- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-10
- Bylos Nr.
- 1-1043-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22837-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- J. S.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmę – penkiasdešimt parų arešto bausmę; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto bausmę ir 10 MGL (500) dydžio baudą; taip pat baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir galutinės arešto bausmės atlikimo dienos;
2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; paskiriant J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. S. 2021 m. liepos 9 d. apie 22.05 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,90 promilių etilo alkoholio koncentracija).
2. Taip pat J. S. vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent – jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam yra skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), ir kad šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, 2021 m. liepos 9 d. apie 22.05 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 13, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (jam nustatytas 2,90 promilių neblaivumas), tyčia piktybiškai nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, vairuodamas motorinę transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, gailėjosi. Parodė, kad 2021 m. liepos 9 d. važiavo pas draugę į (duomenys neskelbtini) padėti sutvarkyti tvorą. Draugė davė jam alaus, ir, kol tvarkė tvorą, J. S. vartojo alų. Baigęs darbus važiavo link ežero, norėjo išsimaudyti, tačiau bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pasiėmė automobilį. J. S. nurodė žinojęs, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, Probacijos tarnyboje buvo supažindintas su pasekmėmis už jos pažeidimą. Žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonių ir vartoti alkoholio. Pripažino, kad netinkamai atlieka jam paskirtus įsipareigojimus. Paaiškino, kad automobilį pirko ardymui, už jį mokėjo 100 Eur, tačiau, kadangi automobilį susitvarkė, todėl, draugės prašymu, nuvažiavo padėti jai sutvarkyti tvorą.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis, jo gynėjas.
5. Be kaltinamojo J. S. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
5.1. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, ekipažas V6021 2021 m. liepos 9 d. apie 22.05 val. (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas neblaivus (nustatytas 2,90 promilių neblaivumas) (b. l. 25).
5.2. 2021 m. liepos 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – automobilis „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis gatvėje, adresu – (duomenys neskelbtini). Automobilio apžiūros metu visos durys uždarytos. Ant viso automobilio yra matomi įvairūs subraižymai. Automobilio bagažinėje matomos sudėtos įvairios šiukšlės bei plastikiniai buteliai (tušti nuo įvairios rūšies alaus), taip pat matomas vienas tuščias stiklinis butelis (nuo degtinės) (b. l. 14–23).
5.3. 2021 m. liepos 9 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2021 m. liepos 9 d. 22 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo J. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., kuris neturi teisės vairuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas. J. S. pirmu pūtimu 22:12 val. nustatytas 3,07 promilių neblaivumas, antru pūtimu 22:33 val. – 2,90 promilių neblaivumas. J. S. su pažeidimu sutiko, jis buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo. Automobilis „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (b. l. 13).
5.4. Alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0138, parodymų duomenimis, J. S. 2021 m. liepos 9 d. 22.12 val. buvo nustatytas 3,07 promilių neblaivumas, 22.33 val. – 2,90 promilių neblaivumas (b. l. 63–64).
5.5. 2021 m. liepos 9 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, J. S. užfiksuoti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. J. S. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš vieną valandą, alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0138, patikros sertifikatas Nr. 1416002, pirmuoju tikrinimu 22.12 val. buvo nustatytas 3,07 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 22.33 val. – 2,90 promilių neblaivumas. J. S. akte pasirašė (b. l. 61).
Žemesnės instancijos teismas
5.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu J. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam skirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteisto priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, J. S. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ketveriems metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 77–84).
5.7. 2021 m. balandžio 27 d. individualaus probuojamojo priežiūros plano Nr. 5DN-1666 ir 2020 m. birželio 3 d. bausmės, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 5DN-4531 duomenimis, J. S. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, kurio 4.6 punkte nurodyta, kad J. S. supažindintas su teismo paskirtos baudžiamosios atsakomybės formos vykdymo ir vengimo teisinėmis pasekmėmis (b. l. 85–94).
5.8. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės ,,V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas – A. Ž., nuo 2020 m. vasario 11 d. 13.51 val. transporto priemonė išregistruota (b. l. 24).
5.9. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 1995 m. automobilio ,,V. P.“ kaina Lietuvoje (su PVM) – 660 Eur (b. l. 115).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
6. Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
7. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Už minėtame BK straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.
8. Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).
9. Nagrinėjamu atveju nustatytini abu šio nuosprendžio 8 punkte nurodyti požymiai – J. S. veiksmai buvo nukreipti į piktybinį baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, siekį pademonstruoti nepagarbą teismo sprendimui bei visišką ignoravimą įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina, kad J. S. jau du kartus teistas už analogišką veiką, kai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės.
10. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – 1) vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,90 promilių neblaivumas (pirmoji padaryta nusikalstama veika); 2) tyčia, piktybiškai nevykdė jam paskirtos ir galiojančios baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), vairuodamas jam priklausantį automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (antroji padaryta nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas). Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino padaręs nusikalstamas veikas. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama J. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas J. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (pirmoji J. S. padaryta nusikalstama veika) ir pagal BK 243 straipsnį (antroji J. S. padaryta nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas).
Dėl bausmių skyrimo
11. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
12. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
13. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
14. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
15. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
16. J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo) pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
17. J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo) pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo) – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
18. Individualizuodamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – J. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) ir baudžiamąjį nusižengimą (padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje) , turtinė žala nepadaryta, tačiau taip pat įvertintina tai, kad J. S. anksčiau daug kartų teistas, taip pat ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹straipsnio 1 dalyje padarymą, už minėtą nusikalstamą veiką J. S. teistas du kartus – teismo 2020 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, nedirba. Pakartotinai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką J. S. padarė praėjus vos keturių mėnesių laikotarpiui nuo paskutiniojo teismo nuosprendžio (2021 m. kovo 15 d.) priėmimo. J. S. nustatytas neblaivumas – 2,90 promilės, beveik dvigubai viršija ribą, kuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės), be to, toks neblaivumo laipsnis J. S. nustatytas jam teismo skirto įpareigojimo (2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu) – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taikymo (galiojimo) laikotarpiu. Per trejų metų laikotarpį J. S. keturis kartus baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 1,46 promilių neblaivumas), jam paskirtų baudų nemoka (yra sumokėjęs tik vieną jam paskirtą baudą). Nusikalstamas veikas J. S. padarė jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus jam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, t. y. minėtos bausmės dydis artimas šios bausmės vidurkiui; o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti taip pat paskyrus jam minėto straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą, ilgesniam, nei šios bausmės vidurkis už baudžiamuosius nusižengimus, terminui – 36 parom (BK 49 straipsnio 3 dalis).
20. Skirti švelnesnes bausmes ar laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nėra pagrindo, nes J. S. išvadų dėl savo elgesio nedaro ir jo nekeičia, sistemingai vykdo analogiškas veikas, todėl švelnesnės bausmės nėra veiksmingos ir jomis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Išvardytos aplinkybės dėl ankstesnių teistumų taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis).
21. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmės mažintinos vienu trečdaliu.
22. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu ir J. S. paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.
23. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, J. S. paskirta galutinė bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius, jam Vilniaus regiono apylinės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės (BK 64 straipsnio 3 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
24. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
25. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
26. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas penkeriems metams.
27. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
28. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
29. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).
30. Taigi, automobilis „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kaltinamajam, pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis panaudojo nusikalstamoms veikoms daryti. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.
31. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (b. l. 45–50, 54–57), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
32. Remiantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
33. Pažymėtina, kad gali būti priteistos tik realios ir pagrįstos išlaidos. Šiuo atveju byloje nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas realiai patyrė prašomas priteisti iš J. S. proceso išlaidas – 78 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidas. Realiai patirtų proceso išlaidų, jų dydžio už automobilio saugojimą patys savaime (nesant kitų įrodymų byloje) nepatvirtina nei į bylą pateiktas pranešimas (b. l. 116), nei 2020 m. birželio 5 d. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartis Nr. 10-ST2-88 (b. l. 127). Nepateikus aptariamų išlaidų realumą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo atitinkamų išlaidų priteisimui iš J. S.. Pažymėtina, kad tai neriboja dėl šiame nuosprendžio punkte aptariamų išlaidų priteisimo kreiptis civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio, ir skirti jam 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti galutinę bausmę – 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir J. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, J. S. paskirta galutinė bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius, jam Vilniaus regiono apylinės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir J. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.
Bausmės pradžią J. S. skaičiuoti nuo J. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – J. S. priklausantį automobilį ,,V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą J. S. priklausančiam automobiliui „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, jį valdyti, perleisti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
J. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nepriteisti iš J. S. automobilio ,,V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.