Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2012-05-03 · Civilinė byla Nr. 2-224-308/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-03
Bylos Nr.
2-224-308/2012
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00050-2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
P. K., D. K.
Civilinė byla Nr. 2-224-308/2012Teisminio proceso Nr.2-51-3-00050-2012- Procesinio sprendimo kategorija
(S)44.2.4.2;116.1.VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 3 d. Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieškovui R. S.,ieškovo atstovui adv.Vitalijui Vasilionokui,atsakovams –P. K. ir D. K. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį P. K. ir D. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo P. K. 5000 Lt,iš D. K. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas 1500 Lt.

Ieškovas nurodė, kad 2010 m rugpjūčio 18d. (duomenys neskelbtini) k Varėnos raj.tarp jo ir atsakovų P. K. ir D. K. įvyko konfliktas,kurio metu buvo sumuštas ir jam buvo sutrikdyta sveikata.Dėl to atsakovai 2011 m lapkričio 2d.Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteisti pagal LR BK 140 str.1d.ir jiems buvo paskirtos bausmės.LR CK 6.250 str.2 d.nurodoma,kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais,kai ji padaryta dėl nusikaltimo,asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.Dėl to šiuo atveju įrodinėti atsiradusios neturtinės žalos fakto nėra reikalinga,kadangi toks faktas yra preziumuojamas.LR CK 6.283 str.1d.įtvirtina visiško žalos atlyginimo principą.Atsakovų veiksmais buvo pasikėsinta į vieną svarbiausių žmogaus vertybių-sveikatą.Nors atsakovų smurtiniais veiksmais jam buvo padaryta tik nežymus sveikatos sutrikdymas,tačiau nusikaltimo padarymas jį paveikė stipriai emociškai ir veikia iki šiol.Neturtinė žala gali būti priteista,kai ji buvo padaryta ir pasireiškė asmens fiziniu skausmu,dvasiniais išgyvenimais,dvasiniu sukrėtimu,emocine depresija,pažeminimu ir kitais įstatymų nustatytais būdais.Atsakovų padaryti nusikaltimai buvo nukreipti prieš jį be jokio pagrindo ir dėl to patyręs ir iki šiol patiriantis neigiamus emocinius išgyvenimus. Dėl atsakovų veiksmų turėjęs vykti pas ekspertus,į policiją, iškėlus baudžiamąją bylą turėjęs vykti į teismo posėdžius,atsiprašyti iš darbo, atsakovai apie jį skleidę įvairias melagingas apkalbas.Viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu stipriai pergyvenęs,prasidėjo nemiga ir nuolatiniai galvos skausmai.Atsakovai prieš jį smurtavo viešoje vietoje,kur galėjo atsirasti ir kiti asmenys,kas jį taip pat ypatingai pažemino ir įskaudino.Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsakovai savo kaltės nepripažino ir tuo taip pat jam kėlė papildomus išgyvenimus.Kadangi atsakovas P. K. jo atžvilgiu elgėsi šiurkščiau ir pavojingesniu būdu(smaugė),tai jo padarytą neturtinę žalą vertinantis 5000 Lt,o atsakovės D. K. veiksmais padarytą neturtinę žalą vetinantis 2000 Lt.

Ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti .Nurodė,kad jie seniai gyvena (duomenys neskelbtini) ir niekada nėra turėję jokių konfliktų su kitais žmonėmis.Pradėjus gyventi jų name po buto įsigijimo ieškovui ieškovas kaimynams pradėjo kelti kaimynams įvairius reikalavimus,siekdamas,kad būtų tenkinami tik jo interesai.Po to ieškovas savavališkai pradėjo daryti matavimus prie bendro jų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato,siekdamas sau prisiskirti žemės sklypo dalį nenustatyta tvarka ,kur dėl to kilo ginčai .2010 m rugpjūčio 18d.kilo konfliktas dėl ieškovo savavališkai atliekamų žemės sklypo matavimų,kas buvo nurodyta ir teismo nuosprendyje ir priežastimi konfliktui kilti buvo būtent ieškovo atliekami neteisėti matavimo veiksmai,nes matavimus galėjo atlikti tik tam įgalioti matininkai ar žemėtvarkos skyriaus pareigūnai.Teismo nuosprendžiu buvo pažymėta,kad kaltinamųjų veiksmai buvo padaryti esant iš dalies provokuojančiam nukentėjusiojo elgesiui.Teismo nuosprendyje nurodytas ieškovo atliktas neteisėtas žemės matavimas galėjo sudaryti LR ATPK 45 ir 188 str.,bei LR BK 294 str.pažeidimus,kaip savavališkas žemės užgrobimas ir savavaldžiavimas.Skundą privataus kaltinimo tvarka ieškovas padavė tik pasibaigus patraukimo administarcinėn atsakomybėn terminui.Teismas nustatė,kad ieškovas pats vykdė žemės sklypo matavimus bei riboženklių statymą,kas nėra priskirta jo kompetencijai,kadangi tai turi atlikti nustatyta tvarka tam įgalioti asmenys(matininkai ar žemėtvarkos skyriaus pareigūnai).Esant tokioms aplinkybėms turėtų būti atsisakoma ginti ieškovo teises į neturtinės žalos atlyginimą ir to pagrindu ieškinys atmestinas.Teismo nuosprendžiu buvo konstatuota,kad pats konfliktas nebuvo tyčinio pobūdžio ,o kilo buitinių nesutarimų dėl namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo,esant iš dalies provokuojančiam nukentėjusiojo elgesiui.Po įvykusio konflikto nesimatė,kad ieškovo sveikatos būklė būtų kaip nors paveikta neigiamai,nes jis bute linksmindavosi,leisdavo muziką.Niekas iš vietinių gyventojų nepastebėjo jokio ieškovo sveikatos pablogėjimo ar neigiamų išgyvenimų. Ieškovas ieškiniu nurodė,kad jis pergyvenęs dėl bylos eigos,jam prasidėjusi nemiga,galvos skausmai,jam pats bylos nagrinėjimo procesas dėl kaltinamųjų elgesio ir kaltės nepripažinimo kėlęs pergyvenimus.Tačiau tai nėra tiesiogiai susiję su konfliktu.Dviejų mėlynių buvimas niekaip negalėjo pakeisti ieškovo gyvenimo būdo,jis dėl to neprarado darbo,jam nebuvo apribotos galimybės bendrauti su kitais asmenimis, bei kaip nors kitaip sutrikdytas įprastas jo gyvenimas.Be to,ieškovas turėjo galimybę pateikti civilinį ieškinį baudžiamosios bylos nagrinėjimu metu,kur jis apie tai buvo nurodęs ir savo skunde privataus kaltinimo tvarka.Po to pateikęs atskirai civilinį ieškinį ieškovas kartu reikalauja nepagrįsto neturtinės žalos atlyginimo ir didelių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo,kas aiškiai pažeidžia sąžiningumo,protingumo ,teisingumo ,geros moralės ir bendro gyvenimo principus.Kadangi pačio ieškovo veiksmai konflikto metu buvo nederami,tai nėra pagrindo priteisti iš jų neturtinės žalos atlyginimą,bei prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš įsiteisėjusio 2011-11-02 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.PK-98-308/2011(b.l.7-10) matyti,kad atsakovai buvo pripažinti kaltais pagal LR BK 140 str.1d.,bei nagrinėjant baudžiamąją bylą ieškovas nebuvo pateikęs civilinio ieškinio.Nuosprendžiu buvo konstatuota,kad tarp K. ir R. S. jau nuo seniau vyko nesutarimai ir barniai dėl namų valdos žemės sklypų ribų nustatymo prie daugiabučio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) k., bei buvo konstatuota , kad R. S. vykdomi žemės sklypo matavimai bei riboženklių statymas nėra priskirti jo kompetencijai,kadangi tai turi atlikti nustatyta tvarka tam įgalioti asmenys(matininkai ar žemėtvarkos skyriaus pareigūnai) ir tokie jo veiksmai sukėlė tiek P. K.,tiek D. K. pyktį dėl tokių savavališkų žemės sklypo matavimų ir riboženklių matavimų,kur to pasekoje prieš R. S. 2010-08-18 buvo atlikti kaltinamųjų smurtiniai veiksmai.

Apklausti atsakovų pakviesti liudytojai V. J.,A. V.,D. Ž.,M. V. nurodė,kad po įvykusio konflikto nematę,kad ieškovas kuo nors būtų pasikeitęs ar pablogėjusi jo savijauta.

Surinktų įrodymų pagrindu nėra pagrindžiama atsakovų kaltė dėl ieškovui padarytos nurodomo dydžio neturtinės žalos padarymo.Priimtu 2011-11-02 nuosprendžiu buvo nustatyta atsakovų kaltė dėl ieškovo sumušimo ir nežymaus jo sveikatos sutrikdymo,kad D. K. sudavė grėblio kotu vieną smūgį ieškovui per dešinę ranką, padarydama ieškovui poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje,o P. K. sugriebė ranka ieškovą ranka už kaklo ir su ranka spausdamas kaklą smaugė ieškovą,taip padarydamas ieškovui odos nubrozdinimą kaklo kairėje pusėje ir nugaros dešinėje pusėje.Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nebuvo nustatyta,kad P. K. smurtiniais veiksmais būtų kilusi grėsmė ieškovo gyvybei ar iškilęs koks tai rimtesnis pavojus sveikatai,kadangi kilus ginčui su ieškovu tarp šalių prasidėjo grumtynės,kur P. K. šių grumtynių pasekoje padarė ieškovui nurodomus kūno sužalojimus. LR CK 6.250 str.1d.nurodo ,kad neturtinė žala yra asmens fizinis kausmas,dvasiniai išgyvenimai,dvasinis sukrėtimas,emocinė depresija,pažeminimas,reputacijos pablogėjimas,bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita,teismo įvertinti pinigais.Šio straipsnio 2d.nurodo,kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir atlyginama visais atvejais,kai ji padaryta dėl nusikaltimo,bei nurodo kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama priteisiant šią žalą.Kadangi atsakovai padarė nusikaltimus prieš ieškovą,tai sutinkamai su LR CK 6.250 str.1d.,yra pagrindas iš jų priteisti neturtinę žalą ieškovui.Teismas priteisdamas neturtinę žalą ieškovui atsižvelgia į teismo nuosprendyje nurodomą pačio nukentėjusiojo(šioje byloje ieškovo) provokuojantį elgesį atliekant savavališką žemės matavimą,kur ieškovas turėjo suprasti,kad tokie matavimai gali iššaukti jau iš anksčiau buvusių ginčų su atsakovais paaštrėjimą.Padarytų sužalojimų pobūdis ieškovui niekaip negalėjo apriboti jo galimybės bendrauti su kitais asmenimis ar pabloginti jo reputaciją.Iš baudžiamosios bylos medžiagos nėra nustatyta kokie tai nors ryškesni ieškovo dvasiniai sukrėtimai,emocinė depresija ar nepatogumai.Ieškovas nepateikė jokių medicininių dokumentų ar kitokių faktinių įrodymų,kurie nurodytų jo fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimą po atsakovų įvykdytų nusikaltimų .Kartu matyti,kad dėl ieškovų padarytų nusikaltimų ieškovui buvo sukeltas fizinis skausmas,bei kartu galėjo kilti dvasiniai išgyvenimai dėl tokių jų smurtinių veiksmų.Tačiau tuo pačiu ieškovas turėjo suprasti,kad tokių smurtinių veiksmų pasireiškimą iš atsakovų pusės jis galėjo iššaukti savo veiksmais dėl atliekamų nepagrįstų ir neteisėtų žemės sklypo matavimų,kada jau iš anksčiau buvo ginčai su atsakovais dėl namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.Visos šios aplinkybės nurodo,kad ieškovas nepatyrė kokio tai didesnio laipsnio dvasinių išgyvenimų ,neturėjo ilgalaikio sveikatos pakenkimo ir dėl to teismas laiko,kad iš atsakovų priteistina ženkliai mažesnis neturtinės žalos atlyginimas,nei ieškiniu prašo ieškovas ir laiko ,kad yra pagrindas iš atsakovės D. K. priteisti 200 Lt neturtinės žalos atlyginimą ,o atsakovo P. K. 500 Lt neturtinę žalą.

Iš atsakovų priteistinos valstybei bylos nagrinėjimo išlaidos,kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo,tai iš atsakovų priteistina minimalios žyminio mokesčio sumos po 50 Lt (LR CPK 80 str.1d.1 p.),kada ngi mokestį skaičiuojant nuo patenkinto ieškinio sumų nesusidaro minimalus žyminis mokestis.

Ieškovas su ieškiniu pateikė 2012-01-11 pinigų priėmimo kvitą Nr.519152(b.l.6),iš kurio matyti,kad ieškovas už dokumento surašymą ir atstovavimą sumokėjo 1500 Lt.Atsakovai nesutiko su tokiu ieškovo prašomu bylinėjimosi išlaidų priteisimu nurodydamai,kad ieškovas galėjo ieškinį pareikšti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.Teismas tenkindamas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsižvelgia į šią aplinkybę,kad ieškinys galėjo būti pateiktas ir išnagrinėtas nagrinėjant baudžiamąją bylą,kur baudžiamoji byla buvo išnagrinėta tik per kelis posėdžius ir ieškovas ,atstovaujant baudžiamosios bylos nagrinėjime advokatui,turėjo galimybę pateikti civilinį ieškinį baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigoje.Kartu iš ieškinio matyti,kad ieškovo atstovui ruošiant ieškinį nereikėjo susipažinti bei analizuoti naujų aplinkybių dėl ieškinio surašymo,nbes šios aplinkybės buvo žinomos iš priimto teismo nuosprendžio bei teisminio baudž.bylos nagrinėjimo.Pateikus ieškinį ir nagrinėjant civilinę bylą ieškovas ir jo atstovas nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo(LR CPK 98 str.1d.)ir teismas negali padaryti išvados,kad tokios ieškovo nurodomos turėtos 1500 Lt advokato pagalbos išlaidos būtų buvę pagrįstos .Civilinė byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį,kur posėdžio trukmė nebuvo ilga.Dėl to iš atsakovų priteistina tik dalis ieškovo turėtų išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą.

Vadovaujantis LR CPK 88 str.,93 str., 96,259-260, 265, 268,270 str.,150 str.3d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. S. a.k(duomenys neskelbtini) iš P. K. a.k(duomenys neskelbtini) 500(penkis šimtus)litų neturtinės žalos atlyginimo ir iš D. K. a.k(duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus )litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti solidariai iš P. K. a.k(duomenys neskelbtini) ir D. K. a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui R. S. a.k(duomenys neskelbtini) solidariai 500(penkis šimtus)turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš P. K. a.k(duomenys neskelbtini) ir D. K. a.k(duomenys neskelbtini) po 50(penkiasdešimt)litų žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras: Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas