Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. lapkričio 22 d. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, V. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžiu taip pat nuteista P. V., dėl jos apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo, o P. V. įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos:

1.1. laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2023 m. rugsėjo 24 d. V. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime, susitarė su P. V. gabenti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, pasiskirstė užduotis ir vaidmenis: V. K. turėjo susitarti su asmenimis dėl narkotinių medžiagų perdavimo, o P. V. turėjo narkotines medžiagas įgyti, parsigabenti ir laikyti savo gyvenamojoje vietoje ir dalį medžiagos pasverti.

1.2. Vykdydamas susitarimą, V. K. suorganizavo, jog tyrimo metu nenustatytas asmuo sutartoje vietoje, kurios tikslias koordinates atsiuntė V. K., padėtų paketą su labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 0,68151 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir šiuos duomenis perdavė P. V.. P. V., vykdydama susitarimą, 2023 m. rugsėjo 24 d., laikotarpiu nuo 18.35 val. iki 20.08 val., automobiliu „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal V. K. nurodytas koordinates nuvyko į (duomenys neskelbtini), paėmė paketą su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 0,68151 g karfentanilio, atgabeno jį į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2023 m. rugsėjo 25 d., kol V. K. nurodė dalį šios medžiagos pasverti ir nuvežti į jo nurodytą vietą. P. V., vykdydama V. K. nurodymą, 2023 m. rugsėjo 25 d., apie 17.52 val., dalį narkotinės medžiagos – 0,01351 g karfentanilio automobiliu „Audi A8“ nugabeno į (duomenys neskelbtini), ir laikė su savimi, kol 18.42 val. asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Likusią narkotinės medžiagos dalį – 0,668 g karfentanilio laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2023 m. rugsėjo 25 d., 20.15 val., kol kratos metu ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla ir teismo posėdyje išklausiusi proceso dalyvius, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo veikos pavojingumą ir asmenybę, laikėsi BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių, ir nuteistajam paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę, pagrįstai pripažino pavojingu recidyvistu.

Dėl pavojingo recidyvisto

6. Recidyvisto ir pavojingo recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, toks įstatymo pakeitimas lengvina nuteistojo teisinę padėtį, kadangi nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

7. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. K. skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. jog nusikaltimą jis padarė recidyvistas, nes jo padarymo metu buvo neatlikęs paskirtos bausmės ir neišnykęs ankstesnis teistumas. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos apylinkės rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 13 d., Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. 2023 m. lapkričio 22 d. V. K. buvo paleistas lygtinai prieš terminą, neatlikęs 3 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės (t. 4, b. l. 146–147; Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, to paties straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta, kad asmenys, nuteisti už sunkų nusikaltimą, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir 5 metus po bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą V. K. padarė neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir neišnykus ankstesniam teistumui. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje labai sunkią nusikalstamą veiką V. K. padarė, būdamas recidyvistas, ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, įsigaliojus naujai BK 27 straipsnio 1 dalies įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu laiko ne savaime (nustačius pakartotinės tyčinės nusikalstamos veikos padarymo faktą), tačiau tik įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu. V. K. organizavo neteisėtą labai didelio, 38 kartus viršijančio labai didelio kiekio ribą, kiekio vienos pavojingiausių ir šiuo metu Lietuvoje itin paplitusių sintetinių narkotinių medžiagų – karfentanilio įgijimą, laikymą ir gabenimą (0,68151 g), ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo, į nusikalstamą veiką įtraukė nuo jo emociškai priklausomą P. V., kas rodo nuteistojo V. K. asmenybės didesnį pavojingumą. Kaip minėta, naują labai sunkų nusikaltimą padarė atlikdamas 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad praeityje V. K. buvo teistas dar kelis kartus, be kita ko, už nepilnamečio asmens išžaginimą, analogiško pobūdžio nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Dar kartą nuteistasis V. K. buvo nuteistas iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024 m. rugpjūčio 29 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-125-478/2024), pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį (LITEKO duomenys). Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad V. K. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, V. K. padarė, būdamas recidyvistas.

10. Vertinant nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 27 straipsnio 2 dalį nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali (neprivalo) būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu nustatomos šio BK straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose numatytos sąlygos (visos arba bent viena iš jų) – jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Nustatęs bent vieną iš šių alternatyvių sąlygų, teismas, vadovaudamasis dar ir BK 27 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu.

11. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistasis ne kartą buvo teistas už įvairius nusikaltimus, tame tarpe ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis pagal BK 260 straipsnio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, galutine 7 metų laisvės atėmimo bausme; 2011 m. birželio 27 d. išbrauktas iš probuojamųjų registro. Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika padaryta 2010 m. gruodžio 20 d.), laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2017 m. birželio 20 d. bausmę atlikęs. Neišnykus teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį būtų 2022 m. birželio 20 d.) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika padaryta 2020 m. spalio 21 d.) galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme (t. 4, b. l. 138–147). Dar kartą nuteistasis buvo nuteistas iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024 m. rugpjūčio 29 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-125-478/2024), pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį (veikos padaryto laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. rugsėjo 30 d.; 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d.) laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

12. Nors ankstesnė BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija nereikalavo motyvuoto sprendimo pripažinti asmenį recidyvistu, tačiau paminėti duomenys patvirtina, kad V. K., būdamas recidyvistas (naują labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nuteistasis padarė atlikdamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, būdamas tris kartus teistas už sunkius nusikaltimus), padarė naują labai sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

13. Tai sudaro formalų pagrindą taikyti nuteistajam BK 27 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažinti jį pavojingu recidyvistu. Tačiau vien tik formalus BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytų pavojingo recidyvo sąlygų konstatavimas savaime nelemia asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu. Teismai privalo tokį savo sprendimą pagrįsti įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. Iš BK 27 straipsnio 3 dalies matyti, kad teismas, spręsdamas asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, apkaltinamajame nuosprendyje už paskutinį nusikaltimą privalo įvertinti kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, jo dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. Teismų praktikoje, taikant BPK normas, kuriomis reglamentuojamas nuosprendžio surašymas, laikomasi nuostatų, kad teismo sprendimas dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu turi būti aiškiai išdėstytas, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje po kvalifikavimo motyvų teismas turi surašyti ne tik įstatymo formuluotes, bet ir motyvuotas išvadas dėl konkrečios BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos pripažinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2012).

14. Paminėto teisinio reglamentavimo ir jį papildančios teismų praktikos kontekste sprendžiant, ar yra pagrindas asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu, būtina įvertinti nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir praeityje buvusių bei skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad V. K. padaryta nusikalstama veika yra analogiško pobūdžio tai veikai, už kurią jis praeityje jau buvo nuteistas, jis iš ankstesnio teistumo jokių teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau paskirta laisvės atėmimo bausmė nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Kaip minėta, V. K. organizavo neteisėtą labai didelio, 38 kartus viršijančio labai didelio kiekio ribą, kiekio vienos pavojingiausių ir šiuo metu Lietuvoje itin paplitusių sintetinių narkotinių medžiagų – karfentanilio įgijimą, laikymą ir gabenimą (0,68151 g), ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo. Nuteistasis į nusikalstamą veiką įtraukė P. V., kuri, kaip ji pati nurodė, buvo jį įsimylėjusi ir emociškai priklausoma. Gynėjo argumentas, kad jų asmeninį ryšį reikia palikti jiems patiems spręsti nešvelnina nuteistojo teisinės padėties, kaip tik parodo V. K. savanaudiškumą, savo artimo žmogaus išnaudojimą dėl savanaudiškų tikslų, kas tik patvirtina jo asmenybės didesnį pavojingumą.

15. BPK 219 straipsnyje numatyta, kad kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti nurodytos įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, dėl pavojingo recidyvisto pripažinimo nereikia nurodyti. Tiek ankstesnėje, tiek naujoje BK 27 straipsnio 2 dalies redakcijoje, kuri keitėsi tik iki sąlygų išdėstymo – „nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo“, pačios sąlygos nesikeitė, teismas turi diskreciją pripažinti asmenį pavojingu recidyvistu. O tai, kad baigiamųjų kalbų metu prokuroras neprašė V. K. pripažinti pavojingu recidyvistu, teismo nesaisto. Kaltinamajame akte V. K. teistumai išdėstyti, todėl nuteistajam, pirmosios instancijos teismui jį pripažinus pavojingu recidyvistu, nebuvo staigmena.

16. Atsižvelgdama į šių duomenų visumą, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų kiekį ir pavojingumą, jo asmenybę, įvertinusi praeityje buvusius nuteistojo teistumus bei tai, kad už analogiškų nusikaltimų padarymą V. K.buvo teistas, atsižvelgdama ir į baudžiamojo įstatymo, kuriame nustatyta atsakomybė už nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, griežtumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį V. K. pavojingu recidyvistu.

Dėl bausmės

17. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

18. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančiu įstatymu Nr. XIV-2573 BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo pakeistos, išplečiant ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybes. Šioje normos dalyje išdėstyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

19. Teismų praktikoje iki šiol buvo laikomasi nuoseklios pozicijos, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-233-976/2021, Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K-218-628/2024). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.).

20. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021, Nr. 2K-250-976/2023 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024 ir kt.).

21. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, individualizuodamas ir skirdamas bausmę, tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir paskyrė nuteistajam tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, pagrindo keisti tokią bausmę ir ją švelninti, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaip to prašoma V. K. apeliaciniame skunde, neįžvelgia. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios išvados nekeičia ir BK bendrosios dalies 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 padaryti pakeitimai, galiojantys nuo 2025 m. vasario 1 d.

22. Nuteistasis V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, kad byloje buvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir duodamas parodymus teisme atskleidė esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir neišnykus ankstesniam teistumui, t. y. recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

23. Nuteistasis V. K. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė labai sunkų, baigtą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu labai pavojingos narkotinės medžiagos – karfentanilio – disponavimu. V. K. parengė nusikalstamos veikos planą ir jam įgyvendinti į nusikalstamą veiką įtraukė P. V.. Nors P. V. buvo sulaikyta ir narkotinės medžiagos į apyvartą nepateko, šios aplinkybės nemažina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali lemti švelnesnės bausmės paskyrimo.

24. Kaip minėta, V. K. ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus, taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Taip pat baustas administracine tvarka, ir už neteisėtą disponavimą dopingo medžiagomis. Šiuo atveju nenustatytas nei V. K. įvykdytos nusikalstamos veikos mažesnis pavojingumas, nei rūšinis, nei mažesnis jo asmenybės pavojingumas.

25. Skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi nuosprendžio priėmimo metu galiojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, numačiusia, kad skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 61 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Tai kaltininko teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė.

26. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti papildomi duomenys, charakterizuojantys nuteistąjį V. K. (t. 6, b. l. 73–87). Nuteistojo V. K. mamai nustatytas 40 procentų dalyvumo lygis ir 60 procentų netekto dalyvumo lygis, taip pat nustatytas individualios pagalbos kompensacijos poreikis. Šiaulių kalėjimo pateiktoje charakteristikoje jo elgesys iš esmės vertinamas teigiamai, tačiau nurodyta, kad jis drausmine tvarka baustas tris kartus (už telefono, jo priedų, modemo ir kt. el. ryšio priemonės turėjimą), skatinamas nebuvo; nuteistasis mokosi Šiaulių Saulėtekio gimnazijos Suaugusiųjų skyriaus 11 klasėje (pamokas lanko pasyviai); nuteistasis nedirba trumpalaikio pobūdžio darbo, nevykdo individualios veiklos.

27. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistajam už jų padarytą nusikalstamą veiką turi būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti V. K. pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias V. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, daro išvadą, kad nuteistajam paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė negali būti pripažinta aiškiai per griežta, todėl ją keisti nėra pagrindo. Byloje nustatytos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, t. y., kad padėjo atskleisti nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo davė išsamius parodymus, prisipažino, nuoširdžiai gailisi, mamai reikalinga pagalba, Šiaulių kalėjimo pateiktoje charakteristikoje jo elgesys iš esmės vertinamas teigiamai, šiuo atveju nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistajam V. K. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) keičiamas tik tais atvejais, kai tos bausmės rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežtos arba per švelnios. Todėl, nesant teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių BK nustatytų bausmės skyrimo taisyklių pažeidimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

28. Nustatyta, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo V. K. buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, ir paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Nuosprendis įsiteisėjo – 2024 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-125-478/2024.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-237-976/2024 nurodė, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo padėtis negali būti pabloginta labiau nei prašoma apeliaciniame skunde, todėl teismas savo iniciatyva negali subendrinti keliais nuosprendžiais nuteistajam paskirtų bausmių. Šia nutartimi ir skundžiamu nuosprendžiu V. K. paskirtos bausmės nebendrinamos, nes dėl to nėra paduotas apeliacinis skundas. Šis klausimas nuosprendžių vykdymo stadijoje galės būti išspręstas BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.