Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu padaręs:

- nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir K. B. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. B. paskirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio jos vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, jos terminą skaičiuojant visą laisvės atėmimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo atlikimo. Apie specialiosios teisės atėmimą nuspręsta informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. B. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 750 Eur (tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų).

Pripažinta, kad K. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis).

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, 2024 m. liepos 16 d. nutarimu grąžintą jo savininkui A. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti A. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. pateikia alternatyvius prašymus: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendį ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę arba 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendį ir paskirti K. B. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti.

4.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino materialines baudžiamos teisės normas apeliantui paskirdamas laisvės atėmimo bausmės maksimalų terminą, numatytą straipsnio sankcijoje. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, o taip pat prieštarauja bausmės skyrimo taisyklėms, numatytoms BK.

4.2. Skunde aukštesnės instancijos teismui apeliantas atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo teisme metu dėl nusikalstamų veikų kaltę pripažino pilnai, nukentėjusiųjų bei žalos dėl nusikaltimo nėra, o savo elgesį nuteistasis pasmerkė ir gailisi dėl padarytos veikos, padarė išvadas ir tai jam bus gyvenimo pamoka, po šių savo neteisėtų veiksmų pirmą kartą ėmėsi realių veiksmų tam, jog nustotų vartoti alkoholį, suprato, jog dėl visų padarytų nusikaltimų iš esmės kaltas alkoholio vartojimas, todėl pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus ir šiai dienai alkoholio nebevartoja visiškai jau šešis mėnesius, ko pasėkoje į gyvenimą žiūri visiškai kitaip, dirba, darbdavys charakterizuoja apeliantą teigiamai.

4.3. Nuteistojo K. B. vertinimu, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į labai svarbų, teisingos bausmės paskyrimą sąlygojantį aspektą - kaltininko asmenybę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, Nr. 2K-194-942/2017). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime formaliai aptarė apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tačiau realiai jų taip ir neįvertino, iš esmės akcentuodamas ir pabrėždamas tik K. B. teistumų skaičių.

4.4. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teismas priimdamas formalų sprendimą netaikyti BK 75 straipsnio, t. y. netaikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo, neįvertino BK numatytų aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kokią tolesnę įtaką K. B., kaip pakankamai jaunam žmogui, gali turėti realus įkalinimas, kad tokia bausmė gali tapti pagrindiniu kriminogeniniu veiksniu ir ne skatinti jauną asmenį pasitaisyti, bet priešingai - apsunkinti šiuo metu gyvenime vykdomą mano sėkmingą resocializaciją. Manytina, kad pačios griežčiausios bausmės rūšies, t. y. laisvės atėmimo bausmės maksimalus terminas apeliantu K. B., užtikrintų tik vienintelio bausmės tikslo - nubaudimo - įgyvendinimą bei ne tik nepadėtų pasiekti kitų bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, tačiau ir prieštarautų teisingumo principui. Tuo tarpu švelnesnės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir BK 75 straipsnio taikymas, būtų pakankamas tam, kad užtikrinti visų bausmės tikslų įgyvendinimą, visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų ir kartu nesukurtų man bei mano šeimai neproporcingai neigiamų padarinių.

2. Atsiliepimų byloje negauta.

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo K. B. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde prašoma apeliantui K. B. skirti švelnesnę bausmę, jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos subendrintos bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes - apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei skirdamas bausmę tinkamai motyvavo ir paskyrė K. B. tinkamą bausmę.

5. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

6. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (veiką padarė recidyvistas), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), į nuteistojo asmenybę (nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau ne kartą teistas, dėl analogiško nusikaltimo padarymo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teisiamas jau trečią kartą, ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka, paskutinį kartą už administracinį nusižengimą – alkoholio vartojimą viešoje vietoje ir pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą bei jų garbės ir orumo pažeminimą). Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat teisingai konstatuota, jog nors naujas nusikalstamas veikas K. B. padarė įvykdęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau tai trečia tokio pobūdžio nusikalstama veika, kas rodo, kad anksčiau paskirtos bausmės joms keliamų tikslų nepasiekė ir nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tai vertinama kaip asmenį neigiamai charakterizuojanti bei didinanti apelianto pavojingumą visuomenei.

7. Teisėjų kolegija, atsakydama į K. B. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu išsakytą, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo jos ginamajam skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, pažymi, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje be kitų bausmės rūšių nustatyta laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė, tai reiškia, jog vieneri metai yra maksimali sankcijoje nustatyta bausmė, kurią teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei K. B. charakterizuojančius duomenis, turėjo teisę paskirti ir ją paskyrė teisingai.

8. Kauno apylinkės teisme baudžiamoji byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, K. B. kaltu prisipažino, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirtosios galutinės aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam pirmosios instancijos teismas turėjo paskirti švelnesnę nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. akcentuoja, jog savo elgesį pasmerkė ir gailisi dėl padarytos veikos, padarė išvadas, o po šių savo neteisėtų veiksmų pirmą kartą ėmėsi realių veiksmų tam, jog nustotų vartoti alkoholį, suprato, jog dėl visų padarytų nusikaltimų iš esmės kaltas alkoholio vartojimas, todėl pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus ir alkoholio nebevartoja visiškai jau šešis mėnesius, ko pasėkoje į gyvenimą žiūri visiškai kitaip. Teisėjų kolegija sutinka, jog apeliantas stengiasi savo gyvenimą keisti, tačiau pažymi, jog kaip minėta šioje nutartyje anksčiau, tai jau trečias tokio paties pobūdžio jo padarytas nusikaltimas. Baudžiamąją bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme nuteistojo K. B. gynėja į bylą pateikė dokumentus apie asmens, gyvenančio kartu su nuteistuoju ir jo motina, sveikatą, t. y., jog dėdė R. L. sunkus psichinis ligonis bei praktiškai nedarbingas, o posėdžio metu teigė, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nuteistajam K. B. būtina gyventi namuose, nes apelianto motina bijo su tuo žmogumi gyventi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau šioje nutartyje paminėtos aplinkybės, vertinant jas visumoje su kitomis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo nuteistajam K. B. parinkti švelnesnę bausmės rūšį už padarytas nusikalstamas veikas ar paskirtą bausmę švelninti, kadangi tam pagrindo nesudaro nei nuteistojo asmenybės pavojingumo vertinimas, nei jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių reikšmė.

10. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad K. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis teistas keturis kartus, tame tarpe du kartus už tokios pat rūšies nusikalstamos veikos padarymą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nors naujas nusikalstamas veikas apeliantas padarė įvykdęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau tai trečia tokio pobūdžio nusikalstama veika, kas rodo, kad anksčiau paskirtos bausmės joms keliamų tikslų nepasiekė ir nesulaikė K. B. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam ne kartą buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės bei ne kartą buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai K. B. teigiamo poveikio nepadarė – jis nekeitė savo elgesio, toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus apelianto polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priimti priešingą išvadą neleidžia ir nuteistojo gynėjos apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu išsakyti argumentai dėl gresiančio pavojaus K. B. motinai, jai likus vienai gyventi su dėde R. L.. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nepaneigia apelianto asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl nuteistojo bei jo gynėjos advokatės prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas.

12. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

13. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, objektyvaus pagrindo nėra.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi nuteistajam K. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinkta gynėja advokatė Eglė Šovienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant K. B. yra 95,83 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Kaip matyti, 2025 m. balandžio 2 d. teismo posėdis buvo atidėtas, advokatei Kristinai Česnauskienei, su kuria apeliantas buvo sudaręs susitarimą, pateikus parašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Minėto teismo posėdžio metu advokatė Eglė Šovienė buvo atleista nuo tolimesnio dalyvavimo byloje. Taigi, kaip matyti, nuteistasis buvo sudaręs susitarimą su advokate Kristina Česnauskiene. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.