- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-450-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- O. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. Č.apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovui O. Č. (O. Č.), išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių sūnui R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 350 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), šalys susilaukė sūnaus R. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9127-1102/2021 šalių santuoka buvo nutraukta ir nustatytas vaiko išlaikymo dydis –periodinės kas mėnesį mokamos 250 Eur išmokos. Ieškovės teigimu, atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, dirba uždarojoje akcinėje bendrovė (UAB) „Prike“. Ieškovė neturi duomenų, kokio dydžio pajamas atsakovas gauna ir kokį turtą valdo. Ieškovė nurodo, kad ji dirba UAB „Semerita“ vadybininkės pareigose, jos 1 mėnesio pajamos siekia 1 100 Eur. Nuo 2021-04-07, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, sūnaus poreikiai padidėjo, kadangi vaikui augant, jo poreikiai didėja, palyginus su tais, kokie buvo 2021 metais. Per šį laikotarpį dėl infliacijos pasikeitė kainų dydžiai, kai kurių prekių kainos išaugo beveik du, tris kartus. Pasikeitus perkamajai galiai, nėra galimybių už tokį pat pinigų kiekį įsigyti panašų kiekį prekių, palyginus su situacija, kuri buvo 2021 metais. Dėl šios priežasties iškilo ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. SMS pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama padidinti išlaikymą iki 350 Eur, tačiau gavo atsakymą, kad jei ieškovė apskritai atsisakytų išlaikymo, tuomet jis sutiktų mokėti po 300 Eur; kitu atveju atsakovas didinti išlaikymo neketina. Mediacijos procese atsakovas tinkamai nedalyvavo, todėl mediacija nedavė rezultatų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jo turtinė būklė, palyginti su dabartinio išlaikymo dydžio priteisimo data, nepagerėjo, netgi tapo prastesnė, o būtent: jo atlyginimas vienintelėje darbovietėje UAB „Prike Lietuva“ yra apie 1 016 Eur per mėnesį, kartais, priklausomai nuo darbo rezultatų, yra išmokama ketvirtinė premija – apie 260 Eur, t. y. lyginant su išlaikymo priteisimo data, atlyginimas nepadidėjo; kilnojamo ar nekilnojamo turto, kurį galėtų realizuoti ir padidinti mokamo išlaikymo sumą, atsakovas neturi, visas pagrindinis turtas po skyrybų liko ieškovei; atsakovas po skyrybų buvo priverstas ieškoti būsto, šiuo metu būsto išlaidos sudaro: nuomos mokestis – 400 Eur ir apie 100 Eur komunaliniai mokesčiai, kurie artimiausiu metu dar padidės dėl pabrangusių energetinių išteklių, tad iš viso būsto išlaidos per mėnesį yra apie 500 Eur; netrukus po skyrybų mirė atsakovo tėvas, norėdamas tinkamai pagerbti jo atminimą, atsakovas pasiskolino 4 500 Eur paminklui (kadangi po skyrybų lėšų neturėjo), šią skolą grąžina dalimis (šiuo metu bent po 150 Eur kas mėnesį), skolos grąžinimui užtikrinti pasirašė 2 vekselius, skolos likutis yra 3 600 Eur. Pažymėjo, kad, atsiradus galimybei, vaiko padėčiai pagerinti stengiasi pervesti lėšų papildomai. Tokie pavedimai būdavo daromi prieš mokslo metų pradžią. Taip pat, turėdamas galimybę, perka sūnui drabužių, avalynę, apmoka lankymąsi kavinėse ir kitas pramogas, taip stengdamasis prisidėti prie jo išlaikymo. Atsakovas sutiko su nuostata, kad bendroji infliacija padidėjo, tačiau nurodė, kad ieškovė labai abstrakčiai apibūdina infliacijos padidėjimo įtaką sūnaus išlaikymo dydžiui, nepateikdama konkrečių įrodymų, kokie ir kiek iš sūnui reikalingų produktų / paslaugų brango. Atsakovo nuomone, dabartinė vaiko išlaikymo suma – 580,50 Eur (250 Eur iš atsakovo, 250 Eur – iš ieškovės ir 80,50 Eur valstybės mokami vaiko pinigai), turint omenyje dar ir tai, kad, atsiradus galimybei, atsakovas nuperka drabužių, avalynės, skiria lėšų mokykliniams pirkiniams, vaikui viešint pas atsakovą maisto išlaidos, pramogos motinai nekainuoja, vaikas specialių poreikių neturi, yra pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Atsakovo turtinė būklė neleidžia mokėti vaikui didesnio išlaikymo, o ieškovės turtinė būklė yra geresnė, negu atsakovo.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – tarnyba) išvadoje nurodoma, kad vaikui augant, didėja jo poreikiai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-07 sprendimu priteistas išlaikymas gali būti didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės būklės proporcingumą. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-05 sprendimu ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo posėdžio metu ieškovė (jos atstovas) paaiškino, jog reikalavimą padidinti vaikui priteisto (teismo sprendimu nustatyto) išlaikymo dydį grindžia dviem pagrindais: pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais ir pablogėjusia ieškovės turtine būkle (dėl infliacijos sumažėjus ieškovės perkamajai galiai). Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, – esminį vaiko poreikių padidėjimą ir savo turtinės būklės pablogėjimą (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog vien ieškovės apeliavimas į 13,7 proc. padidėjusią MMA kaip orientacinį kriterijų, taikomą bylose dėl išlaikymo priteisimo, nėra pakankamas ieškiniui patenkinti, nes asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tai padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).
7. Sprendimą priėmęs teismas taip pat nustatė, kad ieškinyje nurodoma, jog šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 700 Eur, nurodomos atskiriems poreikiams (maistui, aprangai, būstui, sveikatos priežiūrai, higienai ir asmeninei priežiūrai, poilsiui bei laisvalaikiui, šventėms, internetui, mobiliajam ryšiui, transportui, vasaros atostogoms) tenkinti reikalingos sumos, tačiau šiuos poreikius ir jų esminį padidėjimą, palyginti su padėtimi, buvusia pradinio išlaikymo priteisimo metu, patvirtinančių įrodymų nepateikta. Ieškovė pateikė penkis čekius, susijusius su vaiko poilsiu šių metų vasarą Druskininkuose ir apsilankymu kine, dvi nuotraukas, kurios turėtų patvirtinti, kad šalių sūnus lanko lauko teniso treniruotes, taip pat atsakovas pripažino aplinkybę, kad vaikas su ieškove atostogavo Turkijoje.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abiem tėvams kas mėnesį skiriant vaikui išlaikyti po 250 Eur, taip pat vaikui kas mėnesį gaunant 80,50 Eur vaiko išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, bendra vaikui išlaikyti skirta suma per mėnesį yra 580,50 Eur (be to, kad skyrium gyvenančio tėvo mokamas išlaikymas turi būti indeksuojamas kasmet, atsižvelgiant į infliaciją). Taigi, net kas mėnesį skiriant vaiko maistui 210 Eur, 70 Eur vaiko aprangai bei avalynei, 20 Eur įvairioms šventėms, 50 Eur internetui, mobiliam ryšiui, transportui, 15 Eur vasaros atostogoms (t. y. tiek, kiek nurodyta ieškinyje), iš viso – 365 Eur, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad likusios sumos – 215,50 Eur (neįskaitant indeksavimo), neužtenka likusiems vaiko poreikiams: būstui išlaikyti, vaikui gydyti, sveikatai prižiūrėti, vitaminams ir vaistams, higienos ir asmeninės priežiūros prekėms, vaiko poilsiui bei pramogoms ir kad šie poreikiai būtų iš esmės padidėję. Tokių įrodymų teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). Be to, iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo vienkartinėmis išmokomis.
9. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovė ieškinyje argumentavo, jog dėl padidėjusios infliacijos yra pasikeitusios prekių kainos, kai kurių prekių kainos išaugo beveik du, tris kartus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo suma yra (turi būti) kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktas), taigi išaugusi infliacija ar kiti ieškinio argumentai apie pabrangusius energijos išteklius ar maisto trūkumo krizę pasaulyje savaime nėra pagrindas didinti priteisto vaiko išlaikymo dydį, jeigu individualios konkrečios bylos aplinkybės nepagrindžia iš esmės pasikeitusių vaiko poreikių, o tokie, kaip minėta, byloje neįrodyti.
10. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad ieškovė neįrodė nei iš esmės pasikeitusių vaiko poreikių, nei savo pablogėjusios turtinės būklės, todėl atmetė ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-05 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti.
12. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, jog vaikui augant, didėja jo poreikiai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-07 sprendimu priteistas išlaikymas gali būti padidintas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Institucijos išvada teismui privalomosios galios neturi, tačiau teismas procesiniame sprendime turėjo pasisakyti, kodėl mano, kad išvada yra netinkama.
13. Ieškovė teigia, kad teismas ieškovės argumentus dėl padidėjusios infliacijos galimai vertina kaip ieškovės išsigalvojimą ir kaip nereikšmingą smulkmeną. Apeliantės manymu, tai yra svarbu vaiko interesų apsaugai ir vaiko gyvenimo kokybei.
14. Apeliantė nurodo, kad atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog atsisakė palikimo – dalies 2 kambarių buto Šeškinės mikrorajone, Vilniuje. Apeliantės paskaičiavimais tai galėtų sudaryti apie 20 000 – 25 000 Eur. Atsakovo turtinė būklė jam leistų padidinti išlaikymą 100 Eur. Apeliantė mano, kad aplinkybė, jog atsakovas atsisakė 20 000 – 25 000 Eur vertės palikimo yra svarbi, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą iš atsakovo išreikalauti jo pareiškimą notarui dėl palikimo atsisakymo ir paveldėjimo teisės liudijimo dokumentus.
Atsiliepimas
15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė nepagrindė vaiko poreikiams reikalingų lėšų. Ieškovė siekia gauti didesnes lėšas, kai vaiko poreikiai nėra pasikeitę. Atsakovas nurodė, kad vaiko išlaikymui papildomai skiria apie 100 Eur, kai reikia, vaiką apiperka, tai reiškia, kad yra mėnesių, kai ieškovė neišleidžia visų lėšų, kurias skiria atsakovas arba pati vaikui išlaikyti skiria mažiau. Taigi, reikalavimas padidinti vaiko išlaikymą, kai tuo tarpu nėra panaudojamos visos iš atsakovo gaunamos lėšos, yra, atsakovo manymu, neteisėtas.
16. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nutraukiant jo ir ieškovės santuoką, teismo sprendimu buvo patvirtina sutartis, kurioje numatyta, kad vaikui skiriamas išlaikymas yra kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Indeksacijos paskirtis yra iš dalies arba visiškai kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Visuotinai žinomų dalykų, tokių kaip šiuo metu yra išaugusios kuro, maisto ir kitos kainos, įrodyti nereikia ir jų nei teismas, nei atsakovas neginčijo, tačiau ieškovė reikalavo dėl kainų skirtumo didinti išlaikymą, kai kainų skirtumo kompensavimas numatytas indeksavimu. Teisės aktuose įvardinta, kad vaiko išlaikymo dydis keičiamas tuomet, kai pasikeičia vaiko poreikiai arba tėvų turtinė būklė. Kainų padidėjimas apmokamas indeksuojamomis lėšomis, o ne padidinta išlaikymo suma.
Šalies argumentai
17. Atsakovas paaiškina, kad ieškovė skundu nurodo, kad jos turtinė būklė dėl išaugusių kainų pablogėjo, tačiau to teismas nevertino, tuo tarpu atsakovo turtinė būklė negalėjo pablogėti, nes jis gali susirasti papildomą arba geriau apmokamą darbą. Iš pateiktų argumentų nėra aišku, kodėl esant tokioms pačioms sąlygoms, ieškovės turtinė būklė pablogėja, o atsakovo – ne, taip pat nėra aišku, kodėl tik atsakovas gali susirasti papildomą darbą, o ieškovė – ne. Dėl šių samprotavimų atsakovas prašo atmesti ieškovės argumentus, kaip nepagrįstus.
18. Taip pat atsakovas pažymi, kad net jei jo turtinė būklė ir būtų iš esmės pasikeitusi, jis išlaikymą vaikui pirmiausia skiria, remdamasis vaiko poreikiais. Atsakovas solidariai su ieškove apmoka su vaiko išlaikymu susijusias išlaidas, taigi, net jei atsakovo turtinė būklė ir būtų pagerėjusi, o vaiko poreikiai išliktų tokie pat, didinti vaikui skiriamo išlaikymo nebūtų pagrindo.
Atsiliepimas
19. Atsakovas mano, kad jo paveldėjimo atsisakymas nėra susijęs su šia byla. Atsakovas vaiko išlaikyti nevengia, priešingai skiria daugiau nei jam yra priteista. Esant minėtoms aplinkybėms, mano, kad ieškovės prašomi dokumentai – pareiškimas notarui ir paveldėjimo liudijimas, nepatvirtins fakto, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra padidėję, ir kad vaikui išlaikyti turi būti priteistas didesnis išlaikymas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
24. Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
25. Pažymėtina, kad išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2006). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9127-1102/2021 šalių santuoka buvo nutraukta ir nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 250 Eur. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
27. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
28. Vykdydami prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
29. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
30. Ieškovė argumentuoja, kad po 2021-04-07 sprendimo praėjo daugiau nei vieneri metai, pasikeitė šalies finansinė padėtis, be to, atsakovas atsisakė palikimo (dalies buto), o sūnaus poreikiai išaugo, todėl apeliaciniu skundu prašė priteisti išlaikymą vaikui po 350 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog ieškovės prašoma priteisti suma nepagrįsta nei rašytiniais įrodymais, nei realiais vaiko poreikiais ir jis nėra pajėgus mokėti didesnės sumos, prisideda papildomai, kai gali.
31. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovė neįrodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga ieškovės prašyta priteisti suma yra racionali ir pagrįsta, reikalinga užtikrinant būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti pagrįstos ir jos turi būti protingo bei realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnamečiam sūnui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaikų poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
32. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitų išlaikytinių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo teiktino išlaikymo vaikui dydį, pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, nenustatė, jog iš esmės pasikeitė kažkurio iš tėvų turtinė padėtis.
33. Sutiktina, jog ieškovei gyvenant kartu su vaiku ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis, užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjimą, ugdymą, lavinimą, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Ieškovei tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaiko motinos turtinė padėtis dėl to tampa daug blogesnė ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo daug didesnį išlaikymą (perkelti daug didesnę išlaikymo naštą). Pažymėtina, kad motina, lygiai kaip ir tėvas, turi tokią pačią pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ne siekti ją perkelti tik vaikų tėvui.
34. Nekvestionuojama, kad vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, įgyti reikiamas priemones gabumams lavinti, žaidimams ir pan., tačiau tokiems vaiko poreikiams tenkinti skirtos pinigų sumos turi būti racionaliai panaudojamos. Pažymėtina ir aplinkybė, jog ieškovė įrodymų, pagrindžiančių jos prašomą priteisti sumą vaiko išlaikymui ir konkrečius vaikų poreikius, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
35. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, konstatuojama, jog šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga, teisinga ir protinga didinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam sūnui, juo labiau kad priteista nepilnamečio sūnaus išlaikymo suma – 250 Eur per mėnesį nėra maža (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina tai, kad ši išlaikymo suma kasmet turi būti indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovui nevykdant pareigos išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovė turi teisę prašyti teismą išduoti vykdomąjį raštą.
36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra laikomas teisėtu ir pagrįstu CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).
37. Ieškovė skundė pateikė prašymą iš atsakovo išreikalauti jo pareiškimą notarui dėl palikimo atsisakymo ir paveldėjimo teisės liudijimo dokumentus. Pažymėtina, kad ieškovė ir jos sūnus nepretenduoja į šio palikimo dalį, o nesant įrodymų, kad vaiko poreikiai iš esmės pakito, nėra pagrindo didinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio turtą valdo ar galėtų valdyti atsakovas. Be to, jei atsakovas paveldėtų buto ar kitokio nekilnojamojo turto dalį, jam tektų ir šio turto išlaikymo prievolės, tad paveldėto turto įtaka atsakovo galimybėms mokėti išlaikymą būtų minimali. Atsižvelgiant į tai, minėtas apeliantės prašymas atmetamas.
38. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.