Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

NŽT tvirtinimu, visi pareiškėjo skunde nurodyti ginčo žemės sklypuose atlikti darbai iš esmės buvo atliekami pareiškėjo nuožiūra ir pageidavimu, siekiant ginčo žemės sklypus pagerinti ir jų vertę rinkoje padidinti, tai, anot NŽT, patvirtina ir su skundu pateiktos sutartys.

NŽT teigimu, pareiškėjas nepagrindė, kokią turtinę žalą jis realiai patyrė dėl Vilniaus apskrities viršininko veiksmų.

NŽT sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad teisminiai procesai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, tačiau pažymi, kad vien tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtų sprendimų dalių panaikinimas nėra pagrindas konstatuoti, kad tai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti atlyginama pinigais. Pažymi, kad pagal su skundu pateiktus medicininius dokumentus, pareiškėjo sveikata buvo gerokai pablogėjusi iki prasidedant teisminiams ginčams. NŽT tvirtinimu, pareiškėjo sveikatos sutrikimus lėmė ne Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai, o ankstesnės lėtinės ligos.

NŽT tvirtinimu, pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp valstybės institucijų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos dydžio, todėl prašo jo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai pareiškėjo skundą prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš viešojo administravimo subjekto atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 2.5-41-21743 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui L. B.“ (toliau – ir Sprendimas) atkūrė nuosavybės teises į L. B. tenkančią buvusio savininko V. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 4,37 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), vietoj turėtos 1,48 ha žemės, perduodant nuosavybėn lygiavertį bendrą 3,88 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esantį (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2016 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau dukart patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Sprendimo dalį, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės sklype ((duomenys neskelbtini) k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Sklypas Nr. 1) esančio 0,6123 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini)) dalį, ir įpareigoti L. B. grąžinti valstybei minėtą tvenkinio dalį, priteisti jam iš valstybės 5 969 Eur; 2) panaikinti Sprendimo dalį, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 2,69 ha žemės sklype ((duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Sklypas Nr. 2) esančio 0,2377 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini) dalį, ir įpareigoti L. B. grąžinti valstybei minėtą tvenkinio dalį, priteisti jam iš valstybės 5 246 Eur.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad byloje negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 2.5-41-21743 nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemę, apimant ir dalį valstybinės reikšmės tvenkinių. Pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimų ir leistinų įrodymų rinkimo būdų, todėl padarė nepakankamai pagrįstą išvadą, jog Sprendimu atkuriant nuosavybės teises į atkurtiną žemę nebuvo įtraukta dalis valstybinės reikšmės vandens telkinio. Pirmosios instancijos teismas rinko, vertino ir analizavo duomenis apie ginčo teritorijoje esančių tvenkinių pavadinimus bei jų užimamus plotus, bet per praėjusį laikotarpį tvenkinių pavadinimai keitėsi, taip pat keitėsi tvenkinių plotai, kas yra natūralu įvertinant tvenkinių, kaip inžinierinių struktūrų, specifiką, t. y. kad juose vandens lygis, o kartu ir vandens užimamas plotas gali kisti, priklausomai nuo vandens lygį palaikančių įrenginių būklės ir jų reguliavimo. Todėl pirmosios instancijos teismo naudoti tvenkinių identifikavimo metodai nebuvo tikslūs.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, jog Sąraše yra nurodytas dar vienas tvenkinių identifikacinis požymis, t. y. tvenkinio užtvankos atstumas nuo žiočių. Šis identifikacinis požymis yra pakankamai stabilus, mažai ar visai nekintantis, todėl, sprendžiant kilusį ginčą, šis identifikacinis požymis turi būti įvertintas ir analizuojamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, pats arba pavesdamas pareiškėjui, kuris turi pareigą įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, pasitelkdamas būtinus specialistus, turėtų rinkti įrodymus dėl ginčo tvenkinių užtvankų atstumo iki žiočių ir tokiu būdu identifikuoti valstybinės reikšmės vandens telkinių sąraše nurodytus tvenkinius ir priklausomai nuo to spręsti dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, susijusiais su teisinių santykių stabilumu ir viešojo intereso gynimu, nurodydamas, kad bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galbūt neteisėtus aktus ir jų pagrindu atsiradusios nuosavybės perleidimo sandorius, kuriems likus galioti būtų nepaisoma konstitucinių teisinės valstybės imperatyvų, kai iš ne teisės atsirastų teisė, viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, t. y. panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2.5-41-21743 dalis, kuriomis L. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini)) 0,6123 ha dalį ir žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini)) 0,2377 ha dalį, įpareigojo L. B. grąžinti Lietuvos Respublikai minėtas žemės sklypų 0,6123 ha ir 0,2377 ha dalis bei priteisė jam iš Lietuvos Respublikos atitinkamai 5 969 Eur ir 5 246 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi atsakovo NŽT apeliacinį skundą atmetė, atsakovo L. B. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria L. B. iš valstybės priteista 11 215 Eur kompensacija, ir šią bylos dalį perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo tvenkinių vietą, pagrįstai vadovavosi identifikacijos požymiu – tvenkinių atstumu nuo žiočių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartyje konstatavo, kad Sprendimo priėmimo metu į ginčo teritoriją pateko valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Tai matyti ir iš Žemėtvarkos projekto. GRPK ir UETK tvarkytojų (GIS-Centro ir Agentūros) atliktų matavimų duomenų bei paaiškinimų pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad labiausiai nuo upės žiočių nutolęs yra šiuo metu UETK įregistruotas (duomenys neskelbtini) tvenkinys, kuris atitinka Sąraše esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tvenkinių vietą. (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvankos vieta – 7,4 km, o Sąraše nurodyta (duomenys neskelbtini) tvenkinio vieta pagal atstumą nuo užtvankos – 7,3 km, (duomenys neskelbtini) tvenkinio – 7,35 km. LVAT sutiko su tuo, kad neatitikimai yra neesminiai dėl skirtingų metodų atstumui nustatyti taikymo.

LVAT pagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiama pozicija dėl vandens telkinio ploto, patenkančio į ginčo žemės sklypus, apskaičiavimo. Tokioje, kaip susiklosčiusi šioje byloje, faktinėje situacijoje, kai neteisėtai perduoto nuosavybėn valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio ribos Sprendimo priėmimo metu nebuvo apibrėžtos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose valstybinėje koordinačių sistemoje, vandens telkinys identifikuotinas pagal jo dislokaciją ir dydį. Pagal duomenis iš GRPK ir UETK, į Sklypą Nr. 1 patenka 6 123 kv. m apjungto tvenkinio (buvusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis), o į Sklypą Nr. 2 – 2 377 kv. m apjungto tvenkinio (buvusio (duomenys neskelbtini) dalis). Pažymėta, jog GIS-Centras šiuo aspektu yra byloje paaiškinęs (2018 m. balandžio 10 d. raštas Nr. (9.25)GRPK_S-21), kad plotinių figūrų ploto reikšmė (plotas) apskaičiuojama pagal plotą ribojančių laužčių, sudarančių uždarą poligoną, viršūnių (posūkio taškų) erdvines plokštumines koordinates; naudojamas standartinis programinės įrangos ESRI ArcGIS Desktop plotų skaičiavimo algoritmas; tvenkinio plotas, patenkantis į ginčo žemės sklypus, apskaičiuotas tokiu pat būdu kaip ir kadastriškai matuojami žemės sklypų plotai. UETK ir GRPK esantys duomenys jų, kaip įrodymų šioje byloje, patikimumo aspektu vertintini kaip atspindintys tikrąją reikalų padėtį ir jais pagrįstai remiamasi. Tuo tarpu atsakovo L. B. argumentus, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinys yra kairėje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių pusėje, kurioje esantis tvenkinys šiuo metu neturi pavadinimo, o (duomenys neskelbtini) tvenkinys priskirtinas tvenkiniui, kuris pagal šiuo metu UETK suteiktą pavadinimą yra (duomenys neskelbtini) tvenkinys, LVAT pripažino nepagrįstais, nes, kaip teisingai nurodė pareiškėjas, tvenkinys, esantis kairėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, nėra ant Sudervės upės, be to, Žemėtvarkos projekto ištraukoje, pateiktoje kartu su NŽT 2016 m. birželio 21 d. atsiliepimu į pareiškimą, ant (duomenys neskelbtini) kaime esančių tvenkinių nėra nurodyti numeriai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tvenkiniai, įregistravus juos kaip vieną tvenkinį – (duomenys neskelbtini), patenka į Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 ribas, yra ant valstybinės reikšmės upės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), taigi būtent šie tvenkiniai yra valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinys (Vandens įstatymo 4 str. 2 d. 3 p., Kriterijų 3 p.), į kurį negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Vandens įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Vadovaujantis Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Valstybinės reikšmės vidaus vandenys – neprivatizuojami (Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas). Todėl Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2.5-41-21743 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui L. B.“ dalis, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės sklype (adresas (duomenys neskelbtini) k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio 0,6123 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini)) dalį, ir šio Sprendimo dalis, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 2,69 ha žemės sklype (adresas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio 0,2377 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini)) dalį, pripažintos neteisėtomis ir naikintinomis.

Dėl restitucijos taikymo ir kompensacijos priteisimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovui L. B. priteistinos kompensacijos dydžio, rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis apie žemės vidutines rinkos vertes, kurios, viena vertus, ne visada atspindi tikrąją turto rinkos vertę, todėl kiekvienu atveju teismo turi būti vertinamos individualiai, kita vertus, taikytos vertės jų nustatymo laiko požiūriu nesutampa su turto nusavinimo (praradimo) laikotarpiu. Tai, kad, kaip sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių nėra ginčo dėl turto rinkos kainos ir L. B. priteistinos piniginės sumos, nelaikytina pagrindu netaikyti rinkos vertės nustatymo taisyklės. O tai, įvertinant situacijos procesinį specifiškumą, kad kompensacijos priteisimo klausimas sprendžiamas teismo ex officio (pagal pareigas), savo ruožtu suponuoja teismo procesinę pareigą aktyviai veikti renkant valstybei grąžinamo turto rinkos vertę jo grąžinimo metu patvirtinančius duomenis, inter alia (be kita ko, įskaitant) pasitelkti specialistus arba skirti teismo ekspertizę, jei tam yra objektyvi būtinybė ir procesinės sąlygos (ABTĮ 56 straipsnio 4 dalis, 60 ir 61 straipsniai). Kadangi apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje negali išspręsti kompensacijos dydžio nustatymo klausimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria L. B. iš valstybės priteista 11 215 Eur kompensacija, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino iš dalies, įpareigojo L. B. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 0,6123 ha valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys-tvenkinys (pavadinimu (duomenys neskelbtini)) ir jam iš valstybės priteisė 28 865,57 Eur, taip pat įpareigojo L. B. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 0,2377 ha valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys-tvenkinys (pavadinimu (duomenys neskelbtini)) ir jam iš valstybės priteisė 2 032,37 Eur (administracinė byla Nr. eI3-475-764/2022; teisminio proceso Nr. 3-61-3-04629-2023-1.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą patenkino, atsakovo L. B. apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti. Priteisti atsakovui L. B. iš Lietuvos Respublikos valstybės 31 200 Eur.“

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatydamas priteistos kompensacijos dydį, rėmėsi UAB „STIVVF“ atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 21102457, kurioje nurodyta, kad turto vertintojas V. K. atliko žemės sklypo (vertinamas plotas 0,6123 ha), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (vertinamas plotas 0,2377 ha), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), retrospektyvinį vertinimą 2020 m. spalio 7 d. datai ir nurodė, kad žemės sklypo (vertinamas plotas 0,6123 ha) rinkos vertė 2020 m. spalio 7 d. yra 21 900 Eur, o žemės sklypo (vertinamas plotas 0,2377 ha) rinkos vertė 2020 m. spalio 7 d. yra 9 300 Eur. Bendra vertė sudaro 31 200 Eur. Šios ataskaitos 40 puslapyje vertintojas V. K. nurodė, kad vertinamas turtas plėtros galimybių neturi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad šią vertintojo išvadą patvirtina tai, kad vertinamų sklypų dalys patenka į (duomenys neskelbtini) tvenkinio teritoriją, todėl vertinimas turtas rinkos požiūriu nėra patrauklus (ataskaitos 44 puslapis), bei prie ataskaitos pridėta vaizdinė medžiaga. Todėl vertintojas pagrįstai vadovavosi sandoriais, kurių vieneto pardavimo kainos yra žemesnės už bendrą analizuojamų sandorių kainų vidurkį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad UAB „NILL NILL“ ataskaitoje esančios nuorodos, kad yra įžvelgiamos turto plėtros galimybės nėra tinkamai motyvuotos, pasirinktų vertinimui sandorių žemės sklypai iš esmės tinkami plėtrai ir pernelyg skiriasi nuo ginčo žemės. Be to, UAB „NILL NILL“ ataskaitoje nenurodyta, kad vertinamos dalys yra užimtos vandens telkiniu, nors iš ataskaitos priedų akivaizdu, jog vertinama teritorija iš esmės yra užimta vandens telkiniu – tvenkiniu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad atsakovo L. B. nuosavybės teisių į ginčo sklypų dalis praradimo diena laikytina 2020 m. spalio 7 d., kuomet įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis. UAB „STIVVF“ ataskaitoje pateiktas vertinimas 2020 m. spalio 7 d. datai atitinka laiką, kada nuosavybės teises į ginčo žemę prarado atsakovas L. B.. Be to, UAB „STIVVF“ ataskaitoje parinkti palyginamieji variantai iš sandorių, sudarytų panašiu laiku (2019 m. II pusmečio–2020 m. I pusmečio), o UAB „NILL NILL“ ataskaitoje nustatyta rinkos vertė apskaičiuota vertės nustatymo dieną, t. y. 2019 m. birželio 11 d., ir naudojant per 36 mėnesius įvykusių turto sandorių kainas ir neįvertinus 2020 m. laikotarpio po kovo mėnesio, kada buvo paskelbtas karantinas ir tuo metu vykusio nekilnojamojo turto sandorių nuosmukio (ataskaitos Nr. 21102457 16 lapas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra įrodytas atsakovo L. B. nesąžiningumas ir nėra pagrindo patenkinti prokuroro prašymą mažinti UAB „STIVVF“ ataskaitoje nurodytas ginčo žemės sklypo vertes. Taip pat nėra pagrindo skirti ekspertizę, nes pateiktos ataskaitos nėra lygiavertės ir apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti ataskaitoje Nr. 21102457 nurodytomis vertėmis.

Pareiškėjas žalos atlyginimą kildina iš neteisėtų valdžios pareigūnų veiksmų atkuriant jam nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio savininko V. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 4,37 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), vietoj turėtos 1,48 ha žemės, perduodant nuosavybėn lygiavertį bendrą 3,88 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Vilniaus apygardos administracinis teismas, tenkindamas pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, 2019 m. gegužės 23 d. sprendime konstatavo, kad Sprendimo priėmimo metu valstybės išimtinei nuosavybės teisei buvo priskiriami ir negalėjo būti perduoti privačion nuosavybėn tik tie vandens telkiniai, kurie įtraukti į Vyriausybės sudarytą sąrašą. Vandens įstatymo 4 straipsnyje numatytas sąrašas buvo patvirtintas Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268. Ginčui aktualios redakcijos (nuo 2005 m. kovo 3 d. iki 2008 m. vasario 26 d.) Sąrašo 3 skyriuje tarp valstybinės reikšmės tvenkinių yra nurodyti penki Vilniaus rajone ant Sudarvės upės įrengti tvenkiniai, atitinkamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 594 patvirtintu Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriumi, (duomenys neskelbtini) tvenkiniai buvo įtraukti į UETK (administracinė byla Nr. eI-1250-809/2019; teisminio proceso Nr. 3-61-3-02476-2016-1).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. sprendime pažymėjo, kad 2003 m. spalio 14 d. nutarimu patvirtiname Sąraše įtraukti penki iš šešių (duomenys neskelbtini) tvenkinių, nurodant jų plotus. Sąraše įrašyti ant upės Sudarvė (vyresnioji upė Neris) esantys tvenkiniai: (duomenys neskelbtini) I (5,1 ha ploto), užtvankos vieta nuo žiočių, kilometrais – 6,5; (duomenys neskelbtini) II (2 ha ploto), užtvankos vieta nuo žiočių, kilometrais – 6,85; (duomenys neskelbtini) III (1,4 ha ploto), užtvankos vieta nuo žiočių, kilometrais – 7; (duomenys neskelbtini) IV (1 ha ploto), užtvankos vieta nuo žiočių, kilometrais – 7,3; (duomenys neskelbtini) V (6,2 ha ploto), užtvankos vieta nuo žiočių, kilometrais – 7,35. Sąraše nėra daugiau duomenų, iš kurių atsispindėtų minėtų tvenkinių vieta. Byloje surinkti grafiniai bei rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo teritorijoje yra daugiau nei penki tvenkiniai, tvenkinių pavadinimai bei jų plotai, nurodyti Sąraše, neatitinka Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriuje užfiksuotų duomenų, ginčo tvenkinių plotai ir pavadinimai minėtame klasifikatoriuje keitėsi, šiuo metu ginčo teritorija apibrėžiama kaip (duomenys neskelbtini) tvenkinys, kai toks tvenkinio pavadinimas Sąraše nėra ir niekada nebuvo įtrauktas. Tvenkinių pavadinimai keitėsi, taip pat keitėsi jų plotai, kas yra natūralu, atsižvelgiant į tvenkinių, kaip inžinierinių struktūrų, specifiką, t. y. juose vandens lygis, o kartu ir vandens užimamas plotas gali kisti, priklausomai nuo vandens lygį palaikančių įrenginių būklės ir jų reguliavimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas kitą tvenkinių identifikacinį požymį, t. y. užtvankos vietą nuo žiočių (kilometrais), atkreipė dėmesį į Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. sausio 21 d. rašte Nr. (25)-ATS-11 pateiktą informaciją. Agentūra pateikė (duomenys neskelbtini) tvenkinių užtvankų atstumų iki upės Sudervė žiočių UETK duomenis, apskaičiuotus pagal 2018 m. rugsėjo mėn. GRPK paviršinių vandens telkinių grafinius duomenis, kuriuos Agentūrai teikia Tarnyba. Skaičiavimai atlikti naudojant geografinių informacinių duomenų analizavimo kompiuterinę ArcGIS programinę įrangą ir jos standartinius įrankius. Agentūra nurodė, kad dėl skirtingų metodų, naudotų užtvankų atstumui iki upės žiočių nustatyti, tarp Sąraše pateiktų ir Agentūros apskaičiuotų tvenkinių užtvankų atstumų iki Sudervės upės žiočių yra nedidelė paklaida. Buvo įvertintas upės Sudervė ilgis ir nustatyta, kad Sąraše nurodytas upės ilgis (9,1 km) atitinka šios upės ilgį, nurodytą Lietuvos energetikos instituto 2001 m. parengtoje monografijoje „Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis“, o pagal naujausius UETK ir GRPK duomenis upės Sudervė ilgis yra 9,66 km. Vykdant 2016 m. gegužės 23 d. teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5781-629/2016, buvo atlikti duomenų UETK pakeitimai ir vietoj buvusių (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V tvenkinių įregistruotas (duomenys neskelbtini) tvenkinys. Agentūros pateiktoje UETK žemėlapio ištraukoje ties (duomenys neskelbtini) ant 1995–1999 m. ortofotografinio pagrindo pažymėta, kad šiuo metu įregistruota UETK (duomenys neskelbtini) I tvenkinio užtvankos vieta – 6,12 km, (duomenys neskelbtini) II užtvankos vieta – 6,48 km, (duomenys neskelbtini) V (anksčiau įregistruotas (duomenys neskelbtini) III tvenkiniu) užtvankos vieta – 7 km, (duomenys neskelbtini) tvenkinio (anksčiau įregistruoti (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V tvenkiniai) užtvankos vieta – 7,44 km nuo upės žiočių. (duomenys neskelbtini) tvenkinių schemoje pagal anksčiau UETK įregistruotą (duomenys neskelbtini) upės vagą (duomenys neskelbtini) I tvenkinio užtvankos vieta buvo nutolusi 6,07 km nuo upės žiočių, (duomenys neskelbtini) II – 6,57 km, (duomenys neskelbtini) V – 7,64 km, (duomenys neskelbtini) IV – 7,78 km.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi GIS-Centras 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. (9.24)GRPK_S-5, kuriame nurodyta, kad matavimai atlikti naudojant erdvinius duomenis, vaizduojančius GRPK įregistruotas upės Sudervė ašinę liniją (ašinės linijos atkarpas) ir (duomenys neskelbtini) tvenkinių ribas, laikant, kad upės Sudervė žiotys yra šios upės ašinės linijos sankirta su Neries upės krantu, o užtvankų vietos – upės Sudervė ašinės linijos pirmos sankirtos su kiekvienu iš (duomenys neskelbtini) tvenkinių riba. Skaičiuojant atstumus buvo įtrauktos ir menamos upės ašinės linijos, einančios per tvenkinių ar ežerų teritorijas. Atstumai išmatuoti 10 m tikslumu, matematiškai apvalinant reikšmę. Atliekant matavimus, buvo naudojamos dvi GRPK erdvinių duomenų versijos: 1) pagal 2015 m. kovo 31 d. versiją, nustatant ginčui aktualių užtvankų vietą atsižvelgiant į tuo metu buvusią (duomenys neskelbtini) tvenkinių numeraciją ir Sudervės upės vietą: atstumai iki (duomenys neskelbtini) I, (duomenys neskelbtini) II, (duomenys neskelbtini) V – matuoti pagal tuo metu buvusios(duomenys neskelbtini) ašinę liniją, o iki (duomenys neskelbtini) III ir (duomenys neskelbtini) V – papildomai įtraukiant upės, einančios per (duomenys neskelbtini) III tvenkinį, ilgį. Rašto priede 1 pažymėta, kad atstumas iki (duomenys neskelbtini) 1 – 6,1 km, (duomenys neskelbtini) I – 6,4 km, (duomenys neskelbtini) II – 6,6 km, (duomenys neskelbtini) III – 7,0 km, (duomenys neskelbtini) IV – 7,4 km, (duomenys neskelbtini) V – 7,7 km.; 2) pagal 2018 m. gruodžio 31 d. versiją, nustatant užtvankų vietą atsižvelgiant į šiuo metu esamą (duomenys neskelbtini) tvenkinių numeraciją ir (duomenys neskelbtini) upės vietą išmatuoti atstumai iki tvenkinių, turinčių pavadinimus (duomenys neskelbtini) I – 6,1 km, (duomenys neskelbtini) II – 6,5 km, (duomenys neskelbtini) V – 7 km, (duomenys neskelbtini) – 7,4 km ir (duomenys neskelbtini) VI – 8,5 km.

Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nustatė, kad UETK įregistruoto (duomenys neskelbtini) tvenkinio vietoje 2001 m. gruodžio 12 d. buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) V tvenkinys, identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), vandens paviršiaus plotas – 0,5 ha, atstumas nuo upės žiočių – 7,7 km. Užtvenktos upės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (išrašo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įregistruota žemės užtvanka ir vandens pertekliaus pralaida: hidrotechnikos statinio kodas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) IV tvenkinys UETK įregistruotas 2001 m. gruodžio 12 d., vandens paviršiaus plotas – 1,1 ha, atstumas nuo upės žiočių – 7,8 km. Užtvenktos upės pavadinimas: Sudervė (išrašo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įregistruota žemės užtvanka ir vandens pertekliaus pralaida: hidrotechnikos statinio kodas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. sprendime pažymėjo, kad remiantis GIS-Centro ir Aplinkos apsaugos agentūros atliktų vietovės patikrinimų metu surinktais duomenimis bei Žuvininkystės tvenkinių rekonstrukcijos projekto (1963 m.) informacija, tvenkiniai, turintys pavadinimus (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V, yra vienodame vandens lygyje ir nėra tarpusavyje atskirti hidrotechnikos statiniais, užtvanka ar vandens šliuzais reguliatoriais, todėl buvusių (duomenys neskelbtini) IV ir (duomenys neskelbtini) V tvenkinių vietoje GRPK įregistruotas vienas bendras tvenkinys, kuriam vėliau priskirtas pavadinimas (duomenys neskelbtini). Patikrinimų metu taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) upės ašinė linija iki 2018 m. vasario mėnesio buvo registruota klaidingai, t. y. vandentakio vietoje, todėl (duomenys neskelbtini) upės ašinės linijos vieta UETK patikslinta. Vykdydama 2016 m. gegužės 23 d. teismo sprendimą, Agentūra išregistravo (duomenys neskelbtini) V tvenkinį. Agentūra pakeitė ir kito tvenkinio pavadinimą iš „(duomenys neskelbtini) III“ į „(duomenys neskelbtini) V“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad pagal Aplinkos apsaugos agentūros ir Gis-Centro pateiktus duomenis labiausiai nuo upės žiočių nutolęs yra šiuo metu UETK įregistruotas (duomenys neskelbtini) tvenkinys. (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvankos vieta yra 7,4 km ir beveik atitinka Sąraše nurodyto (duomenys neskelbtini) IV tvenkinį pagal atstumą nuo užtvankos – 7,3 km bei (duomenys neskelbtini) V tvenkinį pagal atstumą nuo užtvankos – 7,35 km, įvertinus tai, kad šie du tvenkiniai buvo laikyti atskirais tvenkiniais. UETK duomenimis, iki 2018 m. vasario mėnesio Sklypo Nr. 1 dalis pateko į tvenkinį pavadinimu (duomenys neskelbtini) V, Sklypo Nr. 2 dalis – į tvenkinį pavadinimu (duomenys neskelbtini) IV. Šie tvenkiniai priimant Sprendimą buvo ir šiuo metu yra (paaiškėjus, kad tai vienas tvenkinys) valstybinės reikšmės vidaus vandenys.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo dalis, kuria Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2.5-41-21743 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui L. B.“ dalis, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės sklype (adresas (duomenys neskelbtini) k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio 0,6123 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini)) dalį, ir šio Sprendimo dalis, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 2,69 ha žemės sklype (adresas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), esančio 0,2377 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini)) dalį, pripažintos neteisėtomis ir panaikintos, įsiteisėjo 2020 m. spalio 7 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartyje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) IV ir V tvenkiniai, įregistravus juos kaip vieną tvenkinį – (duomenys neskelbtini), patenka į Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 ribas, yra ant valstybinės reikšmės upės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), taigi būtent šie tvenkiniai yra valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinys (Vandens įstatymo 4 str. 2 d. 3 p., Kriterijų 3 p.), į kurį negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės (LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2208-415/2020).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Taigi įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, kad pagrindinė priežastis, nulėmusi Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2.5-41-21743 dalių, kuriomis L. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini)) 0,6123 ha dalį ir žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini)) 0,2377 ha dalį, panaikinimą buvo ta, kad NŽT atsakingi asmenys, vykdydami nuosavybės teisių procesą ir priimdami Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesilaikė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 punkto reikalavimų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas L. B. iš Lietuvos valstybės prašo priteisti 31 536 Eur turtinę žalą. Pareiškėjas patirtų nuostolių skunde nedetalizuoja, teismui pateikdamas šiuos įrodymus: 1) 2013 m. vasario kasos pajamų orderį serija ARK Nr. 10203; 2) 2008 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą, Tyrinėjimo-projektavimo darbų 2008 m. gegužės 21 d. sąmatą Nr. 2.1-95, 2008 m. gegužės 21 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. VH-00622; 3) Įvykdytų projektavimo ir tyrinėjimo darbų 2009 m. vasario 10 d. aktą Nr. 1, su UAB „Forma 2009 m. sausio 2 d. sudarytą sutartį Nr. 08.001, Statybos leidimą Nr. 0194, išduotą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009 m. vasario 20 d., galiojantį iki 2019 m. vasario 19 d.; 4) UAB „Vertinimo partneriai“ 2019 m. birželio 5 d. išrašytą Kasos pajamų orderio kvitą serija VP Nr. 00007, UAB „Vertinimo partneriai“ 2019 m. birželio 20 d. išrašytą Kasos pajamų orderio kvitą serija VP Nr. 00008, Vertinimo paslaugų sutartį, sudarytą 2019 m. birželio 4 d. su UAB „Vertinimo partneriai“; 5) Rangos sutartį Nr. 2014/07/22-01, sudarytą 2014 m. liepos 22 d. su UAB „Corectus group“, 2014 m. liepos 22 d. darbų specifikaciją, 2014 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija CG Nr. 2014-17, 2014 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo pavedimą, 2014 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija CG Nr.2014-18, 2014 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo pavedimą; 6) 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Moto 2018087, 2018 lapkričio 30 d. Pinigų priėmimo kvitą serija Moto Nr. 2018/004, Mechanizmų (su operatoriumi) nuomos sutartį, sudarytą 2018 m. lapkričio 27 d.; 7) Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto paslaugos sutartį Nr. 0223, sudarytą 2021 m. vasario 23 d. su UAB „Ginteka“, UAB „Ginteka“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą serija GT Nr. 572; 8) Darbų atlikimo sutartį Nr. FPP-86, sudarytą 2020 m. gruodžio 15 d. su UAB „GM projektai“, UAB „GM projektai 2021 m. gegužės 6 d. išrašytą sąskaitą faktūrą serija GM Nr. 00000616, pašto kvitą.

Dėl UAB „Arkvilida“ atliktų darbų

Kasos pajamų orderio kvitą serija ARK Nr. 10203 2013 m. vasario 11 d. išrašė UAB „Arkvilida“. Kasos pajamų orderio kvitas patvirtina, kad iš pareiškėjo atstovo A. Š. priimta 20 000 litų už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k. – (duomenys neskelbtini) k. detalųjį planą (avansinis mokėjimas). Iš Kasos pajamų orderio kvito nėra aišku, už kokio žemės sklypo detaliojo plano parengimą atliktas avansinis mokėjimas, kiti avansinį mokėjimą pagrindžiantys dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti apie konkretų žemės sklypą, kurio detalusis planas parengtas, teismui nepateikti.

Dėl UAB „Vilniaus Hidroprojektas“ atliktų darbų

UAB „Vilniaus Hidroprojektas“ 2008 m. gegužės 21 d. išrašytas Kasos pajamų orderio kvitas Nr. VH-O0622 patvirtina, kad pareiškėjo atstovas A. Š. UAB „Vilniaus Hidroprojektas“ sumokėjo 708 litų pagal 2008 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. VHS11045. Minėta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad buvo atlikti tyrinėjimo – projektavimo darbai pagal 2008 m. gegužės 21 d. Tyrinėjimo – projektavimo darbų sąmatą Nr. 2.1-95. Tyrinėjimo – projektavimo darbų sąmatoje Nr. 2.1-95 nurodyta, kad atlikti tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, įrengimo projekto darbai. Konkretus žemės sklypas, kuriame planuojamas tvenkinio įrengimas, šiuose dokumentuose, nenurodytas.

Dėl „Forma“ atliktų darbų

Įvykdytų projektavimo ir tyrinėjimo darbų 2009 m. vasario 10 d. aktas Nr. 1 patvirtina, kad UAB „Forma“, vadovaudamasi Sutartimi Nr. 08.001, sudaryta 2009 m. sausio 2 d. su pareiškėju, atstovaujamu A. Š., parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vertikalinio išplanavimo ir sutvarkymo techninį projektą. Statybos leidimas Nr. 0194, išduotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009 m. vasario 20 d., patvirtina, kad Vertikalinis išplanavimo ir sutvarkymo techninis projektas parengtas 2,69 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismui apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nepateikti, o Statybos leidime Nr. 0194 nurodytas žemės sklypo plotas leidžia daryti išvadą, kad Vertikalinis išplanavimo ir sutvarkymo techninis projektas buvo parengtas ne tik tai Žemės klypo Nr. 2 daliai, kuriai pritaikyta restitucija, bet visam Žemės sklypo Nr. 2 plotui.

Dėl UAB „Vertinimo partneriai“ suteiktų paslaugų

Kaip matyti iš UAB „Vertinimo partneriai“ 2019 m. birželio 5 d. išrašyto Kasos pajamų orderio kvito serija VP Nr. 00007 ir 2019 m. birželio 20 d. išrašyto Kasos pajamų orderio kvito serija VP Nr. 00008, pareiškėjo atstovas A. Š. UAB „Vertinimo partneriai“ du kartus sumokėjo po 1 000 Eur. Nurodyti mokėjimai atlikti vadovaujantis Vertinimo paslaugų sutartimi, pareiškėjo atstovo A. Š. sudaryta 2019 m. birželio 4 d. su UAB „Vertinimo partneriai“. Kaip matyti iš sutarties, UAB „Vertinimo partneriai“ šia sutartimi įsipareigojo atlikti dviejų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, vertinimą. Kaip šis vertinimas susijęs su pareiškėjo patirtais nuostoliais dėl NŽT atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų, pareiškėjas skunde nenurodo.

Dėl UAB „Corectus group“ atliktų darbų

Pareiškėjo atstovas A. Š. su UAB „Corectus group“ 2014 m. liepos 22 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2014/07/22-01, pagal kurią UAB „Corectus group“ įsipareigojo atlikti Darbų specifikacijoje nurodytus darbus, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2, 15 ha plote atlikti grunto stūmimo darbus. Ši aplinkybė neginčytinai patvirtina, kad grunto stūmimo darbai buvo atlikti ne visame Žemės sklype Nr. 2, o tik jo dalyje, t. y. 2,15 ha plote. Pažymėtina, kad iš Žemės sklypo Nr. 2 2,69 ha ploto valstybei grąžinta tik jame esančio valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio – tvenkinio (pavadinimu (duomenys neskelbtini)) 0,2377 ha dalis.

Kaip UAB „Corectus group“ 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija CG Nr. 2014-17, 2014 m. rugpjūčio 29 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija CG Nr.2014-18,pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 14 d., 2014 m. rugsėjo 2 d. nurodyti darbai ir 2015 m. vasario 12 d. atlikti mokėjimai yra susiję su viešojo administravimo subjekto atsakingų asmenų neteisėtas veiksmais, pareiškėjas nepagrindžia.

Dėl UAB „Motolaisvalaikis“ atliktų darbų

Pareiškėjas nepagrindžia, o patirtų nuostolių ir nepatvirtina UAB „Motolaisvalaikis“ 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija ir Nr. Moto 2018087, 2018 lapkričio 30 d. Pinigų priėmimo kvitas serija Moto Nr. 2018/004. Kaip matyti iš Mechanizmų (su operatoriumi) nuomos sutarties, kurią 2018 m. lapkričio 27 d. pareiškėjo atstovas A. Š. sudarė su UAB „Motolaisvalaikis“, mechanizmas – vikšrinis buldozeris CAT D5K buvo išnuomotas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertikaliniam išplanavimui ir sutvarkymui. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu nurodytą žemės sklypą valdė ir juo disponavo pareiškėjas L. B., nėra.

Dėl UAB „Ginteka“ suteiktų paslaugų

Pareiškėjas nuostolių atlyginimą grindžia ir Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto paslaugos sutartimi Nr. 0223, sudaryta 2021 m. vasario 23 d. su UAB „Ginteka“ bei UAB „Ginteka“ išrašytu Kasos pajamų orderio kvitu serija GT Nr. 572.

Kaip matyti iš Kasos pajamų orderio kvito serija GT Nr. 572 (kvito išrašymo data nenurodyta), 2020 m. gruodžio 15 d. A. Š. UAB „Ginteka“ sumokėjo 500 Eur už lauko darbus. Dokumentai, konkretizuojantys atliktus lauko darbus, teismui nepateikti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto paslaugos 2021 vasario 23 d. sutartis Nr. 0223 dėl Žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, kurioje nurodyta, kad formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo kaina 800 Eur, kadastro duomenų bylų parengimas po padalijimo – 100 Eur už kiekvieną kadastro duomenų bylą, pareiškėjo L. B. nepasirašyta.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurį parengė UAB „Ginteka“, Aiškinamajame rašte nurodyta, kad pertvarkomi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 1,1900 ha ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,2500 ha. Planavimo tikslai ir uždaviniai – nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypą – sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną, padalinant į du ar daugiau žemės sklypų, siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pagal projektą suformuoti 9 sklypai, iš kurių 7 kitos paskirties žemės sklypai priklausys pareiškėjui. Suprojektuotiems pareiškėjui priklausantiems žemės sklypams yra patikslintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, suprojektuoti servitutai, keista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas, suprojektuoti įvažiavimai.

Bylos duomenimis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurį parengė UAB „Ginteka“, nepatvirtintas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl šio projekto rengimo patyrė kokias nors išlaidas.

Dėl UAB „GM projektai“ atliktų darbų

Pareiškėjo atstovas A. Š. 2020 m. gruodžio 15 d. su UAB „GM projektai“ sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. FPP-86, pagal kurią UAB „GM projektai“ įsipareigojo atlikti 2,6900 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas sklypo padalijimas į du ir daugiau žemės sklypų, pakeičiant sklypo paskirtį ir nustatant naudojimo būdą, atidalijant Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį, t. y. 0,2377 ha.

UAB „GM projektai“ 2021 m. gegužės 6 d. išrašyta sąskaita faktūra serija GM Nr. 00000616, pašto kvitas patvirtina, kad pareiškėjo atstovas A. Š. už atliktus darbus pagal Darbų atlikimo sutartį Nr. FPP-86 2021 m. gegužės 7 d. UAB „GM projektai“ pervedė 1 815 Eur, komisinis atlyginimas 14,55 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. KADI-228 ,,Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintas 2,6900 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį naujai suformuota 19 žemės sklypų. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo projektu sklypas dalinamas į gyvenamosios paskirties sklypus, formuojami inžinierinės infrastruktūros sklypai ir 25,6 proc. bendro naudojimo teritorijos (savininko pageidavimu), komercinės paskirties objektų teritorijos bei atidalijamas žemės ūkio paskirties Lietuvos valstybei priklausanti dalis. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekte nurodytas žemės sklypas Nr. 19 – 0,2377 ha (sklypas atidalijamas LR, vadovaujantis teismo sprendimu). Žemės sklypui Nr. 19 – 0,2377 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Paskaičiavimų, kokią išlaidų dalį sudaro žemės sklypo Nr. 19 suformavimas, pareiškėjas teismui nepateikė.

Įvertinus pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais jis grindžia patirtus nuostolius, ir rašytinius įrodymus, jo pateiktus 2021 m. gegužės 21 d. teismui į bylą Nr. eI3-475-764/22, darytina išvada, kad visos išlaidos, kuriomis grindžiamas turtinės žalos dydis, t. y. tos pačios turto pagerinimo išlaidos, susijusios su ginčo žemės sklypų dalimis, kurioms pritaikyta restitucija, ir kurios jau buvo įvertintos UAB „STIVVF“ ataskaitoje, kurios pagrindu pareiškėjui iš Lietuvos valstybės priteista 31 200 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl L. B. prašymo priteisti patirtus nuostolius, turto pagerinimo išlaidas, susijusias su ginčo žemės sklypų dalimis, kurioms pritaikyta restitucija, 2023 m. vasario 22 d. nutartyje pažymėjo, kad rengiant UAB „STIVVF“ ataskaitą ginčo žemės sklypai buvo apžiūrėti vietoje ir į ginčo žemės sklypų pagerinimą iš esmės atsižvelgta UAB „STIVVF“ atskaitoje. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo reikalavimo priteisti papildomas sumas, susijusias su įvertintomis žemės sklypų dalimis (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas plotas 0,6123 ha, ir unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas plotas 0,2377 ha) netenkino (LVAT administracinė byla Nr. eA-330-575/2023, nutarties 68 punktas).

Skunde nurodytos išlaidos, grindžiamos praeityje atliktais darbais, paslaugomis, kurios, anot pareiškėjo, neteko prasmės ir dėl to jis ateityje privalės atlikti Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 tvarkymo darbus iš naujo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo prašomi priteisti nuostoliai ir turto pagerinimo išlaidos yra nukreiptos į ateitį ir neįrodytos. Pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjui neįrodžius patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų, tenkinti pareiškėjo skundą dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri atlyginama siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010 ir kt.) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam kilusią neturtinę žalą grindžia argumentais, kad žala jam atsirado dėl Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos galimai nerūpestingai atliktų pareigų, pažeistų teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, dėl prarasto pasitikėjimo valstybės institucijomis, išgyvento netikrumo jausmo, susijusio su ilgu teisminiu procesu, pablogėjusia sveikata.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko Sprendimo dalys panaikintos dėl to, jog NŽT atsakingi asmenys, vykdydami nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir priimdami Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesilaikė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 punkto reikalavimų. Tačiau pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo(-ų) panaikinimas savaime nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nei viename teismo posėdyje nedalyvavo, teismo posėdžiuose pareiškėją atstovavo A. Š. pagal jam suteiktą įgaliojimą. Teismui pateikti rašytiniai dokumentai patvirtinta, kad visus sandorius, susijusius su Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 tvarkymu, sudarė ir mokėjimus pareiškėjo vardu atliko jo atstovas A. Š. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas A. Š. patvirtino, jog jokių dokumentų, patvirtinančių apie pareiškėjo L. B. jam pervestas ar perduotas lėšas, susijusias su Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 disponavimu, valdymu, pertvarkymu, pateikti negali, nes tokių dokumentų neturi.

Teismo posėdžio metu NŽT atstovė patvirtino, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartis įvykdyta: 31 200 Eur išmokėti pareiškėjo L. B. atstovui A. Š., atlikus pavedimą į A. Š. atsiskaitomąją banko sąskaitą. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pripažino, kad 31 200 Eur gavo. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas taip pat nurodė, kad nurodytą pinigų sumą iš banko sąskaitos paėmė ir perdavė L. B., tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą pareiškėjui, neturi.

Pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių, kad neigiami padariniai sveikatai kilo dėl viešojo administravimo subjekto priimto Sprendimo, ir kurie sudarytų pagrindą vertinti priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir teismo panaikintų Sprendimo dalių, nepateikė.

Pažymėtina, jog teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis, 56 straipsnio 5 dalis), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Teismas, įvertinęs pateiktų duomenų visumą, sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam kilusios neturtinės žalos dėl Vilniaus apskrities viršininko Sprendimo, taip pat priežastinio ryšio tarp viešojo administravimo subjekto priimto Sprendimo ir jam kilusios žalos, todėl jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą taip pat negali būti tenkinamas (CK 6.271 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki Įstatymo įsigaliojimo), proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjo skundas atmetamas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. B. skundą atmesti.

Pareiškėjo L. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.