Kauno apygardos teismo nutartis, AN2-170-813/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-08
Bylos Nr.: AN2-170-813/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00182-2022-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą, pakeisti pažeidimo kvalifikaciją ir skirti nuobaudą pagal ją

Teisėjas: Darius Kantaravičius (pirm.)
Pažeidėjas: E. J.
Institucija: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-170-813/2022 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00182-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.5.2; 21.11.10 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2022 m. balandžio 13 d. nutarties E. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento (toliau – VMVT Kauno departamentas) direktorės Daivos Švelnienės 2022 m. vasario 10 d. nutarimu E. J. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje ir jai paskirta 1 500 Eur bauda už tai, kad ji būdama UAB „A.“ vadovė, neužtikrino valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1863 „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ 7 punkto įpareigojimo vykdymo, t. y. 2022 m. sausio 4 d. 12.12 – 13.59 val. UAB „A.“, adresu (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą dėl galimybių pasų tikrinimo atliekančių pareigūnų nebuvo paprašyta pateikti galimybių pasų, be to, stebint aplinką – per 5 minutes į kavinę įėjo 4 asmenys, jų galimybių pasai taip pat nebuvo patikrinti. Sėdint prie staliukų galimybių pasų taip pat nebuvo paprašyta pateikti.

2. Nesutikdama su šiuo nutarimu, t. y., jos padaryto nusižengimo kvalifikavimu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, administracinėn atsakomybėn patraukta E. J. pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi jos skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad E. J. veika padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą neabejotinai yra įrodyta, kadangi, veika sukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, nes buvo sudarytos prielaidas į viešojo maitinimo įstaigą patekti asmenims, kurie neturi galimybių pasų, tai yra, asmenims, neatitinkantiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. punkte nurodytų kriterijų.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukta E. J. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį ir VMVT Kauno departamento 2022 m. vasario 10 d. nutarimą panaikinti; pripažinti E. J. kalta padarius ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, atsižvelgiant į E. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažįsta padariusi teisės pažeidimą, gailisi dėl jo padarymo, įsipareigojo pažeidimo ateityje nekartoti), paskirti E. J. 50 Eur baudą (ANK 45 straipsnio 1 dalis, ANK 34 straipsnio 6 dalis).

3.1. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad E. J. surašytame administracinio nusižengimo protokole suformuluotame kaltinime (veikos aprašyme), kuris identiškai yra suformuluotas ir VMVT Kauno departamento nutarime net nėra nurodytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas būtinas kvalifikuoto administracinio nusižengimo požymis, t. y., kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmais buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Be to, šis požymis VMVT Kauno departamento procesiniais dokumentais nėra įrodytas. Apeliantė pažymi, kad šis požymis, vadovaujantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-628/2022), negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų norminių teisės aktų pažeidimo padarymo faktą. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas šio fakto nevertino. Teismas nustatinėjo ir įrodinėjo aplinkybes, kad E. J. veika sukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, tačiau skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas VMVT Kauno departamento nutarimo nepakeitė, pareikšto kaltinimo nepatikslino, nutarimo administracinio nusižengimo požymiu, kad E. J. veiksmais buvo sukeltas pavojus išplisti užkrečiamajai ligai nepapildė. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismui yra draudžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-50-303/2018).

3.2. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad skundžiamos nutarties išvada, jog sudarant prielaidas į viešojo maitinimo įstaigą patekti asmenims, neturintiems galimybių paso, buvo sukeltas pavojus išplisti užkrečiamai ligai, neatitinka turimų mokslinių žinių apie COVID-19 ligą — tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus. Vadovaujantis pirmos instancijos teismo argumentų logika, reikėtų sutikti ir su tuo, kad asmenys, neturintys galimybių paso, yra keliantys pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, o asmenys, kurie turi galimybių pasą, t. y., kurie yra pasiskiepiję, ne anksčiau kaip prieš 210 dienų yra persirgę COVID-19 liga arba, kurie turi antikūnų, o taip pat ir absoliučiai visi asmenys, kurie yra jaunesni nei 16 metų, nekelia pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai arba, kitaip tariant, negali nei užsikrėsti COVID-19 ligą sukeliančiu SARS-CoV-2 virusu, nei būti šią ligą sukeliančio viruso platintojais. Tokia išvada, anot apeliantės, neatitinka ne tik turimų mokslinių žinių apie COVID-19 ligą, bet ir prieštarauja elementariai logikai, jau nekalbant apie tai, kad tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, tiek Vyriausybei pandemijos valdymo klausimais patariantys garbūs savo srities profesionalai, nuolat viešai pabrėždavo, kad COVID-19 ligą sukeliančiu virusu gali užsikrėsti bei jį platinti absoliučiai visi. Tad byloje nėra įrodyta, jog sudarant prielaidas į viešojo maitinimo įstaigą patekti asmenims, neturintiems galimybių paso, buvo sukeltas pavojus išplisti COVID-19 ligai, kadangi pavojų išplisti šiai užkrečiamajai ligai kėlė visi asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie turėjo, ar neturėjo galimybių pasą.

Atsiliepimas

4. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento patarėjo, pavaduojančio direktorių, Petro Tarvydo atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patrauktos E. J. apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį nepakeistą.

4.1. Atsiliepime tvirtinama, kad E. J. veiksmai visiškai atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje požymius. ANK 45 straipsnio 4 dalyje padaryto pažeidimo kvalifikavimui užtenka tik nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1863 „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ 7 punkto reikalavimų, užtikrinti, kad uždarose paslaugų teikimo vietose paslaugos būtų teikiamos tik asmenims atitinkantiems nors vieną Nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytų kriterijų, išskyrus šio sprendimo 1.1 ir 1.3 punktuose nurodytus lankytojus. Taigi pažeidimas laikomas padarytu nepriklausomai ar tai sukėlė kokias nors pasekmes kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju toks faktas, kad nebuvo laikytasi nusižengimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V- 1863 „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ 7 punkto nustatytas, to neneigia ir apeliantė, todėl, VMVT Kauno departamento nuomone, E. J. veika kvalifikuota teisingai.

4.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad veikos kvalifikavimui pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo pažeidimą. Šioje normoje įtvirtini pavojingi padariniai nėra siejami su tuo, ar pažeidimą darantis (padaręs) asmuo serga COVID-19 liga ar ne. Taigi paminėtas nusižengimas konstatuojamas nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užsikrėtė COVID-19 liga ar ne, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti nebūtinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas nei kitiems asmenims, nei pačiam pažeidėjui (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-255/2021, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-526-530/2021).

4.3. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo apeliantės veikoje, administracinė nuobauda - 1 500 Eur jai individualizuota tinkamai, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo principus.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos E. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukta E. J. apeliaciniame skunde neginčija, kad neužtikrino valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1863 „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ 7 punkto įpareigojimo vykdymo, tačiau mano, kad šie jos veiksmais neteisingai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 45 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka.

6. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad atsakomybė už ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų norminių teisės aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla tuomet, kai tokia veika: 1) sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) jos padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, nepaprastosios padėties, karantino ir kt. situacijai. Šis požymis gali būti inkriminuojamas ir tais atvejais, kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai (šiuo atveju COVID-19) asmuo pažeidžia teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Tačiau tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan. Pažeidimas kvalifikuojamas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį tik esant nustatytoms abiem pirmiau paminėtoms šios straipsnio dalies dispozicijoje nurodytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022).

7. Nagrinėjamoje byloje E. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo, protokole nurodant, kad ji, būdama UAB „A.“ vadove, neužtikrino valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1863 „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ 7 punkto įpareigojimo vykdymo, t. y. 2022 m. sausio 4 d. 12.12 – 13.59 val. UAB „A.“, adresu (duomenys neskelbtini), atliekant neplaninį patikrinimą dėl galimybių pasų tikrinimo atliekančių pareigūnų nebuvo paprašyta pateikti galimybių pasų, be to, stebint aplinką – per 5 minutes į kavinę įėjo 4 asmenys, jų galimybių pasai taip pat nebuvo patikrinti. Sėdint prie staliukų galimybių pasų taip pat nebuvo paprašyta pateikti.

8. Iš protokole nurodomo padaryto administracinio nusižengimo aprašymo matyti, kad E. J. veikos aprašyme nėra nurodytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas būtinas kvalifikuoto administracinio nusižengimo požymis, t. y. kad tokiais veiksmais buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Kaip minėta pirmiau, šis požymis negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų norminių teisės aktų pažeidimo padarymo faktą, o privalo būti teismo ar bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nustatytas bei įrodytas. Be kita ko, nei nutarimą priėmęs VMVT Kauno departamentas, nei apylinkės teismas administracinio nusižengimo protokole E. J. suformuoto kaltinimo minėta aplinkybe (pavojingumo požymiu) nepapildė – nutarime dėl šio požymio nepasisakyta, jis išvis nėra nurodytas, o apylinkės teismas tik nutarties motyvuose nurodė, jog buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, tačiau kaip matyti, argumentų dėl to, ar kaltinimą pildo, ar keičia, apylinkės teismas nepateikė.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017 ir kt.). Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017).

10. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos (kaip ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios iš esmės analogiškos nuostatos, numatytos ATPK 284 straipsnio 2 dalyje) aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiama veikos kvalifikacija, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016). Vadinasi, ANK įvirtintos teisės normos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (atnaujintos administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. 2AT-84/2016, 2AT-41-511/2017).

11. Taigi, neinkriminavus paminėto požymio bei neatlikus procesinių veiksmų dėl kaltinimo papildymo/keitimo, šiuo atveju E. J. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį negali būti pripažintas teisėtu.

12. Šioje byloje konstatavus, kad E. J. pažeidė visuomenės sveikatos srities teisės akto - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1863 „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ 7 punkto reikalavimus – ant restorano durų neskelbė informacijos, kad tikrinami lankytojų galimybių pasai ir neužtikrino, kad jie būtų tikrinami, tokie jos veiksmai kvalifikuotini pagal suformuluotą kaltinimą, t. y. pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį.

13. Administracinį nusižengimą perkvalifikavus iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį E. J. skirtina nauja nuobauda. ANK 45 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta nuobauda – bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 Eur. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (pažeidimas susijęs su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga), kaltės formą (tyčia), E. J. asmenybę (dirba, dėl analogiškų pažeidimų nebausta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgus į šias aplinkybes daroma išvada, kad administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti E. J. paskyrus minimalią ANK 45 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą. Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta, baudą nėra pagrindo, kadangi nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių visumos, rodančios, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2022 m. vasario 10 d. nutarimą ir E. J. padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį ir E. J. paskirti 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų) baudą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Darius Kantaravičius