieškovo vykdyti žemės matavimai ir riboženklių statymas nėra priskirtas jo kompetencijai ir tokie jo veiksmai sukėlė atsakovų pyktį, o šie prieš ieškovą panaudojo nusikalstamus smurtinius veiksmus. Ieškovas prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus, kuriuos būtinybė pateikti atsirado jam susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Tačiau net ir esant tokiai prielaidai priimti naujus įrodymus, taikant CPK 314 straipsnyje nustatyto draudimo pateikti naujus įrodymus apeliaciniame procese išimtį, kolegija pažymi, kad jie nepatvirtina ieškovo teisės į žemės sklypą, kurio matavimus jis vykdė bei statė riboženklius, o toks jo elgesys turėjo reikšmės sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, nepriklausomai nuo to, kad ieškovo veiksmai nebuvo įvertinti įstatymų nustatyta tvarka.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepakankamą neturtinės žalos atlyginimą ieškovui, neatsižvelgęs į atsakovų veiksmų specifiką (sveikata buvo sutrikdyta nusikaltimu), nusikalstamų veiksmų pobūdį – brutalius atsakovų veiksmus (ieškovas buvo smaugiamas, buvo siekiama pakenkti gyvybiškai svarbius organus (smūgiuojama į galvos sritį), neatsižvelgė į teisminę praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos ribų, net atsakovo sutikimą atlyginti ieškovui 1 000 lt. neturtinę žalą (b. l. 44), todėl skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 3 p.). Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad teisingas, pagal byloje įrodinėjamas aplinkybes bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atitinkantis neturtinės žalos atlyginimas ieškovui būtų iš atsakovo priteisiant 1 000 lt, o iš atsakovės – 500 lt., kuomet nagrinėjamu atveju atsakovų padarytu nusikaltimu buvo sutrikdyta ieškovo sveikata ir tokia situacija neigiamai vertinama ne tik paties apelianto, bet ir visuomenės (CPK 185 str., 6.250 str., 6.283 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad civilinio proceso teisės normų nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-7-375/2011).Ieškovo ieškinio suma 7 000 Lt, ieškinys tenkintinas 1 500 Lt. arba 21 %, todėl atsakovai turėtų pareigą atlyginti ieškovui 315 lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Skundžiamu teismo sprendimu yra priteista 500 lt, todėl padidinus atlygintinos neturtinės žalos dydį bei esant draudimui priimti blogesnį sprendimą (CPK 313 str.), skundžiamas teismo sprendimas išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalyje nekeistinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti ir ieškovui R. S. iš atsakovo P. K. priteistą 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1 000 Lt, o iš atsakovės D. K. priteistą 200 Lt neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 500 Lt.

Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Teisėjai Žibutė BudžienėDalė BurdulienėLeonas Jachimavičius