Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. M.,

atsakovės A. M. atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, atsakovo L. R. (L. R.) atstovei advokatei Pelagėjai Stonkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. M. ir L. R. (L. R.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – viešoji įstaiga „Vaikų ir paauglių socialinis centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl procesinių teisių perėmimo

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas (visiškai)

Dėl tėvų valdžios apribojimo instituto taikymo, kai tėvams nustatyta negalia

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1),peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09,par. 79). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT ne vienoje byloje taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12;2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135). Dėl to, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Kartu kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaiku. Domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

Remiantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, atsakovė A. M. nėra teista. Remiantis administracinių nusižengimų registro duomenimis, atsakovė kelis kartus yra bausta už administracinius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto) (e. b. l. 41-42). Atsakovė neįtraukta į Respublikinio priklausomybės ligų centro apskaitą (e. b. l. 36) .

Bylos duomenimis, atsakovas L. R. neteistas (e. b. l. 37), neįtrauktas į Respublikinio priklausomybės ligų centro apskaitą (e. b. l. 35), baustas už administracinį nusižengimą (važiavimą viešuoju transportu be bilieto (e. b. l. 43).

Teisme 2018 m. gegužės 14 d. gauta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvada (el. b. 1 t., l. 141-142), kurioje nurodoma, kad nėra pagrindo inicijuoti atsakovų pripažinimo neveiksniais tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedūrą. Išvadoje nurodomoje, kad, atlikus suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio vertinimą, abu atsakovai pagal socialinio ir fizinio savarankiškumo vertinimo kriterijus įvertinti kaip iš dalies savarankiški asmenys. Atsakovams dėl jų sveikatos būklės, socialinių įgūdžių stokos yra reikalinga socialinių darbuotojų pagalba. Šiuo metu atsakovai gyvena (duomenys neskelbtini). Išvadoje taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) darbuotoja 2018 m. kovo-balandžio mėn. bendravo su atsakovais tam, kad galėtų įvertinti jų gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tam tikrose srityse. Darbuotojos pateiktais duomenimis, atsakovė A. M. nesidomi savo sūnumi, nesiteirauja apie jį, neprašo (duomenys neskelbtini)darbuotojų paskambinti ir sužinoti, kur jis yra; į klausimą, kodėl nesidomi sūnumi, atsako „nežinau“; vengė susitikimų, nes bijojo, kad bus grąžintas sūnus; laukiasi antrojo vaiko. Atsakovas L. R. taip pat nesidomi savo sūnumi, nežino įstaigos, kurioje jis šiuo metu globojamas, kontaktų, vengė susitikimų su socialine darbuotoja. Išvadoje nurodoma, kad atsakovai dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bei užtikrinti jo poreikių tenkinimo.

Iš VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro 2018 m. gegužės 29 d. rašto (e. b. 1 t., l. 163) nustatyta, kad 2018 metas D. R. atsakovai nelankė. Rašte pateiktais duomenimis, atsakovai nesidomi vaiko poreikiais, sveikata ir ugdymu, neskambina globos įstaigai, neteikia išlaikymo. (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 11 d. pateiktais duomenimis (el. b. 1 t., l. 164-166), atsakovų šeimai yra teikiama nuolatinė pagalba asmeninių finansų ir namų ruošos srityse, šeima nuolat lydima į įvairias institucijas tvarkytis dokumentų ir įvairių kitų reikalų, taip pat į gydytojų konsultacijas. Šeimai teikiamos informavimo ir konsultavimo paslaugos. Rašte nurodyta, kad paslaugų atsakovams teikimo procesą apsunkina ir teikiamos pagalbos veiksmingumą mažina atsakovų susitarimų su darbuotojais nesilaikymas ir sąmoningas darbuotojų konsultacijų ignoravimas. Pateiktais duomenimis, atsakovai linkę sąmoningai sakyti netiesą, dažnai manipuliuoja apsimesdami, kad nesupranta, ką sako darbuotojai, arba teigdami, kad jų bijo. Atsakovė vengė vykti suplanuotų konsultacijų pas ginekologą, kol 2018 m. balandžio 12 d. paaiškėjo, kad ji nėščia 21 savaitę. Socialiniams darbuotojams sužinojus apie nėštumą, atsakovė A. M. teigė, kad jau nuo 2017 m. gruodžio mėn. stengėsi pastoti, slėpė šiuos planus nuo darbuotojų, sąmoningai vengė vizitų pas gydytoją, kad nebūtų paskirta kontraceptinė priemonė. Nuo 2017 m. gruodžio mėn., kai atsakovė apsigyveno (duomenys neskelbtini), jai buvo siūloma padėti suorganizuoti susitikimą su sūnumi D. R., atsakovai tada atsakė, kad pagalvos. 2018 m. sausio 10 d. atsakovė A. M. susitarimu dėl bendros veiklos siekiant pokyčių įsipareigojo bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju, lankyti tėvystės įgūdžių kursus, pagal galimybes lankyti vaiką. Nė vieno šių įsipareigojimų atsakovė nevykdė. Pateiktais duomenimis, atsakovė vengė susitikimų su socialine darbuotoja, vertinančia atsakovų veiksnumą, pasakojo, kad bijo ir nenori, jog atsakovams sugrąžintų į šeimą sūnų D. R., nes jie dabar laukiasi „naujo“ kūdikio, o pirmojo nenorintys.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad atsakovai nesirūpina nepilnamečiu sūnumi, neatlieka savo pareigų jį auklėti, išlaikyti, nuo pat laikinosios globos nepilnamečiam vaikui nustatymo (iš esmės nuo vaiko gimimo) nededa pastangų susigrąžinti jį į savo šeimą, vaiko nelanko, juo nesidomi, pvz., skambindami globos įstaigai telefonu, neteikia išlaikymo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad vaiko teisė į šeimos ryšius, t. y. teisė augti biologinėje šeimoje, šiuo metu negali būti užtikrinama, nes šeimoje nesudaromos sąlygos vaikui augti emociškai ir fiziškai saugioje, jo raidai palankioje aplinkoje. Taigi nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti mažamečio vaiko teises ir interesus, būtina taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių – atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) arba tėvų valdžios apribojimą (laikiną arba neterminuotą). Pažymėtina, kad esminis kriterijus, kuriuo turi vadovautis teismas, parinkdamas konkrečią tėvų valdžios ribojimo priemonę, yra geriausių vaiko interesų užtikrinimas.

Nagrinėjamu atveju byloje ieškovo pateikti ir teismo iniciatyva surinkti įrodymai apie atsakovus (jų elgseną) (atsakovams nustatytos diagnozės, socialinių darbuotojų pateikti duomenys) ir paties teismo stebėtas atsakovės A. M. procesinis elgesys 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovai dėl jiems nustatytos negalios (lengvo protinio atsilikimo) negeba tinkamai suvokti tėvų valdžios turinį sudarančių teisių ir pareigų, atitinkamai negali savarankiškai auginti ir rūpintis mažamečiu vaiku, sukurti jam saugių jo emocinei ir fizinei raidai gyvenimo sąlygų, t. y. egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovų mažametis vaikas negali gyventi kartu su atsakovais ir būti jų globojamas. Kartu teismas pažymi, kad byloje surinkti įrodymai (socialinių darbuotojų išvados, A. M. paaiškinimai per 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdį) nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovai nesuvokia, jog jie turi mažametį sūnų, kuris auga pas laikinąjį globėją, ir kad jie turi galimybę sūnų lankyti, su juo bendrauti, palaikyti tėvišką ryšį, teikti jam išlaikymą daiktais ar pervesdami lėšų į globos įstaigos banko sąskaitą, juolab kad abu pareiškėjai dirba ir nuolat gauna pajamų; keletą kartų sūnų aplankė. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, atsakovams buvo ir yra siūloma socialinių darbuotojų pagalba, organizuojant atsakovų susitikimus su sūnumi, atsakovė 2018 m. sausio 10 d. susitarimu dėl bendros veiklos siekiant pokyčių įsipareigojo bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju, lankyti tėvystės įgūdžių kursus, pagal galimybes lankyti vaiką. Teismui pateiktais duomenimis, šių įsipareigojimų atsakovė nevykdė ir nevykdo. Minėta, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Pažymėtina, kad, remiantis socialinių darbuotojų išvadomis, atsakovai ne tik nesiima aktyvių veiksmų, kad palaikytų ryšį su sūnumi, tačiau net jaučia baimę, jog sūnus gali būti jiems grąžintas, nes šiuo metu atsakovė nėščia ir nori rūpintis gimsiančiu vaiku, o ne mažamečiu D. R.. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai tėvai nesirūpina ir neprižiūri vaiko ne tik dėl negebėjimo užtikrinti vaiko kasdienius poreikius dėl turimos negalios, bet ir dėl sąmoningai suvokiamo nenoro rūpintis vaiku ir palaikyti su juo ryšį, vykdyti tas tėvų valdžios turinį sudarančias pareigas, kurias atsakovai geba vykdyti, be kita ko, pasinaudodami kitų asmenų (socialinių darbuotojų pagalba).

Atsižvelgiant į nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad, nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek atskyrimo nuo tėvų (liga – CK 3.179 straipsnis), tiek tėvų valdžios apribojimo (vengimas atlikti savo pareigas ir nesirūpinimas vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) pagrindai. Sprendžiant, kuri iš šių priemonių turėtų būti taikoma nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad, minėta, jog atskyrimas nuo tėvų yra laikina priemonė, kuri taikoma, kai konkrečiu laikotarpiu dėl objektyvių su tėvais susijusių priežasčių vaikas negali gyventi biologinėje šeimoje ir, kurioms išnykus, vaikas į biologinę šeimą grąžinamas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovų negalia yra išgydoma, t. y. ji nėra laikino pobūdžio aplinkybė, kuri ateityje gali išnykti. Tai reiškia, kad, taikant atskyrimą nuo tėvų (atsakovų), vaikas iki pilnametystės turės būti globojamas (rūpinamas) institucijos ar fizinių asmenų šeimoje (CK 3.257 straipsnio 3 punktas). Teismo vertinimu, tokia situacija galėtų būti vertinama kaip atitinkanti vaiko interesus tik tokiu atveju, jeigu atsakovai jų suvokimo ar turimų sugebėjimų ribose siektų palaikyti su vaiku šeimos ryšius, pagal savo galimybes dalyvautų jo gyvenime, teiktų išlaikymą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovai visiškai nesidomi savo mažamečiu vaiku (nelanko, neskambina, paskutinį kartą aplankė 2017 m. lapkričio mėn.), nusišalinę nuo bet kokios su jų mažamečiu vaiku susijusios priežiūros (neperka vaikui reikalingų daiktų, nesidomi jo raida, neteikia išlaikymo), net ir turėdami galimybę pasinaudoti socialinių darbuotojų pagalba, ja nesinaudoja, vengia susitikimų su socialiniais darbuotojais, išreiškia nenorą, kad sūnus jiems būtų grąžintas. Pažymėtina, kad atsakovai atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, atsakovė atvyko tik į pirmąjį teismo posėdį, atsakovas nė į vieną iš teismo posėdžių neatvyko, nenurodė teismui negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose priežasčių, neprašė teismo posėdžius atidėti.

Teismas, visapusiškai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į aptartą tėvų valdžios ribojimo instituto ir jo priemonių teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju geriausius vaiko interesus atitiktų neterminuotas atsakovų, kaip tėvų, valdžios nepilnamečiam sūnui D. R. ribojimas. Teismas, taikydamas neterminuotą, o ne laikinąjį tėvų valdžios ribojimą (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog ateityje atsakovų požiūris į jų tėvystę nepilnamečiam sūnui ir tėvų teisių ir pareigų vykdymą galėtų pasikeisti (atsakovai nevykdo susitarimų su socialiniais darbuotojais, nekeičia jiems įprasto gyvenimo būdo, nerodo iniciatyvos bendrauti su socialinės globėjos šeimoje augančiu sūnumi). Priešingai, atsakovų socialiniams darbuotojams nurodyta aplinkybė, kad atsakovai laukia antrojo vaiko gimimo ir su juo ateityje sieja bendrą šeimos gyvenimą, patvirtina, jog atsakovai neketina imtis jiems prieinamų priemonių ryšiui su mažamečiu sūnumi D. R. palaikyti, atkurti, siekti, kad jis atsakovus pažintų kaip savo tėvus, augtų jų globojamas ir mylimas.

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl jų, kaip tėvų, valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo

Ieškovas prašo nustatyti D. R. nuolatinę globą ir jo nuolatiniu globėju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskirti viešąją įstaigą „Vaikų ir paauglių socialinis centrą“. Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir kurių priežiūra, auklėjimas teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos institucijai. Vienas iš pagrindų nustatyti vaikui nuolatinę globą yra tuo atveju, kai abiem tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia (CK 3.257 straipsnio 6 punktas). Konstatavus, kad atsakovams neterminuotai apribotina jų, kaip tėvų, valdžia, darytina išvada, jog D. R. yra netekęs tėvų globos ir esamomis sąlygomis negali grįžti į šeimą, todėl jam nustatytina nuolatinė globa.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 30-1790 D. R. laikinąja globėja yra paskirta VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“. Byloje nenustatyta ir per teismo posėdį ieškovo atstovė nurodė, kad nėra fizinių asmenų, kurie norėtų ir galėtų būti D. R. globėjais. Atsakovės tėvai D. M. ir R. M. išreiškė norą ir pateikė Skyriui sutikimą padėti prižiūrėti anūką, tačiau jie neturi tinkamų gyvenimo sąlygų mažamečiam vaikui (e. b. l. 19). Byloje pateiktas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinio centro“ atsiliepimas (e. b. l. 62), kuriuo trečiasis asmuo sutinka su jo, kaip nuolatinio vaiko globėjo, paskyrimu (CPK 500 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš ieškovo ir trečiojo asmens atstovių per teismo posėdį pateiktų paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo tinkamai atlieka savo, kaip laikinojo globėjo, pareigas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra kitų giminaičių ar fizinių asmenų, kurie būtų išreiškę pageidavimą rūpintis D. R. ir kurie turėtų tinkamas mažamečiam vaikui gyvenimo sąlygas, į tai, kad VšĮ „Vaikų ir paauglių centras“ atitinka globėjui – institucijai – keliamus reikalavimus, sprendžia, jog viešoji įstaiga „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ paskirtina nuolatine D. R. globėja ir gaunamų lėšų administratore (CK 3.275 straipsnis). Joje nustatytina D. R. nuolatinė gyvenamoji vieta. Byloje nėra duomenų, kas vaikas turi turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl turto administravimas nenustatytinas.

Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa. Kadangi D. R. nustatytina nuolatinė globa, tai laikytina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 30-1790 nustatyta laikinoji globa pasibaigė.

Remiantis CK 3.271 straipsniu, CPK 504 straipsnio 4 dalimi, išaiškintina, kad vaiko globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ir artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises bei teisėtus interesus, turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Ieškovas prašo priteisti D. R. iš atsakovų išlaikymą, mokamą kiekvieno atsakovo periodinėmis išmokomis po 50 eurų kas mėnesį. Byloje nustatyta, kad abu atsakovai turi tik vieną išlaikytinį – D. R., neturi jiems priklausančio registruotino turto (e. b. l. 178-179). Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir abu nuolat gauna pajamų. Pažymėtina, kad remiantis 2017 m. spalio 25 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu Nr. R-34279, abiejų atsakovų darbingumo lygis yra 45 proc., todėl darbo pobūdis ir galimybės dirbti visą darbo dieną dėl objektyvių priežasčių yra ribotos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų sveikatos būklę, į prašomo priteisti išlaikymo dydį, sprendžia, kad ieškovo prašymas tenkintinas ir iš atsakovų priteistinas jų nepilnamečiam vaikui išlaikymas, mokamas kiekvieno atsakovo periodinėmis išmokomis po 50 eurų kas mėnesį.

Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškovas atstovavimo išlaidų neturėjo, todėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų atlyginimas iš atsakovų nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 96 straipsnio 1, 4 dalimis, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, juridinio asmens kodas 188710061, jo teisių ir pareigų perėmėju – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 188752021.

Ieškinį tenkinti (visiškai).

Neterminuotai apriboti atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kaip motinos, valdžią nepilnamečiam vaikui D. R. (D. R.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovo L. R. (L. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) kaip tėvo, valdžią nepilnamečiam vaikui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 50 (penkiasdešimt) eurų kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. R. (L. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 50 (penkiasdešimt) eurų kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir jo nuolatine globėja bei gaunamų lėšų administratore paskirti viešąją įstaigą „Vaikų ir paauglių socialinį centrą“, j. a. k. 300594171.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą viešojoje įstaigoje „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“, j. a. k. 300594171.

Laikyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 30-1790 D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa pasibaigė.

Išaiškinti viešajai įstaigai „Vaikų ir paauglių socialiniam centrui“, j. a. k. 300594171, kad ji yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir turi ginti jo teises bei teisėtus interesus, turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jai vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai. Globėjas turi pareigą užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti juos ir artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdama į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo dalies dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo apskundimas nesustabdo jos vykdymo.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.