- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-21
- Bylos Nr.
- 1-1357-1123/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Nukentėjusysis
- V. G., J. P., V. S.
- Advokatai
- Eugenijus Šuliokas, Dovydas Raišutis
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.14.5.3Privilegijuotas sukčiavimas (BK 182 str. 4 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;
3) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 4 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 39 parų arešto bausme, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metams naudotis teise vairuoti transporto priemones bei automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 210 Eur konfiskavimas;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams 20 dienų. Taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams bei M. B. vardu registruotą automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 48 parų arešto bausme, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 metams bei konfiskuotino turto – automobilio „Opel Combo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1679 Eur – konfiskavimas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. rugpjūčio 3 d., apie 19.00 val., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytą automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktą, atrakino minėtą automobilį, 1500 Eur vertės, priklausantį L. G., kuriuo naudojasi V. G., užvedė jį ir išvažiavo, tokiu būdu pagrobė svetimą, L. G. priklausantį, 1500 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat M. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2023 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,93 promilių alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Taip pat M. P. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent: jis, 2023 m. rugpjūčio 8 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, miškelyje, esančiame šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, be V. S. sutikimo ir žinios, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš kelnių kišenės paėmė pastarojo vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui, tokiu būdu neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę ir laikė ją savo žinioje iki ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatyto laiko, tokiu būdu neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat M. P. neteisėtai inicijavo bei atliko daugiau nei vieną finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2023 m. rugpjūčio 8 d., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimą, V. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, kurį žinojo, nes tą pačią dieną, dienos metu, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, matė, kaip V. S. PIN kodą rinko atsiskaitydamas už prekes toje pačioje parduotuvėje: 13.42 val. atsiskaitydamas už prekes parduotuvės kasoje 127,54 Eur sumai, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 13.47 val., atsiskaitydamas už prekes parduotuvės kasoje 143,9 Eur sumai, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, „Perlo“ terminale, esančiame minėtoje parduotuvėje, išgrynindamas per du kartus po 500 Eur ir vieną kartą 100 Eur, bendrai 1100 Eur, ir juos pasisavino, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko daugiau nei vieną finansinę operaciją panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, melagingai pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę į V. S. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo sąskaitoje, susietoje su mokėjimo kortele, esančias pinigines lėšas, ir apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam V. S. priklausantį, 1371,44 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat M. P. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent: jis, 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 18.00 val., miškelyje, esančiame šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, be J. P. sutikimo ir žinios, iš jos rankinėje esančios piniginės paėmė pastarosios vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Swedbank“, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir laikė ją savo žinioje iki 2023 m. rugsėjo 22 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatyto laiko, kuomet ją grąžino, padėdamas prie nukentėjusiosios J. P. daiktų, tokiu būdu neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat M. P. neteisėtai inicijavo bei atliko daugiau nei vieną finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaulės būdu savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2023 m. rugsėjo 22 d. neteisėtai panaudojo svetimą, J. P. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Swedbank“, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, kurį žinojo, nes 2023 m. rugsėjo 22 d. girdėjo, kaip J. P. PIN kodą pasakė liudytojui A. G.: 19.41 val. pasikėsino išgryninti 500 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi sąskaitoje trūko piniginių lėšų, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 19.44 val. išgrynino 300 Eur ir juos pasisavino, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko daugiau nei vieną finansinę operaciją panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, melagingai pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę į J. P. AB „Swedbank“ sąskaitoje, susietoje su mokėjimo kortele, esančias pinigines lėšas, ir apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai J. P. priklausantį, 300 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamasis M. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad jis prisimena rugpjūčio 3 d. įvykį, tą dieną kažkur šventė, apie 19 val. ėjo (duomenys neskelbtini), pro kiemus, pamatė automobilį, kurio vairuotojo pusės durelėse, spynelėje buvo automobilio raktai. Automobilio raktas buvo vienas, tai buvo pakabukas ir mažas juodas raktas. Tada nusprendė važiuoti automobiliu iki namų, bet nesigavo, nes atsitrenkė ir padarė eismo įvykį, kažkas iškvietė policiją. Nelabai pamena, ar buvo labai apsvaigęs, nėra priklausomas nuo alkoholio, bet tą dieną buvo proga. Automobilyje jis buvo vienas, vėliau broliui paskambino, kuris jau (duomenys neskelbtini) atsisėdo į automobilį, bet brolis neilgai pabuvo automobilyje, apie 10 minučių. Jis važiavo į namus ir buvo su broliu, kai netoli stotelės atsitrenkė į aptvarą. Į aptvarą atsitrenkė važiuodamas atbuline eiga, kiek atsimena, nukrito automobilio bamperis. Jis negerai vertina savo veiksmus, blogai pasielgė, nes pavogė automobilį. Parvažiavęs namo būtų ėjęs miegoti, nelabai suvokė, ką darė. Kai atvyko pareigūnai, jiems prisipažino, kad gėrė. Turbūt jo neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams. Pripažįsta, kad veika padaryta kaltinime nurodytu laiku, dėl laiko nežino, nes iki nakties laukė, kol jį išveš į areštinę. Iš automobilio nieko neėmė, jokių detalių tikrai neėmė. Civilinį ieškinį pripažįsta. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir pagal galimybes atlygins žalą, atsiprašo nukentėjusiojo. Iki sulaikymo gyveno iš santaupų, jokio nuosavo turto neturi, automobilio neturi. 2021 m. lapkritį atlikęs bausmę iš karto išvyko į užsienį, buvo (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio mėnesį grįžo į Lietuvą. Jei išeitų į laisvę, gyventų iš santaupų, vėliau išvažiuotų į užsienį. Lietuvoje dirbti neplanuoja, užsienyje geriau. Įkalinimo įstaigoje galima dirbti, bet ne taip lengva rasti ten darbą, jei būtų galimybę, tai dirbtų ten. Bet jei būtų laisvėje, tai važiuotų į užsienį, nes ten užsidirbti didesnė galimybė.
Dėl įvykio rugpjūčio 8 d. parodė, kad tai įvyko (duomenys neskelbtini), ten prie parduotuvės yra žiedas, ten įvyko sekantys trys įvykiai. V. S. prie parduotuvės matė pirmą kartą, jie ruošėsi eiti prie ežero, V. S. atėjo išgerti ir pasakė, kad jei jie nori išgerti, tai eina į parduotuvę. V. S. pats apsipirko gal už 200 Eur ar daugiau, kamerose yra viskas užfiksuota. Apsipirkę jie ėjo toliau išgerti, o kai pasibaigė gėrimai, V. S. jam pasakė nueiti į parduotuvę ir davė kortelę. Jis (M. P.) nuėjo, išgrynino V. S. tuos pinigus, paskui jie dar kartą pirko, o po dviejų-trijų dienų V. S. pradėjo jam reikšti kaltinimus ir gąsdinti sūnumi. Jis nepripažįsta, kad iš asmens kelnių kišenės paėmė banko kortelę, V. S. jam kortel davė pats. Jis sako, kaip buvo, su kortele nuėjo į parduotuvę. Pirmos sumos, tai yra 127 ir 147 eurai, buvo kai V. S. pats atsiskaitinėjo, turi būti užfiksuota kamerose, kad jis pats atsiskaitinėjo, nors jis vos ant kojų stovėjo. Paskui, kai V. S. jam (M. P.) davė kortelę, jis (M. P.) išgrynino 1100 Eur ir pinigus nunešė V. S.. V. S. jam vėliau davė pinigų, tada kažką pirko, jau nebeprisimena, ką. Jis teigia, kad viską darė su V. S. žinia. Pradžioje su V. S. į parduotuvę ėjo daug žmonių, jie visi buvo prie kasos ir jis (M. P.) buvo su V. S.. V. S. atsiskaitė kortele, bet jis (M. P.) nematė jo kortelės PIN kodo, šį V. S. jam vėliau pats pasakė. V. S. jo paprašė nuimti pinigų, o kiek paprašė nuimti – neatsimena. V. S. jam nesakė, kam reikalingi pinigai. Kortelę V. S. išsiėmė iš vidinės striukės kišenės, iš piniginės. PIN kodą jam pasakė V. S.. Pinigus jis (M. P.) išgrynino toje pačioje parduotuvės kasoje, ten ėjo vienas, parduotuvėje sugaišo 10-15 minučių, o tada grįžo į miškelį, padavė V. S. pinigus, jie dar išgėrė, tada V. S. jo dar paprašė nueiti į parduotuvę, bet tada jis (M. P.) į parduotuvę jau ėjo su grynais pinigais, V. S. jam dar davė 200-300 eurų, jie dar išgėrė ir išsiskirstė, kaip išsiskirstė, nepamena. Neatsimena, ar V. S. buvo užmigęs, ten daug kas miegojo ir atsikėlė. Ikiteisminio tyrimo metu jis (M. P.) nepripažino kaltės, dabar prisiminė parodymus ir dėl to pasikeitė pozicija.
Tą dieną jie buvo labai išgėrę, iki apsipirkimo gėrė 3-4 valandas. Prie parduotuvės susirinko apie 10 val. ryto, kai atsidaro parduotuvė. Jų buvo daug žmonių, V. S. pirko daug alkoholio, tada jie grįžo ir gėrė tą alkoholį apie porą valandų, bet alkoholio pritrūko, nes buvo daug žmonių. Nelabai pamena, kas pasiūlė ar paprašė dar alkoholio, bet atsimena, kad V. S. jam (M. P.) davė kortelę ir paprašė nupirkti gėrimų. Jis nematė, ar V. S. miegojo, visi ten buvo labai išgėrę, jie suvartojo alkoholio už 500 Eur, tai mano, kad visi apsvaigę buvo. Jis atsimintų, jei būtų ištraukęs kortelę. Jie su V. S. susitiko po trijų ar keturių dienų ir V. S. jam pareiškė kaltinimus, kad pas jį dingo kortelė, jis aiškino V. S. aplinkybes, bet šis sakė, kad grįš sūnus ir jie išsiaiškins. Nežino, kodėl V. S. jį apkalbėjo, gal dėl to, kad su V. S. buvo užfiksuotas kamerose, jie atsuko kameras, kai V. S. pirko alkoholį, ir jis (M. P.) tiesiog kartu buvo, tai gal dėl to jį ir apkalbėjo. Jis (M. P.) neatsimena, ar kas matė, kai V. S. jam davė kortelę, bet niekam ten nerūpėjo. Nežino, ar tuo metu V. S. jam nereiškė pretenzijų, jie toliau gėrė, kada išsiskirstė, nepamena, nežino. Nuimtus pinigus kartu su kortele padavė V. S., neatsimena, kur jis juos įsidėjo. Jis negali visko atsiminti, gal dėl girtumo. Jis nežiūrėjo, kur V. S. dėjo pinigus, nes ėjo bendrauti su kitais žmonėmis. Vėliau V. S. jam dar davė 200-300 eurų, kad dar nupirktų alkoholio, jis (M. P.) buvo toje pačioje parduotuvėje, pirko cigaretes, alkoholį, kažką iš maisto. Tą dieną V. S. matė pirmą kartą, nežino, kodėl šis į jį kreipėsi, kad nueitų į parduotuvę, gal V. S. ir dar į kažką kreipėsi, bet jis (M. P.) gal pasisiūlė nueiti. Jam atrodo, kad V. S. nesakė, kokią sumą nuimti, gal sakė nuimti visus pinigus, bet neminėjo, kiek sąskaitoje pinigų, nepamena jau. Pinigus jis nuėmė per du ar tris kartus.
Dėl įvykio rugsėjo 22 d. parodė, kad J. P. žino, ji yra draugė, ją pažįsta apie 2 metus. J. P. kortelę davė jam pati. Tą dieną miškelyje gėrė daug žmonių, bet jis (M. P.) turėjo išvažiuoti, po poros valandų grįžo, J. P. buvo miškelyje, bet neblaivi, ji jo paprašė nuimti 500 eurų nuo jos kortelės, sakė „pabandyk nuimti 500 eurų, o jei neduos, tai nuimk tiek, kiek duos“ ir prašė nupirkti cigarečių, degtinės, jis (M. P.) nuėjo ir taip padarė. Jis buvo blaivus, o J. P. buvo neblaivi. Ji pati jam pasakė PIN kodą, jis jį ir dabar atsimena. Jis bandė nuimti 500 eurų, bet operacija nepavyko, paskui pabandė 300 eurų nuimti ir davė, tada nupirko degtinės ir cigarečių ir nunešė J. P.. Jis nežino, kodėl J. P. reikėjo pinigų, ji kreipėsi į jį (M. P.), nes su ja daugiau nieko nebuvo. Tą dieną jis (M. P.) negėrė, tą dieną J. P. miškelyje rado vieną, ji sėdėjo ir rūkė. J. P. nėjo kartu su juo išgryninti pinigų, nes buvo neblaivi. Ji kortelę jam davė iš piniginės ir pasakė nuimti 500 eurų, taip pat paprašė nupirkti cigarečių ir alkoholio, jis (M. P.) išleido gal 20 eurų. Tuo metu į parduotuvę ėjo vienas. Su J. P. buvo susitikę rugsėjo 24 d., tą dieną dar kartu gėrė, o 25 d. jį sulaikė. Su J. P. neturi pykčio. Jis pripažįsta civilinį ieškinį, bet civiliniame ieškinyje prašyti daug ką galima, dėl 300 eurų pripažįsta, ji pati kortelę davė, bet ką jis žino. Jis nepripažįsta, kad padarė nusikaltimą, vis tiek neatlygins jai žalos, nes neturi už ką atlyginti. Nesutinka atlyginti civilinio ieškinio J. P.. Šiandien jis pasakė sąžiningai viską, kaip buvo.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 18 val. jis vartojo alkoholį miškelyje, esančiame netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su jam iš matymo pažįstamais asmeninis, tačiau jų vardų jis nepamena. Tarp jų buvo jo pažįstama, vardu J. P., kurią pažįsta apie kelis metus. Kadangi J. tuo metu buvo jau neblaivi, paprašė jo nueiti iki parduotuvės nupirkti jai cigarečių. Padavė jam savo „Swedbank“ kortelę, pasakė PIN kodą. Ar kas nors kitas girdėjo, kaip ji sakė PIN kodą, jis nežino, net nepamena, kiek žmonių tuo metu ten buvo. Jis sutiko. Vienas nuėjo iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Nupirko jai cigarečių, nepamena, kokių. Tuomet jam kilo mintis nuimti nuo jos sąskaitos pinigų. „Perlo“ terminale suvedė jam žinomą PIN kodą, gali būti, kad pradžioje bandė nuimti 500 Eur, tačiau sąskaitoje nepakako pinigų, tuomet pasirinko 300 Eur sumą, operacija pavyko, kasininkė jam padavė 300 Eur. Grįžęs atgal į miškelį, padavė J. P. kortelę, cigaretes, tačiau nieko jai nepasakė apie nuimtus 300 Eur. Pinigus išleido savo reikmėms. Supranta, kad blogai pasielgė, kad neturėjo teisės nuiminėti nuo J. P. sąskaitos pinigus be jos žinios. Dar norėjo pasakyti, kad pažįsta asmenį, vardu A., kuris galimai yra jų bendras pažįstamas, tačiau jo tuo metu ten nebuvo. Dėl įvykio gailisi, norėtų atlyginti žalą, tačiau neturi iš ko (2 t., b. l. 97-100).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis M. P. nurodė, kad teisingi tie paaiškinimai, kuriuos davė teisme. Jis norėjo sau pasilengvinti padėtį. Jam yra žinoma dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo ir kad skiriant bausmę ji yra sumažinama vienu trečdaliu, ne dėl to davė tokius paaiškinimus. Jam dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarkos buvo žinoma ir ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo metu jaučiasi pavargęs, bet supranta klausimus ir supranta, ką kalba. Seniau su J. P. jo santykiai buvo artimesni, bet nutrūko, nes jie susipyko, tai buvo gal prieš metus iki įvykio. Kartu su J. P. negyveno, bet grįžęs iš (duomenys neskelbtini) palaikė santykius su ja. Jie išsiskyrė piktuoju, neprisimena, dėl ko, abu nuėjo savo keliais, nežino, ar ji bando jį apkalbėti.
Apklausus kitus asmenis teisiamajame posėdyje, kaltinamasis M. P. nurodė, kad yra neatitikimas V. S. parodymuose, V. S. sako, kad su juo (M. P.) ėjo į parduotuvę, bet ėjo ir daugiau žmonių, jų buvo ne du, trys-keturi, vaizdo kamerose turi matytis žmonės, buvo ir apsauginis, jie su juo kalbėjosi. V. S. apsipirko už 200-300 eurų, tai vien tik maišams nešti reikėjo trijų žmonių. V. S. pirko ne du ir ne tris butelius, jis tik neatsimena, nes prisigėrė ir nuėjo miegoti. Prabudo, paskui vėl užgėrė. V. S. jam (M. P.) davė kortelę nuimti pinigų, jis (M. P.) nuėmė, atnešė ir padavė. Atsimena, kad nuėmė 500 eurų ir, jam atrodo, dar 400 eurų. To, kaip sakė V. S., kad buvo nuimta 500 Eur, po to 500 Eur ir dar 200 Eur, taip nebuvo.Pati liudytoja sakė, kad nepakako lėšų. V. S. pinigus įsidėjo į vidinę striukės kišenę, V. S. sakė, kad buvo su šortais, bet jis dar buvo ir su striuke ir pinigus įsidėjo į jos vidinę kišenę. Jis (M. P.) prisimena, kaip jie tą dieną išsiskirstė. Visi prisigėrė, o V. S. miegojo miškelyje. Buvo nešalta, A. pabudino V. S., bet šis neatsikėlė. Tada jie išgėrė ir kas nuėjo namo, o kas prie ežero. Jis (M. P.), jo brolis, A., A. nuėjo prie ežero. Jam atrodo, kad visi vienu metu išsiskirstė ir niekas ten nebepasiliko, tik V. S. vienas pasiliko miegoti. Ten renkasi, kas nori, o kaip V. S. sako, kad jis kortelės nebeturi, tai kortelė pas jį.
Dėl J. P. situacijos, jis nematė, kai atvažiavo jos draugai, ir jokio automobilio nematė, jis (M. P.) iš miškelio išėjo anksčiau, o su J. P. miškelyje dar buvo daug žmonių, gal 4-5 žmonės. J. P. buvo girta, ji jam pasakė, kad jis nueitų ir nupirktų cigarečių, ir pasakė, kad jis (M. P.) sau gali pasiimti degtinės ar kažko tai, ir kad nuimtų pinigų, pasakė PIN kodą. Jis (M. P.) nuėjo, nupirko jai du pakelius plonų cigarečių „Winston“, nes ji tokias cigaretes rūko. Sau pasiėmė viskio ir nuėmė pinigus, pabandė nuimti 500 eurų, bet nedavė, po to pabandė 300 eurų. Pinigus atnešė jai, jie pasėdėjo ir viskas, ji dar buvo su šuniu. Jis pasakė, kad važiuoja namo, o ar ji namo ėjo, ar ką darė, jis nežino. Tas šuo visus kandžiojo ir ji greičiausiai nuėjo namo, nes nelogiška, kad kažkur važiuotų. 300 eurų jis jai atidavė, o ji sakė, kad nedavė. Kortelė pas ją, o pinigus jis jai perdavė. Kažką jis pirko, gal butelį, ir už grynus pinigus, grąžą jai atidavė. J. P. buvo girta ir jis buvo išgėręs, bet prisimena, su jo atmintimi viskas gerai.
1. Dėl 2024 m. rugpjūčio 3 d. L. G. priklausančio turto vagystės ir automobilio vairavimo neblaiviam
Kaltinamasis M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d., apie 19 val., buvo (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus. Gali būti, kad tai buvo prie (duomenys neskelbtini). Pamatė kieme stovintį automobilį „Renault Espace“, tamsios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jį kažkodėl sudomino šitas automobilis, apėjo aplinkui ir pamatė, kad vairuotojo durelėse automobilio raktai. Automobilis buvo neužrakintas, nes, patraukus vairuotojo dureles, jos atsidarė. Įsėdo už vairo, užvedė rakteliu ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini), kur prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes prie parduotuvės atsitrenkė minėta mašina į kelio atitvarą. Jis neapžiūrinėjo, kas buvo automobilio salone ar bagažinėje, jokios meškerės jis neėmė ir nematė. Jis suprato, kad pavogė automobilį, mano, kad taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Dėl įvykio gailisi (1 t., b. l. 83-86).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, kaltinamasis M. P. parodė, kad prisipažįsta, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d., apie 19.00 val. pagrobė iš (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pavogęs minėtą automobilį, važiavo juo būdamas neblaivus iki (duomenys neskelbtini), kur prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio atitvarą. Jį sustabdė prie parduotuvės aikštelėje buvę žmonės, kurie iškvietė policijos pareigūnus. Dėl minėtų įvykių labai gailisi (2 t., b. l. 108-111).
2023 m. rugpjūčio 3 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėjas V. G., pageidaujantis pranešti apie įvykį, parodė, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d., 23.50 val., iki 2023 m. rugpjūčio 3 d., 21.39 val., iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas 2000 eurų vertės jo automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 metų laidos, KASKO nedraustas, vienatūrio tipo. Automobilio bagažinėje buvo 100 eurų vertės meškerė, iš viso jam padaryta 2100 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 18).
Nukentėjusysis V. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad automobilis „Renault Espace“ yra registruotas jo mamos vardu, jis buvo laikomas adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, kiemas be pakeliamo užrakto. Įvykio laiko neprisimena, tačiau jis pasigedo automobilio raktų, galvojo, kad juos gal kur paliko. Po dviejų savaičių ieškojimo iš mamos gavo skambutį, kad automobilis pateko į avariją, tada sėdo į savo kasdienį automobilį ir nuvažiavo į įvykio vietą. Raktus buvo pametęs gal prieš dvi savaites iki įvykio, tą dieną, kai kaltinamasis pavogė automobilį, jis (V. G.) raktelių negalėjo rasti. Nemano, kad raktus paliko automobilio spynelėje, nežino, kaip jie atsirado pas kaltinamąjį. Nežino, ar kaltinamasis jam matytas, pas juos į namą buvo atsikėlę žmonės, kurie gėrė su kaimynu ir šis numirė, bet negali atsiminti, ar kaltinamasis jam matytas. Jam pažįstami žmonės (duomenys neskelbtini) negyvena. Jis nuvyko į įvykio vietą, automobilis buvo parduotuvės vidiniame kiemelyje, jis matė, kad automobilis apgadintas, o kad buvo įvykis, tai sužinojo vėliau. Automobilio bagažinė sugadinta nepataisomai, kapotas sugadintas, medžiaginės lubos nutrauktos. Tą dieną jis pamatė tik sugadintą bagažinę, bamperį ir lubas, o apgadintą automobilio priekį pamatė vėliau. Galimai jie norėjo akumuliatorių pavogti ir jiems nepavyko, taip atsirado kapoto sugadinimas. Abejoja, ar kapoto sugadinimas galėjo atsirasti nuo smūgio. Automobilio medžiaginės lubos buvo nuplėštos, jos tiesiog kabėjo. Jis policijai siuntė automobilio nuotraukas. Dėl administracinės bylos jis nieko nežino. Automobilio jis dar netvarkė, dėl to negali pateikti duomenų dėl žalos, bet jis mano, kad žalos jam vis tiek niekas neatlygins, tai teoriniai pinigai. Policijai labai greitai reikėjo pasakyti sumą, o tik paskui jis pamatė, kad dar ir kapotas sugadintas. Prieš pat eidamas į policiją, pakalbėjo su draugu, kuris užsiima automobilių ardymu, dažymu, šis patikslino automobilio dažymo kainą ir kitų detalių taisymo kainą. Automobilis 1990 m. gamybos, dabar tokio nenusipirksi, nedaug kas išlaikė tokį automobilį, Vokietijoje analogas kainuoja 2000 Eur. Automobilį jis turi 4-5 metus, tvarkė jo variklį, perdažė jį, vidaus netvarkė, su automobiliu turėjo eismo įvykį, su jo priekiu įvažiavo į kito automobilio galą, nukentėjo priekinis žibintas ir bamperis buvo sugadintas, bet tai jis sutvarkė. Nuotraukoje, esančioje transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo fotolentelėje, 8 lape (1 t., b. l. 114) matosi bamperis, jis buvo įmestas į bagažinę, ten esantis ratas atsarginis. Nuplėštos lubos matosi tos pačios fotolentelės 11 nuotraukoje (1 t., b. l. 114). Sėdynių apmušalai yra nusidėvėję, bet nesuplyšę, jis negali pasakyti, ar specialiai buvo lupamas lubų pamušalas. Prieš tai lubos nebuvo nukritusios. Negali atsakyti, ar lubų medžiaga galėjo nukristi nuo senumo, nekovos, galėjo ir taip būti.
Nukentėjusysis V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo motinos L. G. vardu, tačiau jis minėtu automobiliu naudojasi ir yra materialiai už jį atsakingas. Automobilis yra 1990 metų laidos, KASKO nedraustas, vienatūrio tipo, varomas benzinu. Automobilis draustas (duomenys neskelbtini). Jis gyvena name, (duomenys neskelbtini), Vilnius, todėl automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palieka prie šio namo esančiame kieme. Kiemas nėra uždaras. 2023 m. liepos 23 d., apie 17.00 val., jis su automobiliu „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžo, automobilį užrakino ir paliko stovėti minėtu adresu prie savo namų. Automobilio bagažinės užraktas yra sugedęs, todėl bagažinė neužsirakina. Raktelių nuo automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis automobilyje nepaliko, tačiau 2023 m. liepos 24 d., apie 20.00 val., jis raktelių nuo automobilio niekur nerado, todėl pamanė, kad juos pametė. Kadangi turi kitą automobilį, jis raktelių neieškojo. Automobilis visą laiką nuo 2023 m. liepos 23 d. stovėjo prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą jis automobilį matė 2023 m. rugpjūčio 2 d., apie 23.50 val., nes buvo priėjęs prie automobilio, rūkė cigaretes, dar kartą tikrino, ar nėra palikti rakteliai, nors jis gerai pamena, kad raktelių automobilyje nepaliko. Automobilyje nei užvedimo spynoje, nei kitoje vietoje užvedimo raktelių nebuvo. Jis į automobilį pateko atsidaręs bagažinę, apžiūrėjęs automobilio vidų, per bagažinę ir išlipo. Matė, kad automobilio bagažinėje yra jo palikta meškerė, kurios vertė 100 eurų. 2023 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.39 val. jam paskambino mama L. G. ir pasakė, kad jai paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad yra pavogtas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat su juo yra padarytas eismo įvykis. Jis nežino tikslios vietos, kur įvyko eismo įvykis, tačiau policijos pareigūnai jo mamai nurodė, kad gali atvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), prie šeimos krautuvėlės (duomenys neskelbtini). Atvykęs į nurodytą vietą, prie krautuvėlės esančioje aikštelėje, pamatė jam priklausantį automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Rakteliai nuo automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pas policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atidavė jam automobilio raktelius. Jis matė, kad policijos pareigūnai yra sulaikę du vaikinus. Jis suprato, kad minėti vaikinai galimai pavogė jo automobilį, tačiau pas policijos pareigūnus nesitikslino. Jis šių vaikinų veidus matė, jų nepažįsta ir niekada anksčiau nėra matęs. Jo automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelėje po eismo įvykio stovėjo apgadintas. Jis matė, kad yra apgadintas automobilio galinis bamperis, kurio vertė 200 eurų, nulūžusi 100 eurų vertės bagažinės apačia, automobilio viduje, gale, yra išluptos 100 eurų vertės lubos. Automobilio vertė yra 2000 eurų, tačiau, jeigu jam bus grąžintas automobilis, tada žala bus dėl automobilio apgadintų detalių 400 eurų. Jis rūko cigaretes „Marlboro“ ir „Camel“, todėl automobilyje esančioje peleninėje paliko nuorūkas, kur jos dabar yra, nežino, nes, kiek matė, nuorūkos išbarstytos. Taip pat matė, priėjęs prie automobilio, kad dešinėje keleivio pusėje ant grindų guli „Winston“ cigarečių pakelis, kuris nėra jo, taip pat sidro butelis, kuris yra ne jo. Kiti buteliai, sausainiai automobilyje yra jo. Meškerė, kurią minėjo anksčiau, atsirado, ją rado savo automobilyje, kai su policijos pareigūnais po eismo įvykio apžiūrinėjo automobilį, ji gulėjo bagažinėje, jos pradžioje nesimatė. Pretenzijų dėl meškerės niekam neturi. Dėl automobilio raktų gali pasakyti, kad jie negalėjo būti automobilio durelėse, nes kai juos pametė, kruopščiai apžiūrėjo automobilio visas vietas, raktų jame tikrai nebuvo. Tai buvo trys raktai, t.y. su vienu atsirakina automobilio durelės, su kitu – bagažinė, su trečiu – užsiveda automobilis. Raktai buvo su pakabuku. Mano, kad raktus tikrai buvo pametęs, o asmuo, pagrobęs jo automobilį juos rado. Šiuo metu atgavo raktus. Dėl automobilio apgadinimo jis norės pareikšti civilinį ieškinį, kadangi draudimas jam nieko nesumokėjo (1 t., b. l. 24-26, 32-24).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. P. 2024 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime dėl pokalbio su L. G. nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo kalbėta telefonu su V. G. motina L. G.. Pastaroji teigė, kad automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra ji, tačiau automobilio naudojasi jos sūnus V. G.. Apie 2023 m. rugpjūčio 3 d. pavogtą minėtą automobilį jai telefonu pranešė policijos pareigūnai. Apie tai ji informavo savo sūnų V. G.. Kadangi jis naudojasi minėtu automobiliu ir yra materialiai už jį atsakingas, pareiškimo ji nerašė, rašė jos sūnus. Civilinio ieškinio ji nereiškė, tai darė jos sūnus. Teisme i nedalyvaus, kadangi už automobilį visiškai atsakingas jos sūnus, tai padarys V. G. (1 t., b. l. 35).
Liudytojas E. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, jis yra M.. Nieko apie jį nežino, su juo neturi jokių santykių, jie tiesiog viename rate būna, matosi, sveikinasi, pykčio, pagrindo jo apkalbėti neturi. Jis (E. A.) buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. 2023 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) buvo sutikęs šį asmenį (M. P.), ten buvo daug žmonių, jie su M. P. važiavo paimti automobilio, visi pradėjo eiti ir jis (E. A.) nuėjo į jų pusę. Jis nelabai prisimena, tai negali papasakoti. Neprisimena, ar važiavo taksi, ar autobusu. Tuo metu buvo išgėręs du bokalus alaus, nežino, ar čia girtumas. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tada geriau atsimena, jo tyrėja klausinėjo to paties. Gavosi automobilio vagystė, bet jis (E. A.) nežinojo, kad tas automobilis vogtas. Jis (E. A.) prisimena, kad tą dieną gėrė alų, prisimena, kad jie važiavo paimti automobilio, rakteliai buvo pas M. P., jie paėmė automobilį ir važiavo. Neprisimena, kur ar keliese važiavo, prisimena, kad sėdėjo automobilio gale, o daugiau nelabai pamena. Jis (E. A.) išlipo iš automobilio prie pirmo policijos komisariato ir nuėjo į parduotuvę „Maxima“. Jis (E. A.) neskambino policijai, gal kas jo vardu skambino. Po to privažiavo M. P. ir sakė „lipk, važiuojam“, tai buvo gal po 15-20 minučių. M. P. privažiavo su pilku „Renault“ automobiliu. Nepamena, kiek žmonių buvo automobilyje. Vairavo M. P., o jis (E. A.) sėdėjo gale, priekyje sėdėjo dar kažkoks žmogus, bet neprisimena, kas. Negali pasakyti, kur jie važiavo. Automobilyje vyko pokalbis, jis (E. A.) išgirdo kažką apie automobilio vagystę, to, kuriuo jie važiavo, tada jam kilo noras išlipti. Jis (E. A.) išlipo netoli (duomenys neskelbtini) ir ėjo namo ilsėtis. Mamai nieko nesakė.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad, kiek pamena, 2023 m. rugpjūčio 3 d., po pietų, tikslaus laiko nepamena, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), sutiko iš matymo pažįstamą M. P., kartu su juo buvo dar kažkoks žemesnis vaikinas, kurio jis nepažįsta. Jie kartu išgėrė alkoholio ir M. P. pasakė, kad reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), pasiimti kažkokį automobilį. Jis (E. A.) sutiko, tuo metu buvo neblaivus. Tai buvo labiau į vakarą. Su taksi trise nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), prie „Maxima“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini) g. M. P. jau tuo metu rodė kažkokius automobilio raktus, sakė, kad tai yra jo automobilio raktai. Jį (E. A.) paleido prie minėtos parduotuvės, M. P. kažkur nuėjo, o tas kitas vaikinas perėjo į kitą gatvės pusę. Tuomet, po kelių minučių atvažiavo M. P. su senu „Renault“ automobiliu, kiek pamena, pilkos spalvos, valst. Nr. raidės (duomenys neskelbtini), sustojo, jis (E. A.) ir tas kitas vaikinas įsėdo į minėtą automobilį ir jie pradėjo važiuoti. Jis (E. A.) sėdėjo gale, jie abudu priekyje, už vairo M. P.. Iš jų pokalbio suprato, kad automobilis pavogtas. Bet tiksliai negali pasakyti, ką jie sakė. Tuomet, jiems privažiavus iki (duomenys neskelbtini), pasakė, kad jie jį (E. A.) paleistų. Jie jį išleido, nuvažiavo, kaip suprato, link (duomenys neskelbtini), o jis (E. A.), nuėjęs pas savo mamą, paskambino iš jos telefono 112 ir pranešė apie įvykį, nes jo telefonas buvo išsikrovęs. Apie tai, kad M. P. tą pačią dieną su tuo automobiliu padarė avariją prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), sužinojo vėliau, apie įvykį kalbėjo (duomenys neskelbtini) gyventojai (1 t., b. l. 78-80).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas E. A. nurodė, kad juos patvirtina. Tai, kad buvo padaryta avarija, jis sužinojo paskui, kai tyrėja jam pasakė. Jis neatsimena, ar skambino pranešti apie įvykį. Jis tyrėjai pasakojo ir ji viską užrašė, bet ji jam dar patarė. Jis (E. A.) paskambino 112 apie automobilio pavogimą. Apie vėliau įvykusį autoįvykį jam pasakė tyrėja, ne iš (duomenys neskelbtini) gyventojų sužinojo. Automobilį pas M. P. pamatė išėjęs iš parduotuvės, M. P. buvo nuėjęs pasiimti automobilio. Jie važiavo ten, nes buvo sakyta, kad yra automobilis ir jie važiavo jo paimti ir norėjo važiuoti į miestą ar kažkur tai. Tai buvo tame rajone, kur komisariatas, M. P. privažiavo. Automobilis tamsios spalvos, į „kabluką“ panašus, ne universalas, daugiau vietų, automobilis „Renault“, tikslios markės nežino. Jie nebuvo susitarę apie vagystę.
2023 m. rugpjūčio 3 – 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis automobilių stovėjimo aikštelėje priešais šeimos krautuvėlę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šeimos krautuvėlė yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, ant sienos kabo vaizdo stebėjimo kamera. Automobilis yra vienatūris, apžiūros metu atrakintas. Automobilio durelių spynelės tvarkingos, galinis bamperis yra sulūžęs, bagažinės dangtis yra apačioje išlaužtas. Automobilio vidaus apžiūros metu nustatyta, kad automobilio užvedimo spyna yra tvarkinga, raktelių nėra. Nuo vairo buvo paimti pavyzdžiai (nuoplova) biologiniam tyrimui ir įpakuota į voką, taip pat paimti pavyzdžiai (nuoplova) nuo bėgių perjungimo svirties ir įpakuota į voką. Šalia vairuotojo sėdynės ant kilimėlio guli cigarečių nuorūkos, kurios buvo paimtos ir įpakuotos į voką. Ant keleivio priekinio kilimėlio guli tuščias „WINSTON“ cigarečių pakelis, kuris buvo paimtas ir įpakuotas į voką. Taip pat ant keleivio kilimėlio guli tuščias 1 litro talpos plastikinis butelis „SOMERSBY PEAR“, kuris buvo paimtas ir įpakuotas į voką. Automobilio gale ant galinės sėdynės guli sausainiai, bagažinėje guli meškerė. Automobilio gale yra išplėštos lubos (1 t., b. l. 36-45).
2023 m. rugpjūčio 4 d. pakvitavime užfiksuota, kad automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas V. G. (1 t., b. l. 46).
2023 m. rugpjūčio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad įvažiavimas į kiemą yra iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Kairėje pusėje yra (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) pastatas. Tiek ant PC (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tiek ant (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra vaizdo stebėjimo kameros. Už (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), ant kurio pastato yra vaizdo stebėjimo kameros. Dešinėje pusėje yra daugiaaukštis mūrinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52-55).
UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 15 d. informavo, kad vaizdo įrašo pateikti negali, nes vaizdo įrašai saugomi iki 14 dienų (1 t., b. l. 57-61).
UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 18 d. informavo, kad vaizdo įrašų nėra, jie saugomi 14 dienų (1 t., b. l. 62-66).
(duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 15 d. informavo, kad vaizdo įrašo nėra, apsaugos kamerų filmuojama medžiaga saugoma 14 dienų (1 t., b. l. 67-72).
Kaltinamasis M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad narkotinių medžiagų nevartoja visiškai, alkoholį vartoja retai, psichikos sveikatos sutrikimų neturi, įskaitoje pas psichiatrus įrašytas nėra. 2023 m. rugpjūčio 3 d. visą dieną vartojo alkoholį (alų, degtinę, sidrą). Kiek prisimena, vakaro metu, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo viename iš kiemų stovintį automobilį „Renault“ (valstybinio numerio nepasakys, nežiūrėjo), kurio vairuotojo durelėse buvo palikti rakteliai. Kadangi buvo apsvaigęs ir negalėjo blaiviai mąstyti, sugalvojo atsisėsti į automobilį ir pasivažinėti su juo. Suprato, jog elgiasi neteisėtai, kad automobilis yra ne jo, bet kadangi, kaip ir minėjo, buvo smarkiai išgėręs, būtent tai turbūt ir nulėmė, kodėl taip pasielgė, blaivas tikrai taip nepasielgtų. Atsisėdęs į automobilį, jis paskambino broliui P. P., kuris jam pasakė, jog dabar yra prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis broliui pasakė, kad palauktų jo, kad tuoj privažiuos, dar šiek tiek pasėdėjo automobilyje, atsigėrė su savimi turėto sidro ir išvažiavo. Kiek prisimena, jam privažiavus prie parduotuvės, į automobilį įsėdo jo brolis P. P., šiam įsėdus į automobilį, jis (M. P.) apsisukinėjo netoli parduotuvės ir su automobiliu atsitrenkė į atitvarą bei išvažiavo. Praėjus kelioms minutėms, jis kartu su broliu atvažiavo vėl prie tos pačios parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jie su broliu išlipo iš automobilio ir nuėjo į parduotuvę, o automobilį paliko automobilių stovėjimo aikštelėje. Ar brolis klausė, kieno čia automobilis, jis neatsimena, bet galimai jis broliui ir nesakė, kad jį prieš tai pavogė. Jiems su broliu išėjus iš parduotuvės, pastebėjo, jog šalia automobilio jau jų laukia kažkoks vyriškis su moterimi, jis (M. P.) norėjo sėstis į automobilį, o tas vyriškis atėmė iš jo raktelius ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie neužilgo atvažiavo, jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Kiek prisimena, paskutinį kartą atsigėrė alkoholio, kai tik įsėdo į automobilį, nei važinėjantis, nei prie parduotuvės alkoholio daugiau nevartojo. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio (1 t., b. l. 143-147).
Liudytojas E. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną jis su žmona ėjo į parduotuvę ir matė automobilį, kuris važiavo (duomenys neskelbtini) g., ir atsitrenkė į atitvarą. Atsitrenkęs į atitvarą, automobilis nuvažiavo toliau, tačiau po kurio laiko jis pamatė, kad automobilis paskui grįžo. Tas automobilis sustojo prie parduotuvės, du asmenys išlipo ir ėjo į parduotuvę, jis matė, kad asmenys vos pastovi ant kojų ir sunkiai eina, todėl pagalvojo, kad reikia iškviesti policiją ir neleisti asmenims išvažiuoti. Jis neleido asmenims išvažiuoti, įvyko tokios kaip grumtynės, jis (E. M.) atsistojo prie automobilio vairuotojo durelių ir vienas asmuo jį stūmė, sakė, kad leistų važiuoti, jis (E. M.) sakė, kad neleis, o tuo metu jo žmona kalbėjosi su policija. Paskui atsirado dar keli asmenys, kiti asmenys bandė jam padėti, ir netrukus jau atvyko policija. Asmuo, esantis ekrane (kaltinamasis M. P.) norėjo vairuoti automobilį. Policijoje jis (E. M.) nurodė automobilio numerį. Automobilio galinė dalis buvo akivaizdžiai sugadinta, jis galine dalimi atsitrenkė į atitvarą. Jo (M. P.) akivaizdoje asmenys alkoholinių gėrimų nevartojo.
Liudytojas E. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.00 val., kartu su žmona D. M. nuėjo į parduotuvės (duomenys neskelbtini) paštomatą atsiimti siuntos, adresu (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės, šalia (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (skaičių tiksliai nepamena), važiuodamas atbulomis, atsitrenkė į atitvarus ir pasišalino iš įvykio vietos. Iš karto nesuprato, kas vyksta. Maždaug po 5 minučių minėtas automobilis grįžo. Iš automobilio išlipo du vyrai, akivaizdžiai matėsi, kad yra girti, nes stipriai svirduliavo. Tie vyrai nuėjo į parduotuvę, tada jo žmona surinko pagalbos numerį 112 ir iškvietė policiją. Vyrai, išėję iš parduotuvės, norėjo vėl sėsti į automobilį ir važiuoti, tačiau jis (E. M.) pasakė, kad neleis tokiam stovyje vairuoti automobilio. Tarp jo ir automobilio „Renault“ girto vairuotojo įvyko susistumdymas, po ko jo draugas prisijungė padėti kitam draugui. Neužilgo atvažiavo policijos ekipažas, kuriam jis paaiškino įvykio aplinkybes bei nurodė vyrą, kuris vairavo automobilį „Renault“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. (1 t., b. l. 107-108).
Liudytojas F. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad neprisimena nei įvykio, nei automobilio.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo F. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6 skyriuje vyriausiuoju patruliu, pamainą pradėjo kartu su porininku vyriausiuoju patruliu E. J. iš to paties skyriaus. Pamainą pradėjo 2023 m. rugpjūčio 3 d., 06.00 val. Patruliuojant gavo pranešimą iš OVS budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), į parduotuvę užėjo du neblaivūs vyrai, kurie atvažiavo automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodami kliudė šaligatvį ir apgadino minėtą automobilį. Atvykus juos pasitiko liudininkas E. M., kuris jiems paaiškino, kad, apie 21.00 val., automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė sankryžoje (duomenys neskelbtini) į atitvarus ir atvažiavo su apgadintu į parduotuvę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Įtarė, kad vairuotojas neblaivus ir bandė jį sustabdyti prekybos centro aikštelėje, o jo žmona skambino bendruoju pagalbos telefonu. Taip pat automobilių stovėjimo aikštelėje buvo R. S., kuri patvirtino E. M. žodžius, pridūrė, kad automobilyje sėdėjo du žmonės. Aikštelėje buvo ir kiti žmonės, buvo kilęs konfliktas, visi rodė į stovintį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juose esančius du asmenis, minėjo matę juos vairuojant, manevruojant išgėrusius už vairo. Patikrinus asmenis, esančius automobilyje, paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. P., kuris iš karto prisipažino vairavęs automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei padaręs eismo įvykį, už kurį surašytas protokolas. M. P. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0253, patikros Nr. 1937250, pirmuoju tikrinimu 21.11 val., buvo nustatytas 3.10 prom. girtumas, o 21.29 val., buvo nustatytas 2.93 prom. girtumas. Šalia jo galimai sėdėjo P. P.. Pildant procesinius dokumentus, OVS budėtojas jiems pranešė, kad minėtas automobilis yra vogtas ir į įvykio vietą atvyko automobilio savininkės L. G. sūnus V. G., kuris liko rašyti pareiškimą dėl įvykio (1 t., b. l. 103-104).
Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio F. L. 2023 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 99).
Pagarsinus minėtus parodymus ir tarnybinį pranešimą teisiamajame posėdyje, liudytojas F. L. nurodė, kad patvirtina savo paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, dabar šiek tiek prisimena įvykį, jie atvažiavo į įvykio vietą, patikrino girtumą ir laukė operatyviosios grupės, kurie atvyko forminti ikiteisminio įvykio. Prisimena, kad buvo sudaužytas visas automobilio kėbulas, bet tiksliai kokios dalys – nepasakys. Asmeniškai jis įvykio nematė ir automobilis buvo patrauktas iš įvykio vietos, bet jam atrodo, kad automobilis „T“ formos sankryžoje, esančioje prie parduotuvės, atsitrenkė į atitvarus.
Liudytojas P. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad kaltinamasis yra jo brolis, atsisako duoti parodymus prieš savo brolį.
Liudytojas P. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sutinka duoti parodymus. M. P. yra jo brolis. Kiek pamena, 2023 m. rugpjūčio 3 d., apie 19-20 val., buvo (duomenys neskelbtini). Buvo tuo metu šiek tiek išgėręs. Jam paskambino jo brolis M. P. ir pasakė, kad yra netoli, kad jis (P. P.) išeitų su juo susitikti. Buvo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). M. P. atvažiavo automobiliu „Renault Espace“, tamsios spalvos. Jis (P. P.) pagalvojo, kad M. P. nusipirko automobilį. Įsėdo į automobilį, pasikalbėjo su M. P. apie 10 minučių, nepastebėjo, kad šis išgėręs. M. P. pradėjo važiuoti ir atsitrenkė automobilio galu į kelio atitvarą. Bet M. P. nesustojo, nuvažiavo toliau. Jis M. P. sakė, kad šis sustotų, nes padarė eismo įvykį, tačiau šis jo neklausė. Tai, kad M. P. galimai yra atimtos teisės ir jis negali vairuoti transporto priemonių, jis (P. P.) nežinojo, kadangi retai būna Lietuvoje, nežino, kas vyksta su jo broliu. Jie dar pasivažinėjo netoliese, tuomet M. P. atvežė juos vėl prie tos pačios parduotuvės. Jis (P. P.) nuėjo į parduotuvę, kas vyko aikštelėje, jis nematė. Išėjęs į lauką, pamatė daug žmonių, kažkas atėmė iš M. P. automobilio raktus, neužilgo atvažiavo policija, sulaikė M. P., kaip jis suprato, dėl to, kad šis padarė eismo įvykį. Tik kai M. P. davė pūsti į alkotesterį, pamatė, kad jis neblaivus. To jis tikrai nesuprato, tikrai nebūtų M. P. leidęs vairuoti, kai šis buvo su juo, M. P. nevartojo jokio alkoholio. Tai, kad automobilis, kuriuo M. P. atvažiavo, priklauso ne jam, o šis jį pavogė, jis (P. P.) nežinojo, M. P. jam nesakė (1 t., b. l. 126-128).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas P. P. parodė, kad dėl 2023 m. rugpjūčio 3 d. įvykio papildomai gali paaiškinti, kad su M. P. ir jo pažįstamu, vardu E., jie nuo (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) su taksi automobiliu. Viską organizavo M. P., jis pasakė, kad reikia pasiimti kažkokį automobilį iš (duomenys neskelbtini) rodė raktus. Nesuprato, kad M. P. ketina jį vogti. Tuo metu buvo išgėręs, ar M. P. buvo išgėręs, jis nesuprato. Išlipo prie (duomenys neskelbtini), liko su E., galimai nuėjo į parduotuvę, o M. P. kažkur nuėjo. Po kelių minučių M. P. atvažiavo su senu „Renault Espace“ automobiliu, kuriuo jie visi grįžo į (duomenys neskelbtini), tačiau pakeliui išleido E.. Tai, kad M. P. pavogė tą automobilį, jam (P. P.) nebuvo žinoma, M. P. turėjo raktus, tai jam tokia mintis ir nekilo. Gali būti, kad važiuojant juokais paklausė M. P., ar tas automobilis vogtas, tačiau tikrai nežinojo, kad M. P. jį pavogė. Pirmos apklausos metu davė šiek tiek kitus parodymus, bet po apklausos labiau viską prisiminė, atgamino įvykių seką (2 t., b. l. 18-20)
2023 m. spalio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad perklausyti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Garso įraše „BPC skambučio įrašas (ID 92211315705, skambučio pradžia_ 2023-08-03 20_49_24 užfiksuota kaip pranešėjas, prisistatęs E. A., praneša, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. iš (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas senas automobilis „Renault Espace“, automobilį pavogė sugėrovas, jo vardo, pavardės nepamena.
Garso įraše „BPC skambučio įrašas (ID 92211317451, skambučio pradžia_ 2023-08-08 20_59_11) užfiksuota kaip pranešėja nurodo, jog (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės atvažiavo visiškai girtas vairuotojas, važiuodamas atsitrenkė į stulpą, sudaužė automobilio galą, automobilis „Renault Espace“, juodas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis atsitrenkė į bordiūrą šalia stotelės. Dabar grįžo prie parduotuvės, nuėjo į parduotuvės vidų du visiškai girti asmenys, vienas girtas vairuotojas ir keleivis. Asmenys išeina iš parduotuvės, eina link automobilio, pranešėjos vyras bando juos sulaikyti, asmenys nori girti važiuoti. Atėjo kitas vyras padėti, atėmė raktus (1 t., b. l. 74-76).
2023 m. rugpjūčio 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė – „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis po eismo įvykio, apgadintas automobilio galas, abu galiniai sparnai (1 t., b. l. 109-115).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d., apie 20.59 val., adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Apgadinta transporto priemonė ir atitvarai. Užfiksuoti automobilio apgadinimai – užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (1 t., b. l. 117-118).
2023 m. rugpjūčio 3 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d., 21.11 val. M. P. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali M. P. nurodžius, kad alkoholį vartojo visą parą, patikrinus jį alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0253, pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 21.11 val. nustatytas 3,10 prom. girtumas, o antro tikrinimo metu 21.29 val. nustatytas 2,93 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais M. P. sutiko (1 t., b. l. 129). Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0253 išrašuose (1 t., b. l. 130-131). 2023 m. gegužės 18 d. patikros sertifikate Nr. 1937250 užfiksuota, kad Alkotesteris „Alcotest 750“ Nr. ARKB-0253 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2023 m. lapkričio 15 d. (galiojo įvykio metu) (1 t., b. l. 132).
VĮ „Regitra“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra L. G. (1 t., b. l. 121).
VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad automobilio „Renault Espace“, 1990 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2023 m. gruodžio mėnesį buvo 1500,00 Eur su PVM (1 t., b. l. 51).
2. Dėl neteisėto nukentėjusiojo V. S. mokėjimo priemonės įgijimo bei panaudojimo, bei neteisėto nukentėjusiojo V. S. turto įgijimo apgaule
Kaltinamasis M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, įvykyje, nurodytame pranešime apie įtarimą jis nedalyvavo. Gali būti, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus su jam pažįstamais asmenimis, to tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Kur tai galėjo būti, jis nepamena. Asmens, vardu V. S., jis nepažįsta, iš viso nepažįsta jokių žmonių, vardu V.. Jokios V. S. banko kortelės jis neėmė, tuo labiau ja neatsiskaitinėjo ir nenuiminėjo pinigų be šio žinios. Kas tai galėjo padaryti, jis nežino. Yra buvęs parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), bet neatsiskaitinėjo svetima kortele (2 t., b. l. 33-40).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, kaltinamasis M. P. parodė, kad dėl V. S. epizodo jis neprisipažįsta visiškai, tokios nusikalstamos veikos jis nepadarė, neėmė jo banko kortelės ir nenuiminėjo nuo jos 2023 m. rugpjūčio 8 d. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pinigų. Asmens, vardu V. S., jis nepažįsta (2 t., b. l. 108-111).
Nukentėjusysis V. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad asmenį, esantį ekrane (kaltinamąjį M. P.) yra matęs vieną ar du kartus, yra nuo jo nukentėjęs. Viskas įvyko tą dieną, kaip ir nurodyta, 2023 m. rugpjūčio 8 d., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis (V. S.) buvo su kompanija, jie ilsėjosi visą dieną, o paskui su M. P. ėjo į parduotuvę. Paskui prabudo vienas miške, su tuščiomis kišenėmis, kitą dieną patikrino sąskaitą banke ir pamatė, kad po paskutinio ėjimo į parduotuvę jo sąskaita tuščia. Įtaria, kad tai padarė M. P., nes daugiau niekas negalėjo paimti kortelės. Buvo ir kitų asmenų, bet juos matė pirmą kartą, ten tokia kompanija susirenka ir eina pailsėti, šalia parduotuvės yra miškelis, atoki vieta, ten jie išgėrinėjo, jis (V. S.) su M. P. ėjo į parduotuvę, iš viso į parduotuvę ėjo du kartus, vieną kartą vienas ir vieną kartą su M. P.. Kaltinamasis ėjo kartu su juo (V. S.) paskui iš kitų asmenų sužinojo jo vardą. Parduotuvėje M. P. stovėjo jam už nugaros, jis (V. S.) atsiskaitė bankine kortele, reikėjo suvesti kortelės kodą, ar M. P. matė kodą, negali pasakyti, bet M. P. stovėjo jam už peties. Daugiau kasoje nieko nebuvo, o paskui toje pačioje parduotuvėje buvo nuimti pinigai ir buvo daryti pirkimai. Nuimta 500 Eur, paskui 500 Eur ir 200 Eur, o paskui pirkimai buvo, jis (V. S.) dabar jau tiksliai neatsimena, bet kai policijoje rašė, tai jie buvo paėmę jo banko sąskaitos išklotinę. Viskas vyko parduotuvėje, vienos-dviejų valandų bėgyje. Kitą dieną jis (V. S.) turėjo vykti patikrinti sveikatos, bet niekur nebuvo kortelės, tada patikrino bankininkystę ir pamatė, kad viskas „iššluota“, tą dieną jau niekur nėjo. Turėjo gauti atlyginimą ir turėjo užsiblokuoti kortelę, paskambino į banką ir tai padarė. Po paros ieškojo kaltininko, ėjo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, sutiko žmogų, kuris kartu dalyvavo, tas žmogus pasakė, kas dar buvo kartu, nes jis (V. S.) gerai atsimena, kad kai susiruošė eiti į parduotuvę, tai M. P. pasisiūlė eiti kartu pasivaikščioti iki parduotuvės. M. P. po įvykio sutikęs buvo eidamas į parduotuvę, norėjo su juo pakalbėti, bet M. P. nenorėjo su juo kalbėti. Civilinio ieškinio nereiškė, nes jam tyrėja pasakė, kad M. P. antstolių turi ir jam ilgai reikės laukti tų pinigų.
Piniginės jis su savimi neturėjo, banko kortelę laikė kišenėje. Tą dieną neturėjo nei grynų pinigų, nei telefono. Kortelė buvo džinsinių šortų priekinėje kišenėje. Įvykio dieną jis ėjo į parduotuvę ir prie parduotuvės sutiko kompaniją, ten buvo jis (V. S.) ir dar trys žmonės, vieną pažinojo iš matymo, o kitų nepažinojo, jų vardų nežinojo. Tas asmuo, kurį pažinojo iš matymo, visada būdavo prie parduotuvės. Tą dieną jis (V. S.) buvo pagiriotas ir ėjo pataisyti sveikatos. Tie vyrai pasiūlė nueiti į miškelį, tai jis (V. S.) nupirko tris butelius degtinės, prasidėjo išgertuvės. Miškelyje buvo dar trys žmonės ir M. P.. Iš tos kompanijos, kuri jau buvo miškelyje, jis nieko nepažinojo, yra ten ne vietinis. Jie prisėdo, išgėrė tris butelius, jis (V. S.) matė, kad niekas nestato dar, tai nupirko dar du butelius, jie išgėrė ir tuos, paskui kai trečią kartą ėjo į parduotuvę, M. P. pasisiūlė pasivaikščioti kartu. Tuo metu jie buvo išgėrę 5 butelius, jis (V. S.) buvo girtas, bet ant kojų stovėjo. Jis (V. S.) prisimena, kaip ėjo į parduotuvę, prisimena, kaip parduotuvėje prie kasos stovėjo, prisimena apsauginį, kaip ėjo prie kebabinės, o kaip grįžo, neprisimena, prabudo vienas miške, buvo išsivoliojęs, purvinas, gulėjo ant žolės. Pats M. P. duoti kortelės tikrai negalėjo. Į parduotuvę jie ėjo trise, jie yra du broliai, iš parduotuvės irgi grįžo trise, o kas laukė miškelyje, neprisimena. ‚
Išgertuves tęsė iki rugpjūčio 10 dienos. 9 dieną jis pastebėjo, kad nėra kortelės, užblokavo ją. Kortelė neatsirado, ji dingo. 9 dieną jis (V. S.) paskambino draugui, šis atvežė degtinės ir jis prasėdėjo namie. 10 dieną, kai ėjo į parduotuvę, vėl sutiko kompaniją, matė M. P., bet šis nenorėjo su juo kalbėti. Jis (V. S.) nematė, kad M. P. paėmė kortelę. Jis niekam kitam neduodavo savo kortelės. Įtaria, kad M. P. paėmė kortelę todėl, nes niekas nepareiškė noro eiti su juo į parduotuvę. Jam M. P. nepatiko, sėdėjo su kepuraite, slėpė akis, nekalbėjo, pasirodė labai įtartinas žmogus. Jam buvo įtartina, kai M. P. pasisiūlė eiti į parduotuvę, daugiau niekas negalėjo to padaryti, M. P. jam stovėjo už peties ir matė, kaip jis (V. S.) atsiskaitinėjo.
2023 m. rugpjūčio 16 d. V. S. skunde nurodyta, kad jis 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo (duomenys neskelbtini) sankryžoje, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, buvo neblaivus. Sutiko mažai pažįstamą vyrą. Užėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, nupirko tris butelius degtinės, jie nuėjo į miškelį pagerti. Ten buvo kompanija. Tris butelius išgėrė, jis (V. S.) pasakė, kad eis dar du butelius nupirks, ir du jauni vyrai pasakė, kad jį palydės. Jie nuėjo trise. Jis (V. S.) apsipirko, atsiskaitė banko kortele, jie grįžo atgal, išgėrė, jis (V. S.) atsibudo ant žemės, nieko iš kompanijos nebuvo. Jis nuėjo namo. Ketvirtadienį, 2023 m. rugpjūčio 10 d., jis apsižiūrėjo, kad kelnėse nėra jo banko kortelės. Patikrinus per elektroninę bankininkystę sąskaita buvo tuščia. Buvo atliktos kelios operacijos (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Perlo“ terminale, 500 Eur, 100 Eur, 500 Eur, ir pirkimai – 143,90 Eur ir 127,54 Eur. 2023 m. rugpjūčio 8 d. jis atėjo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės 10 val. (1 t., b. l. 154).
Kartu su pareiškimu V. S. pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame matosi 2023 m. rugpjūčio 8 d. atliktos pinigų išgryninimo operacijos kortele Nr. (duomenys neskelbtini) „Perlo“ terminale (duomenys neskelbtini): 500 Eur išgryninimas, 100 Eur išgryninimas ir dar 500 Eur išgryninimas, taip pat 2023 m. rugpjūčio 8 d. atlikti atsiskaitymai ta pačia kortele parduotuvėje (duomenys neskelbtini) 143,90 Eur sumai ir 127,54 Eur sumai (1 t., b. l. 155).
Nukentėjusysis V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. vartojo alkoholinius gėrimus visą savaitę. 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuo pat ryto vartojo alkoholinius gėrimus prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šalia esančiame miškelyje, su kompanija, kurią sudarė aštuoni žmonės. Iš minėtos kompanijos pažįsta tik vieną asmenį, kurio žino tik vardą – A.. Minėtą dieną jiems vartojant alkoholį, jis (V. S.) ir dar du asmenys iš kompanijos, kurių vardų ir pavardžių jis nežino, nuėjo į minėtą parduotuvę nusipirkti dar alkoholinių gėrimų, už kuriuos mokėjo jis (V. S.). Ką pirko su asmenimis, jis tiksliai neprisimena. Už alkoholį mokėjo bankine kortele, tuo metu du asmenys, kurie buvo su juo, labai atidžiai, kaip jam pasirodė, stebėjo, kaip jis veda PIN kodą, mokėdamas bankine kortele. Išėjus iš parduotuvės, jis bankinę kortelę įsidėjo į kišenę. Jam sumokėjus už alkoholį, jie trise nuėjo į šalimais esantį miškelį pas likusią penkių asmenų kompaniją, toliau vartoti alkoholį. Kelių valandų bėgyje, jiems vartojant alkoholinius gėrimus, jis (V. S.) nuėjo miegoti ir kas toliau vyko, jis neatsimena. Jam atsibudus 2023 m. rugpjūčio 8 d., apie 14.00 val., minėtame miškelyje jau nieko aplink jį nebuvo ir jis atsikėlęs nuėjo į savo sodą, kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus su kaimynu R., kurio daugiau duomenų nežino. 2023 m. rugpjūčio 10 d., dieną, nustojęs vartoti alkoholį, jis (V. S.) pastebėjo, kad dingo jo banko kortelė. Patikrinęs atliktus mokėjimus su savo bankine kortele, jis (V. S.) pamatė, kad iš jo sąskaitos buvo nuimti 1 100 Eur, taip pat atlikti mokėjimai už 143 Eur bei 127 Eur. Veiksmai su jo bankine kortele buvo atlikti 2023 m. rugpjūčio 8 d.. Po to, kai pastebėjo, kad nebeturi bankinės kortelės, jis (V. S.), paskambinęs į banką, iškart ją užblokavo. Dėl įvykio jis patyrė 1 370 Eur turtinę žalą. Banko išrašą prideda kartu su pareiškimu. Daugiau reikšmingos informacijos pateikti negali (1 t., b. l. 158-160).
Nukentėjusysis V. S., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. įvykio metu iš miškelio ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Su juo nuėjo du vaikinai, kaip vėliau paaiškėjo, broliai M. ir P., nors jis jų kartu eiti ir nekvietė. Pamatė juos tą dieną pirmą kartą. Anksčiau jų nepažinojo. Parduotuvėje jie nieko nepirko, visą laiką buvo šalia jo, kai jis atsiskaitinėjo savo banko kortele, P. stovėjo šalia jo iš šono, o M. stovėjo už jo nugaros. Tikriausiai kažkas iš jų matė jo renkamą PIN kodą. Tiksliai negali pasakyti, kiek ir kokio alkoholio pirko. Tuomet jie trise grįžo į miškelį, vienas iš jų nešė krepšį su alkoholiu, tik priėjus tą vietą, iš kur išėjo, jis (V. S.) „atsijungė“, kas vyko toliau, nieko nepamena. Atsibudus miškelyje jau nieko nebuvo, visi buvo išėję. Jam parodytoje nuotraukoje jis atpažįsta asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, vardu M., kuris kartu su kitu vaikinu, kaip supranta, savo broliu, kartu su juo ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kitą dieną pastebėjęs, kad jo sąskaitoje trūksta pinigų, suprato, kad tai tie vaikinai arba vienas iš jų paėmė jo kortelę ir nuėmė pinigus. Po dviejų dienų jis sutiko juos prie minėtos parduotuvės, paklausė jų, ar jie geruoju grąžins jam pinigus. M. iš karto nuėjo į šoną, o šio brolis pasakė, kad jis pinigų neėmė, turi savų, nes grįžo iš (duomenys neskelbtini), ir paprašė jo telefono numerio, sakė, kad vėliau jam paskambins, nes dabar neturi laiko kalbėtis. Jis (V. S.) davė jam numerį, tačiau jam niekas nepaskambino. To susitikimo metu matėsi, kad M. labai nervinasi, nenori su juo kalbėtis. Jam (V. S.) parodytoje banko sąskaitos išklotinėje yra ne jo atliktos finansinės operacijos, t.y. 2023 m. rugpjūčio 8 d. du kartus nuimta po 500 Eur, 2023 m. rugpjūčio 8 d. vieną kartą nuimta 100 Eur ir du atsiskaitymai yra ne jo, t.y. 143,9 Eur ir 127,54 Eur. Tai yra piniginės operacijos, atliktos be jo žinios. Jis civilinio ieškinio byloje nereikš, tik nori, kad kalti asmenys būtų nubausti (1 t., b. l. 161-163).
Liudytoja E. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad asmuo, esantis ekrane (kaltinamasis M. P.) jai matytas, bet ji su juo nebendrauja. Įvykio metu ji dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Šis asmuo nusiėmė pinigus, suvedė PIN kodą ir taip išeina, kad kortelė buvo ne jo. Prieš tai kaltinamasis apsipirko parduotuvėje, buvo su kitu vyru, kurio ji neprisimena. Jie pirko alkoholį, ar daug alkoholio pirko, ji neprisimena. Kaltinamasis sumokėjo kortele, PIN kodą žinojo. Jei terminale būna pinigų, tai jie klientui pinigus išduoda tą pačią dieną. Jei klientas suveda PIN kodą, ji gali išduoti pinigus, jei PIN kodą suveda blogai, tada gali kilti įtarimas, bet šiuo atveju įtarimo nebuvo. Jai atrodo, kad asmuo nuėmė 500 eurų, vienu kartu. Asmuo buvo parduotuvėje du kartus, pirmą kartą pirko, o paskui grįžo nusiimti pinigų.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinta ištrauka iš liudytojos E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kur ji nurodė, kad, kiek prisimena, asmuo išgrynino du kartus, vieną kartą paėmė 500 eurų smulkiomis kupiūromis, tuomet, kiek pamena, pažiūrėjo kortelės likutį ir antru kartu išgrynino 450 eurų.
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytoja E. V. nurodė, kad jau tikrai neatsimena, kas buvo, bet kad asmuo išgrynino 500 Eur, tai tikrai atsimena. Minėtas asmuo parduotuvėje buvo nuolatinis klientas, jis ateidavo nusipirkti cigarečių, alkoholio, asmenį vadino M.. Ji atpažino kaltinamąjį M. P. iš nuotraukų. Tą dieną asmuo tikrai buvo du kartus atėjęs į parduotuvę, pirmą kartą buvo su kitu vyru, o antrą kartą atėjo vienas. Kuriuo laiku atėjo pirmą kartą, ji tikrai neprisimena, gal nuo 13-15 val. Vyras, su kuriuo buvo atėjęs kaltinamasis, buvo vyresnis, jai anksčiau parduotuvėje nematytas. Jie pirko degtinę, alų, užkandžius. M. atsiskaitinėjo banko kortele, jis turėjo kortelę ir suvedė PIN kodą, kitas vyras tuo metu šnekėjo su apsauginiu. Prekes pirko vieną kartą ir nusiėmė pinigus vieną kartą. Pinigų nusiimti atėjo maždaug valandos bėgyje, nebuvo praėjęs didelis laiko tarpas. Išgryninimas vyksta taip, kad klientas įdeda kortelę į terminalą, suveda PIN kodą, jei kodas atitinka, tai išsigrynina pinigus, ji, kaip kasininkė, išduoda pinigus, ne terminalas. Pirmu kartu jis išgrynino 500 eurų, paskui patikrino kortelės likutį, tai normalu. Patikrinimas, ar yra pinigų, vyksta taip, kad klientas suveda kodą ir ekrane mato, kiek kortelėje yra pinigų, ji pinigų likučio nemato. Kortelės likutį kaltinamasis tikrino po 500 Eur išgryninimo, pinigų likutį ekrane galėjo matyti tik klientas. Kaltinamasis sakė, kad nori švęsti ir norėjo išsinuomoti pirtį, jei ji taip sakė ikiteisminio tyrimo metu, tuomet taip ir buvo, patvirtina savo pasakytus žodžius. Daugiau tą dieną kaltinamojo parduotuvėje nebuvo. Atėjęs asmuo pirmiausia paklausė, ar terminale yra pinigų, kad jis galėtų išsigryninti, jis iš karto pasakė, kad jam reikia 500 Eur, po to, kai ji jam padavė pinigus, jis patikrino likutį ekrane. Nebuvo operacijų, kurių jis negalėtų įvykdyti.
Liudytoja E. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dirbo laikotarpyje (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šioje parduotuvėje nedirba. Tiksliai datos neprisimena, bet galimai 2023 m. rugpjūčio 8 d., dirbant minėtoje parduotuvėje, valandos tiksliai neprisimena, bet dienos metu, galbūt apie 12 val., į parduotuvę užėjo du matyti vyrai, kurie iš esmės pirko alkoholinius gėrimus ir gerai prisimena, kad prekes apmokėjo vienas iš vyrų, pateikdamas banko kortelę, suvesdamas PIN kodą. Vyras, kuris mokėjo už prekes ir vedė PIN kodą, buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų, smulkesnio kūno sudėjimo, maždaug 170-180 cm ūgio. Aprangos neprisimena. Jį parduotuvėje mato dažnai, vyras nuolat perką alkoholinius gėrimus. Antras vyrukas buvo kiek jaunesnis už pirmąjį, šviesių plaukų, panašaus ūgio į pirmąjį ir kiek stambesnis už jį. Apsipirkę jie išėjo iš parduotuvės. Maždaug po valandos grįžo vyras, kuris mokėjo už prekes. Grįžo vienas. Pasakė, kad nori išgryninti pinigų iš kortelės. Pinigus grynino „Perlo“ terminale. Grynindamas pinigus, vyras sakė, kad „varo baliavoti, nori išsinuomoti pirtį“. Kiek prisimena, išgrynino du kartus, vienu kartu paėmė 500 Eur smulkiomis kupiūromis, tuomet, kiek pamena, pažiūrėjo kortelės likutį, ir antru kartu, kiek prisimena, išsigrynino 450 Eur, irgi smulkiomis kupiūromis. Bet dėl tikslių sumų gali klysti, tiksliai neprisimena. Vyras paėmė pinigus ir išėjo. Vėliau dar ne kartą matė minėtą vyrą parduotuvėje. Mano, kad jį galėtų atpažinti. Kiek prisimena, tuo metu parduotuvėje buvo viena. Abejoja, ar dar kas nors iš parduotuvės darbuotojų jį matė. Nėra tikra, bet yra girdėjusi, kad draugai ji vadina (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 3-5).
2023 m. rugsėjo 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojai E. V. buvo parodytos 5 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį yra davusi parodymus. E. V. pareiškė, kad atpažįsta vyrą, esantį nuotraukoje Nr. 4 (M. P.), kaip vyrą, kuris išgrynino pinigus. Vyrą atpažįsta iš tamsių plaukų, tamsių akių ir bendrų veido bruožų, kaip nosis ir antakiai (2 t., b. l. 6-9).
2023 m. rugsėjo 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojai E. V. buvo parodytos 6 asmenų nuotraukos (nuotrauka Nr. 5 yra P. P.), iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį yra davusi parodymus. E. V. pareiškė, kad iš jai pateiktų nuotraukų neatpažįsta asmens, buvusio kartu su vyru, kuris išgrynino pinigus (2 t., b. l. 10-13).
Liudytojas P. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad kaltinamasis yra jo brolis, atsisako duoti parodymus prieš savo brolį.
Liudytojas P. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo teisės ir pareigos jam yra žinomos, sutinka duoti parodymus. 2023 m. rugpjūčio 8 d. jis kartu su savo broliu M. P. ir kitais iš matymo pažįstamais asmenimis buvo miškelyje, esančiame netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Jų buvo apie 10 žmonių. Vartojo alkoholį, kiek pamena, kompanijoje buvo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vardu V.. Šis buvo labai girtas, matė jį pirmą kartą. Kiek pamena, tas vyras ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio ne vieną kartą, tačiau jis (P. P.) su juo kartu nėjo, ar ėjo M. P., nepamena. Gali būti, kad kartu su V. ėjo kiti asmenys, tačiau jis (P. P.) to neužfiksavo. Apie tai, kad M. P. 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuėmė nuo V. sąskaitos pinigus, jis (P. P.) nieko nežino, paaiškinti negali, nuolat negyveno su M. P., tik atvažiuodavo į sodus susitikti su juo. Tai ir nematė, ar M. P. po 2023 m. rugpjūčio 8 d. turėjo pinigų, pats M. P. jam nieko nesakė. Pamena, kad po tos dienos buvo su M. P. sutikę V., šis jam (P. P.) priekaištavo, kad jis (P. P.) nuėmė jo pinigus, tačiau jis jų neėmė, pasakė V., kad grįžęs iš užsienio tikrai turi savo pinigų. M. P. V. nepriekaištavo. Tuomet V. pasakė, kad iš užsienio grįš jo sūnus ir su juo išsiaiškins. Jis (P. P.) paprašė jo telefono numerio, kad po dviejų savaičių susiskambintų ir su jo sūnumi išsiaiškintų, nors nelabai suprato, ką aiškintis, jeigu jis V. pinigų neėmė. Jis V. neskambino, nes neturėjo, ką aiškintis (2 t., b. l. 18-20).
Liudytojas R. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jis buvo policijoje gal vasario mėnesį, o gal balandžio. Teisiamojo posėdžio metu liudytojo R. T. motina J. G. paaiškino, kad jos sūnui R. T. 2024 m. sausio mėnesį buvo atlikta galvos operacija, pilnai išsiliejęs kraujas buvo, jis yra be atminties, buvo slaugoje ir ligoninėse, jis ne liudininkas, nieko neatsimena.
Liudytojas R. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jokio V. S. jis nepažįsta. Pats su motina gyvena pažymoje nurodytu adresu. Ką darė 2023 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, nepamena, gali būti, kad vartojo alkoholinius gėrimus miškelyje prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Su kuo vartojo, nepamena. Dažnai vartoja alkoholinius gėrimus miškelyje, esančiame prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini). Ten alkoholinius gėrimus vartoja visi vietiniai „pijokai“. Dažniausiai toje vietoje būna A., pavardės nežino, gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), V., gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, pavardės nežino. Renkasi ir jaunimas, ten būna broliai M. ir P., gyvenantys kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apie jokią banko kortelės vagystę jis nieko nežino. Iš aplinkinių apie vagystę taip pat nieko negirdėjo. Daugelį vietinių „pijokų“ pažįsta tik vardais (2 t., b. l. 15-17).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. S. 2023 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašų nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) informavo, kad vaizdo įrašai saugomi dvi savaites ir 2024 m. rugpjūčio 24 d. jų ištraukti neturi galimybės (2 t., b. l. 21-23).
AS „Citadele banka“ Vilniaus filialas 2023 m. rugsėjo 19 d. raštu pateikė V. S. banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 12 d., iš kurio matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. iš sąskaitos per du kartus buvo išgryninta po 500 Eur, vieną kartą – 100 Eur, taip pat 2023 m. rugpjūčio 8 d. atsiskaityta mokėjimo kortele vieną kartą 127,54 Eur sumai bei antrą kartą 143,9 Eur sumai. Pinigų išgryninimas ir atsiskaitymai atlikti parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš išrašo matosi, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. ta pačia kortele toje pačioje parduotuvėje buvo atlikti dar du atsiskaitymai 43,16 Eur sumai ir 76,01 Eur sumai, tačiau išraše nesimato operacijų atlikimo laiko (1 t., b. l. 168-184).
AS „Citadele banka“ analitikė E. T. 2024 m. vasario 23 d. raštu informavo, kad sąskaitų išrašai susiformuoja tik tokie, jose nėra nurodomas operacijų atlikimo laikas valandos ar sekundžių tikslumu (2 t., b. l. 27).
UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 24 d. raštu pateikė atsiskaitymo kvitus, iš kurių matyti, kad 127,54 Eur atsiskaitymas kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 2023 m. rugpjūčio 8 d., 13:42:35 val., o 143,90 Eur atsiskaitymas ta pačia kortele buvo atliktas 13:47:33 val. (2 t., b. l. 25-26).
3. Dėl neteisėto nukentėjusiosios J. P. mokėjimo priemonės įgijimo bei panaudojimo, bei neteisėto nukentėjusiosios J. P. nedidelės vertės turto įgijimo apgaule
Kaltinamasis M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 18 val., jis vartojo alkoholį miškelyje, esančiame netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su jam iš matymo pažįstamais asmeninis, tačiau jų vardų nepamena. Tarp jų buvo jo pažįstama, vardu J. P., kurią pažįsta apie kelis metus. Ji gyvena netoliese. Kadangi J. P. tuo metu buvo jau neblaivi, paprašė jo nueiti iki parduotuvės nupirkti jai cigarečių. Ji padavė jam savo „Swedbank“ kortelę, pasakė PIN kodą. Ar kas nors kitas girdėjo, kaip ji sakė PIN kodą, nežino, net nepamena, kiek žmonių tuo metu ten buvo. Jis sutiko. Vienas nuėjo iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Nupirko jai cigarečių, nepamena, kokių. Tuomet jam kilo mintis nuimti nuo jos sąskaitos pinigų. Perlo terminale suvedė jam žinomą PIN kodą, gali būti, kad pradžioje bandė nuimti 500 Eur, tačiau sąskaitoje nepakako pinigų, tuomet pasirinko 300 Eur sumą, operacija pavyko, kasininkė jam padavė 300 Eur. Grįžęs atgal į miškelį, padavė J. kortelę, cigaretes, tačiau nieko jai nepasakė apie nuimtus 300 Eur. Pinigus išleido savo reikmėms. Supranta, kad blogai pasielgė, kad neturėjo teisės nuiminėti nuo J. P. sąskaitos pinigus be jos žinios. Dar norėjo pasakyti, kad tuo metu jokio A. ten nebuvo, pažįsta asmenį, vardu A., kuris galimai yra jų bendras pažįstamas, tačiau jo tuo metu ten nebuvo. Dėl įvykio gailisi, norėtų atlyginti žalą, tačiau neturi iš ko (2 t., b. l. 93-100).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, kaltinamasis M. P. parodė, kad dėl įvykio su J. P. jis neprisipažįsta. Pirmos apklausos metu prisipažino, tačiau turėjo omenyje, kad ji jam pati davė savo banko kortelę, kad atsiskaitytų ja parduotuvėje už pirkinius ir išgrynintų pinigus. Viskas buvo daroma su jos leidimu. Išsamius parodymus jis apie tai duos teisme (2 t., b. l. 108-111).
Nukentėjusioji J. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji pažįsta kaltinamąjį, jis yra M. P.. Jie susipažino per kaimyną prieš tris metus, paskui, kai ji suprato, kas jis per žmogus, nustojo bendrauti. Jie negyveno kartu, M. P. norėjo būti kartu, o ji – ne. Ji su juo nebendravo, nes jis jai grasino, ji nenorėjo su juo bendrauti ir dėl jo net telefono numerį pakeitė. Ji yra nukentėjusi nuo M. P.. Rugsėjo mėnesį, dienos dabar jau gerai neatsimena, bet apie 16-17 val., dar buvo šviesu, ji vedžiojo šunis, vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parduotuvė, ten miškelyje yra susirinkimo vieta. Ji nuėjo į mišką, o ten buvo visa kompanija, viso apie 8 žmonės, jie jai iš veido pažįstami, bet nėra draugai. Kadangi buvo mirusi jos mama, ji ten nuėjo ir paprašė A. G., kad nupirktų išgerti už sielą, šis nuėjo, nupirko jai visko ir grąžino kortelę. A. G. ji jokių pretenzijų neturi, nes jis nuėjo, nupirko ir grąžino. Paskui ji nuėjo į parduotuvę antrą kartą, o paskui jai paskambino patėvis, su kuriuo ji gyvena, ji išėjo iš miško ir kalbėjo su juo, patėvis jos paprašė grįžti namo. Jie telefonu kalbėjo apie 15-20 minučių. Kai ji išėjo iš miško, buvo palikusi jame rankinę, ji M. P. tikrai į rankas kortelės nedavė ir jokių cigarečių neprašė. M. P. sako vieną, o ji – kitą. Paskui ji nuėjo į parduotuvę, nusipirko sau cigarečių ir grįžo namo, o ryte per „Smart ID“ pamatė, kad nėra pinigų.
Ji iš tikrųjų nenorėjo rašyti pareiškimo, tai pasakė policijai, bet paskui policija jai kitą dieną paskambino ir pasakė, kad parašytų pareiškimą. Pareiškimą ji parašė su policija, kai jie atvažiavo, jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvės apsaugą, jie parodė per vaizdo kameras, kad M. P. ten stovėjo ir nuiminėjo pinigus, ir M. P. jai prisipažino kitą dieną po įvykio. Pardavėjai jis pasakė, kad paėmė ir iš jos pinigų atidavė skolą, jis buvo skolingas. Jis bandė nuimti 500 eurų, bet pas ją sąskaitoje buvo 450 eurų, trūko lėšų, tai jis iš antro karto nuėmė 300 eurų. Jai policija parodė, iš bylos medžiagos žino, kad M. P. bandė nuimti 500 Eur. Kad nėra pinigų, ji pamatė kitos dienos ryte, tada skambino į banką, į policiją, tada apie 11-12 val. nuėjo į mišką, ten sutiko M. P. ir jo klausė, ar jam negėda pinigus imti, o jis atsakė, kad „jo, man gėda“, tai jis neneigė. Jis sakė, kad paduos jai tuos pinigus. Ji dar nemačiusi vaizdo įrašų suprato, kad M. P. nuėmė pinigus, apie kitus nepagalvojo. PIN kodą M. P. galėjo žinoti, nes ji kodą pasakė A. G., kodas buvo labai lengvas, tai gal M. P. jį girdėjo. Dar prieš porą metų jie buvo pas tokią G., ji (J. P.) buvo davusi kortelę, tada pasakė kortelės PIN kodą, jis buvo labai lengvas. Kai A. G. ėjo į parduotuvę, ji pasakė jam PIN kodą, A. G. į parduotuvę ėjo vienas, paskui, grįžęs iš parduotuvės, jai kortelę grąžino. Kai A. G. ai grąžino kortelę, ji kortelę įsidėjo į piniginę ir į rankinę. Nuo miškelio vietos iki parduotuvės yra apie 200 m atstumas, galima nueiti per minutę ar greičiau.
Įvykio datos tiksliai neprisimena, negali pasakyti, kokia diena buvo. Kai buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė aplinkybes, dabar jau daug laiko praėjo. Buvo taip, kaip nurodyta jos apklausoje – rugsėjo 22 d., apie 18 val. ji ėjo su šunimis pasivaikščioti. Buvo šviesu, nežino, kiek tiksliai valandų buvo. Ji ėjo iš namų į miškelį, kelias eina ne pro parduotuvę. Tame miškelyje ji nedažnai būna, per paskutinius 3 metus buvo gal 7 kartus. Ji nežino, ar ten žmonės renkasi, ji dirba ir negali ten sėdėti. Įvykio dieną ten buvo apie 8-10 žmonių, jie gėrė, ji atėjo neišgėrusi. Kai A. G. nuėjo į parduotuvę, ji jo paprašė, kad nupirktų degtinės, nes jie ten gėrė. A. G. naudojosi jos kortele, ji jam pasakė savo kortelės PIN kodą, tai padarė kompanijoje, visi girdėjo ir matė šią situaciją. A. G. iš parduotuvės grįžo už 10 minučių. Jis jai iškart atidavė kortelę, atsiskaitymą ji matė per „Smart ID“. A. G. nupirko didelį butelį degtinės, atsigerti, cigaretes ir gal kažkokios užkandos, gal dešrelių ar duonos. Ji pavaišino žmones, bet pati kartu negėrė, ji negeria degtinės, miškelyje jie bendravo. O paskui, kai nuėjo antrą kartą į parduotuvę, buvo praėjusios pusantros-dvi valandos nuo A. G. ėjimo, ji įsigijo mažutę „fleškutę“ spanguolių, tai alkoholinis gėrimas 18 laipsnių, ir nupirko dar kitiems gerti, pavaišino juos, ji toks žmogus. Kai nusipirko, ji grįžo į miškelį, dar pabuvo, pasėdėjo apie valandą. Ji išgėrė porą „Spanguolinės“, o daugiau negėrė, nes skambino patėvis ir kvietė grįžti namo. Kai paskambino patėvis, ji išėjo iš miško su telefonu, nes ten buvo daug žmonių ir visi garsiai kalbėjo, rankinę paliko miške, jos rankinėje buvo piniginė. Telefonu ji kalbėjo apie 10-15 minučių, paskui paėmė šunį, rankinę, ir grįžo namo. M. P. buvo miškelyje, visa ta pati kompanija buvo miškelyje. Jai nuo miškelio iki namų reikėjo eiti apie 15 minučių. Namuose ji nuėjo miegoti, o ryte pažiūrėjo „Smart ID“ ir pamatė, kad nėra pinigų. Kai A. G. ėjo į parduotuvę, tai ji „Smart ID“ matė, kad šis pirko už 20 eurų. Ryte „Smart ID“ ji pamatė, kad buvo nuimti 300 eurų ir buvo trys apsipirkimai prekių, vienas apsipirkimas A. G., o du buvo jos apsipirkimai. Ji pirmiausia paskambino į banką, tada jie pasakė, kad skambintų policijai, ir ji paskambino policijai. M. P. ji iš karto įtarė, nes toks jo gyvenimas. Kitų asmenų, buvusių miškelyje, irgi toks gyvenimo būdas, bet dėl M. P. ji žinojo, kad šis nedirba, o kiti kažkurie dirba ar registruojasi Užimtumo tarnyboje ir gauna pašalpas. Su M. P. ji susitiko rugsėjo 23 d., gal 11-12 val., ji atėjo į mišką ir jis atėjo, ten buvo vėl tie patys žmonės. Ji jam pasakė, kad jis paėmė pinigus, jis atsiprašė, sakė, kad atiduos ir klausė, ar ji rašė pareiškimą, ji atsakė, kad nerašė, tuo metu dar nebuvo parašiusi. Kai policijai pranešė, jie jos paklausė, ar rašys pareiškimą, ji nenorėjo rašyti pareiškimo dėl 300 eurų, paskui policija jai paskambino ir paprašė rašyti pareiškimą. Policija jai paskambino rugsėjo 24 d. ryte, ją įtikino rašyti pareiškimą. Su policija ji susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į parduotuvę pas apsaugą pažiūrėti vaizdo įrašų, vaizdo įraše matosi, kad M. P. 19 val. buvo parduotuvėje ir nuėmė pinigus. Paskui jie atsisėdo į automobilį ir ją apklausė, viską užrašė.
Dėl jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu, ji tvirtina, kad A. G. jai iš karto atidavė kortelę, ji nesuvokė, kaip galėjo pinigai prapulti, pirmiausia galvojo, kad jie su M. P. kartu nuėjo ir išgrynino pinigus. A. G. nuėjo ir grąžino jai kortelę. Ji su A. G. kalbėjo ir jis jai kortelę grąžino, ji tiesiog buvo susinervinusi ir nežinojo, kaip pinigai dingo. Ji galvojo, kad gal jie kartu nuėjo ir išgrynino, tuo momentu nesuprato, tokios buvo jos prielaidos, o paskui A. G. jai pasakė, kad atidavė, gal atėjo, padėjo į rankinę ir viskas. Tuo momentu, kai ją apklausinėjo pareigūnė, ji nesuprato, ji paskui prisiminė ir suprato, kad nė A. G. paėmė. Su A. G. kalbėjo ir jis jai pasakė, kad kai ji jam davė kortelę, jis nupirko ir grąžino jai kortelę. Paskui jį pamatė po kažkiek tai laiko, dabar neprisimena, kiek buvo praėję laiko.
Jai padaryta 300 Eur turtinė žala, o neturtinė žala yra 3000 Eur, ji nemiegojo, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), pas psichoterapeutą, jai išrašė vaistų, nes po mamos mirties buvo sunku, o M. P. dar prisidėjo prie visko. Susidėjo kelios aplinkybės, jos mama sirgo, paskui mirė, savaime aišku, kad jai buvo sunku, o ji negalvojo, kad M. P. gali taip padaryti. Čia ne vien šita situacija su kortele, M. P. ateidavo pas ją į namus ir grasino, nebūdavo blaivus, jis jai sukelia baimę, nežino, ką jis gali jai padaryti. Dėl šio įvykio tai ji patyrė šoką, stresą, ji dirba ir turėjo kreiptis į policiją, į advokatą, ilgą laiką viskas vyksta ir ji nori, kad viskas pasibaigtų. Jai po įvykio atsirado daugiau išgyvenimų, nerimas, stresas, nemiegojimas, jos patėvis labai pergyvena, kad ji nebendrautų su šitais asmenimis, nes M. P. buvo prie namų ir grasino. Nemiga buvo ir dėl mamos, ir po šito įvykio. M. P. prie namų buvo ir grasino prieš vagystę, jis nėra blaivus žmogus, jos tėvai pergyveno, kad su juo nebendrautų, bijojo, kad jis jai ko nors nepadarytų.
Įvykio metu kiti buvo išgėrę, o ji (J. P.) degtinės negėrė ir jokiu automobiliu nevažiavo, kadangi jos šunys apkandžiojo žmones, ji negali su jais važiuoti ir net į automobilį lipti, ji ėjo namo ir niekur nevažiavo. Ji nežino, kodėl A. G. taip sako, jis buvo išgėręs ir gal jam taip pasirodė. G. buvo atvažiavusi ir jos pasikalbėjo, bet ji (J. P.) tikrai niekur nevažiavo. Iš viso buvo trys apsipirkimai, pirmą kartą A. G. pirko, antrą kartą ji buvo su juo, ir trečią kartą ji pati nupirko jiems ir išėjo namo. Pirmą kartą A. G. ėjo vienas, o ji pasakė jam PIN kodą. Jos apklausa vyko ne policijos įstaigoje, o automobilyje, jie su pareigūnais buvo prie parduotuvės, apsauga parodė įrašus, kamerose pamatė, kad ten M. P., ji matė jį prie „Perlo“ terminalo, kortelės numerio nematė, bet taip suprato, kad jis nuėmė pinigus. Tada jie su pareigūnais grįžo į automobilį ir jie pradėjo ją apklausinėti, ji papasakojo, o paskui pareigūnai uždavė klausimus, pasitikslino, viską užsirašė. Paskui ji važiavo į policiją. Programėlėje „Smart ID“ yra laikas, ji orientavosi pagal tai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. S. 2023 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate registruotas J. P. pranešimas 0123000573384, kuriame ji nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 19.44 val. buvo davusi pažįstamam asmeniui banko kortelę, kad jis nueitų apsipirkti, bet, pasak jos, jis papildomai be jos leidimo nuėmė iš sąskaitos 300 eurų. Pinigai nuimti „Perlo“ terminale, adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 160).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2023 m. rugsėjo 23 d., 09.44 val. gautas pranešėjos J. P. pranešimas, kad pranešėja vakar buvo davusi pažįstamam asmeniui banko kortelę, kad jis nueitų apsipirkti, bet, pasak jos, jis nuėmė iš sąskaitos 300 Eur. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 23 d., 12.37 val. atvykusius pareigūnus pasitiko pranešėja J. P., kuri atrodė neblaivi, ir patikslino, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. ji visą dieną vartojo alkoholį su asmenų grupe (kiek, nežino, daug, apie 10), alkoholiui baigiantis davė savo banko kortelę asmeniui, vardu A. (apie (duomenys neskelbtini) metų), pavardės šiuo metu nežino, paprašė, kad nupirktų alkoholio, kadangi trūksta, taip pat pasakė savo PIN kodą, kodėl pasakė, atsakyti negali, kadangi banko kortelė yra su įjungta lietimo atsiskaitymo funkcija. Vėliau grįžęs A. jai atidavė banko kortelę ir alkoholį. Dar vėliau, maždaug nakties metu, J. P. pastebėjo, kad prisijungus prie el. bankininkystės sąskaitoje trūksta 300 eurų, tačiau bendraujant sakė, kad to negalėjo padaryti A., kuriam ji davė savo banko kortelę ir PIN kodą, tą galėjo padaryti tik M. P., kuris yra „pasižymėjęs savo elgesiu šiuose kraštuose“, tačiau paties jo nebuvo toje minėtoje kompanijoje, taip pat J. P. nurodė, kad jis ją „kabina – mergina“, tačiau jai tai nepatinka ir jo bijo, o A. – geras žmogus, negalėjo taip su ja pasielgti. J. P. nustatytas 1,59 prom. neblaivumas, moters parodymai keičiasi, netikslūs. Pretenzijų šiuo metu niekam neturi, nes, pasak jos, tie žmonės yra nedirbantys, asocialūs, pajamų neturi. Išsiblaiviusi pati kreipsis į policijos komisariatą, jei pageidaus (3 t., b. l. 166-176).
Papildomai apklausta teisiamojo posėdžio metu (pateikus anksčiau minėtus dokumentus), nukentėjusioji J. P. parodė, kad tą vakarą ji nesikreipė į policiją, kreipėsi kitą dieną. Ji pranešė, iš tikrųjų pradžioje nenorėjo nieko rašyti, galvojo, kad tiek to, nes ką tik buvo palaidojusi mamą ir jai ne tas buvo galvoja. O jau kitą dieną jie paskambino ir privažiavo, ten buvo du pareigūnai, jie ją apklausė, jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę (duomenys neskelbtini), pas apsaugą, kuri parodė, kad ten būtent M. P. stovėjo, priėjo prie to „Perlas“ automato. Po to jau ji ėjo pas tyrėją. Ji buvo apklausta, jau tiek daug laiko praėjo, pareigūnas viską rašė pats, jis pats apklausė ir viską užsirašė, o paskui pasakė, kad ji bus iškviesta pas tyrėją, po to 2 kartus ją apklausė tyrėja komisariate. Taip, ji pranešė apie įvykį, o ką pareigūnas užsirašė, ji nežino, jis ją apklausė, ji viską papasakojo ir pasirašė parašu ir viskas. Paskui ėjo pas tyrėją, ji nežino, ar reikėjo ten pareiškimo, ar jis viską rašė, negali prisiminti. Dabar ji negali atsiminti, ar pas pareigūną ji kažką rašė, pareigūnas ją apklausė, jis viską rašė, paprašė jos pasirašyti, ar viskas teisingai, taip buvo. Ji nežino, ką apklausė ten, čia gi jų darbas, o ne jos, ji yra nukentėjusioji, ji pasakė ir padėjo parašą. Jie viską užsirašė ten, (duomenys neskelbtini), o paskui ją jau kvietė į komisariatą. O dėl pareiškimo, ji buvo pas tyrėją, kuri ją apklausė, viską užrašė, ji (J. P.) viską pasirašė. Ji kreipėsi, bet ji nežino, kokia ten forma, ji galvoja, kad viską padarė, ko iš jos paprašė. Ji pati kreipėsi, nes norėjo taisytis ir viskas, pareigūnai ją apklausė, užsirašė ir pasakė „paskui eisi pas tyrėją“, o paskui tyrėja sakė, kad „bus teismas“, taip buvo viskas. Kai po įvykio nuvyko pas tyrėją, jai atrodo, kad buvo praėję daug laiko, daug mėnesių. Iš karto nebuvo sutvarkyti formalumai, kada tyrėja ją iškvietė, tada ji nuėjo. Tai gal buvo žiemą, o po to ji dar kartą apklausta buvo, iš viso buvo dvi apklausos pas tyrėją. Ji palaiko savo kreipimąsi į policiją.
Nukentėjusioji J. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 18 val., su šuniukais atėjo į miškelį šalia (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Miškelyje buvo iš matymo pažįstami O., S., A., M. P., A. ir dar kiti iš veido pažįstami žmonės, bet jų vardų nežino. Tel. numerį žino tik M. P.. Viso buvo nemažiau nei 8 žmonės. Visi ten vartojo alkoholį. Kai ji atėjo, irgi norėjo kartu su jais vartoti alkoholį, todėl pasakė pažįstamam A., kad jis nueitų iki artimiausios parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir nupirktų alkoholio, kuriuo norėjo juos pavaišinti. Paprašė, kad nupirktų vieną butelį stipraus gėrimo ir kažko užsigerti. Padavė A. savo „SWED“ banko mokėjimo kortelę ir pasakė jam savo PIN kodą iš 4 skaičių. Šalia A. tuo metu stovėjo M. P., kuris viską girdėjo, nors jam šių duomenų atskleisti nenorėjo. Nori paminėti, kad A. ne pirmą kartą prašo kažką nupirkti, ne vieną kartą yra davusi jam savo banko kortelę, šis visada nupirkdavo ir jokių problemų ar pretenzijų jam neturi. Kiek prisimena, į parduotuvę A. nuėjo vienas. A. nupirko butelį stipraus alkoholinio gėrimo, kokio, tiksliai neprisimena, ir butelį kolos ar pepsi gėrimo. Kortelės jai iš karto negrąžino, o ji apie ją kuriam laikui pamiršo. Banko kortelę jai grąžino A. tą patį vakarą miškelyje, bet kuriuo tiksliai metu jis ją jai atidavė, neprisimena. Suvartojo alkoholį ir apie 22 val. ji viena išėjo namo. 2023 m. rugsėjo 23 d., ryte el. bankininkystėje pastebėjo, kad nuo jos kortelės nuskaičiuota 300 Eur. Iškvietė policiją, peržiūrėjo vaizdo kameras, kuriose užfiksuota, kaip 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 19.44 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), M. P. su jos banko kortele „Perlo“ terminale išgrynina 300 Eur. Tuo metu pareiškimo nerašė, nes manė, kad pati viską išsiaiškins. Sutiko pažįstamą A., kuriam ir buvo davusi savo kortelę su prašymu nupirkti alkoholio bei atskleidė savo PIN kodą. A. paaiškino, kad jis tik nupirko alkoholio ir jokių pinigų negrynino. Tuo metu sutiko M. P., kurio paklausė, ar jam ne gėda dėl nuimtų, šis atsakė, kad gėda ir pažadėjo sugrąžinti pinigus. Kiek žino, po kelių dienų M. P. sulaikė ir šiuo metu jis yra sulaikytas. Šiuo metu dėl įvykio jai padaryta turtinė 300 Eur žala. Taip pat, nori pasakyti, kad M. P. yra jai kelis kartus grasinęs, kad ją užmuš, ateina prie jos namo vartų, rėkauja ir grasina, kad užmuš. A. pretenzijų neturi (2 t., b. l. 52-54).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji J. P.parodė, kad savo „Swedbank“ kortelės ji 2023 m. rugsėjo 22 d. M. P. nebuvo davusi, kortelę padavė A. (jo pavardės nežino, kontaktų taip pat neturi). Anksčiau taip pat nėra davusi savo banko kortelės M. P., tuo labiau nesakė jam PIN kodo. Kokiu būdu jos kortelė atsirado pas M. P., ji nežino, paaiškinti negali. Neprašė M. P. pirkti jai cigarečių. Kortelės numerio ji nežino, nurodyti negali, šiuo metu jos neturi, išsiėmė kitą, senąją tikriausiai išmetė. Iš jai parodyto jos sąskaitos išrašo gali pasakyti, kad 2023 m. rugsėjo 22 d., 11.32 val. abu pirkimai yra jos, 15.45 val. ir 16.43 val. taip pat yra jos. 17.19 val. 43,17 Eur pirkimas yra, kaip supranta, A., jis pirko jai 2 pakelius cigarečių, alkoholio, galimai 1 l, ir atsigerti. Dėl to jam pretenzijų neturi. Dar norėtų paminėti, kad, kai A. išėjo į parduotuvę su jos kortele, dingo ir M. P., tačiau ar jis išėjo kartu su A., tiksliai pasakyti negali, nes to nematė. Ji turi M. P. pretenzijų dėl 300 Eur, nuimtų nuo jos sąskaitos, norės pareikšti civilinį ieškinį šiai sumai (2 t., b. l. 67-69).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. galėjo būti, kad ji pradžioje du kartus pati nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) pirkti alkoholio ir cigarečių, o tik paskui padavė kortelę A., kad šis nueitų vienas be jos pirkti alkoholio. Visos sekos ji nepamena, kadangi praėjo nemažai laiko, o tuo metu buvo neblaivi, visko neatsimena. Pirkiniai už 22,78 Eur ir 19,73 Eur tikriausiai yra jos, kai ėjo į parduotuvę viena. Kai padavė A. kortelę, jis ėjo vienas į parduotuvę, gali būti, kad jis pirko už 43,17 Eur. Tai galėjo būti 1 l degtinės, kuris kainuoja apie 20 Eur, 2-3 cigarečių pakeliai, kažkoks gėrimas ir užkanda. Grįžęs jis atidavė jai kortelę. Kiek pamena, kortelę įsidėjo į rankinėje esančią piniginę. Tuo metu jai paskambino patėvis, kalbėdama su juo telefonu, ji išėjo iš miško, kad jis nesuprastų, kad ji miške su kompanija. Rankinę paliko ant žemės, prie rąstų, ant kurių jie visi sėdėjo. Kalbėjo su juo apie 20 minučių, baigusi kalbėti, grįžo atgal. Gali būti, kad kol ji buvo išėjusi iš miškelio ir kalbėjo telefonu, M. P., paėmęs jos kortelę, nuėmė pinigus. Iki parduotuvės maždaug 1 minutės kelias, ji labai arti iki miškelio. Grįžusi paėmė savo rankinę ir išėjo viena su šuniu namo. Tai galėjo būti apie 20 val. Ėjo namo apie 15 min. Negali pasakyti, ar, kai grįžo A., su M. P. buvo miškelyje, bet tikėtina, kad buvo, nes visi pradeda skirtytis, kai pasibaigia alkoholis ir pradeda temti. Išėjusi iš miško, ji į parduotuvę užėjusi nebuvo, draugės G. L. ji tą vakarą nematė, su ja niekur nevažiavo, nes neturėjo, kur palikti šuns, jis nemėgsta girtų, kandžiojasi. Nežino, kodėl A. sako, kad ėjo dar su juo kartu į parduotuvę tą vakarą, to tikrai nebuvo. Gali būti, kad tai galėjo būti kitą kartą, iki to įvykio. M. P. kortelės tikrai nebuvo davusi ir neleido jam nuimti 300 Eur (2 t., b. l. 70-72).
AB „Swedbank“ 2023 m. spalio 18 d. raštu pateikė J. P. banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. rugsėjo 23 d., iš kurio matyti, kad 2023 m. rugsėjo 22 d., 19.41 val. iš sąskaitos buvo bandyta išgryninti 500 Eur, tačiau operacija buvo atmesta (nėra lėšų), o 19.44 val. išgryninta 300 Eur. Pinigų išgryninimas atliktas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 58-60).
Liudytojas A. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį M. P. pažįsta, jie gerdavo kartu, nukentėjusiąją J. P. matė gal 5 kartus. Pykčio, tikslo apkalbėti neturi. Jam (A. G.) J. P. davė savo kortelę ir paprašė porą kartų nupirkti butelį ir cigarečių. Jis jau nebeatsimena, viskas surašyta, tiek jis, tiek kiti buvo stipriai išgėrę. Jam J. P. davė kortelę ir pasakė, kad nupirktų butelį ar du ir cigarečių pakelį, jis atsiskaitė kortelę, buvo bekontaktis atsiskaitymas. Neatsimena, ar J. P. jam sakė PIN kodą. Jis į parduotuvę ėjo vieną ar du kartus. Jam atrodo, kad pirmą kartą ėjo vienas, paskui su J. P., o paskui visi kartu ėjo į parduotuvę. Kortelę su čekiu atidavė J. P.. Jie miškelyje buvo visą dieną, gal pusę dienos, neatsimena. J. P. gal ir su šuniu buvo atėjusi. Ji nupirko jiems butelį, po to atsisėdo į automobilį ir išvažiavo su draugais, daugiau tą dieną jis jos nematė. Ji išvažiavo pas kaimynę su keturiais draugais, M. P. liko su jais. Jis (A. G.) tik kitą dieną sužinojo apie kortelę, nes buvo kažkokie riksmai. Kitą dieną vėl buvo išgertuvės ir jis sužinojo, kad J. P. su M. P. pykosi, jie gal anksčiau draugavo. Dėl ko pykčiai buvo, nelabai prisimena, nes buvo smarkiai išgėręs. Visi ten buvo gerai išgėrę, viskas surašyta, jis gerai neatsimena. Kai išgėrinėjo, jam (A. G.) atrodo, kad M. P. nebuvo nuėjęs į parduotuvę, nes J. P. tik jam (A. G.) kortelę davė, bet gerai nepamena.
Dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nurodė, kad apie 22 val. sutiko M. P., einantį į parduotuvę, jam (A. G.) atrodo, kad taip ir buvo, jis dar M. P. paprašė ir šis jam atrodo paskolino 5 eurus, nežino, kelinta valanda tuo metu buvo, bet jie susitiko prie parduotuvės. Dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nurodė, kad, kiek pamena, M. P. nuėjo prie „Perlo“ terminalo, o ką jis ten darė, nematė, jis (A. G.) nurodė, kad buvo kažkas panašaus, ar nuėmė pinigus, nepamena. Su M. P. prie parduotuvės susitiko vėliau, jau vakare, kai J. P. jau buvo išvažiavusi pas draugus. Jam atrodo, kad tą dieną M. P. visą laiką buvo miške. Kai su juo susitiko, tai buvo vakare, J. P. kortelę jis (A. G.) jau buvo atidavęs, nelabai pamena, kaip ėjo į parduotuvę, gal pasiskolino pinigų, gal jam kažkiek tai trūko, bet J. P. kortelę jau buvo grąžinęs, tai buvo prieš 3-4 val. J. P. tuo metu jau nebebuvo, kai sutiko M. P., šis ėjo prie terminalo.
Jam atrodo, kad kai J. P. atėjo į miškelį, jie išgėrinėjo. Ji su savimi turėjo butelį, tada tas butelis baigėsi ir ji paprašė dar, ji juos pavaišino, nes jos mama mirė, visi gėrė, J. P. taip pat gėrė degtinę. Jam atrodo, kad kai išgėrė tą butelį, jis ėjo dar vieną pirkti, nežino, kodėl J. P. jam davė kortelę, reikia jos klausti. Jis nupirko, atnešė ir atidavė kortelę. Po to, kai apsipirko, J. P. grąžino kortelę iš karto, kai grįžo į miškelį. Toliau visi gėrė. Jam atrodo, kad iš miškelio išėjo visi kartu, Kai viską išgėrė, J. P. susirinko savo daiktus, atvažiavo jos draugai, jis jos paprašė ir ji dar nupirko butelį, tai buvo „Devynerios“ ar „Čepkelių“ kažkoks spalvotas, butelį davė jam ir jie išsiskirstė, ji išvažiavo su draugais. Jam atrodo, kad tą dieną jos daugiau nematė. Ji išvažiavo savo reikalais, neatsimena, ar ji būtų viena išėjusi į parduotuvę. J. P. buvo gerai išgėrusi, visi ten buvo gerai išgėrę. Nebuvo taip, kad J. P. buvo palikusi savo rankinę, jai atrodo, kad ji buvo su savo daiktais, jis neatsimena, kokio dydžio ta rankinė. Su J. P. išsiskyrė po paskutinio apsipirkimo, byloje yra nurodytas laikas. Apie įvykį sužinojo nes kitą dieną J. P. miškelyje buvo su draugu, M. P. kažkuriuo laiku buvo atėjęs, jie kažkaip pykosi, buvo ašaros, kažkas apie dingusius pinigus, ir toliau gėrė, J. P. taip pat gėrė.
Liudytojas A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. P. yra jo pažįstama. M. P. pažįsta keletą metų, šis gyveno netoli jo. 2023 m. rugsėjo 22 d., galimai apie 18 val. (tiksliai pasakyti negali), jis (A. G.) atėjo į miškelį, esantį prie (duomenys neskelbtini), šalia yra parduotuvė (duomenys neskelbtini). Buvo jau šiek tiek išgėręs. Ten sutiko savo pažįstamą J. P. bei kitus asmenis, kurie ten dažnai vartoja alkoholį. Kuriuo momentu ten atsirado M. P., jis neatsimena, galimai šis jau ten buvo. Tuomet J. P. paprašė jo (A. G.) nueiti į parduotuvę nupirkti alkoholio. Padavė jam (A. G.) savo banko kortelę. Kiek pamena, tai buvo „Swedbank“ kortelė. Ji pasakė PIN kodą, kiek pamena, garsiai. Sutiko nueiti, nematė tame nieko blogo, jau yra taip daręs. Nuėjo į parduotuvę vienas. Pirko kažkokio stipraus alkoholio butelį ir cigaretes, gali būti, kad kelis pakelius. Taip paprašė J. P.. Kiek už tai sumokėjo, jis neatsimena. Atsiskaitė J. P. kortele bekontakčiu būdu. Grįžo į miškelį, atidavė J. P. kortelę ir prekes. Ar M. P. tuo metu buvo miškelyje, neatsimena. Po tam tikro laiko, tiksliai pasakyti negali, bet tai buvo pakankamai greitai, J. P. pasiūlė jam (A. G.) kartu su ja nueiti į tą pačią parduotuvę. Nuėjo, J. P. nupirko jam alkoholio, sau, atsiskaitė kortele, tuomet, išėjusi iš parduotuvės, susitiko su savo drauge G. ir jos išvažiavo automobiliu, kurį vairavo jų kažkoks pažįstamas. Kiek pamena, jis (A. G.) grįžo atgal į miškelį, kas ten vyko, jis nepamena. Tuomet tą patį vakarą, galimai apie 20 val., sutiko M. P., einantį į parduotuvę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Užėjo su juo kartu. Kiek pamena, jis nuėjo prie „Perlo“ terminalo, ką M. P. ten darė, nematė, ar nuiminėjo pinigus, nematė, tačiau ten galima atsiskaityti ir už prekes. Jis šalia M. P.nestovėjo. Bet negali pasakyti, ar išėjęs iš parduotuvės M. P. turėjo rankose kažkokių prekių, nes tuo metu buvo neblaivus. Išėję iš parduotuvės, kiek pamena, nuėjo savo keliais (2 t., b. l. 86-88).
2023 m. spalio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Parduotuvės patalpos filmuojamos vaizdo stebėjimo kameromis. Tyrimui reikšmingų objektų/pėdsakų nerasta (2 t., b. l. 75-79).
2023 m. spalio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėtas UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)_ch7_20230922193959_20230922195501“. Vaizdo įrašo trukmė 14.59 min. Vaizdo įraše matomas parduotuvės kasų skyrius. Vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame kampe matoma data ir laikas. 19:40:04 val. į parduotuvę užeina ir iš karto prie kasos prieina vyras, apsirengęs juodai balta striuke su gobtuvu, tamsios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos batais. Vyrais tamsių trumpų plaukų kirpimo, ant galvos turi užsidėjęs akinius nuo saulės. Ant kairės rankos vyras užsisegęs laikrodį. Vyras stovi, laukia prie kasos pavadinimu „Perlo bankomatas“. Vyras dešinėje rankoje laiko geltonos-oranžinės spalvos banko kortelę. 19:41:15 val. vyras bando atlikti bankinę operaciją, deda banko kortelę į banko kortelių terminalą. Tuo pat metu prie minėto vyro prieina kitas vyras, apsirengęs tamsiais raudonos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis, pilkos spalvos sportbačiais, ant pečių užsidėjęs kuprinę, ant galvos užsidėjęs akinius nuo saulės. Netrukus pastarasis vyras nueina link išėjimo. Matoma, kad vyras, apsirengęs juodai balta striuke su gobtuvu, kelis kartus įstato ir išima banko kortelę iš banko terminalo. 19:43:05 val. prie minėto vyro prieina dar kitas vyras, apsirengęs tamsios spalvos rūbais, tamsios spalvos striuke, tamsios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos sportbačiais, ant galvos užsidėjęs kepuraitę su nusuktu atgal snapeliu. Tuo pat metu pirmasis vyras bando vesti banko kortelės PIN kodą banko kortelių terminale. Vyras su kepuraite su snapeliu nueina į prekybos salę, paima butelį galimai alkoholinio gėrimo ir atsistoja į kasą šalia pirmojo vyro, kuris vis dar banko atlikti bankinę operaciją kasoje. 19:44:16 val. vyras ištraukia kortelę iš bankinio terminalo ir nueina į prekybos salę, į alkoholinių prekių skyrių. Tuo metu kasos darbuotoja ant prekystalio perskaičiuoja ir padeda grynuosius pinigus, kiek tiksliai, nėra galimybės matyti. Pirmasis vyras į kasą atneša tris balto skysčio butelius, galimai degtinės butelius, kuriuos kasininkė paskaičiuoja. Taip pat paskaičiuoja ir du alaus butelius, kuriuos atneša vyras su kepuraite. Taip pat pirmasis vyras nusiperka tris pakelius cigarečių ir papildomai paima galimai dar vieną degtinės butelį. Vyras už prekes susimoka tais pačiais grynaisiais pinigais, kuriuos jam išdavė kasos darbuotoja, grąžą pasiima taip pat tas pats vyras juodai balta striuke. Vyrai susikrauna prekes į maišelį ir kartu išeina iš parduotuvės. Vaizdo įrašas baigiasi (2 t., b. l. 80-84).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
1. Dėl 2024 m. rugpjūčio 3 d. L. G. priklausančio turto vagystės ir automobilio vairavimo neblaiviam
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 1. 3 ir 4 dalyse numatytas svetimo turto pagrobimas vagystės būdu kvalifikuojamas pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97/2011). Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė lygi ar viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija didelės vertės – 400 MGL (20 000 Eur) ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis M. P., tiek apklaustas teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad įvykio dieną, apie 19 val. ėjo (duomenys neskelbtini), pro kiemus, pamatė automobilį, kurio vairuotojo pusės durelėse, spynelėje buvo automobilio raktai. Automobilio raktas buvo vienas, tai buvo pakabukas ir mažas juodas raktas. Tada nusprendė važiuoti automobiliu iki namų. Automobilyje jis buvo vienas, vėliau broliui paskambino, kuris jau (duomenys neskelbtini) atsisėdo į automobilį, bet brolis neilgai pabuvo automobilyje, apie 10 minučių. Jis važiavo į namus ir buvo su broliu, kai netoli stotelės atsitrenkė į aptvarą. Į aptvarą atsitrenkė važiuodamas atbuline eiga, kiek atsimena, nukrito automobilio bamperis. Jis negerai vertina savo veiksmus, blogai pasielgė, nes pavogė automobilį. Be kaltinamojo M. P. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, pareiškimas, taip pat liudytojų E. A., F. L. ir E. M. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos bei kitų objektų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo abejoti.
Remiantis aukščiau nurodytų įrodymų visuma, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. P., 2023 m. rugpjūčio 3 d., apie 19.00 val., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytą automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktą, atrakino minėtą automobilį, 1500 Eur vertės, priklausantį L. G., kuriuo naudojasi V. G., užvedė jį ir išvažiavo, tokiu būdu pagrobė svetimą, L. G. priklausantį, 1500 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo M. P. pagrobto turto vertė – 1500 Eur – yra didesnė už 10 MGL (500 Eur), bet mažesnė už 400 MGL (20 000), šie kaltinamojo M. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Byloje esantys įrodymai taip pat visiškai patvirtino kaltinamajam M. P. pareikštą kaltinimą pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis M. P. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė, kad anksčiau minėtą automobilį, kurį pagrobė, vairavo būdamas neblaivus, nelabai pamena, ar buvo labai apsvaigęs, bet tą dieną šventė. Kai po padaryto eismo įvykio atvyko pareigūnai, jiems prisipažino, kad gėrė. Tai, kad M. P. vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta didesnė nei 1,51 promilių etilo alkoholio koncentracija, be kaltinamojo parodymų, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų F. L. ir E. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos bei kitų objektų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo abejoti.
Taigi, teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad M. P., 2023 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,93 promilių alkoholio koncentracija
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis M. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2. Dėl neteisėto nukentėjusiojo V. S. mokėjimo priemonės įgijimo bei panaudojimo, bei neteisėto nukentėjusiojo V. S. turto įgijimo apgaule
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pagal BK 190 straipsnio nuostatas turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. P. kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytais reikalavimais, visumos analizė.
Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl šios nusikalstamos veikos kaltės nepripažino ir paaiškino, jog jis V. S. banko kortelės neėmė, jos nematė su ja neatsiskaitinėjo. Teisme duodamas paaiškinimus kaltinamasis laikėsi pozicijos, jog banko kortelę jam davė pats nukentėjusysis ir pinigus Perlo terminale per du ar tris kartus jis nuėmė su pastarojo žinia, o nuimtus pinigus atidavė pačiam V. S.. Tokie kaltinamojo M. P. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis sumenkinti savo vaidmenį ir kaip pasirinkta jo gynybinė pozicija, nes tokius parodymus paneigė, visų pirma, pats nukentėjusysis V. S.. Nukentėjusysis V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis į parduotuvę (duomenys neskelbtini) ėjo du kartus, vieną kartą vienas, kuomet nupirko tris butelius degtinės, o juos išgėrus, vėl ėjo į parduotuvę jau kartu su M. P., būtent tada, kai jis atsiskaitinėjo banko kortele, reikėjo suvesti PIN kodą, o M. P. tuo metu stovėjo jam už nugaros, daugiau kasoje nieko nebuvo, o paskui toje pačioje parduotuvėje buvo nuimti pinigai ir buvo daryti pirkimai. Nukentėjusysis paaiškino, kad banko kortelę jis laikė kelnių kišenėje. Grįžęs iš parduotuvės antrą kartą, jis jau nieko nebeprisiminė, užmigo, o atsibudęs, suprato, kad yra paliktas vienas miške. Supratęs, kad neturi banko kortelės, paskambino į banką ir ją užblokavo, iš jos sąskaitos 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo nuimti 1 100 Eur, taip pat atlikti mokėjimai už 143 Eur bei 127 Eur, tai yra, be jo žinios 2023 m. rugpjūčio 8 d. du kartus nuimta po 500 Eur, vieną kartą nuimta 100 Eur ir du atsiskaitymai 143,9 Eur ir 127,54 Eur. Pasak V. S. daugiau niekas negalėjo pasinaudoti jo banko kortele, nes M. P. jam stovėjo už peties ir matė, kaip jis atsiskaitinėjo, V. S. tvirtino, jog pats duoti banko kortelės tikrai negalėjo. Minėtina, kad iš esmės tokius pat paaiškinimus V. S. yra davęs apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat iš esmės tokias pat aplinkybes jis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodė ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. skunde. Byloje nenustatyta jokių duomenų, jog V. S. būtų suinteresuotas apkalbėti kaltinamąjį ir jį nepagrįstai apkaltinti, be to V. S. nereikalauja atlyginti jam padarytos turtinės žalos.
Teisme apklausta liudytoja E. V. atpažino kaltinamąjį kaip asmenį apie kurį ji yra davusi ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimus, šį asmenį ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino ir iš jai pateiktų fotonuotraukų. Liudytoja nurodė, jog ji prisimena, kaip šis asmuo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pirmiausiai buvo su kitu vyru ir pirko alkoholį, o vėliau buvo atėjęs vienas ir iš terminalo su banko kortele nuėmė pinigus, prisimena, kad šis asmuo išgrynino 500 eurų, sakė, kad nori švęsti, išsinuomoti pirtį. Nors detalėse tarp E. V. ir nukentėjusiojo V. S. paaiškinimų yra nesutapimų, tačiau įvertinus tai, kad nuo įvykių praėjo daugiau nei metai laiko, be to, nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs, tokius nesutapimus teismas laiko nereikšmingais. Būtent nukentėjusiojo paaiškinimus iš dalies patvirtina ir AS „Citadele banka“ Vilniaus filialo V. S. banko sąskaitos išraše esantys duomenys apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. S. banko kortele buvo atsiskaityta už 76,01 Eur, 43,16 Eur, iš sąskaitos per du kartus buvo išgryninta po 500 Eur, vieną kartą – 100 Eur, taip pat atsiskaityta mokėjimo kortele vieną kartą 127,54 Eur sumai bei antrą kartą 143,9 Eur sumai. Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis šioje parduotuvėje nupirko, kaip jis pats paaiškino, tris butelius degtinės, kitą kartą nupirko du butelius degtinės, kuomet kartu buvo ir kaltinamasis. Taip pat ir E. V. paaiškinimus dėl to, kad kaltinamasis, kiek ji pamena buvo atėjęs du kartus tikrai, tai yra pirmą kartą pirko alkoholinius gėrimus, degtinę, alų, užkandžius, ir atsiskaitė banko kortele kaltinamasis, kuris suvedė ir PIN kodą, o kitą kartą kaltinamasis išgrynino pinigus. Šiuos paaiškinimus patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) pateiktuose atsiskaitymo kvituose esantys duomenys, iš kurių matyti, kad 127,54 Eur atsiskaitymas V. S. banko kortele buvo atliktas 2023 m. rugpjūčio 8 d., 13:42:35 val. už šešis butelius įvairių rūšių stipriųjų alkoholinių gėrimų, o 143,90 Eur atsiskaitymas ta pačia kortele buvo atliktas 13:47:33 val. už įvairius užkandžius, alų, du butelius likerio JIM BEAM Apple,(2 t., b. l. 25-26). Nukentėjusysis nuo pat skundo pateikimo viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jis pirko tik degtinę, todėl šie duomenys patvirtina, kad šie mokėjimai buvo atlikti be nukentėjusiojo žinios.
BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, o BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių. Aiškinant neteisėtumo ir svetimumo požymius, teismų praktikoje nurodyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje apibrėžto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalos, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme. Kita vertus, kai tai daroma be teisėto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir šiam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodą, tokie veiksmai, nustačius visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2014, 2K-509/2014, 2K-280-788/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. P. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis neturėdamas teisėto pagrindo, be V. S. sutikimo ir žinios, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš kelnių kišenės paėmė pastarojo vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią neteisėtai panaudojo kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis: 13.42 val., atsiskaitydamas už prekes parduotuvės kasoje 127,54 Eur sumai, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 13.47 val., atsiskaitydamas už prekes parduotuvės kasoje 143,9 Eur sumai, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, „Perlo“ terminale, esančiame minėtoje parduotuvėje, išgrynindamas per du kartus po 500 Eur ir vieną kartą 100 Eur, bendrai 1100 Eur, ir juos pasisavino, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko daugiau nei vieną finansinę operaciją panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, melagingai pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę į V. S. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo sąskaitoje, susietoje su mokėjimo kortele, esančias pinigines lėšas, ir apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam V. S. priklausantį, 1371,44 Eur vertės turtą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. P. suvokė, kad naudojasi svetima, tai yra kito asmens banko kortele, neturėdamas tam leidimo, tai yra neteisėtai, bei suvokė, kad dėl tokių jo apgaulingų veiksmų bus sukeltos pasekmės (t. y. nukentėjusysis dėl šių neteisėtų veiksmų praras savo pinigines lėšas), t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Teismas pažymi, kad kaltinamojo M. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotos teisingai, nes jo apgaulės būdu užvaldytas turtas viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos, be to, jis neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo priemonę bei neteisėtai inicijavo finansines operacijas.
3. Dėl neteisėto nukentėjusiosios J. P. mokėjimo priemonės įgijimo bei panaudojimo, bei neteisėto nukentėjusiosios J. P. nedidelės vertės turto įgijimo apgaule
Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl šios nusikalstamos veikos kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad banko kortele, kurią jam davė J. P. pasakiusi PIN kodą, jos prašymu jis nupirko jai cigarečių, o Perlo terminale be J. P. žinios nuėmė 300 eurų, kuriuos jis vėliau išleido savo reikmėms. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duodamas paaiškinimus, kaltinamasis laikėsi pozicijos, jog banko kortelę jam davė pati nukentėjusioji ir pinigus Perlo terminale jis išgrynino jos prašymu. Teigė, kad J. P. prašė nuimti 500 eurų, pasakė, kad jeigu tiek nebus, kad nuimtų tiek, kiek bus, ką jis ir padarė, taip pat jos prašymu nupirko cigarečių ir degtinės. Tokie teisme duoti kaltinamojo M. P. parodymai vertintini kritiškai, nes jų nepatvirtina daugiau jokie byloje esantys duomenys, todėl teismas šiuo kaltinamojo teisme duotus parodymus vertina kritiškai kaip siekį sumenkinti savo vaidmenį ir išvengti atsakomybės. Tokius kaltinamojo parodymus, visų pirma, paneigė nukentėjusioji, kuri, duodama paaiškinimus teisme, nurodė, jog savo banko kortelę tą vakarą, kuomet kartu išgėrinėjo, ji davė A. G. ir jo paprašė, kad nupirktų išgerti, jam pasakė ir PIN kodą, ką jis ir padarė, o banko kortelę jai grąžino. Pati nukentėjusioji dar ėjo į parduotuvę, o vienu metu paliko savo rankinę, kurioje buvo ir banko kortelė, ir nuėjo kalbėti telefonu. Tik kitą dieną pamatė, kad iš jos banko kortelės sąskaitos nuimti 300 eurų, ji iškart suprato, kad tai padarė M. P., tuo metu ji žinojo, kad jis niekur nedirba, todėl ir įtarė jį. Nukentėjusioji tvirtino, jog kitą dieną buvo susitikusi M. P., kuris jai prisipažino paėmęs jos pinigus. Policijai telefonu ji pranešė kitą dieną, atvažiavę pareigūnai kartu su ja peržiūrėjo vaizdo kameros įrašus, kuriuose buvo matyti, kad pinigus išgrynino M. P.. Nors visi įvykio liudytojai buvo apsvaigę nuo alkoholio ir jų duoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimai šiek tiek skiriasi, tačiau pažymėtina, kad esminėse detalėse pačios nukentėjusiosios ir liudytojo A. G. paaiškinimai sutampa ir vieni kitus papildo. Teisme apklaustas liudytojas A. G. iš esmės patvirtino nukentėjusiosios paaiškinimus, jis teigė, kad jam J. P. buvo davusi savo banko kortelę, kurią panaudojęs jis nupirko alkoholio bei cigarečių, po ko banko kortelę jai grąžino. Liudytojas A. G. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu užrašyti jo parodymai yra teisingi, ir kad galėjo būti, kad vakare jis sutiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) M. P., jie kartu užėjo į parduotuvę ir matė, kaip M. P. nuėjo prie „Perlo“ terminalo. Būtent nukentėjusiosios paaiškinimus iš dalies patvirtina ir J. P. banko AB „Swedbank“ sąskaitos išraše esantys duomenys apie tai, kad 2023 m. rugsėjo 22 d., 19.41 val. iš sąskaitos buvo bandyta išgryninti 500 Eur, tačiau operacija buvo atmesta (nėra lėšų), o 19.44 val. išgryninta 300 Eur. Pinigų išgryninimas atliktas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 58-60). Tai, kad šią operaciją atliko M. P. patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas, kuris buvo apžiūrėtas 2023 m. spalio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Nukentėjusioji nuo pat skundo pateikimo viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog leidimo nuimti iš jos banko kortelės 300 eurų ji niekam nėra davusi, todėl šie duomenys patvirtina, kad šis pinigų nuėmimas buvo atliktas be nukentėjusiosios žinios.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. P. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis neturėdamas teisėto pagrindo, be J. P. sutikimo ir žinios, iš jos rankinėje esančios piniginės paėmė pastarosios vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią neteisėtai panaudojo kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis: 19.41 val. pasikėsindamas išgryninti 500 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi sąskaitoje trūko piniginių lėšų, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 19.44 val. išgrynino 300 Eur ir juos pasisavino, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko daugiau nei vieną finansinę operaciją panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, melagingai pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę į J. P. AB „Swedbank“ sąskaitoje, susietoje su mokėjimo kortele, esančias pinigines lėšas, ir apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam J. P. priklausantį, 300 Eur vertės turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. P. suvokė, kad naudojasi svetima, tai yra kito asmens banko kortele, neturėdamas tam leidimo, tai yra neteisėtai, bei suvokė, kad dėl tokių jo apgaulingų veiksmų bus sukeltos pasekmės (t. y. nukentėjusioji dėl šių neteisėtų veiksmų praras savo pinigines lėšas), t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Teismas pažymi, kad kaltinamojo M. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotos teisingai, nes jo apgaulės būdu užvaldytas turtas viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, be to, jis neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo priemonę bei neteisėtai inicijavo finansines operacijas.
Žemesnės instancijos teismas
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.
Skirdamas bausmes kaltinamajam M. P., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Kaltinamasis M. P. padarė iš viso aštuonias nusikalstamas veikas, tris nusikalstamas veikas nuosavybei, keturias – finansų sistemai ir vieną transporto eismo saugumui, keturios nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, trys – prie nesunkių nusikaltimų ir viena – prie baudžiamųjų nusižengimų. Visos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos, didžioji dalis jų padarytos siekiant finansinės naudos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažintina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. P. – jis yra gana jauno, darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis (2 t., b. l. 114), nusikalstamų veikų padarymo metu registravosi Užimtumo tarnyboje, tačiau dabar joje neregistruotas (2 t., b. l. 115), baustas administracine tvarka, taip pat ir už administracinius nusižengimus nuosavybei, paskirtos baudos nesumokėtos, turintis galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 116-119), anksčiau teistas 8 kartus, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra teisiamas šiuo nuosprendžiu (2 t., b. l. 120-134).
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra anksčiau ne kartą teistas, be kita ko, ir už kai kurias analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kas akivaizdžiai rodo, kad M. P. padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti M. P. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus tik realias laisvės atėmimo bausmes, bausmių, skirtinų už BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, dydį nustatant mažesnį už sankcijos vidurkius, o bausmės, skirtinos už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, dydį nustatant didesnį už sankcijos vidurkį, atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė jau ketvirtą kartą. Tuo tarpu už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą M. P. skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos dydį nustatant lygų arešto bausmės, skirtinos už baudžiamąjį nusižengimą, maksimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (neteisėtą nukentėjusiajam V. S. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą) bei BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (neteisėtą nukentėjusiojo V. S. turto įgijimą apgaule) kaltinamasis M. P. padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Taip pat kaltinamasis M. P. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (neteisėtą nukentėjusiajai J. P. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą) ir 182 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (neteisėtą nukentėjusiosios J. P. nedidelės vertės turto įgijimą apgaule) padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tarpusavyje taip pat bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę. Likusioje dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, pridedamų bausmių dalį nustatant lygią minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, ir paskiriant M. P. subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu M. P. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams 20 dienų. Taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams bei M. B. vardu registruotą automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu M. P. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 48 parų arešto bausme, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 metams bei konfiskuotino turto – automobilio „Opel Combo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1679 Eur – konfiskavimas. Minėti nuosprendžiai šiuo metu yra įsiteisėję, tačiau jais paskirtos bausmės neįvykdytos, todėl būtina subendrinti M. P. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Atsižvelgiant į tai, kad šiame nuosprendyje konstatuotas nusikalstamas veikas M. P. padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. ir 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžių priėmimo, paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, taikant dalinį bausmių subendrinimą, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės, pridedamos bausmės dalį nustatant lygią minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui – 3 mėnesiams, ir dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos 48 parų arešto bausmės, pridedamos bausmės dalį nustatant didesnę už pusę paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir paskiriant M. P. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinos bausmės dalys, M. P. atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį bei minėtais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai.
Kaltinamasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d., 23.40 val. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., 12.43 val. (1 t., b. l. 136-137, 139). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam M. P. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikintinos.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis M. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė kai jam kitame ikiteisminiame tyrime buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu būdu jis šioje byloje aptariamu laiku vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti (susigrąžinti).
Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad M. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, automobilį jis vairavo vakaro metu, mieste, kur tokiu metu būna daug kitų eismo dalyvių. Be to, jam nustatytas girtumas viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo laipsnį (daugiau nei 2,50 prom.), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Tai akivaizdu ir iš to, kad, vairuodamas minėtą automobilį, M. P. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Taip pat įvertintina tai, kad, nors šiame nuosprendyje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu šie sprendimai dar nebuvo įsiteisėję, tačiau šiuo metu kaltinamasis M. P. jau yra tris kartus teistas už automobilio vairavimą neblaiviam, kas rodo, kad toks jo elgesys yra piktybiškas ir sistemingas, taip pat, kaip jau minėta, aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo kardomąja priemone sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau šio apribojimo kaltinamasis nesilaikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga M. P. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams – maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Tačiau, kaip jau minėta, šiame nuosprendyje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu M. P. jau realiai neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi kitame ikiteisminiame tyrime jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Atsižvelgiant į išdėstytą, M. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis M. P. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – L. G.. Kadangi kaltinamasis M. P. minėtą automobilį pavogė, byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą teismui konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).
VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM yra 1500 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M. P. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis M. P. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo M. P. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš M. P. išieškotina automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM, t.y. 1500 eurų.
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje nukentėjusysis V. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur tutinės žalos, patirtos dėl įvykio, kurio metu buvo pagrobtas jo automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ši suma yra už automobilio detales, kurias jam po įvykio reikia keisti: kapotas, bamperis, bagažinė, stogo vidinė apdaila, bei už remonto darbus. Jis yra supirkęs kai kurias dalis, palaipsniui remontuos automobilį, kvitų neturi, kadangi pirko jas pagal skelbimus, nes parduotuvėse tokio automobilio detalių nerado (1 t., b. l. 118). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. G. nurodė, kad automobilio jis dar netvarkė, dėl to negali pateikti duomenų dėl žalos, bet jis mano, kad žalos jam vis tiek niekas neatlygins, tai teoriniai pinigai. Policijai labai greitai reikėjo pasakyti sumą, o tik paskui jis pamatė, kad dar ir kapotas sugadintas. Prieš pat eidamas į policiją, pakalbėjo su draugu, kuris užsiima automobilių ardymu, dažymu, šis patikslino automobilio dažymo kainą ir kitų detalių taisymo kainą. Automobilis 1990 m. gamybos, dabar tokio nenusipirksi, nedaug kas išlaikė tokį automobilį, Vokietijoje analogas kainuoja 2000 Eur. Negali atsakyti, ar automobilio lubų medžiaga galėjo nukristi nuo senumo, dėl to nekovos, galėjo ir taip būti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. nurodė, kad šį civilinį ieškinį pripažįsta ir pagal galimybes atlygins žalą.
Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis M. P., pagrobęs automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį vairuodamas neblaivus, atsitrenkė į kelio atitvarus, ko pasėkoje minėtas automobilis buvo apgadintas, tokiu būdu tarp kaltinamojo veiksmų ir dėl automobilio apgadinimų nukentėjusiojo V. G. patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Nukentėjusysis V. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad minėto automobilio dar neremontavo, automobilio remonto kainą nustatė apytiksliai, pasikonsultavęs su automobilių ardymu, dažymu užsiimančiu draugu. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad jis yra įsigijęs kai kurias dalis remontui, tačiau jų kvitų pateikti negali, nes jas pirko pagal skelbimus. Taigi, nukentėjusysis iš esmės nepateikė konkrečių patirtą turtinę žalą įrodančių duomenų. Visgi, teismas įvertina, kad byloje užfiksuoti minėto automobilio apgadinimai yra pakankamai rimti – tiek 2023 m. rugpjūčio 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, tiek papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad apgadinti abiejų pusių galiniai automobilio sparnai ir galinis bamperis. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad tik po pirminės apžiūros pastebėjo, kad dar buvo apgadintas ir kapotas, taip pat buvo nuplėštos automobilio lubos iš vidaus. Nurodė, kad negali atsakyti, ar lubų medžiaga galėjo nukristi dėl senumo. Visgi, teismas vertina, kad net ir nevertinant žalos automobilio lubų apdailai, nukentėjusiojo prašoma priteisti pinigų suma, įvertinus kitus automobilio apgadinimus, nėra neproporcingai didelė, be to, tokio žalos dydžio neginčijo ir kaltinamasis M. P., kuris nurodė, kad nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį pripažįsta ir pagal galimybes atlygins žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo V. G. civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, iš kaltinamojo M. P. priteisiant 500 Eur nukentėjusiojo V. G. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
Taip pat šioje byloje nukentėjusiosios J. P. atstovas advokato padėjėjas Dovydas Raišutis pareiškė 3 300 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. P.. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad įvykio metu buvo pasisavintas nukentėjusiosios J. P. asmeninis turtas, t.y. 300 Eur suma iš jos asmeninės banko sąskaitos, nukentėjusiajai J. P. kaltinamojo M. P. pasisavinta 300 Eur suma iki šiol nebuvo grąžinta, tokiu būdu nukentėjusiajai turėtų būti pritiesta 300 Eur turtinė žala. Taip pat nukentėjusioji prašo iš kaltinamojo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą. Nurodyta, kad nukentėjusiosios neturtinė žala apima visumą dvasinių, psichologinių bei moralinių išgyvenimų, jų tarpusavio koreliacijos bei pasekmių, t.y. patirtas šokas, patirti psichologiniai ir dvasiniai pergyvenimai dėl įvykdyto nusikaltimo. Nukentėjusioji po įvykio dar mėnesį laiko negalėjo laisvai bendrauti, jaučia nerimą, dėl ko patiria didelių nepatogumų ir išgyvenimų, suprastėjo miego kokybė, galimai dėl patirtų didelių dvasinių išgyvenimų sutriko sveikata, kas pasireiškė miego sutrikimais, košmarais (2 t., b. l. 179-181). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. P. parodė, kad civilinį ieškinį palaiko, nes ji nemiegojo, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), pas psichoterapeutą, jai išrašė vaistų, nes po mamos mirties buvo sunku, o M. P. dar prisidėjo prie visko. Susidėjo kelios aplinkybės, jos mama sirgo, paskui mirė, savaime aišku, kad jai buvo sunku, o ji negalvojo, kad M. P. gali taip padaryti. Čia ne vien šita situacija su kortele, M. P. ateidavo pas ją į namus ir grasino, nebūdavo blaivus, jis jai sukelia baimę, nežino, ką jis gali jai padaryti. Dėl šio įvykio tai ji patyrė šoką, stresą, ji dirba ir turėjo kreiptis į policiją, į advokatą, ilgą laiką viskas vyksta ir ji nori, kad viskas pasibaigtų. Jai po įvykio atsirado daugiau išgyvenimų, nerimas, stresas, nemiegojimas, jos patėvis labai pergyvena, kad ji nebendrautų su šitais asmenimis, nes M. P. buvo prie namų ir grasino. Nemiga buvo ir dėl mamos, ir po šito įvykio. M. P. prie namų buvo ir grasino prieš vagystę, jis nėra blaivus žmogus, jos tėvai pergyveno, kad su juo nebendrautų, bijojo, kad jis jai ko nors nepadarytų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. nurodė, kad nesutinka atlyginti civilinio ieškinio J. P., nes nepadarė minėto nusikaltimo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. P. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiajai J. P., kuri nėra atlyginta. Aplinkybės, susijusios su tuo, kad kaltinamasis, neteisėtai pasinaudodamas nukentėjusiajai priklausančia mokėjimo kortele, iš jos sąskaitos neteisėtai įgijo 300 Eur, yra įrodytos byloje, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl šia M. P. nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra laikytinas pagrįstu, todėl šis reikalavimas tenkintinas ir iš kaltinamojo M. P. priteistina 300 Eur nukentėjusiosios J. P. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma nukentėjusiosios J. P. naudai priteist 3 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, įvertina jų visumą.
Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą. Žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos – nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė.
Nagrinėjamu atveju ieškinyje, motyvuojant neturtinės žalos padarymą, nurodyta, kad nukentėjusiosios neturtinė žala apima visumą dvasinių, psichologinių bei moralinių išgyvenimų, jų tarpusavio koreliacijos bei pasekmių, t.y. patirtas šokas, patirti psichologiniai ir dvasiniai pergyvenimai dėl įvykdyto nusikaltimo. Nukentėjusioji po įvykio dar mėnesį laiko negalėjo laisvai bendrauti, jaučia nerimą, dėl ko patiria didelių nepatogumų ir išgyvenimų, suprastėjo miego kokybė, galimai dėl patirtų didelių dvasinių išgyvenimų sutriko sveikata, kas pasireiškė miego sutrikimais, košmarais. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl šio įvykio ji patyrė šoką, stresą, susigaišo laiko, ji turėjo kreiptis į policiją, advokatą, viskas ilgą laiką vyko. Taip pat patyrė daugiau išgyvenimų, nerimą, stresą, nemiegojimą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji nurodė, kad šiuos išgyvenimus lėmė ne tik šioje byloje aptariamų kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymas, bet ir kitos tuo metu susiklosčiusios aplinkybės – buvo neseniai mirusi jos mama, dėl ko jai buvo sunku, o M. P. dar prisidėjo prie visko. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad dėl M. P. ji patyrė išgyvenimų ne vien dėl šitos situacijos su kortele, M. P. ateidavo pas ją į namus ir grasino, jai kėlė baimę, ji nežino, ką jis jai gali padaryti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas būtent dėl byloje aptariamų kaltinamojo M. P. padarytų nusikalstamų veikų ir jomis nukentėjusiajai padarytos žalos, o ne dėl kokių nors kitų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu prieš ar po byloje aptariamų įvykių, todėl šių nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas nevertina. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini), pas psichoterapeutą, jai išrašė vaistų, tačiau pastarąsias aplinkybes įrodančių duomenų teismui nepateikė, be to, nėra aišku, ar šios aplinkybės buvo susijusios su byloje aptariamomis kaltinamojo M. P. nusikalstamais veiksmais ir jų pasekmėmis. Į bylą taip pat nepateikta duomenų, galinčių patvirtinti dėl nusikalstamų veikų patirtą ilgalaikį ar besitęsiantį nerimą, nemigą, psichinę įtampą, liekamuosius reiškinius, pablogėjusią nukentėjusiosios sveikatos būklę. Pažymėtina ir tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji apskritai neminėjo, kad dėl šios nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, ar kokių nors nusikalstamos veikos padarinių sau, kurie sudarytų įspūdį, jog tokia žala buvo padaryta. Reikalavimo dėl jai padarytos žalos ji nereiškė ir ikiteisminio tyrimo metu teikdama savo pirminį civilinį ieškinį, toks reikalavimas buvo pareikštas tik jau bylos nagrinėjimo teisme metu jos atstovui advokato padėjėjui pateikus patikslintą civilinį ieškinį. Teismui yra suprantamas nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kadangi natūralu, kad nusikalstama veika nukentėjusiajai buvo sukelti neigiami išgyvenimai, ji prarado jai priklausantį turtą, tačiau pažymėtina, kad prarasto turto vertė nėra laikytina itin didele. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad J. P. teiginiai, jog M. P. padarytos nusikalstamos veikos jai sukėlė šoką, nerimą, stresą, nemigą, neteikia pagrindo konstatuoti, jog tokie rūpesčiai peržengė įprastas pastangas ir konstatuoti dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktą, taigi – ir neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atsiradimo faktą, todėl J. P. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas kaltinamajam ir jo įpareigojimas atlyginti turtinę žalą jau yra pakankama ir teisinga satisfakcija už nukentėjusiosios patirtą skriaudą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslinta), kurioje nurodyta, kad dėl M. P. teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 437,50 Eur (3 t., b. l. 93).
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo M. P. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje. Kaltinamojo M. P. gynėju teisme buvo paskirta advokatas Eugenijus Šuliokas.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo M. P. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis yra teistas ne vieną kartą, šiuo metu nedirbantis, be to, šiuo nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Taip pat šiuo nuosprendžiu, patenkinus civilinius ieškinius, iš kaltinamojo buvo priteista atlyginti jo padarytą turtinę žalą bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. P. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 11 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodytos 437,50 Eur išlaidos iš M. P. nepriteistinos.
Taip pat byloje gautas nukentėjusiosios J. P. atstovo advokato padėjėjo Dovydo Raišučio prašymas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji J. P. patyrė bylinėjimosi išlaidas atstovui už ieškinio suruošimą – 300 Eur, ir už atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose – 2024 m. balandžio 12 d., gegužės 24 d., birželio 3 ir 10 dienomis – 600 Eur, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo (3 t., b. l. 75). Kartu su prašymu pateikti dokumentai: 2024 m. vasario 20 d. sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), išrašyta J. P. advokato padėjėjo Dovydo Raišučio, už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga arba byla teisme bei civilinio ieškinio ruošimą – 300 Eur (3 t., b. l. 76) bei 2024 m. vasario 20 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad J. P. sumokėjo 300 Eur advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui (3 t., b. l. 77); 2024 m. birželio 10 d. sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), išrašyta J. P. advokato padėjėjo Dovydo Raišučio, už atstovavimą baudžiamojoje byloje, teismo posėdžiuose – 600 Eur (3 t., b. l. 78) bei 2024 m. birželio 10 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad J. P. sumokėjo 600 Eur advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui (3 t., b. l. 79).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą baudžiamosios bylos nagrinėjime, kadangi kaltinamasis savo kaltės nepripažino, byla buvo nagrinėta bendra tvarka, neatliekant sutrumpinto įrodymų tyrimo. Teismas pažymi, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl prašomų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina tai, jog byla nėra sudėtinga, ji nereikalaujanti itin sudėtingų teisinių žinių, jos apimtis nedidelė (į teismą su kaltinamuoju aktu buvo perduoti 2 tomai), byla išnagrinėta per kelis teismo posėdžius, iš kurių nukentėjusiosios atstovas dalyvavo keturiuose, atitinkamų posėdžių trukmė (įskaičiuojant posėdžių pradžios vėlavimus) buvo 1 val. 10 min., 35 min., 41 min., ir 1 val. 10 min., taigi, advokato padėjėjas nukentėjusiąją iš viso atstovavo teisme mažiau nei 4 valandas, advokato padėjėjas surašė 6 lapų apimties civilinį ieškinį, kuris tik iš dalies buvo tenkintas byloje. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, t. y. padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, patenkintas ieškinio dalis, teismas sprendžia, kad šių prašomų priteisti išlaidų bendra suma (900 Eur) neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato padėjėjo atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, todėl iš kaltinamojo priteistinų nukentėjusiosios J. P. naudai procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 600 Eur.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio nuostatomis, o būtent:
1) vokas su viduje esančia cigaretės nuorūka, du vokai su nuoplovomis, vokas su viduje esančiu „Winston“ cigarečių pakeliu, vokas su viduje esančiu 1 l talpos plastikiniu buteliu „Somersby Pear“, 2024 m. sausio 24 d. nutarimu atiduoti saugoti daiktus perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos valdymo ir sandėlių skyrių (2024 m. vasario 7 d. aktas Nr. PD-00000022489) (1 t., b. l. 122-123) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;
2) vokas, kuriame yra DVD-R diskas su bylai reikšmingais duomenimis, prisegtas prie bylos 1 tomo viršelio – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas nukentėjusiajam V. S. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas), ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas nukentėjusiajam V. S. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas), ir skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas nukentėjusiojo V. S. turto įgijimas apgaule), ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas nukentėjusiajai J. P. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas), ir skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas nukentėjusiajai J. P. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas), ir skirti jam laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje (neteisėtas nukentėjusiosios J. P. nedidelės vertės turto įgijimas apgaule), ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, M. P. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas nukentėjusiajam V. S. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas) ir 182 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas nukentėjusiajam V. S. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas) numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas laisvės atėmimo bausme subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, taip pat M. P. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas nukentėjusiajai J. P. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas) ir 182 straipsnio 4 dalyje (neteisėtas nukentėjusiosios J. P. nedidelės vertės turto įgijimas apgaule) numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas laisvės atėmimo ir arešto bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu. Likusioje dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas laisvės atėmimo bausmės subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti M. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta 48 parų arešto bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirti M. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti M. P. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį atliktas bausmių dalis bei minėtais nuosprendžiais įskaitytus laikotarpius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam M. P. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d., 23.40 val. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., 12.43 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Paskirti M. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 5 (penkeriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. P. išieškoti automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų.
Kaltinamajam M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikinti.
Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo M. P. 500 Eur nukentėjusiojo V. G. naudai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios J. P. atstovo advokato padėjėjo Dovydo Raišučio pateiktą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. P. 300 Eur nukentėjusiosios J. P. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį dalyje dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Iš dalies patenkinti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisti iš M. P. nukentėjusiosios J. P. naudai 600 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 11 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslintoje) nurodytų 437,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) voką su viduje esančia cigaretės nuorūka, du vokus su nuoplovomis, voką su viduje esančiu „Winston“ cigarečių pakeliu, voką su viduje esančiu 1 l talpos plastikiniu buteliu „Somersby Pear“, 2024 m. sausio 24 d. nutarimu atiduoti saugoti daiktus perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos valdymo ir sandėlių skyrių (2024 m. vasario 7 d. aktas Nr. PD-00000022489) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
2) voką, kuriame yra DVD-R diskas su bylai reikšmingais duomenimis, prisegtą prie bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.