- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- 2YT-917-772/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04745-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- A. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) UAB „Gelvora“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme gautas antstolio R. K. 2017-05-31 patvarkymas, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti A. L. skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas skundžia antstolio patvarkymą areštuoti jo pinigines lėšas esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje ir vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojamos jo teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiems). Jei buvo nurašytos lėšos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas ir panaikinti areštą lėšoms dalyje, kurios riboja skolininko teisę įsigyti produktus. Savo skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016, kuriose pareiškėjo teigimu konstatuota, kad antstolio veiksmai nurašyti iš nuteistojo pinigines lėšas, kurios neviršija minimalios mėnesinės algos (toliau MMA), yra neteisėti.
Šalies argumentai
Antstolis R. K. su pateiktu skundu nesutinka. Antstolis nurodė, kad jis vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko A. L. vykdomojoje byloje Nr. 98-2998/2016. Pareiškėjas, skųsdamas antstolio 2017-04-26 patvarkymą Nr. S-17-98-12054, areštuoti skolininko pinigines lėšas esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje ir vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vykdant pareiškėjo skundžiamą antstolio patvarkymą bausmės vietos administracija nuo skolininko sąskaitos nurašė ir antstolio depozitinę sąskaitą 2017-05-05 pervedė 179,24 Eur. Todėl antstolio procesiniai veiksmai - išieškojimo vykdymas iš laisvės atėmimo vietoje esančių lėšų SVI 11 priedo pagrindu, nelaikytini teisių pažeidimu. Skundo reikalavimas grąžinti nurašytas ar areštuotas lėšas yra nepagrįstas nes joks teisės aktas neriboja išieškojimo iš šių skolininko lėšų. Dėl to antstolis skolininko skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Antstolis R. K. 2018-01-02 teismui pateikė 2017-12-29 prašymą, kuriame nurodė, kad antstolis įvertinęs LAT 2017-12-19 nutartyje naujai suformuotą praktiką ir siekdamas nepažeisti skolininko interesų, 2017-12-28 priėmė naują patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundas yra patenkintas ir prašė teismo pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ pateikė atsiliepimą į skundą ir nurodė, kad palaiko antstolio poziciją ir su pareiškėjo skundu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Iš antstolio teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 98-2998/2016 nustatyta, jog antstolis R. K. vykdo skolos išieškojimą iš A. L. pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-08-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3083-650/2016 išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai.
Priėmęs vykdymui vykdomąjį dokumentą, antstolis, neradęs kito skolininko vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip pat kadangi skolininkas nedirba, 2017-04-26 patvarkymu areštavo A. L. pinigines lėšas, esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje likusios skolos ir vykdymo išlaidų sumai.
Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama teisė įsigyti maisto produktus ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Jei buvo nurašytos piniginės lėšos priklausančios skolininkui, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas ir panaikinti areštą piniginėms lėšoms dalyje, kurios riboja skolininko teisę įsigyti produktus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto ir išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriuje (733-743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų, įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsnis reglamentuoja CPK 688 išieškojimą iš skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto, tarp jų ir pinigų sumų, iš kurių išieškojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos nereglamentuoja.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į skolininko, laisvės atėmimo vietoje atliekančio laisvės atėmimo bausmę, pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog išieškojimas apskritai negali būti nukreiptas į jo gaunamas pinigų sumas, neviršijančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.
Skundžiamu patvarkymu antstolis, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimo nukreipimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esanti pas kitus asmenis ar priklausanti skolininkui iš kitų asmenų, areštavo pareiškėjo pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos – Vilniaus pataisos namų – sąskaitoje, ir nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, skolininkui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733-743 straipsniai), kurių dydis, kaip jau buvo minėta, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje. Pagal pareiškėjo poziciją, kad į laisvės atėmimo vietos sąskaitą gautinos lėšos nelaikytinos pareiškėjo darbo užmokesčiu ar kitomis pajamomis, kol pareiškėjas nedirba, o nukreiptas išieškojimas į šias lėšas, kaip į turtą, išskyrus į turtą, į kurį išieškojimą draudžia nukreipti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnis, liktų neaišku, pagal kurias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas turėtų būti vykdomas išieškojimas, ar pagal nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turto, ar pagal nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų. Todėl darytina išvada, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, turėjo laikytis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų.
Teismas sutinka su antstoliu, kad pareiškėjas nepatiekė įrodymų, kad jo galimos gauti lėšos patenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nustatytą sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Pareiškėjui, prašančiam, kad skundžiamu antstolio patvarkymu areštuotos ir nurašytos jo asmeninės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, būtų grąžintos, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pagal vykdomosios bylos duomenis, antstolis iš pareiškėjo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, yra išieškojęs 179,24 Eur. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir Instrukcija) 89 punktą, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Instrukcijoje aiškiai numatyta, kokius konkrečiai veiksmus ir per kokį terminą turi atlikti skolininkas, siekdamas išvengti išieškojimo iš lėšų, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas arba iš kurių išskaitos turi būti daromos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad pareiškėjas, antstoliui nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad patvarkymu yra areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl tenkinti pareiškėjo prašymo dalyje dėl lėšų grąžinimo teismas neturi pagrindo. Atskirai pastebėtina, kad skolininko nurodyta pinigų suma antstolis jau nedisponuoja, nes jie paskirstyti išieškotojui ir antstoliui. Taip pat pažymėtina, kad LAT suformuoti nauji teismo precedentai neturi atgalinio veikimo galios (CPK 4 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nenustačius antstolio veiksmuose civilinio proceso įstatyme vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimų, darytina išvada, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai atliko veiksmus pareiškėjo A. L. atžvilgiu, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.
Be to antstolis teismui pateikdamas prašymą dėl pareiškėjo skundo palikimo nenagrinėtu pateikė 2017-12-28 patvarkymą, kuriuo vadovaujantis LR CPK 611, 688, 733-743 straipsniais, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios vieno MMA. Priimtas patvarkymas iš esmės atitinka įstatymo taikymą, bei išieškotojo ir skolininko interesus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512–513, straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo dėl antstolio R. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 98-2998/16, netenkinti.
Nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjui, antstoliui ir suinteresuotam asmeniui.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.