Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5754-970/2023, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Su atskiruoju skundu pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė medicininių dokumentų kopijas – medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, ambulatorinio apsilankymo aprašymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

13. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

15. Pažymėtina, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 str.). Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti pastarojo laikotarpio medicininiai duomenys sprendžiamam klausimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių nepatvirtina, be to, pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus atsisako priimti (CPK 314 str.).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

17. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Teismas juridinę reikšmę turinčius faktus nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

18. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str., 445 str.). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

20. Konstitucijoje įtvirtinta teisė įgyti nuosavybę bei garantuota šios teisės apsauga. Pagal Konstituciją nuosavybės teisės įgijimo būdai gali būti įvairūs, tačiau jie negali prieštarauti iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams, teisėtumo, sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas gali kitokia tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jo pareiškimą atsakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

22. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

23. Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje, Taigi, nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (1 p.), paveldint (2 p.), pagaminant naują daiktą (4 p.), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

24. Nustatyta, kad pareiškėjo nuosavybės teise įregistruotas 0,0279 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jis parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikė VĮ Registrų centrui registruoti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį minėtame žemės sklype. VĮ Registrų centras dėl pareiškėjo 2023 m. kovo 3 d. prašymo Nr. 34633224 priėmė sprendimą prašymą atmesti, nurodydamas, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisės atsiradimą į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

25. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas jo pareiškimas, ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nuosavybės teisę į ginčo gyvenamąjį namą patvirtinančių dokumentų jis niekada neturėjo, taigi, jie nėra dingę ir negali būti atkurti. Pareiškėjas, prašydamas nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą, nurodė, kad nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą jis įgijo, jį pastatydamas. Taigi, prašydamas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į namą buvo įgijęs vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – statybos būdu, tačiau negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.

26. Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu. Nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir statiniai, yra registruotini daiktai, be to, jie privalo būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.253 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 4 d. konsultacija Nr. A3-51). Vien unikalaus numerio namui sutiekimas, rengiant Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, tokių aplinkybių nepatvirtina.

27. Asmenys, teigdami, jog yra teisėti statinių valdytojai, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jie teisėtai įgijo nuosavybės teises į statinius kaip į nekilnojamuosius daiktus. Tik teisėtai statinį pastačiusiam asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos bei ginamos Konstitucijos ir kitų įstatymų. Siekiant nustatyti, ar statinių statybos procesas buvo teisėtas, taip pat ar į daiktą teisėtai įgytos nuosavybės teisės sudarius jo perleidimo sandorį, būtina vadovautis atitinkamai statinių statybos ar perleidimo sandorio sudarymo metu galiojusiais teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Statybos įstatymo normomis, kadangi nagrinėjamam ginčui jos yra aktualios.

28. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama.

29. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos.

30. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neatitiktų įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas nesinaudojo administracinėmis procedūromis įteisinti gyvenamojo namo statybą teisės aktų nustatyta tvarka.

31. Įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, o priėmęs pareiškimą (iškėlęs civilinę bylą) – civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

32. Kadangi statinių formavimo nekilnojamaisiais daiktais ir jų registravimo tvarką nustato įstatymai ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui tinkamai nurodė, kad, siekdamas realizuoti savo subjektinę teisę į tikėtinai teisėtai suformuoto naujo nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo) kadastro duomenų bei nuosavybės teisių įregistravimą Nekilnojamo turto registre, jis turėtų atlikti Statybos įstatymo 28 straipsnyje, STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 92-93 punktuose bei Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 84¹.2 punkte numatytus veiksmus. Nustačius, kad pareiškėjas gali kitokia tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, buvo teisinis pagrindas jo pareiškimą atsakyti priimti.

33. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą, atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.