Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

1) 2006 m. vasario 13 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 2006 m. rugpjūčio 17 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2006 m. vasario 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

3) 2007 m. sausio 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2007 m. kovo 19 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2006 m. rugpjūčio 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas;

4) 2011 m. spalio 5 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimu;

5) 2012 m. liepos 24 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;

6) 2012 m. lapkričio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas;

7) 2019 m. liepos 23 d. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 32 MGL (1 600,00 Eur) bauda;

8) 2019 m. lapkričio 25 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2019 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas ir 32 MGL (1 600,00 Eur) bauda;

9) 2022 m. rugpjūčio 19 d. pagal BK 284 straipsnį, subendrinus su 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų areštas ir 32 MGL (1 600,00 Eur) bauda;

10) 2023 m. liepos 13 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 parų areštas ir 32 MGL (1 600 Eur) bauda, arešto bausmę atlikęs ir paleistas 2023-09-18, bauda nesumokėta.

11) 2024-06-06 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn. BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus 1/3, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 2 d. paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2023-07-13 baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė- 1 metai laisvės atėmimo su 32 MGL bauda. Taikytas LR BK 75 str. 2-5 dalys, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dviejų metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra- nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis- įpareigojant jį nuo 23 val. iki 05 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nėra susiję su darbu ar gydymusi, taip pat įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jo sutikimu gydytis nuo priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų stacionariai. Bausmės neatlikęs (bauda taip pat nesumokėta 2 t., b. l. 122), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2024-09-07 apie 03.00 val., tyčia smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam J. Š. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš byloje esančio 2024-09-07 pareiškimo rašyto J. Š. Kauno a. VPK Kėdainių r. PK matyti, kad 2024-09-07 apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), su pažįstamu A. Š. vartojo alkoholį. Vartojant alkoholį kilo žodinis konfliktas, konflikto metu A. jam vieną karta kumščiu trenkė į dešinės pusės žandikaulį, ir vieną kartą kumščiu trenkė į nugaros sritį. Po suduotų smūgių jam labai skaudėjo. Atvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, pirminę apžiūra jam nustatė viršutinio žandikaulio lūžį ir aštunto danties nuskilimą ( 1 t., b. l. 15-22).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1869/2024(02), matyti, kad J. Š. konstatuota viršutinio žandikaulio 11 danties alveolinės duobutės priekinės sienelės lūžimas, 11 danties panirimas, 12 danties vainiko lūžimas, gleivinės įdrėskimas apatinėje lūpoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2024-09-07 ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, kietu buku daiktu. Kuo galėjo būti kumštis, paveikus lūpų sritį. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas ( 1 t., b. l. 74-75);

Alkotesterių tikrinimo istorijos išrašuose nurodyta, kad J. Š. 2024-09-07 16.26 val. nustatytas 0,18 promilių girtumas. 2024-09-07 19.26 val. A. Š. nustatytas 2.81 promilių girtumas ( 1 t., b. l. 91,92);??

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė J. Š. į veidą ir vieną kartą ranka sudavė į nugarą, taip dėl viršutinio žandikaulio 11 danties alveolinės duobutės priekinės sienelės lūžimo, 11 danties panirimo, 12 danties vainiko lūžimo, gleivinės įdrėskimo apatinėje lūpoje, sukėlė nukentėjusiajam J. Š. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė J. Š. į veidą ir vieną kartą ranka sudavė į nugarą, šiam bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, jis šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis nesugebėjo tinkamai įvertinti tarpusavio susidariusios situacijos, kurios pasėkoje sveikata buvo sutrikdyta nukentėjusiam. Teismas daro išvadą, kad išanalizuotų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė. Teismas taip pat daro išvadą, kad išanalizavus įrodymų visumą, nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jog kaltinamojo veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ( BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 330,62 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 78-79). Teismas sprendžia, kad civ. ieškinys dėl 330,62 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio gydymą yra pagrįstas, įrodytas pateiktais dokumentais – gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 80 81), todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo visiškai -330,62 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjęs J. Š. pareiškė civ ieškinį dėl 1583,54 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t.,, b. l.130-131,132-140 ), kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis 1 dalis). CK 6.283 straipsnis įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi, pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70-942/2022, 2K-175-489/2023).

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo metu dirbo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 144-145), vadinasi buvo draustas socialiniu draudimu ir turėjo teisę į ligos išmoką, tačiau jos negavo, nes į sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdamas neblaivus. Todėl nukentėjusysis dėl patirtos traumos tikrai faktiškai nedirbo (kaip nurodyta medicininėje pažymoje dėl neatvykimo į darbą nuo 2024-09-09 iki 2024-09-17 ir nuo 2024-09-18 iki 2024-09-24 (2 t., b. l. 133), todėl jis patyrė žalą dėl negauto darbo užmokesčio, kurį būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusio prašoma priteisti turtinė žala dėl negautų pajamų 1509,12 Eur yra pagrįsta ir įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu ( 2 t., b. l. 130-131, 133, 134,135,136), todėl minėta suma priteistina nukentėjusiam iš kaltinamojo.

Taip pat teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo turėjo išlaidų: kuro įgijimo 57,32 Eur ( važinėjo pas ekspertus, pas tyrėjus apklausai, į ligoninę) pateikta kvitas (2 t., b. l. 137); taip pat pirko vaistus – 7,06 Eur sumai (kvitas 2 t., b. l. 138); bei už medicinines paslaugas (duomenys neskelbtini) sumokėjo -10,04 Eur (kvitas 139), t. y. viso nukentėjęs patyrė -1583,54 Eur turtinę žalą, kuri priteistina jam iš kaltinamojo.

Nukentėjęs civ. ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu teismo prašo dėl dantų gydymo ir protezavimo būsimų išlaidų palikti jam teisę reikšti civ. ieškinį civilinio proceso tvarka po atlikto gydymo ir dantų protezavimo.

Šiame kontekste konstatuotina, kad žala nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam padaryta sužalojus sveikatą, todėl taikytina specialioji CK 6.283 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, kurios 2 dalyje nustatyta, jog nuostoliais laikytinos su sveikatos grąžinimu susijusios realiai asmens patirtos, o ne tikėtinos ar galinčios atsirasti išlaidos. Pagal kasacinio teismo praktiką sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; kt.). Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. To padaryti negalima remiantis vien pateiktu dantų protezavimo planu ar įkainiais (2 t., b. l. 140), nes, sprendžiant ir iš pateiktų dokumentų, jokios konkrečios procedūros nuketėjusiam dar nebuvo atliekamos, be to plane nurodyti įkainiai nėra pastovūs, juos galima nustatyti tik preliminariai nėra aišku kurios odontologinės procedūros yra būtinos, o kurios gali būti pasirinktos alternatyviai, iš esamų įrodymų nėra galimybės tiksliai įvertinti būsimą žalą, kadangi faktinės dantų gydymo, protezavimo įsigijimo išlaidos gali kisti, t. y. mažėti ar didėti, kas atitinkamai prieštarautų arba visiško žalos atlyginimo principui arba, atvirkščiai, nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą, todėl šiuo atveju negalima vertinti tokios žalos kaip realiai atsiradusios, įrodytos ir pagrįstos, be to ir pats nukentėjęs preliminarios žalos neprašo priteisti. Esamomis aukščiau nurodytoms aplinkybėmis konstatuotina, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų tikėtinai žalai dalyje dėl nukentėjusiajam būtinų (preliminarių 1960,00 eurų )dydžio dantų gydymo ir protezavimo išlaidų tiksliai apskaičiuoti, todėl šioje dalyje nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-227-697/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, 2K-227-697/2022).

Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nežymaus sveiktos sutrikdymo bylose (BK 140 straipsnio 1 dalis) matyti, kad paskutiniu metu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 200,00 eurų iki 1000,00 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.).

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo pažemintas, suprastėjo bendravimo kokybė, matėsi išoriniai kūno sužalojimai, jis įvykio metu patyrė stresą, išgąstį, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ateityje jis gydys ir protezuos pažeistus dantis. Byloje nukentėjęs pateikė odontologo išrašą, kad ateityje jam bus atliekamos dantų protezavimo, bei chirurginės paslaugos (2 t., b. l. 140). Tačiau byloje nepateikta duomenų, dėl liekamųjų reiškinių. Kaltinamasis civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies.

Teismas atsižvelgia į šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes – įvykdytos veikos pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo kaltę (veika padaryta tyčia), nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo pobūdį ir sunkumą, gydymo trukmę, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kaltinamojo turtinę padėtį, bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, kad 500,00 Eur neturtinė žala yra pakankama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros. Likusi civ. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetama.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas)

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus ( BK 11 str.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis teisiamas 12 kartą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 7-37), išvadų iš teistumo nepadarė. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 53-70), (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų priežiūros grupėje yra registruotas, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, psichikos sveikatos priežiūros grupėje nėra registruotas ( 2 t., b. l. 75 ), dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 77, 143). Nuo 2024-12-16 gydosi Respublikiniame priklausomybės ligų centre Minesotos programoje (2 t., b. l. 141). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, jis už smurto vartojimą teistas. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, tačiau linkęs save teisinti, kaltinti aplinkinius. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kaltinamasis nepasimokė iš padarytų analogiškų nusikaltimų, iš Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad A. Š. sistemingai nevykdė probacijos sąlygų, net du kartus buvo kreiptasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (2 t., b. l. 47-48), mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė bei yra pagrindo skirti bausmę - mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokios bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) teistam už analogiškas veikas yra adekvati, ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Kaltinamajam vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 2d., minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė, bausmių visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2024-06-06 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, kadangi kaltinamasis teisiamas 12 kartą, išvadų iš teistumo nedaro, nesistengia keisti gyvenimo būdo.

BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020 ir kt.).

Teismas daro išvadą, kad byloje nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 str. nuostatas, nes iš Probacijos tarnybos gautos informacijos matyti, kad kaltinamasis pažeidinėja intensyvios priežiūros sąlygas, dėl ko 2 kartus buvo kreiptasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (2 t., b. l. 47-49); Bylos duomenys nesudaro prielaidos išvadai, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes kaltinamasis sistemingai pažeidžia įstatymus.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1 vnt. kompaktinį diską, esantį byloje (1 t., b. l. 69) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų duomenų (2 t., b. l. 132 ), matyti, kad nukentėjęs turėjo išlaidų –800,00 Eur, jis teismo prašo minėtas išlaidas priteisti jam. Nustatyta, kad nukentėjusį atstovavo teisme, ruošė dokumentus – civ. ieškinį, adv. Raimundas Gargasas jam už suteiktas paslaugas mokėjo nukentėjęs, todėl iš kaltinamojo priteistina minėtos išlaidos – 800,00 Eur nukentėjusio naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291, 297 straipsniais, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį: laisvės atėmimu šešis (6) mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą keturis (4) mėnesius.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, visiško bausmių sudėjimo būdu, subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024-06-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir 32 MGL (1600 Eur) bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienus (1) metus ir keturis (4) mėnesius ir 32 MGL, t. y. 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsitesėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo A. Š. sulaikymo dienos, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1 vnt. kompaktinį diską, esantį byloje (1 t., b. l. 69) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Civ. ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos – dėl 330,62 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio gydymą tenkinti, priteisti iš nuteistojo A. Š. -330,62 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 62 ct) turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Civ. ieškinį nukentėjusio J. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti iš nuteistojo A. Š. –1583,54 Eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 54 ct) turtinės žalos atlyginimo (1509,12 Eur negautos pajamos, 57,32 Eur už kurą, 7,06 Eur už vaistus, 10,04 Eur už sumokėtas medicinines paslaugas (duomenys neskelbtini)), nukentėjusio J. Š. naudai.

Civ. ieškinį nukentėjusio J. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš A. Š. – 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio J. Š. naudai, likusioje dalyje civ ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (dėl 2500 Eur) atmesti.

Pripažinti nukentėjusiam J. Š. teisę į turtinės žalos dėl išlaidų sužalotiems dantims atkurti atlyginimą iš A. Š., klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš nuteistojo A. Š. proceso išlaidas – 800,00 Eur ( aštuonis šimtus eurų) už advokato pagalbą, nukentėjusio J. Š. naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos (BPK 308 str.).