- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-1673-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09825-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Margarita Stambrauskaitė, Laima Ribokaitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. Š. (toliau – atsakovė arba apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naujamiesčio būstas“ (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu, su vėlesniais patikslinimais, prašė iš atsakovės priteisti 212,59 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-1948, pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“. Pažymėjo, jog atsakovė yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), savininkė.
3. Anot ieškovės, ji suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ginčo name, kuriame atsakovė nuosavybės teise turi butą. Ginčo namo butų savininkams dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.
4. Nurodė, jog atsakovės įsiskolinimas per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas sudaro 212,59 Eur.
Šalies argumentai
5. Ieškovė teigė, jog namo administravimo paslaugų teikimą įrodo pasirašytos sutartys dėl namo techninės priežiūros ir eksploatavimo, dėl šilumos ūkio priežiūros, dėl komunalinių atliekų tvarkymo, o tarifai nurodyti atsakovei siųstose sąskaitose bei skolų valdymo ataskaitoje.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepimu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, performuoti civilinę bylą į baudžiamąją bei priteisti nuostolius. Pažymėjo, kad ieškovas atsakovei nesuteikė tokių paslaugų, kurios yra nurodytas ieškinyje.
7. Anot atsakovės, jos permokėta suma ieškovei yra didesnė nei ieškovės reikalavimas šioje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nurodė, jog ieškovė netinkamai vykdė namo stogo priežiūros darbus, atsakovė pažymėjo, jog turi atskirą elektros įvadą, todėl neturi pareigos mokėti mokesčių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 212,59 Eur dydžio įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 126,71 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai. Taip pat priteistos 13,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme.
10. Teismas sprendė, jog vien abstraktūs samprotavimai bei subjektyvus situacijos vertinimas, jog ieškovė yra daugiau skolinga nei atsakovė, savaime nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, atsakovės pareiga pateikti skolos nepagrįstumą pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
11. Teismo vertinimu, aplinkybės dėl atsakovės įvesto atskiro elektros įvado nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, pažymėjo, jog atskiro įvado įsirengimas nepanaikina atsakovės pareigos apmokėti už bendro naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą bei komunalinių atliekų išvežimą, įskaitant ir elektros stovų keitimo bendro naudojimo patalpose darbus.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą bei ieškinį atmesti.
13. Apeliantė teigia, jog per klaidą ieškovei sumokėjo per didelę sumą, kurią norėjo pervesti Vilniaus šilumos tinklams. Pabrėžia, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra nepagrįsta ir įvardija tai „reketu“.
14. Papildomai pažymi, kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas, tinkamai nesiėmė stogo remonto darbų, todėl buvo aplietos jos ir kaimyninių butų sienos. Nurodo, jog vėliau savo lėšomis įsirengė atskirą elektros įvadą, kuris buvo projektuojamas ir statomas konkretiems butams nukentėjusiems po avarijos, todėl teigia, kad įsirengusi savo asmeninį elektros įvadą, kitų mokesčių už bendrojo naudojimo patalpas mokėti neturi.
15. Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei bylą išnagrinėti iš esmės, prašo prijungti medžiagą, kuri buvo neprijungta 2018 m. rugsėjo 12 d., prašo performuoti civilinę bylą į baudžiamąją, prašo išreikalauti visų mokėjimo pranešimų, telefonspynės remonto kaštų ir visų jai prisumuotų teisinių paslaugų sumų, prašo priteisti neturtinę žalą už kiekvieną mėnesį nuo 2011 m. birželio mėn. po 50 Eur iki visiško bylos išsprendimo. Taip pat atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
16. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą su jo argumentais nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais samprotavimais bei subjektyviu tarp šalių susiklosčiusių santykių vertinimu. Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, taip pat kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nepagrindė, kokia apimtimi ir kokios konkrečiai paslaugos nebuvo atliktos, kokie nagrinėjamoje civilinėje byloje esantys įrodymai pagrindžia skolos nepagrįstumą.
17. Pažymi, jog atsakovė į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo namo bendraturčių pretenzijas ieškovei dėl netinkamo administratoriaus, techninės priežiūros pareigų vykdymo ar kitų paslaugų teikimo skolos susidarymo laikotarpiu, o tai liudija, kad jos buvo teiktos tinkamai ir už jas atsakovė turi atsiskaityti.
Šalies argumentai
18. Ieškovės vertinimu, atsakovė galėjo pateikti papildomus įrodymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dėl šios priežasties, ieškovė mano, kad įrodymai apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti priimti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
20. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą byloje. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl skolos už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ginčo namo administratoriui (ieškovei) priteisimo už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas.
Dėl procesinių prašymų – naujų įrodymų prijungimo, žodinio proceso ir civilinės bylos perkvalifikavimo į baudžiamąją bylą
21. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Apeliantė 2018 m. rugsėjo 12 d. teikė pirmosios instancijos teismui papildomus paaiškinimus bei prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, buto užliejimo priežasčių bei kaltų asmenų nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra reikalavimas dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., t. y. iki atsakovės nurodyto buto užliejimo.
23. Jeigu atsakovė dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų patyrė žalą, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių bei teisėtų interesų gynimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, jog gyventojų sutarimu namo administravimo būdas arba namo administratorius gali būti pakeistas kitu, jeigu esamas administratorius nevykdo ar netinkamai vykdo jam priskirtas pareigas (CK 4.84 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateikti dokumentai neturės reikšmės bylos išsprendimui, nurodytus dokumentus atsisako priimti ir vertinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
25. Be kita ko, apeliantė apeliaciniu skundu prašė civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
26. CPK 322 straipsnyje yra įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, apeliantė nepateikė motyvų, dėl kurių teismas galėtų spręsti, jog žodinis procesas yra būtinas, todėl prašymo netenkina.
Žemesnės instancijos teismas
28. CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Taigi, teismas turi teisę ir pareigą ex officio pranešti prokurorui apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius, t. y. savo iniciatyva. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pagrindo nustatyti nusikalstamos veikos požymius nėra.
Dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
30. Be kita ko, CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Taikant šią taisyklę teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017)
31. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
32. Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
33. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, jog ginčo buto savininkė yra V. Š. (apeliantė) (I t., b. l. 3-4, 24-27). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė UAB „Naujamiesčio būstas“ teikia ginčo namo, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso ginčo butas, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu bei 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-3400 pagrindu (prieiga per internetą: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/teises-aktai/) (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).
34. Vadovaujantis CK 4 knygos nuostatomis, butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju butų ir kitų patalpų savininkai pasirinko, jog būtų skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo forma.
35. Taigi, ieškovė turi reikalavimo teisę į išlaidų, patirtų teikiant administravimo ir eksploatavimo paslaugas, taip pat išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti atlyginimą, o pareigą sumokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, jos atkūrimu ir išsaugojimu turi butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. ir atsakovė, kaip vieno iš butų savininkė.
Dėl reikalavimo teisės į išlaidų, patirtų teikiant administravimo ir eksploatavimo paslaugas, taip pat išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti pagrįstumo
36. Tarp ieškovės ir paslaugų teikėjų sudaryta 2009 m. vasario 27 d. sutartis Nr. 09-02-42A dėl techninės priežiūros/eksploatacijos, 2009 m. vasario 27 d. sutartis Nr. 09-02-42B dėl šilumos ūkio priežiūros, 2012 m. sausio 2 d. sutartis Nr. NB-SUT-12-001E dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų, kurių pagrindu ginčo namui buvo teikiamos techninės, šilumos ūkio priežiūros, atliekų išvežimo paslaugos (II t., b. l. 3-137). Paslaugų taikymo mėnesiniai tarifai, taikyti atsakovei, detalizuoti PVM sąskaitose-faktūrose (II t., b. l. 5-10) bei skolų valdymo ataskaitoje (I t., b. l. 40; II t., b. l. 31).
37. Buto savininkas negali atsisakyti apmokėti išlaidų, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Ši nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016).
38. Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų (II t., b. l. 5-10), matyti, jog ieškovės reikalaujamą priteisti sumą sudaro išlaidos už administravimą, atliekų išvežimą, bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, palūkanos už pradelstą mokėjimą, privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui, kurios teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas ir pagrįstai įvertino, kad atsakovės abstraktūs teiginiai bei samprotavimai apie tariamą ieškovės netinkamą administravimą nesudaro pagrindo atmesti ieškinį dėl skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
40. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, priešingai, byloje nustatyta, jog atsakovės mokėjimai buvo nereguliarūs bei atsakovė tik nuo 2016 m. birželio 29 d. pradėjo nurodyti už kurio mėnesio paslaugas vykdomas mokėjimas (II t., b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su vertinimu, jog ieškovė, atsakovės iki 2017 m. gegužės 31 d. įmokėtas įmokas, paskirstydama CK 6.55 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. jomis dengdama seniausią įmokų dalį, elgėsi teisėtai ir pagrįstai.
41. Teisėjų kolegija, vertindama įrodinėjimo naštos paskirstymo nustatymą, pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, jog atsakovė, nesutikdama su prašoma priteisti suma, turi nurodyti kuri prašoma priteisti skolos dalis yra apskaičiuota nepagrįstai ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Vien abstraktūs samprotavimai bei subjektyvus situacijos vertinimas, jog ieškovė yra daugiau skolinga nei atsakovė, ar tai, jog ieškovė neva netinkamai teikė paslaugas savaime nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad ieškovės prašoma priteisti skola būtų neracionali, nepagrįsta ar neproporcinga, o atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, leidžiančių daryti priešingą išvadą.
42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.)
44. Vadovaudamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti 212,59 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas iš atsakovės, kaip ginčo buto savininkės, yra pagrįstas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
45. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 212,59 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl teisinių paslaugų teikimo – 126,71 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 13,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Tenkinus ieškinį, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). Apeliaciniame procese ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 80,00 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas), viso ieškovės procesinės išlaidos sudaro – 206,71 Eur, šios išlaidos priteisiamos ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai iš atsakovės V. Š..
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“, juridinio asmens kodas 121452091, naudai 80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame instancijos teisme.