- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- e2-18-439/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00083-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Simonavičienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- S. P.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. patikslintą ieškinį atsakovei R. P., trečiajam asmeniui S. P., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. G. patikslintu ieškiniu prašo: priteisti iš atsakovės R. P. 4200 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014-03-18 atsakovei R. Š. (dabar pavardė P.) perdavė 4200 Eur grynais pinigais, o ji, priėmusi pinigus, surašė jam skolos dokumentą ir jį jam įteikė. Šio dokumento originalas yra pas jį. Atsakovė tuo metu gyveno su savo sugyventiniu S. P., vertėsi automobilių pirkimu ir gabenimu iš Prancūzijos. Pinigai buvo duoti konkrečiam tikslui - automobiliui Opel Astra 2014 metų nupirkti, kurį jam buvo parodę iš fotonuotraukos. Atsakovė, gavusi pinigus, automobilio neparvežė. Jam atsisakius kitų siūlomų automobilių, kurie jam netiko, pinigų negrąžino. Patikslintame ieškinyje papildomai nurodė, kad dėl automobilio pirkimo jis bendravo tiek su atsakove, tiek su S. P.. Jie tuo metu buvo sugyventiniai, tačiau siekė bendros naudos, t.y. pajamų iš automobilių prekybos. Atsakovė piniginius reikalus tvarkydavo Lietuvoje, o S. P. važinėdavo į užsienį pirkti automobilių. Pinigus perdavė atsakovei ir nežino ar atsakovė juos perdavė S. P., ar pasisavino, todėl S. P. nurodo ieškinyje trečiuoju asmeniu.
Atsiliepimas
Atsakovė R. P. atsiliepimuose su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad sutinka, jog pinigus iš ieškovo yra gavusi, parašė ieškovui lapelį. Tačiau pinigų iš ieškovo nesiskolino, jokių verslo ir ne verslo reikalų su ieškovu neturėjo. Tuo metu jos sugyventinis S. P. su ieškovu turėjo verslo reikalų. Ji buvo tik nesvarbi tarpinė grandis tarp jų, iš vieno paimti pinigus ir kitam perduoti, ką ir padarė. Tuo metu ji su automobilių prekyba ir jų gabenimu neturėjo jokių reikalų, buvo motinystės atostogose. Gavusi pinigus perdavė S. P. ir jis turėjo perduoti automobilį Opel Astra, o ne ji. Jai yra žinoma, kad S. P. minėtą automobilį pristatė ieškovo draugui Prancūzijoje, ten, kur ieškovas ir prašė pristatyti, taip pažadą įvykdė. Automobilio Opel Astra fotonuotraukas ieškovui buvo atsiuntęs S. P., būdamas Prancūzijoje, o ne ji. Ieškovas ieškinyje melagingai nurodo, kad ji neparvežė automobilio, kad vietoj aptarto automobilio pradėjo siūlyti kitus, o jie jam netiko ir jis jų atsisakęs. Mano, kad jei ieškovas turi kokių klausimų ar neaiškumų, jis juos turi spręsti su S. P., o ne su ja. Be to, neaišku kodėl ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi praėjus net 7 metams.
Trečiasis asmuo S. P. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Teismo posėdyje ieškovas G. G. palaikė ieškinį ir paaiškino, kad automobilių prekyba suvedė jį su atsakove ir trečiuoju asmeniu. Dirbo tuo metu ir dabar dirba vadybininku, susitikdavo su trečiuoju asmeniu mašinų aikštelėse, nukraunant automobilius. Buvo 2014 metai, S. buvo Prancūzijoje, jis paskambino ir pasiteiravo kiek gali kainuoti automobilis. Iš kalbos išėjo, kad jis suinteresuotas jį parduoti jam. Tai buvo Opel Astra automobilis, daužtas, naujų metų, galėjo būti 2014 metų. Jis pasiūlė jam automobilį pirkti. Toks pokalbis galėjo būti iki raštelio surašymo. Jis sutiko pirkti automobilį už 6000 eurų. Sutarė, kad turi duoti 4200 eurų, o kitus pinigus duos kai parveš automobilį. Atvažiavo R. Š., atsakovė, į namus, ar į aikštelę, parodė automobilio nuotraukas telefone ir paėmė iš jo pinigus – 4200 eurų. Nuotraukas turbūt S. P. jai persiuntė. Jis pasakė, kad jam tinka automobilis. Sakė jai, kad palieka pinigus ir lauks automobilio. Su R. kalbėjo, kad automobilį parveš į Lietuvą. S. P. ir R. Š. buvo sugyventiniai. Ji pinigus turėjo perduoti S. P.. Jie kartu gyveno, kartu važinėdavo. S. P. jam pasakė, kad atvažiuos R., paims pinigus, viską pasakys. Padavė jai eurais grynus pinigus - 4200 eurų. Sakė R., kai ji atvyko, kad nepasitikės be raštelio. Ji pasiėmė pinigus ir padavė jam lapelį apie pinigų gavimą. Pasakė jai, kad lauks automobilio. Turėjo automobilį parvežti ant tralo į Lietuvą iš Prancūzijos. Kai paliko pinigus, toliau kalbėjosi dėl automobilio su S. P.. Automobilio jam neparvežė. Parvežimas turėjo būti iki poros mėnesių. Teiravosi dėl automobilio, S. P. pradėjo nebekelti telefono. Kai prisiskambindavo jam, jis sakydavo, kad viskas gerai, nepergyvenk, kad su dokumentais negerai, siūlė kažką į vietą. Nežino, kam S. P. pristatė automobilį. Nesikreipė 7 metus su ieškiniu, nes galvojo, kad neis prisiteisti. Jam pinigų negrąžino. Prašo pinigus priteisti iš atsakovės, nes jai padavė pinigus. Automobilį norėjo pirkti sau, norėjo pasikeisti automobilį. Automobilis, kurį norėjo pirkti, buvo baltos spalvos, dviduris, daužtas į priekį. Pažįsta D. M., nežino, kodėl S. P. sako, kad jis prašęs automobilį pristatyti D. M.. Jis yra labiau S. P. pažįstamas, nežino jo gyvenamosios vietos adreso.
Atsiliepimas
Atsakovė R. P. teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu ir paaiškino, kad ieškovas kalbėjo tiesą, jog jie buvo pažįstami, bet ji tuo metu automobilių prekyba neužsiėmė. S. P. vykdė automobilių prekybą tuo metu. Ji pripažįsta, kad raštelį, kurį turi ieškovas, surašė ji. Vyras paprašė, kad ji nuvažiuotų pas G. G., kad jis jai paduos 4200 eurų rankpinigių už mašiną. Galėjo būti 2014m. kovo 18d. Tai vyko ieškovo namo kieme. Ieškovas atėjo pas ją į mašiną. Daugiau kitų asmenų nebuvo. Ieškovas žinojo, kad ji atvažiuos paimti pinigų. Ieškovas paprašė surašyti raštelį. Ji surašė raštelį mašinoje, ieškovas atsinešė popierių, o ji surašė. 2014 turbūt reiškia automobilio metus. Pinigai buvo eurais, 4200 eurų. Ji turėjo paimti ir perduoti pinigus S. P.. Neprisimena ar automobilyje rodė ieškovui automobilio nuotraukas, galėjo taip būti. Ieškovas prieš pinigų perdavimą matė nuotraukas. Negali atsakyti ar S. P. jai į telefoną atsiuntė automobilio nuotraukas. Parsivežė pinigus ir, kai grįžo sugyventinis, tada jam perdavė pinigus, toliau viskas vyko tarp jų. Jos žiniomis automobilis buvo pateiktas ieškovui. Automobilis buvo perduotas ieškovo draugui ir jis turėjo parvežti automobilį į Lietuvą. Tas draugas gyvena Prancūzijoje, nežino jo pavardės, vardo, jis yra lietuvis, nežino adreso. Tai žino iš S. P.. Nežino, kas sumokėjo likusią sumą už automobilį. Nežino, ar kiti automobiliai buvo siūlomi ieškovui. Pinigų negrąžino, nes ieškovas gavo mašiną. Apie mašinos perdavimą įrodymų neturi, jų dar nėra, turėtų būti pirkimo - pardavimo dokumentai, tiksliau žino S. P.. Ji buvo tik tarpininkė, tam, kad paimti pinigus ir perduoti, ji su mašinų prekyba nesusijusi. Ji neturėjo grąžinti pinigų, nes ieškovas gavo mašiną. Ji tuo metu su automobilių verslu neturėjo jokių reikalų, šiuo metu verčiasi, o S. P. šiuo metu nesiverčia automobilių verslu.
Trečiasis asmuo S. P. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, jog 2014 metais buvo pažįstamas su ieškovu G. G., buvo ne vieną automobilį jam pardavęs. Būdamas Prancūzijoje rado automobilį, kuris buvo naujas, 2013-2014 metų, daužtas. Telefoninio pokalbio metu pasiūlė jį pirkti G. G. už 6000 ar 7000 tūkstančius eurų, neprisimena tiksliai už kiek. Telefonu jam nusiuntė automobilio nuotraukas. Jis sutiko pirkti. Tada paprašė jo, kad perduotų 4200 eurų už automobilį sugyventinei R.. Jis vertėsi automobilių prekyba, R. nesivertė. Kai jis grįžo iš Prancūzijos R. jam perdavė 4200 eurų. Ieškovas paprašė jo automobilį pristatyti Prancūzijoje jo draugui. Jis savaitės laikotarpyje pristatė automobilį Auxerre mieste, Prancūzijoje, (duomenys neskelbtini). Ieškovo draugo vardas D., pavardė M.. Jį puikiai pažįsta, susisiekė su juo telefonu, jis gyvena Prancūzijoje. Nekvietė jo liudytoju, nes yra linkęs manyti, jog jis kalbės G. G. naudai. Važiavo į Prancūziją įrodymų. Neteiks jokių įrodymų, neturi jų. Telefonu pranešė ieškovui, kad automobilis yra perduotas. Likusią sumą už automobilį G. G. sumokėjo jam grįžus. Neprisimena aplinkybių. Jis turėjo skolą G. G. dar iš anksčiau. G. G. turėjo nubraukti likusią sumą už automobilį nuo jo senos skolos. Dabar įmonės savo vardu neturi, turi skolą ieškovui, turtas yra areštuotas. Į Prancūziją buvo išvykęs, žmonos įmonėje nedirba, tačiau mano, kad jis gali ieškoti automobilių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad trečiasis asmuo S. P. 2014 metais, būdamas Prancūzijoje, telefonu paskambino ieškovui G. G. ir informavo jį apie nežymiai daužtą 2014 metų automobilį Opel Astra ir sutarė su juo, kad ieškovas iš jo pirks minėtą Opel Astra automobilį už 6000 eurų sumą. Taip pat sutarė, kad ieškovas G. G. perduos trečiojo asmens S. P. sugyventinei (dabar sutuoktinei) R. Š. (dabar P.) 4200 eurų sumą už perkamą automobilį, o trečiasis asmuo perduos perkamą automobilį ieškovui. Iš ieškovo G. G. pateikto teismui 2014-03-18 raštelio originalo nustatyta, kad atsakovė R. Š. paėmė pinigus iš G. G. - 4200 eurų už automobilį Opel Astra 2014. Atsakovė pripažino, kad raštelį surašė ji, jog gavo 4200 eurų iš ieškovo G. G. ir raštelį atidavė ieškovui G. G., o gautus pinigus perdavė grįžusiam iš Prancūzijos trečiajam asmeniui sugyventiniui S. P.. Ieškovas teigė, kad trečiasis asmuo pažadėjo ieškovui pargabenti su tralu perkamą automobilį iš Prancūzijos į Lietuvą ir perduoti jam, tačiau perkamo automobilio neperdavė, o atsakovė negrąžino iš jo gautų 4200 eurų už perkamą automobilį. Trečiasis asmuo teigė, kad jis telefonu susisiekė su ieškovo draugu D. M. ir jam perdavė minėtą automobilį Prancūzijoje, Auxerre mieste, todėl jis ir jo sutuoktinė nėra skolingi ieškovui. Be to, trečiasis asmuo teigė, kad kainos skirtumas (tarp 6000 Eur ir 4200 Eur) buvo padengtas iš anksčiau jo ieškovui turėtos skolos ieškovui (nurašant skolos dalį). Ieškovas neigė tokių aplinkybių buvimą ir teigė, kad automobilis jam nebuvo perduotas, jis neprašė automobilį perduoti D. M., pripažino, kad šis asmuo buvo bendras jo ir trečiojo asmens pažįstamas, tačiau labiau trečiojo asmens, nurodė, kad jis nežino D. M. nei gyvenamosios vietos adreso, nei telefono. Trečiasis asmuo teigė, kad D. M. gyvena Prancūzijoje, nežino jo gyvenamosios vietos adreso, tačiau žino jo telefono numerį ir pareiškė prašymą D. M. kviesti liudytoju, tačiau vėliau pareiškė, kad nežino D. M. telefono numerio ir atsisakė prašymo kviesti D. M. į teismo posėdį liudytoju.
Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog 2014 metais ieškovas ir trečiasis asmuo vertėsi naudotų mašinų iš Prancūzijos prekyba. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2014 metais buvo sugyventiniai, gyveno kartu, šiuo metu yra sutuoktiniai. Iš 2021-08-18 Tauragės AVPK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2021-08-18 atsakovė R. P. parodė, jog ji savo vardu turi individualią įmonę, kuri užsiima automobilių pirkimu užsienyje ir pardavimu Lietuvoje, jog S. P. yra jos sutuoktinis ir jai padeda versle: važiuoja kartu į Prancūziją, arba perka ir pardavinėja internetu automobilius. Taigi, nustatyta, jog atsakovė užsiima automobilių pirkimu užsienyje ir pardavimu Lietuvoje, todėl teismas sprendžia, jog atsakovė, paimdama iš ieškovo pinigus – 4200 eurų, bendrai veikė su trečiuoju asmeniu, tuo metu sugyventiniu, dabar sutuoktiniu. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 4200 eurų iš atsakovės, kadangi jai perdavė pinigus. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas perdavė atsakovei, o atsakovė gavo 4200 eurų už perkamą automobilį Opel Astra, kad pinigus perdavė tuo metu sugyventiniui, trečiajam asmeniui S. P., kuris turėjo pareigą perduoti automobilį ieškovui. Taip pat byloje nėra ginčo, jog atsakovė ir trečiasis asmuo negrąžino ieškovui 4200 eurų sumos, gautos už automobilį Opel Astra. Tačiau byloje yra ginčas dėl to, ar ieškovo perkamas automobilis Opel Astra, 2014 m., už kurį ieškovas atsakovei perdavė 4200 eurų, buvo perduotas ieškovui. Ieškovas teigė, kad automobilį trečiasis asmuo jam turėjo pargabenti su tralu iš Prancūzijos į Lietuvą. Trečiasis asmuo teigė, kad jis turėjo automobilį perduoti ieškovo draugui D. M. ir taip padarė, perdavė automobilį D. M. Prancūzijoje, Auxerre mieste ir todėl nei jis, nei jo sutuoktinė nėra skolingi ieškovui.
Teismas sprendžia, jog tarp ginčo šalių buvo susiklostę ikisutartiniai automobilio Opel Astra (daužto) 2014 metų pirkimo-pardavimo santykiai. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl ieškovo sumokėtos atsakovei pinigų sumos paskirties ir atsakomybės nutraukus ikisutartinius santykius taikymo. Ieškovas teigė, kad sumokėta 4200 Eur pinigų suma atsakovei buvo dalis automobilio Opel Astra, 2014 metų kainos (iš 6000 Eur sumos). Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas sprendžia, kad ieškovas, išreikšdamas ketinimus pirkti transporto priemonę Opel Astra 2014 metų, 2014-03-18 atsakovei sumokėjo avansą 4200 Eur dydžio sumoje, nes visa automobilio kaina buvo 6000 Eur. Taigi, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas neskolino atsakovei pinigų. Atsakovės iš ieškovo paimta 4200 Eur suma pripažintina avansu (CK 6.309 straipsnio 2 dalis), nors ieškovas ieškinyje šią sumą įvardija skola. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų, vykdant pagrindinę sutartį, sąskaita. Pagal Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais, išskyrus tuos, kai sandorio šalys yra sudariusios preliminarią sutartį, kurioje susitaria, kad avansas lieka pardavėjui kaip jo nuostolių atlyginimas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Ši sąlyga galioja tik tada, kai pagrindinė sutartis nesudaroma, dėl pačio pirkėjo kaltės, o pardavėjas sutartį vykdė tinkamai ir netrukdė pirkėjui sudaryti pagrindinę sutartį ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021m. balandžio 7 d. nutartis civilinės bylos Nr. e3K-3-75-378/2021).
Kadangi atsakovė su trečiuoju asmeniu nepargabeno iš Prancūzijos automobilio, todėl tarp šalių nutrūko ikisutartiniai teisiniai santykiai bei transporto priemonės Opel Astra pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Atsakovė ir trečiasis asmuo teigė, kad automobilį perdavė ieškovo draugui D. M., tačiau šios aplinkybės neįrodė, jokių įrodymų teismui, kad perdavė perkamą automobilį ieškovui, nepateikė. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai, todėl atsakovė, trečiasis asmuo turėjo savo poziciją pagrįsti (CPK 12 str., 178 str.).
Nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimai, jų elgesys, bylos medžiaga teismui sudaro pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad ieškovas 4200 Eur sumą sumokėjo atsakovei kaip avansą, už ketinimą įsigyti sutartą automobilį. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą ir nesudarius pagrindinės sutarties (šiuo atveju transporto priemonės – pirkimo pardavimo sutarties), pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Teismas pažymi, kad jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir jos turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; kt.).
Ieškovas savo aplinkybėms dėl sumokėtų pinigų pagrįsti pateikė 2014-03-18 atsakovės pasirašytą grynųjų pinigų priėmimo raštelį (aktą), kuriame nurodoma, jog „ Aš, R. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) paimu pinigus iš G. G. 4200 eurų už automobilį Opel Astra 2014.“ Atsakovė su ieškovo pateiktu įrodymu sutiko ir nurodė, kad ji surašė šį raštelį ir pasirašė, kad gavo iš ieškovo 4200 Eur už automobilį Opel Astra 2014 m. ir teigė, kad automobilis buvo perduotas ieškovui, tačiau jokių leistinų įrodymų, jog automobilis buvo pateiktas ieškovui, nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovė atsiliepimuose į ieškinį, bei teismo posėdyje teigė, kad ji su ieškovu neturėjo jokių verslo ir neverslo reikalų, tai S. P. su ieškovu turėjo verslo reikalų, kad ieškovas jai davė pinigus perduoti jos vyrui S. P. (tuomet sugyventiniui), ji tik perdavė pinigus, buvo motinystės atostogose, tai S. P. turėjo perduoti automobilį Opel Astra, o ne ji, todėl ieškovas visus klausimus turi spręsti su jos vyru S. P., be to jai yra žinoma, kad S. P. minėtą automobilį pristatė ieškovo draugui Prancūzijoje, ten, kur ieškovas ir prašė pristatyti, todėl pažadą įvykdė, teigė, kad jos klaida yra ta, kad ji, ieškovui gavus automobilį, nepareikalavo ieškovo grąžinti pinigų paėmimo raštelio. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, jog ji nėra atsakinga pagal ieškovo ieškinį. Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė su trečiuoju asmeniu ikisutartių automobilio Opel Astra pirkimo-pardavimo santykių metu gyveno kartu, buvo sugyventiniai ir veikė bendrais veiksmais, todėl, atsakovės vyrui neperdavus ieškovui perkamo automobilio, atsakovė yra atsakinga už nepagrįstai iš ieškovo paimtą 4200 eurų avansą ir turi jį grąžinti ieškovui. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistina 4200 Eur suma, ieškovo sumokėta atsakovei kaip avansas už perkamą automobilį.
Taip pat iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2021-01-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2d., CK 6.210 str. 1d.).
Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad ieškovo G. G. bylinėjimosi išlaidas sudaro: 95 Eur žyminis mokestis ir 150 Eur išlaidos už teisines paslaugas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš R. P. 4200 Eur (keturis tūkstančius du šimtus eurų) avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2021m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 245 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų G. G. naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.