Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. U., R. P., S. S., V. K., L. K., S. T., A. B., P. V., L. C., A. I. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. U., R. P., S. S., V. K., L. K., S. T., A. B., P. V., L. C., A. I. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, Telšių rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įgyjamosios senaties sąlygas (CK 4.68 – 4.71straipsniai), aiškinimo ir taikymo.

8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka, teismas yra aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Apeliacinės instancijos teismas prieš nagrinėjant bylą nutartimi buvo įpareigojęs Valstybinę teritorijų planavimo ir inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Telšių skyrių pateikti duomenis, reikalingus bylos išnagrinėjimui, todėl pagal teismo nutartį pateiktą inspekcijos pažymą teismas priima ir ją vertina kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje.

9. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas ; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t.y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

11. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas, tačiau sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, ar gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, - ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. rugsėjo 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).

12. Iš į bylą pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad grūdų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), yra statinys, kuris atitinka CK 1.98 straipsnio 2 dalyje, 4.2 straipsnyje numatytus nekilnojamojo daikto požymius – daiktas susijęs su žeme, jo negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad turtas, į kurį pretenduoja pareiškėjai, yra valstybės ar savivaldybės. Visų pirma pažymėtina, kad šioje byloje nei VĮ Turto bankas, nei Telšių rajono savivaldybė į bylą neteikė jokių įrodymų, kad nekilnojamasis turtas, į kurį prašo nustatyti nuosavybės teisę pareiškėjai, yra valstybės ar savivaldybės. Telšių rajono savivaldybė savo atsiliepime nurodė (I t. b.l. 136), kad pastatas – grūdų sandėlis, į kurį pretenduoja pareiškėjai, niekada nebuvo registruotas kaip savivaldybės nuosavybė ir nėra įtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų, apskaitą. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad grūdų sandėlis galėtų būti privačios nuosavybės teisės objektas.

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjai negali gauti rašytinių įrodymų apie likviduotai (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei priklausiusį turtą ar kad tokie dokumentai yra neišlikę. Tačiau iš į bylą pateikto Telšių rajono ,,Žemės maitintojos‘‘ kolūkio pagrindinių priemonių papildomo indeksavimo sąrašo matyti, kad kolūkiui priklausė grūdų sandėlis, pažymėtas numeriu 0016 (II t. b.l. 5,6). Iš ,,Žemės maitintojos‘‘ kolūkio pranešimo matyti (II t. b.l. 7), kad ,,Žemės maitintojos kolūkis‘‘ nuo 1992m. birželio 1d. buvo reorganizuotas į Gintalų ir Barstegų žemės ūkio bendroves. Gintalų žemės ūkio bendrovės ir Lūkšto žemės ūkio bendrovės pagrindinių priemonių priėmimo ir perdavimo akte nurodytas grūdų sandėlis inventoriniu numeriu 0016 patvirtina šio turto perdavimo Lūkšto žemės ūkio bendrovei faktą. Lūkšto žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos 1997m. balandžio 30d. posėdžio metu dėl išlikusių pastatų buvo nuspręsta nuo turimų pajų palikti 10 procentų sumos pastatams. Priėmimo - perdavimo aktais žemės ūkio bendrovės nariams buvo perduotas grūdų sandėlis, išskirstant jį aruodais. Iš paminėtų įrodymų matyti, kad grūdų sandėlis buvo Lūkšto žemės ūkio bendrovės apskaitoje, o ją likviduojant, už pajus perduotas jos nariams nuosavybės teise. Pažymėtina, kad nei 1997m. balandžio 30d. protokolas, nei turto perdavimo aktai šiuo metu nėra nuginčyti, yra galiojantys.

14. Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, kad įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, todėl viena iš būtinųjų nuosavybės įgijimo šiuo būdu sąlygų yra ta, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu įstatyme nurodytu būdu. Nagrinėjamoje byloje dalis pareiškėjų – J. U., R. P., S. S., A. B., A. I. – dalį grūdų sandėlio įgijo kitu būdu – jiems šis turtas atiteko už grąžinamus pajus likviduojant bendrovę, o V. K., L. K., S. T., L. C. yra teisių parėmėjai asmenų, kuriems grūdų sandėlio dalys taip pat atiteko už grąžinamus pajus. Jeigu pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į nurodytus statinius kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Paminėtų pareiškėjų nuosavybės teisė į nurodytus statinius nėra kvestionuojama kitų asmenų, jie patys pripažįsta, kad teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo jiems reikalingas tam, kad jie galėtų teisiškai įregistruoti šiuos statinius viešajame registre, o ne tam, kad būtų pripažinti jų savininkais. Tuo tarpu pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. rugsėjo 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu taip pat nėra ir kitų sąlygų pareiškėjams pripažinti nuosavybės teisę į grūdų sandėlį įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, ar gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą - ar konkretus daiktas atitinka nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad grūdų sandėlis gali būti nuosavybės teisės objektas, taip pat dalis pareiškėjų jį valdo nuosavybės teise ir jis gali būti privačios nuosavybės objektas. Iš pareiškėjų pateikto pareiškimo matyti, kad jie siekia įgyti nuosavybę į daiktą įgyjamosios senaties pagrindu, kad galėtų daiktą registruoti viešajame registre.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė teismui jokių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, nors pageidauja įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Apeliantai su tokiu teismo motyvu nesutiko ir nurodė, kad pagal išlikusius duomenis pastato statybos metai yra 1967m., tuo metu nei vienas iš pareiškėjų šio pasato nevaldė ir negali pateikti statybos teisėtumą patvirtinančių įrodymų, kurie galimai nėra išlikę. Todėl, pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis CK 1.5 straipsnyje numatytais principais.

17. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Telšių skyriaus pažymos matyti (II t. b.l. 56), kad nėra duomenų, jog dėl grūdų sandėlio statybos būtų surašytas savavališkos statybos aktas. Pažymoje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1263 redakcija) patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991m. liepos 25d., sąrašo 9 punktą seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio sąrašo 2–6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

18. Iš byloje pateiktos pastato kadastrinių matavimų bylos matyti, kad grūdų sandėlis gali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu. Tačiau byloje nėra pateikta jokių dokumentų apie sandėlio statybos teisėtumą, pareiškėjai apeliaciniame skunde pripažįsta, kad tokių dokumentų galimai nėra iš viso. Jeigu daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus jam pagal statybos norminius aktus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai, jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, jai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Kadangi pareiškėjai prašo pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą kaip nekilnojamojo turto kadastro objektą, nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, o turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką (CK 4.69 straipsnio 1 dalis, 4.47 straipsnis, 4.12 straipsnis, Statybos įstatymas, Nekilnojamo turto kadastro įstatymas ir kiti teisės aktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. spalio 29d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008). Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

19. Jei ginčo statiniai neatitinka įstatymo reikalavimų ir dėl to nėra galimybės į juos įgyti nuosavybės teises, gali būti sprendžiama dėl teisių į juos kaip į statybines konstrukcijas, neturinčias nekilnojamojo daikto statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009), įvertinus, ar šis turtas nebuvo įgytas kitu būdu. Sprendžiant šį klausimą, svarbios CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. ar ginčo turtas nėra valstybės ar savivaldybės, net jei jų teisės į šį turtą neįregistruotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. birželio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

20. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus r byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą dėl nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį.

21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutiktina su pareiškėjais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad jie turėjo pareigą daikto valdymą įregistruoti viešajame registre. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog iki šiol formuota teismų praktika, pagal kurią valdymo įregistravimas viešajame registre vertintas kaip privaloma sąlyga nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį pripažinti, teisinei registracijai nepagrįstai suteikė teises į daiktą nustatančią galią ir neatitiko valdymo teisės, kaip faktinės prigimties reiškinio pobūdžio, esmės ir pagrindų. Tiek registracija registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konstatuoti esant valdymo teisę, nes asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Kadangi specialiosiose įgyjamąją senatį reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymą, tokio reikalavimo taikymas nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymą ar jį paneigtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. vasario 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Todėl šiuo atveju pareiškėjai, nors ir neįregistravę savo valdymo teisės, turėjo galimybę įrodinėti sąlygas, kurioms esant jiems gali būti pripažinta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį. Apeliacinis teismas taip pat laiko pagrįstais apeliantų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kad pareiškėjai su savo turtu elgėsi nerūpestingai, iki šiol neįregistruodami valdymo viešame registre, ignoravo šalyje galiojančius įstatymus. Kaip jau buvo minėta, įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, susijęs su ilgalaikiu daikto valdymu, įstatymas nenumato terminų, per kuriuos daiktą valdantis asmuo turėtų pareigą įgyti į valdomą daiktą nuosavybės teisę.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėjai taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktas žemės ūkio bendrovės narių sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis, apeliantų teigimu, jas sudarę asmenys pardavė ne pastato grūdų sandėlio dalis, o tik pajus, o tokioms sutartims notarinė forma nėra būtina. Tačiau tokie apeliantų argumentai nepagrįsti. Pateiktose sutartyse aiškiai nurodoma, kad jas sudarę asmenys sudarė grūdų sandėlio atitinkamos dalies (aruodo) pirkimo pardavimo sutartį, nes likvidavus žemės ūkio bendrovę jos buvusiems nariams tapo aktualus nuosavybės teisės į pastato dalį, o ne į pajų įgijimas, sutarčių sudarymo metu žemės ūkio bendrovė jau buvo išregistruota. Kad sutartys neatitiko įstatymo nustatytos nekilnojamiems daiktams notarinės formos ir jų pagrindu pastato dalis pagal sutartis įgiję asmenys kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti nuosavybės teisę į nekilnojamojo daikto atitinkamą dalį pagal įgyjamąją senatį būtent ir įrodo, kad pareiškėjai šiomis sutartimis neįgijo nuosavybės teisės į grūdų sandėlį kaip nekilnojamąjį turto kadastro objektą, kuris sukurtas pagal statybos norminių aktų reikalavimus.

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties sąlygas, ir vertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.