Telšių apylinkės teismo sprendimas

pareiškėjų atstovei advokatei Rasai Valiukienei, pareiškėjo J. U. atstovui pagal įgaliojimą M. U. su advokate ir pareiškėjams S. S., A. B., P. V.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. U., R. P., S. S., V. K., L. K., S. T., A. B., P. V., L. C., A. I. 2017-05-31 patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui, Telšių rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu ir civilinio proceso kodekso 530, 531 straipsniais, su tikslu įregistruoti statinio nuosavybės teise Valstybės įmonės registrų centro Telšių filiale, teisme gautu 2017-06-01 patikslintu pareiškimu (110-114 b. l.) prašo:

nustatyti faktą, kad J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į pastato-grūdų sandėlio, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plane žymimas 2F1p, esančio(duomenys neskelbtini)., dalį, kurią sudaro patalpos, plane pažymėtos : 1-2 (2.88 m²), 1-3 (54.56 m²), 1-8 (21.38 m²), 1-12 (33.58 m²), 1-14 (43,44 m²), 1-18 (21.30 m²), 1-28 (21.38 m²), 1-29 (19.79 m²), 1-38 (18.95 m²), 1-42 (18.64 m²), 1-43 (17.53 m²), 1-45 (20.74 m²), 1-46 (18.20 m²), 1-48 (17.64 m²), 1-58 (18.95 m²), 1-59 (17.54 m²);

nustatyti faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į pastato-grūdų sandėlio, kurio unikalus Nr..(duomenys neskelbtini), plane žymimas 2F1p, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro patalpos, plane pažymėtos : 1-13 (22.81 m²), 1-26 (21.38 m²), 1-27 (21.38 m²), 1-44 (20.22 m²), 1-56 (18.95 m²), 1-57 (18.95 m²);

nustatyti faktą, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į pastato-grūdų sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 2F1p, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro patalpos, plane pažymėtos : 1-22 (23.09 m²), 1-24 (21.38 m²), 1-52 (18.64 m²), 1-54 (18.95 m²);

nustatyti faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į pastato-grūdų sandėlio, kurio unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), plane žymimas 2F1p, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro patalpos, plane pažymėtos : 1-23 (18.44 m²) ir 1-53 (16.35 m²);

nustatyti faktą, kad S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į pastato-grūdų sandėlio, kurio unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), plane žymimas 2F1p, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro patalpos, plane pažymėtos : 1-19 (23.80 m²) ir 1-49 (21.31 m²);

nustatyti faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į pastato-grūdų sandėlio, kurio unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), plane žymimas 2F1p, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro patalpos, plane pažymėtos : 1-25 (21.38 m²) ir 1-55 (18.95 m²);

nustatyti faktą, kad P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į pastato-grūdų sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 2F1p, esančio .(duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro patalpos, plane pažymėtos : 1-20 (22.40 m²), 1-21 (22.66 m²), 1-50 (20.22 m²), 1-51 (17.53 m²);

nustatyti faktą, kad L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į pastato-grūdų sandėlio, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plane žymimas 2F1p, esančio.(duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro patalpa, plane pažymėta 1-17 (25.70m²);

nustatyti faktą, kad A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į pastato-grūdų sandėlio, kurio unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), plane žymimas 2F1p, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro patalpos, plane pažymėtos : 1-5 (19.79 m²), 1-6 (21.38 m²), 1-7 (21.38 m²), 1-9 (21.38 m²), 1-10 (21.38 m²), 1-11 (14.62 m²), 1-30 (46.74 m²), 1-32 (16.36 m²), 1-33 (96.08 m²), 1-34 (58.11 m²), 1-35 (17.54 m²), 1-36 (18.95 m²), 1-37 (18.95 m²), 1-39 (18.95 m²), 1-40 (24.28 m²);

nustatyti faktą, kad J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį lygiomis dalimis įgijo nuosavybės teises į pastato-grūdų sandėlio, kurio unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), plane žymimas 2F1p, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro patalpos, plane pažymėtos : 1-1 (4.02 m²), 1-4 (84.51 m²), 1-15 (72.90 m²), 1-16 (26.83 m²), 1-31 (35.50 m²), 1-41 (10.90 m²), 1-47 (67.93 m²), 1-60 (74.15 m²).

Liudytojas Z. T. paliudijo, kad jis esantis pareiškėjos S. T. sūnus. Sandėlio patalpomis naudojasi nuo pat įgijimo, o įgijęs jo tėvas P. T., kuris 1961 metais dirbo kolūkyje „Banga“, po to „Žemės maitintoja“, o po to dirbo sargu ir mirė 1998 m., po tėvo mirties visą turtą paveldėjo mama S. T., tame tarpe ir šio sandėlio dalį. Tėvas P. T. gavo pajus. Tačiau jis tikslių aplinkybių nežinantis. Žinantis tik, kad buvo surašytas dokumentas, kuriame buvo nurodyta, kad P. T. buvo įrašytas arklys ir kitas turtas, tame tarpe ir sandėlio turtas. Po tėvelio mirties turtą (ir sandėlį) perėmė jo mama – S. T., kuri visą laiką tą pastatą valdo, tai yra aruodus remontuoja kiekvienas savo, moka mokesčius.

Pareiškėjų atstovė advokatė Rasa Valiukienė teismo posėdžio metu, baigiamosiose kalbose nurodė, kad pareiškėjų pareiškimą palaiko, prašė jį patenkinti LR CK 4.68 str. 1 d., 4.69-4.71 straipsnių pagrindu ir parodė, kad pareiškėjai nepasinaudojo teise įregistruoti nuosavybės teises. Jos nuomone pareiškėjai įgijo nuosavybės teises į pastatą grūdų sandėlį. Tai yra jie teisėtai įgijo pastatą-grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Jį įgiję likviduojantis (duomenys neskelbtini) bendrovei, didžioji dalis pareiškėjų patys už pajus įgijo šį turtą, kita dalis yra įgijusi paveldėdami po artimųjų mirties arba įgiję dalį šio sandėlio iš paveldėtojų. Visi pareiškėjai realiai valdantys atitinkamas dalis šio sandėlio, tarp pareiškėjų valdomo turto ginčo nėra, tačiau, kad ateityje tarp pareiškėjų nekiltų ginčas, todėl ji prašanti nustatyti ir pareiškėjų patalpų naudojimosi tvarką pagal pateiktus byloje prašymus. Jokie suvaržymai šiam nekilnojamam turtui nėra įregistruoti. Prieštaravimų nepateikė ir Telšių rajono savivaldybės administracija, nurodė, kad į jų apskaitą pastatas nėra įrašytas. Nurodo, kad į archyvus kreipėsi dėl pastato priklausomybės žemės ūkio bendrovei, tačiau tokių dokumentų iš archyvų negavę. Todėl prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į pastatą-grūdų sandėlį, esantį.(duomenys neskelbtini), pagal jų pateiktą pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš Valstybinės įmonės registrų centro Telšių filialo rašto ( b. l. 71) matyti, jog jie pateikia informaciją, kad 2017-03-22 duomenimis daiktinės teisės į žemės sklypą, esantį adresu.(duomenys neskelbtini), šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, tačiau visiškai nėra duomenų, kam priklauso, kas juo disponuoja, kas yra šio turto savininkas ar naudotojas.

Nors pareiškėjų atstovė advokatė nurodo, kad tarp pareiškėjų ginčo nėra, tačiau iš A. I. rašytinio 2017-04-14 Pareiškimo (b. l.84) matyti, kad jis nurodė, jog prieš darant nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą buvo panaikintos bendro naudojimo sandėlininko kambarys išgriaunant sienas ir sujungiant šią patalpą su grūdų valomosiomis patalpomis, o su tuo jis nesutinkantis. Pareiškėjai iki šiol nėra net nusistatę kokios idealiosios dalys jiems konkrečiai priklauso, nes pareiškimuose pareiškėjai net nenurodė idealiųjų pastato dalių kurias jie realiai valdo, tai yra kurios jiems konkrečiai priklauso.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Siekiant nustatyti, ar šių statinių statybos procesas buvo teisėtas, būtina vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Tačiau pareiškėjai visiškai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad statinys yra pastatytas teisėtai. Nors teismas, būdamas aktyvus tokiose bylose, 2017-03-13 nutartimi buvo pasiūlęs pareiškėjams šioje byloje šalinti trūkumus ir pateikti rašytinius įrodymus, tačiau pareiškėjai šios nutarties nevykdė, o ją apskundė atskiruoju skundu, nurodydami, kad teismas nepagrįstai priėmė tokią nutartį, jų nuomone šie dokumentai nėra būtina sąlyga kreipiantis į teismą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas savo atsiliepime į pareiškimą (b. l. 86) buvo nurodęs, jog pareiškėjų pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas į bylą pateiktuose priėmimo-perdavimo aktuose nėra identifikuotas ir juose nėra nurodyta, kad jis nuosavybės teise priklausė jų minimai žemės ūkio bendrovei, veikusiai nuo 1993-04-27 iki 1999-07-13, o taip pat į bylą nėra pateikta dokumentų, kurie patvirtintų šio nekilnojamojo turto objekto statybos teisėtumą. Tokių įrodymų pareiškėjai nepateikė iki pat bylos išnagrinėjimo teisme. Statinių formavimo kaip nekilnojamųjų daiktų ir jų registravimo tvarką nustato įstatymai ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, todėl nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Byloje nustatyta, kad statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka (nebuvo tinkamai priimti naudoti). Tokių įrodymų pareiškėjai nepateikė. LR CK 4.253 str. 1 d. nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas įsigaliojo 2001-01-01 ir pradinėje įstatymo redakcijoje buvo nustatyta tuometinė nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka (11 str.) ir ankščiau suformuotų nekilnojamojo turto objektų duomenų juridinis statusas (40 str.). Minėto įstatymo 40 str. nustatyta, kad nebaigti formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektai turi būti baigti formuoti pagal šį įsigaliojusį įstatymą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Taigi statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas daiktines teises registruoja jam pateikiamų dokumentų pagrindu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 p). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 3 d. nustatyta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo statiniai nesuformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, todėl jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Šioje byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjai negali gauti rašytinių įrodymų apie likviduotai bendrovei priklausiusį turtą, nėrą įrodymų, kad šios bendrovės dokumentai būtų neišlikę dėl kažkokių tai aplinkybių ir nebūtų saugomi archyvuose.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartys turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, o formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia, o prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (LR CK 6.393 str. 1-3 dalys). Todėl pareiškėjų šioje byloje pateiktos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartys yra laikomos negaliojančiomis.

Konstatuotina, kad pareiškėjai su pareiškime nurodytu nekilnojamuoju turtu, jeigu jie save laiko šio turto savininkais, elgėsi nerūpestingai. Atkreiptinas dėmesys, kad jie visiškai ignoravo Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, nekilnojamasis turtas iki šiol yra neįregistruotas, pareiškėjai nedeklaravo viešame registre, kad būtent toks turtas yra legaliai įgytas ir valdomas, neįsiregistravo viešame registre kaip nekilnojamojo turto valdytojai, tai yra tokios informacijos neviešino, kaip to reikalauja šiuo metu galiojantys įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Be to pareiškėjai, nuo pat pareiškimo teismui pateikimo dienos elgėsi neleistinai aplaidžiai bei nerūpestingai ir nesidomėjo bylos nagrinėjimo baigtimi, nešalino teismo ir suinteresuoto asmens nurodytų trūkumų bei nepateikė reikalingų šios bylos nagrinėjimui dokumentų (nors šioje byloje buvo du parengiamieji posėdžiai, tačiau viename iš jų nedalyvavo nei vienas pareiškėjas - neatvyko į teismą, o antrame parengiamajame posėdyje dalyvavo tik vienas pareiškėjas ir advokatė Rasa Valiukienė, su kuria sudaryta atstovavimo sutartis tik 2017-06-07). Pareiškėjai pareiškė, kad daugiau pateikti rašytinių įrodymų nepageidauja.

Nors pareiškėjų atstovė advokatė baigiamosiose kalbose prašė nustatyti pareiškėjams statinio naudojimosi tvarką, tačiau pareiškimuose tokio reikalavimo nebuvo, už tokį reikalavimą nebuvo mokamas ir žyminis mokestis, todėl šis reikalavimas šioje byloje nebuvo nagrinėjamas.

Byloje nepakanka įrodymų, kad visą laikotarpį nuo valdymo pradžios iki įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos pareiškėjai valdė daiktą LR CK 4.58-4.71 straipsniuose numatytomis sąlygomis, todėl jų valdymo teisė nesitransformuojasi į nuosavybės teisę. Nesant pakankamai įrodymų nepripažintinas faktas, kad pareiškėjai nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įgijo įgyjamosios senaties termino pagrindu (LR CPK 270 str. 15 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str.,

nusprendė

pareiškėjų J. U., R. P., S. S., V. K., L. K., S. T., A. B., P. V., L. C., A. I. patikslintą pareiškimą (teismui pateiktą 2017-06-01 reg. Nr. DOK 2923), atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.