Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, visiško bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir 32 MGL (1 600 Eur) bauda ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 32 MGL, t. y. 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) bauda.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistojo A. Š. priteista 330,62 Eur (trys šimtai trisdešimt eurų 62 ct) turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Nukentėjusio J. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir iš nuteistojo A. Š. priteista 1 583,54 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt trys eurai 54 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusio J. Š. naudai.

Nukentėjusio J. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš A. Š. priteista 500,00 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio J. Š. naudai.

Nukentėjusiam J. Š. pripažinta teisė į turtinės žalos dėl išlaidų sužalotiems dantims atkurti atlyginimą iš A. Š., klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Š. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 03.00 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė J. Š. į veidą ir vieną kartą ranka sudavė į nugarą, taip dėl viršutinio žandikaulio 11 danties alveolinės duobutės priekinės sienelės lūžimo, 11 danties panirimo, 12 danties vainiko lūžimo, gleivinės įdrėskimo apatinėje lūpoje, sukėlė nukentėjusiajam J. Š. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Susipažinus su nuteistojo apeliacinio skundo turiniu matyti, kad A. Š. neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ar savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, sutinka ir su jam paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu, tačiau teigia, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik BK 75 straipsnio taikymo kontekste.

8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą neatidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tinkamai akcentavo tai, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra numatyto draudimo asmeniui turinčiam neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau toks sprendimas gali būti priimamas išimtiniais atvejais, išsamiai įvertinus kaltininko asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes bei pavojingumą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. Š. dėl menkavertės priežasties panaudodamas fizinį smurtą kitam asmeniui sukėlė ne tik fizinį skausmą, tačiau padarė ir nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį viršutinio žandikaulio 11 danties alveolinės duobutės priekinės sienelės lūžimu, 11 danties panirimu, 12 danties vainiko lūžimu, gleivinės įdrėskimo apatinėje lūpoje. Dėl nuteistojo teisei priešingų veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką buvo įvertinta apylinkės teismo, nustatant vieną A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdams recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

9. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio (recidyvistas ir pavojingas recidyvistas) redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573), kurioje numatoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios šio straipsnio 1 dalies redakcijos ši nauja norma skiriasi tuo, kad teismas gali, tačiau neprivalo asmenį pripažinti recidyvistu, bei nutaręs asmenį pripažinti recidyvistu, tokį savo sprendimą turi motyvuoti.

10. Nagrinėjamu atveju A. Š. praeityje Lietuvos Respublikoje yra teistas dvylika kartų, už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, jam buvo skiriamos tiek su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tiek ir laisvės atėmimo bausmės, keletą kartų taikytas lygtinio paleidimo institutas, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai nepaskatino nuteistojo pakartotinai nenusikalsti. Šią naują nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu – turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

11. Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo svarbu paminėti tai, kad nuteistasis praeityje Lietuvos Respublikoje yra teistas vienuolika kartų, o šis jo teistumas – dvyliktasis, be to jis yra teistas ir užsienio valstybėje (2 t., b. l. 22–36). Nuteistasis nusikalstamas veikas – vagystes ir plėšimus, pradėjo daryti būdamas dar nepilnametis, tad jam buvo būdingas delinkventinis elgesys, kuris tęsėsi ir jam sulaukus pilnametystės. Ankstesniais teismų procesiniais sprendimais jam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau vis tik tai nepaskatino nuteistojo keisti savo nusikalstamą elgesį. Be to, jam ne kartą buvo skirtos ir švelnesnės už laisvės atėmimą – baudos, laisvės apribojimo ir arešto bausmės, tačiau jos nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo ir jis nusikalsdavo pakartotinai. Vieni iš paskutiniųjų nuteistojo teistumų yra susiję su fizinio smurto panaudojimu, nes jis jau yra du kartus teistas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bei paskutiniuoju Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu jis nuteistas už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką. Be kita ko, šiuo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus. Nors nuteistasis šiuo metu dirba, gauna darbo užmokestį, iš kurio dengia ir turimus išieškojimus bei darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 77, 3 t., b. l. 10), tačiau kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje akcentavo apylinkės teismas, Probacijos tarnyba į apylinkės teismą su teikimais dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimų kreipėsi du kartus ir nors šie teikimai buvo atmesti, tačiau tai vis tik patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis nebuvo linkęs nepriekaištingai laikytis jam paskirtų įpareigojimų, vartojo alkoholį bei nustatytu metu nebūdavo namuose (2 t., b. l. 47–48). Tai, kad nuteistasis jau ankščiau negebėjo tinkamai vykdyti jam teismo paskirtų įpareigojimų kelia pagrįstą abejonę, jog gebės jų laikytis ir ateityje.

12. Taip pat iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpiu A. Š. yra ne kartą baustas administracine tvarka, už įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už buvimą neblaiviam viešoje vietoje, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, jų garbės ir orumo įžeidimą, smulkias vagystes, viešosios rimties trikdymą, transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos bei kt., yra sumokėjęs tik dalį jam paskirtų baudų (2 t., b. l. 53–66). Iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad A. Š. nuo 2014 m. sausio 22 d. yra įtrauktas į VšĮ (duomenys neskelbtini) registrą, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 75). Respublikinio priklausomybės centro duomenimis A. Š. nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. sausio 13 d. gydėsi Psichosocialinio gydymo skyriaus (duomenys neskelbtini) programoje (2 t., b. l. 141). Vis tik nors nuteistasis teigia, kad šiuo metu nevartoja alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu, kuomet jis jau dalyvavo Minesotos programoje, buvo neblaivus, ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taip pat fiksuoti neblaivumo atvejai, tad teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo teiginiai dėl pastangų gydytis turimą priklausomybę, kuri iš esmės turi įtakos jo nusikalstamam elgesiui, yra tik deklaratyvūs.

13. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad duomenys, apibūdinantys tiek kaltininko asmenybę, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, jog pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023, 2K-283-697/2024). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, pateikė aiškius motyvus, dėl kokių priežasčių nutarė A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėti. Apeliacinės instancijos teismas apibendrintai akcentuoja, kad nuteistojo nusikalsti linkusi asmenybė, sistemingas nusikalstamų veikų, tame tarpe turinčių ir smurtinį pobūdį, bei administracinių nusižengimų darymas, turima priklausomybė alkoholiniams gėrimams ir menkos pastangos ją spręsti, taikyto bausmės vykdymo atidėjimo metu padaryti pažeidimai, bei ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtų švelnesnių bausmių teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjimas, šio įvykdyto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis, pagrįstai leido spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakyta dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo negalimumo. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas nurodant konkrečius ir aiškius procesinio sprendimo motyvus, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

15. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2025 m. kovo 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį A. Š. sudaro 152,08 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

17. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė nuteistasis A. Š., apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo šį skundą tenkinti. Vis tik, nors baudžiamojoje byloje yra duomenys, jog nuteistasis yra dirbantis (3 t., b. l. 10), tačiau iš darbdavio pateiktos pažymos matyti ir tai, kad trisdešimt procentų jo darbo užmokesčio yra nuskaitoma pagal antstolio vykdomąjį raštą turimiems išieškojimams vykdyti, tad A. Š. mėnesinis darbo užmokestis sudaro tik 436,99 Eur. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų nekilnojamojo turto, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė bei priteista nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba A. Š. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo A. Š..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš A. Š. valstybės naudai 152,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 25 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.