Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. rugsėjo 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d., pritaikius BK 64-1 str., laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Pagal BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2) 2015 m. spalio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., paskiriant subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 metams. Pritaikius BK 64-1 str., skirta bausmė sumažinta trečdaliu, nustatyta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 d. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Pagal BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

3) 2016 m. gegužės 19 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64-1 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant laisvės atėmimą 2 metams ir 5 mėnesiams;

4) 2019 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskiriant laisvės apribojimą 4 mėnesiams su įpareigojimais;

5) 2019 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str., paskiriant subendrintą bausmę - 3 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64-1 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, paskiriant galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui;

6) 2024 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 str. 1 d., BK 253 str. 1 d., paskiriant subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams;

7) 2024 m. liepos 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 str., paskiriant laisvės atėmimą 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64-1 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

N. E. 2025 m. gegužės 30 d. apie 15.28 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio, esančio Kaišiadorių r., Pravieniškių k., Pravieniškių g. 57, 3-čio korpuso, 103-oje gyvenamojoje patalpoje, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė ramentu I. P. per viršugalvį, tokiu būdu mušdamas padarė nukentėjusiajam I. P. muštinę žaizdą viršugalvyje, taip sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais N. E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu N. E. parodė, kad dėl inkriminuojamos nuskalstamos veikos padarymo neprisipažįsta, paaiškino, kad 2023 metais patyrė abejų kojų traumas, dėl ko jis visada vaikščioja tik su ramentais. Dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta. Maždaug prieš pusę metų atvyko atlikinėti laisvės atėmimo bausmę į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį. Prieš tai bausmę atlikinėjo Alytaus ir Šiaulių kalėjimuose. Bausmę atlieka dėl smurtinio ir turtinio pobūdžio nusikaltimų. Atvykęs į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, gyveno 3 korpuse. Su nuteistuoju I. P. nėra turėjęs jokių konfliktų, bendraudavo draugiškai, iki šiol sutaria gerai. 2025 m. gegužės 30 d. įtarime nurodytu laiku galėjo būti 3-čiame korpuse. Nuėjo iki poilsio kambario, kur pamatė sėdintį nuteistąjį R. Z., kuris tuo metu gėrė kavą. Netrukus pro pravertas poilsio duris išgirdo lyg kritimo garsą iš šone esančios patalpos, kur gyveno nuteistasis I. P.. Kiek jam žinoma, jis gyveno vienas. Nuėjęs kartu su R. Z. iki I. P. kambario, pamatė jį parkritusį ant grindų. Matė, kad I. P. buvo sužalota galva, kraujavo. Jis neklausė, kas I. P. atsitiko. Netrukus R. Z. pasiėmė rankšluostį, kuris kabėjo prie durų, ir nubėgo jį sušlapinti iki koridoriaus gale esančios prausyklos, jis ėjo jam iš paskos. Po kiek laiko, susitikus su I. P., jis jam pasakė, kad sužalojimą jis patyrė, kai nukrito ir su galva trenkėsi į stalo kampą. Jokio smurto prieš I. P. jis nenaudojo, jo su ramentu nemušė. Kiek jam žinoma, I. P. pagal gydytojo paskyrimą vartoja metadoną. Jo manymu, būdamas apsvaigęs nuo minėto metadono, jis galėjo nukristi ir taip susižaloti viršugalvį (2 t., b. l. 67-68).

2025 m. gruodžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. E. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo trečiame korpuse. Buvo užėjęs į 103 patalpą. Tuo metu buvo poilsio kambaryje, išgirdo garsą. Buvo dviese su tvarkiniu R. Z.. Jis tenais sėdėjo ir gėrė kavą, užėjus iš karto išgirdo bumpt. Garsas buvo vieną kartą. Buvo kritimo garsas. Tada nuėjo pas I. P. į 103 kamerą. Atidarius duris pamatė, kad žmogus guli ant žemės prie savo lovos. Tenais dvi lovos tame kambaryje. Užeini tiesiai ir viena lova prie lango, o kita prie sienos kairėj pusėj. P. miega prie sienos, o L. prie lango. P. gulėjo prie L. lovos ant grindų. Jis jam nieko nedarė, tvarkinys jam davė šlapią rankšluostį ir uždėjo ant galvos, P. bėgo kraujas iš galvos. Jis išėjo iš kameros ir viskas. Jis išeidinėjo ir P. išėjo iš paskos pas medikus. Daugiau nieko nežino. Jis nuėjo į virtuvę. Išvežė jį į gydymo įstaigą. Nesudavė per viršugalvį P. Gegužės 30 d. naudojo ramentus. Nesudavė P. ramentu per viršugalvį. P. pažįsta, sėdėjo viename būryje. Buvo 2025 m. balandžio mėnesį trečiame korpuse. Jo patalpa per dvi kameras nuo jo. Jis gyveno kaimynystėje, nesipykdavo su juo, pasisveikindavo ir eidavo parūkyti. Su juo bendrų veiklų neturėjo. Kai užėjo pas P. į patalpą, neatsimena ar su juo kalbėjo. R. Z. ar žino kas atsitiko P., jo reikia klausti. Jis negalėjo suduoti, jis pirmas įėjau į kamerą, iš paskos ėjo R. Z.. Jis tuo metu nebuvo apsvaigęs. Jam P. nebuvo skolingas. Iš kur įkalinimo įstaigoje kortelės. Su juo konflikto nebuvo, ginčo nebuvo. Z. buvo kambarių tvarkinys. Su juo pykčių nebuvo. Jam nėra padaręs kažko blogo. Girdėjo Z. parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jis narkomanas. Nežino kodėl jis jį apkalbėjo. Nežino ar jis turėjo pagrindą apkalbėti. Vėliau buvo sutikęs P., bendravo su juo. Neprisimena ar kalbėjo apie tą įvykį. Z. narkomanas, jis gėrė metadoną, tą visi žinojo. Yra anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus. Pravieniškių antrame kalėjime trečiame korpuse buvo pirmą kartą. P. gulėjo palei lovos kraštą. Matė buvo pritaškyta kraujo ant grindų, buvo įėjės metrą nuo įėjimo. Z. atnešė sušlapintą rankšluostį ir paskui abu nuėjo pas medikus. Kas galėjo atsitikti kambaryje, jam neįdomu. Iš kalbų girdėjo, kad jis paslydo.

2025 m. birželio 3 d. nukentėjusysis I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2019 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-jame kalėjime. Gyvena 3 korpuso 103 kameroje. Kartu su juo gyvena nuteistasis L., jo vardo nepamena. Jo kamera yra nerakinama, į gyvenamąsias patalpas pas jį gali patekti bet kuris nuteistasis, jis gali iš jos išeiti bet kada. 2025 m. gegužės 30 d., po pietų, tikslaus laiko nepamena, L. buvo perkeltas į 13 korpusą, todėl jis pasiliko vienas gyventi minėtoje kameroje. 2025 m. gegužės 30 d. apie 15.00 val. įeidamas iš koridoriaus į savo kamerą, paslydo ant riebaluotų grindų. Nori paminėti, kad nuo 2007 metų turi nugaros traumą, t. y. stuburo lūžį, dėl ko turi vaikščiojimo negalią, sunkiai laiko pusiausvyrą. Slysdamas trenkėsi į galimai metalinę spintelę, kuri yra prie lango. Tiksliai į kurią minėtos spintelės vietą trenkėsi nurodyti negali, nes tuo metu nuo staigaus ir greito smūgio aptemo akyse. Atgavęs sąmonę, netoli durų pamatė du nuteistuosius, iš matymo pažįstamus, tačiau jų vardų ir pavardžių jis nežino, jie paklausė jo kas jam atsitiko. Pamena, kad kažkuris iš nuteistųjų griebė rankšluostį ir nuėjo į prausyklą sušlapinti. Jis pradėjęs čiupinėti viršugalvį pajautė, kad jam yra praskelta galva, todėl jis pasiėmęs iš nuteistojo tą sušlapintą rankšluostį nuėjo iki med. punkto. Eidamas sutiko pareigūną, kuris jo paklausė kas jam nutiko. Kadangi buvo ką tik po galvos traumos, nesiorientavo situacijoje, jam nespėjus atsakyti, pareigūnas jam atsakė, kad jis jam gali nieko nepasakoti, nes neva jis per kameras pamatė, kad neva atėję jau minėti nuteistieji sumušė jį kameroje, tačiau tai netiesa, melas. Kaip minėjo, sužalojimą - prakirstą viršugalvį patyrė nukrisdamas. Jis buvo apžiūrėtas sveikatos priežiūros specialistų, po to pervežtas į LSMU Kauno klinikas, kur jam susiuvo žaizdą viršugalvyje. Daugiau jokių sužalojimų jis nepatyrė. Niekam jokių pretenzijų neturi. Pareiškimo nerašys. Niekas jį tyčia nesužalojo ir jam fizinio skausmo nesukėlė. Konfliktų su nuteistaisiais jis neturėjo ir neturi (1 t., b. l. 37-38).

2025 m. gruodžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. P. parodė, kad gegužės 30 d. buvo Pravieniškių kalėjime trečiame padalinyje. Jo kambarys trečiame korpuse, 103 patalpa. Dabar irgi tenais gyvena. Gyvena su A. L.. Gyvena su juo pora mėnesių. Gegužės 30 d. gyveno su L., bet jis tą dieną buvo perkeltas apie pietus laikinai į sveikatos skyrių. 15 val. 28 min. buvo 103 patalpoje. Buvo į patalpą įėję N. ir tvarkinys. N. E. pažįsta, jie gyveno tame pačiame korpuse, susitikdavo, pasisveikindavo. Santykiai kaip su eiliniu nuteistuoju. Su juo nei draugiški, nei priešiški santykiai. R. Z. pažįsta, jis tvarkinys. Santykiai su juo daugiau draugiški. Jis tvarko patalpas. Jį pažįsta kaip tvarkantį patalpas. Atsimena, kad tą dieną buvo slidžios grindys, buvo nukritę ant grindų maisto, benešant buvo iškritę iš lėkštės. Maistas gulėjo prie stalo krašto. Stalas buvo dešinėje pusėje įėjus. Stalas arčiau durų. Jis įėjo iš virtuvės gal trečią valandą skubėdamas ir paslydo ir ėjo į priekį, ramentas nuslydo. Slydo tris metrus nuo durų. Kambarys keturių-penkių metrų ilgumo. Įėjus puse žingsnio paslydo. Ramentas slydo, jis neišsilaikė ir slydo. Trenkėsi į spintelę ar į kėdę. Spintelė arčiau lango prie sienos. Akyse tada aptemo, matė įeinant E. ir tvarkytoją. Pradžioj nesuprato kai krito, palietė ranka žaizdą pamatė kraują. Buvo praradęs sąmonę. Paskui ėjo pasižiūrėti iki prausyklos. Prausykla yra einant koridoriumi tiesiai ir pasukus į dešinę. Einant koridoriumi kažkuris jam padavė šlapią rankšluostį, nuėjo iki prausyklos pažiūrėjo, kad kruvinas ir atsilapojęs, tada nuėjo pas sesutę. Rankšluostį padavė koridoriuje kažkuris iš jų dviejų. E. buvo užėjęs į kambarį po to. E. pamatė po trenkimosi, nepasakys po kiek laiko. Jei ką nors sakė, tai neatsimena, jam visiškai neįdomu. Jis ėjo į prausyklą. Jam atrodo jie atėjo ir išėjo. Sutiko juos koridoriuje. Jie buvo užėję į gyvenamąją patalpą ir paskui išėjo. Kai padavė rankšluostį, nuėjo iki prausyklos, biškį apsivalė ir nuėjo iki medicininės dalies. Eidamas su nieko nekalbėjo. Pareigūnas klausė kas atsitiko. Pasakė, kad jam praskelta galva. Neatsimena ar jam nurodė aplinkybes kaip buvo praskelta galva. Sunkiai nuėjo iki prausyklos. Jo klausė kas buvo patalpoje, sunkiai atsimena ką sakė. Jam rūpėjo sutvarkyti galvą. Neatsimena, kad kažko bijotų. Nieko kalėjime nebijo. Metadoną vartoja aštuonis mėnesius. Nepasakys nuo kada vartoja, gegužės 30 d. vartojo metadoną. Kiekvieną dieną vartoja metadoną. N. E. nevartoja metadono. Z. vartojo metadoną, jis vartoja ir K. toks iš trečio korpuso. Jis neatsimena kaip griuvo. Krito daugiau šonu. Nežino kodėl neatsirėmė ranka. Jam po įvykio galvą susiuvo, nerado mėlynių. Pas jį dažnai būna mėlynių, tai ant kojos, ant rankos. Jam pagalbą suteikinėjo sesutės. Gydytojo nebuvo, buvo dvi sesutės. Po įvykio buvo du pareigūnai. Jiems jis šnekėjo miglotai. Žino, kad pareigūnai dirba įsijungę vaizdo registratorius. Galėjo būti užfiksuotas jo pokalbis. Neatsimena ką jiems nurodė. Nežino kaip paaiškinti, kad nurodė, jog trenkė E., o Z. nieko nedarė. Sunku kai apklausinėja keli žmonės. Sakė, kad buvo užėjęs N. Iš karto po įvykio turėjo geriau atsiminti aplinkybes. Kalbėjo su sesele, bet ką kalbėjo, atkartoti negali. Metadonas turi poveikį atminčiai. Jis vartoja metadoną kiekvieną dieną. Elgesys pasikeitė į blogą pusę. Būna, kad pastoviai nesupranta supančios aplinkos. Atmintis sušlubavo, sunku susigaudyti datose. Gal ir būna, kad girdi garsus. Vaikšto pas psichiatrą nuo 2007 metų. Ir įkalinimo įstaigoje lankosi. Yra kažkokia jam diagnozė nuo 2007 metų. Negali sakyti, kad pastoviai nesuvokia aplinkos.

2026 m. kovo 3 d. teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, buvo perskaityti 2025 m. birželio 3 d. liudytojo R. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino, kad jis dirba Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje jaunesniojo specialisto pareigose. 2025 metų gegužės 30 d. apie 15.30 val., išeidamas iš Priėmimo skyriaus patalpų, pastebėjo į priėmimo skyrių ateinantį 3-čio korpuso nuteistąjį I. P.. Pamatė, kad nuteistojo viršugalvis buvo prakirstas, žaizda kraujavo. Skubiai iškvietė medikus ir paklausė kas nutiko. Nuteistasis I. P. paaiškino, kad jį gulintį lovoje užpuolė du nuteistieji - N. E., gim. (duomenys neskelbtini)., ir R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantys 3-čiame korpuse. Kaip jį tiksliai sumušė, I. P. nedetalizavo. Apie įvykį informavo SVS vyresn. specialistą budinčiai pamainai D. Ž.. Kalinamasis buvo nuvestas į procedūrinį, kur medicinos darbuotoja sutvarstė žaizdą. Tą pačią dieną apie 17.30 val. nuteistasis I. P. konvojuotas į Kauno klinikas. Įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. 1973. Surašyta susižalojusio asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49-50)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas šioje byloje remiasi nukentėjusiojo I. P. pradiniais parodymais ir atmeta, kaip nepatikimus jo vėlesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 37-38), bei teisiamajame posėdyje, kadangi būtent pradiniai jo parodymai atitinka byloje surinktus kitus įrodymus. Be to, remiantis objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad I. P. bijojo duoti parodymus prieš kaltinamąjį N. E.. Šią aplinkybę patvirtina vaizdo įrašai ir 2025 m. birželio 16 d. vaizdo įrašų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 111-114), iš kurių matyti, kaip vaizdo įraše, kurio pavadinimas „N0R-001339-001339-20250530153914“ užfiksuota kaip 2025/05/30 15:39:14 pareigūnas sako - tai kas čia buvo P.? I. P. - - sakė jeigu pasakysiu, tai mane rastis būrį sudaužys. Pareigūnas- Kas? I. P. - - nu čia taip jau, sistema tokia“. Vaizdo įraše, kurio pavadinimas „ N0R-001319-001319-20250530154010“ užfiksuota kaip 2025/05/30 laikas 15:40:11 pareigūnui paprašius iš naujo viską papasakoti, I. P. sako „ėjau į savo patalpą ir mano tenais patalpoj ir kraujo ten turėtų būt biškį. Sakė jeigu čia pasakysiu, tai išvis pizdiec bus“ Į pareigūno klausimą „kas tau čia taip pasakė?“, I. P. atsako „Paprasčiausiai bijau pasakyt“. Į pareigūno klausimą „tu nematei kas trenkė?“ I. P. atsakė „blemba aš taip bijau pasakyt“. Į pareigūno klausimą „Bet matei?“, I. P. atsako „mačiau“. Aplinkybę, kad nukentėjusysis I. P. bijojo duoti parodymus prieš kaltinamąjį taip pat patvirtina liudytojos G. M. parodymai, kad nuteistasis I. P. aiškino, kad į jo gyvenamą patalpą užėjo du nuteistieji - tvarkinys, kurio nei vardo nei pavardės neminėjo, ir kitas asmuo, kaip vėliau pokalbio metu paaiškėjo, tai buvo nuteistasis E. Girdėjo, kad I. P. teigė, kad jį užpuolė E. Kaip I. P. užpuolė, jis nieko nesakė. Liudytoja parodė, kad I. P. atrodė išsigandęs, sunerimęs. Jis jų buvo paprašęs vaistų - raminamųjų ir valerijono tablečių. Kiek pamena, kad jis bijojo kalbėti apie sužalojimo aplinkybes, sakė, kad jam čia reikės dar gyventi (1 t., b. l. 67-68). .

Teismas vertindamas nukentėjusiojo I. P. pradinius parodymus taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad nukentėjusysis I. P. dalyvauja pakaitinio gydymo programoje, kurioje vartojamas metadonas. I. P. teisiamajame posėdyje teigė, kad šioje programoje dalyvavo ir įvykio dieną. Nukentėjusysis I. P. teigė, kad pradinius parodymus davė neteisingus, nes po galvos traumos nesiorientavo situacijoje, taip pat dėl metadono poveikio, kitų sveikatos sutrikimų galėjo ne taip suvokti įvykio aplinkybes.

Tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, kad jis įvykio dieną vartojo metadoną, savaime nepanaikina nukentėjusiojo pradinių parodymų užfiksuotų vaizdo įrašuose, teisinės galios, kadangi būtent pradiniai jo parodymai atitinka aukščiau išvardintus byloje surinktus įrodymus. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl galvos traumos ar kitų priežasčių, nukentėjusysis galėtų neteisingai suvokti įvykio aplinkybes ar jas perteikti. Priešingai, byloje esanti 2025 m. birželio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 1167/2025(02) patvirtina, kad sužalojimas vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi žaizdos gijimas truko ne ilgiau kaip 10 dienų. Kitų padarinių išskyrus žaidą galvoje, nenustatyta. Nustatyta, kad medicininės apžiūros metu I. P. buvo sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas, hemodinamiškai stabilus (1 t., b. l. 144-146).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis N. E., būdamas suaugęs, savo veiksmus bei dėl jų galinčias kilti pasekmes gebantis suvokti asmuo, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą suduodamas ramentu I. P. per viršugalvį, neabejotinai suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad N. E. veikė tiesiogine tyčia.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis N. E. 2025 m. gegužės 30 d. apie 15.28 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio, esančio Kaišiadorių r., Pravieniškių k., Pravieniškių g. 57, 3-čio korpuso, 103-oje gyvenamojoje patalpoje, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė ramentu I. P. per viršugalvį, tokiu būdu mušdamas padarė nukentėjusiajam I. P. muštinę žaizdą viršugalvyje, taip sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo N. E. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis N. E. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

N. E., nevedęs, nedirbantis. Jis anksčiau yra teistas 7 kartus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, atlikdamas anksčiau paskirtą bausmę. N. E. baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje konsultuotas gydytojo psichiatro, Lietuvos kalėjimų tarnybos Psichiatrijos skyriuje nesigydė (2 t., b. l. 52). Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje konsultuotas gydytojo psichiatro. Nustatytos diagnozės: G47.0 Užmigimo sutrikimai ir nemiga [insomnija], F19.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2025 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad N. E. sirgtų progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 52, 59).

Šioje byloje nenustatyta nei kaltinamojo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių.

Šioje byloje nėra sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes kaltinamasis N. E. kaltės nepripažino.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad N. E. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nesigailėjo, kritiškai savo elgesio nevertino.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo N. E. elgesį, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė atlikdamas anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant prokuroro siūlomą bausmę – 45 parų arešto bausmę.

Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamajam N. E. anksčiau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu ir 2015 m. spalio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas.

Paskutiniais Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. liepos 22 d. ir 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiais N. E. buvo nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymo ir minėtais nuosprendžiais teismas pripažino, kad N. E. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Iš šių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnamečiu. Jam du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Paskutiniais teismų nuosprendžiais jam buvo paskirtos su laisvės atėmimu susiję bausmės, neatidedant jų vykdymo. Be to, paskutiniais teismų nuosprendžiais buvo pripažinta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu.

Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidedant jų vykdymą, nepaveikė kaltinamojo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi kaltinamojo nusikalsti linkusi asmenybė, sistemingas nusikalstamų veikų, taip pat ir smurtinio pobūdžio, bei administracinių nusižengimų darymas, šio nusikaltimo padarymas atliekant laisvės atėmimo bausmę, pripažinimas recidyvistu ankstesniais teismų nuosprendžiais, visa tai leidžia teismui spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas. Tokia teismo išvada, be kita ko, remiasi teismų praktikos išaiškinimais (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234-876/2025, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-888/2025).

V. Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalis). Taigi ieškinys turi būti pagrįstas ir įrodytas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė ieškinį baudžiamojoje byloje, kuriuo prašo priteisti 146,38 Eur, kurią sudaro išmokos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., 95-99).

Duomenų apie tai, kad ieškinys būtų atlygintas byloje nėra.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pateikė teismui ieškinio reikalavimus pagrindžiančius duomenis, leidžiančius identifikuoti turtinės žalos dydį ir pagrindą.

Šioje byloje kaltinamojo N. E. kaltė yra įrodyta, nustatytos inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tarp jų ir aplinkybes dėl smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį I. P.. N. E. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurių visuma patvirtina ir priežastinio ryšio buvimą tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo.

Dėl to, kad nukentėjusiajam I. P. buvo sutrikdyta sveikata Valstybinė ligonių kasa išmokėjo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas, todėl ieškinio reikalavimas dėl 146,38 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija yra išaiškinusi, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas, tačiau nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas). Tokios pozicijos laikomasi ir tolesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022).

Nurodytoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tenkinant ieškinį baudžiamojoje byloje, gali būti priteisiamos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos, kurių šioje byloje reikalauja Valstybinė ligonių kasa. Šios palūkanos, be kita ko, skatina asmenį, iš kurio priteistas žalos atlyginimas, kuo greičiau įvykdyti prievolę.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, nustačius, kad civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai priteistina turtinė žala, taip pat tenkintinas civilinio ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad Valstybinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, iki bylos nagrinėjimo nebuvo atlygintas, todėl tenkintinas visiškai.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

N. E. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti panaikintina.

Duomenų apie laikiną nuosavybės teisės apribojimą nėra.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Šioje byloje nustatyta, kad 2025 m. birželio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti ramentai (2 vnt.), saugomi Lietuvos Kalėjimų tarnybos saugojimo patalpose, adresu Kaišiadorių r., Pravieniškių k., Pravieniškių g. 5, priklauso kaltinamajam N. E.. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis N. E. ramentus panaudojo kaip smurto įrankį prieš nukentėjusįjį, suduodamas jam per galvą. Taigi ramentai buvo panaudoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrankis, todėl jie atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Tačiau ramentai šioje byloje, kaip turintys menką ekonominę vertę, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, nekonfiskuotini. Kadangi jie pagal savo prigimtį yra medicinos pagalbos priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini N. E., o jam (ar jo įgaliotam asmeniui) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo dėl minėtų daiktų grąžinimo, jie sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai, 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - DVD-R kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Bylą išnagrinėjus, paskirtas 2026 m. balandžio 9 d. 9.00 val. teisiamasis posėdis atšauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, 113 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. E. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo N. E. priteisti civilinio ieškovo naudai 146,38 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų 38 ct) turtinės žalos atlyginimo, bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą (duomenys neskelbtini).

N. E. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-2025 m. birželio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus ramentus (2 vnt.), saugomus Lietuvos Kalėjimų tarnybos saugojimo patalpose, adresu Kaišiadorių r., Pravieniškių k., Pravieniškių g. 5, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti N. E., o jam (ar jo įgaliotam asmeniui) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo dėl minėtų daiktų grąžinimo, juos sunaikinti.

-DVD-R kompaktinį diską su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Atšaukti 2026 m. balandžio 9 d. 9.00 val. paskirtą teisiamąjį posėdį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.