- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-30
- Bylos Nr.
- e2YT-1361-674/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01678-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- O. P.
- Suinteresuotas asmuo
- L. Š., S. A.
- Advokatai
- Aušra Augienė
suinteresuotiems asmenims L. Š., S. A., jos įgaliotam atstovui R. A., atstovei advokato padėjėjai Aušrai Augienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. Š. ir S. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė V. Š. palikimą faktiniu būdu.
2.1 Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) netikėtai mirė pareiškėjos brolis V. Š.. Po jo mirties palikimą priėmė mirusiojo brolis L. Š. ir sesuo S. A.. Pareiškėjos brolis neturėjo vaikų, nebuvo susituokęs, tėvai yra mirę. Po pareiškėjos brolio mirties, faktiniu būdu palikimą priėmė ir pareiškėja, tai yra ji kartu su broliu L. rūpinosi po brolio V. mirties likusiu gyvulininkystės ir augalininkystės ūkiu: rūpinosi karvių banda, avimis ir kitais ūkio gyvūnais, žemės ūkio kultūromis, mišku, transporto priemonėmis, pastatais. Pareiškėja kreipiasi į teismą norėdama įforminti palikimo priėmimo faktą, kad galėtų užbaigti paveldėjimo procedūrą po brolio V. mirties.
2.2 Papildomai ji paaiškino, kad per trijų mėnesių terminą palikimo po brolio mirties nepriėmė, todėl dabar nori pagal faktą priimti palikimą. Paaiškino, kad ji po brolio mirties važiavo pas kitą brolį, kuris prižiūrėjo likusio brolio turtą jam padėti, prižiūrėti turtą. Nurodė, kad tuo metu sesuo S. A. visiškai neprižiūrėjo po brolio mirties likusio jo turto. Per trijų mėnesių terminą į notarą nesikreipė, nes jų su seserimis ir broliu buvo sutarimas turtą perleisti broliui L. Š.. Kad S. kreipėsi į notarą ji nežinojo, todėl ir nesikreipė į notarą. Ji tik norėjo savo dalį palikti broliui L.. Į ūkį ji atvykdavo vakarais po darbo apie šeštą-septintą valandą. Į ūkį atvykdavo su vyrus, kuris vežiojo. Ūkyje ji eidavo į fermą, milždavo karves mechanizuotu būdu, šerdavo gyvulius. Jos vyras kadangi daktaras, tai jei susirgdavo karvės, jas apžiūrėdavo, atveždavo vaistų. Ūkyje jis nedirbo. Į teismą dėl juridinio fakto kreipėsi, nes tokį jos veiksmą nulėmė A. veiksmai. Be to ji prižiūri V. bites. Ji moka apseiti su bitėmis, nes dar su savo tėvu eidavo pas bites. Šiai dienai yra keturios bičių šeimos. Ji viena prižiūri bites, jai padeda S.. Prašo pareiškimą tenkinti, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo L. Š. su pateiktu pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad po brolio mirties jie visi susėdo ir nusprendė, kad esant jam laisvesniam, reiktų eiti ir perimti ūkį. Dabar jis su S. G. prižiūri ūkį. Jis ir sesers S. A. karves prižiūri nuo pat 2015 metų, o jam nieks nemoka. Jis nurodo, kad sesuo O. P. jam padeda ūkyje. O. P. prižiūri bites, nes jis bijo bičių. Pradžioj jie norėjo iki metų nieko neardyti. Iš pradžių S. norėjo atsiimti savo dalį, iš pradžių sutiko su siūlytom žemėm, bet vėliau nebesutiko, užsinorėjo pusės. Jis ir sesuo S. priėmė palikimą, o kiti broliai ir seserys palikimo atsisakė, tik O. P. neatsisakė. V. Š. šeimos neturėjo. Po brolio mirties O. P. jau iš karto po brolio mirties atvažiuoja. Po mirties dar net kelias dienas buvo likusi tam ūkyje. Į ūkį O. P. atvažiuodavo autobusu, atveždavo ir jos vyras. O. P. jis nesiūlė nueiti pas notarą priimti palikimą. Pradžioj norėjo ūkį po metų parduoti, išskyrus namą su žeme prie namo, tada visiems susėsti ir viską pasidalinti. Tačiau S. A. nesutiko. Šiai dienai yra 24 melžiamos karvės. Ūkininko ūkio dalis dėl pienininkystės ūkio registruota S. G. vardu. Bitės yra prie namo. Bites prižiūri pareiškėja, t.y. jas valdo, o medų dalinasi visi.
4. Suinteresuotas asmuo S. A. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Ji nurodė, kad ji nuo pat pradžių nenorėjo atsisakyti turto. Tada ji prisiregistravo pas notarę. Jie su broliu L. turėjo eiti dviese pasitvirtinti palikimą. Dar ten buvo atvažiavusi sesers dukra J. ir ji pasiūlė, kad L. būtų padarytas vienas paveldėtojas. Ji viską apgalvojo ir iš pradžių sutiko su tuo. Tačiau vėliau, kai pasiskambino notarei ir ji pasakė, kad viskas sustabdyta, nes yra nesutinkančių. Nuo to laiko nutrūko jų tarpusavio bendravimas. V. Š. ūkyje kas vyksta ji nežino. Jos žiniomis, notarė jai sakė, kad visi kiti palikimo atsisakė. O. P. jai siūlė vykti pas notarę, bet ji tada negalėjo, siūlė kitą dieną, bet tada P. neatvažiavo. Tai buvo 2023 m. spalio 7 d. Jai žinoma, kad O. P. atvažiuoja retai, ten nedirba. Tačiau sutinka, kad O. P. prašė jai palikti bites. Jau po brolio mirties iš karto prašė, kad jai būtų bitės. Jos žiniomis mirties dienai buvo 24 melžiamos karvės. Dar buvo avių. Viską prižiūri, šeria, melžia karves L. su S. G.. Seserys E. A. ir J. A. į ūkį atvažiuoja kiekvieną savaitgalį. Prašė pareiškėjos O. P. pareiškimo netenkinti ir priteisti S. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Liudytojas R. L. paaiškino, kad jis yra su L. Š. kaimynai, pažinojo ir V. Š.. Po V. mirties liko gyvulių ūkis, jis laikė karvių, avių. Po V. mirties tame ūkyje dirba L. ir padeda S. G.. Sode taip pat stovi avilių. O. P. tame ūkyje jis nematė po V. mirties. Jis su savo seserim ir jos sugyventiniu bendrauja, jie taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Iki V. mirties S. A. ten matė, o po mirties nematė. Jis su Š. gyvena per gatvę. Gyvuliai yra tolokai. Iš savo namų fermas mato. Yra dvi seserys, kurios atvažiuoja savaitgaliais. Viso kiemo jis nemato. Tik įvažiavimą.
6. Liudytojas S. G. paaiškino, kad jie giminės, jis vienos iš seserų anūkas. Jis žino, kad paliktas visas ūkis, kurį reikia prižiūrėti. Žemės yra 63 ha, karvių 23, avių apie 40. Po V. Š. mirties, jo J. A., E. A. ir L. Š. paprašė ir toliau prižiūrėti ūkį. Jis atsakė, kad sutinka, jei visi likę aštuoni sutinka, kad jis prižiūrėtų ūkį. Tą ūkį prižiūri jis ir L.. Dėl O. P. tai gali pasakyti, kad ji atvažiuoja pas bites. L. bičių neprižiūri, jų bijo. Yra buvę, kad jis negalėjo pamelžt karvių, tai ji melžė. Tai buvo apie gegužės mėnesį šiais metais. Jis su P. eina pas bites. Jis Laidotuvėse dalyvavo, tačiau nedalyvavo pasitarime kas bus toliau daroma su ūkiu. Žino tik tiek, kad spręs po keturnedėlio ar po metinių ką toliau su ūkiu daryti. Jis su S. A. kalbėjo, tačiau pokalbis buvo nemalonus, nes kaltino jį vagyste. Nieko nesiaiškino, nes tai buvo netiesa. Ūkis po V. mirties nesumažėjo. Savaitgalį ūkį prižiūri J. A., E. A. ir jis. Kartais lieka L., kartais atvažiuoja O.. O. atvažiuoja ir savaitgaliais. S. A. niekada neatvažiuoja, neatvažiuoja ir jos sūnus.
7. Liudytoja T. O.. Paaiškino, kad visi yra jos brolis L. ir seserys O. ir S.. V. Š. jai buvo brolis. Dabar brolio palikimą valdo L. Š. ir S. G.. Jie buvo pas notarą ir kai kurie atsisakė palikimo, kad atitektų broliui L.. Ne visi sutiko, todėl dabar yra byla. Dabar yra gyvi šešios seserys ir du broliai. Palikimo atsisakė T. O., V. G., J. A. ir E. A.. Brolis yra Švedijoje, turėtų būti ir jo atsisakymas. Koks buvo ūkis, toks ir liko. Brolis L. būna visą savaitę, o savaitgalį atvažiuoja iš G. J. A. ir E. A.. P. taip pat ten būna savaitgaliais, tvarkosi apie namus. Ji nežino ar P. atsisakiusi. Ji su visais bendrauja, nebendrauja tik su S., nes jos sūnus pasakė neskambinti jo ,,mamukui“ ir nenervuoti. Ji brolio laidotuvėse buvo. Per laidotuves jie šnekėjo, kad viską palieka kaip buvę iki metinių, o po to spręs. O. P. irgi su viskuo sutiko. Tačiau S. pasakė, kad ji savo dalies svetimam nepaliks. Jie žinojo, kad palikimą reikia sutvarkyti greičiau, tai ir kreipėsi po dviejų mėnesių. Galvojo iki metinių paliks kaip yra, o po metinių viską likviduos ir pasidalins į aštuonias dalis. Sesuo S. nesutiko. Ji žino, kad O. norėjo būti įtraukta į paveldėtojus, siūlė S., kad atvažiuos ir ją nusiveš pasirašyti, bet A. nesutiko. Žino, kad norėjo A. atiduoti dalį žeme, jai siūlė 13 ha ir jai būtų priklausę 2,75 karvės, tai siūlė tris karves, bet ji nesutiko. Ji iš pradžių sutiko imti tą žemę vienoje pusėje, o vėliau užsinorėjo iš kitos pusės, kur nesenai buvo užsėta žolė. Iš viso yra 67 ha žemės. Nebuvo aptarta dėl išlaidų, ūkis turėjo pats save išsilaikyti. Pašarai perkami už priduotą pieną. Pelno nebuvo, nes jis leistas pašaram. Bites prižiūri O. P., jas prižiūri pagal sezoną nuo pavasario iki rudens. Kai mirė V. balandį, tai O. jau gegužę ėjo prie bičių. L. neprižiūri, bičių bijo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
8. Tarp šalių kilo prieštaravimas dėl mirusio brolio V. Š. turto paveldėjimo pagal faktą pradėjus jį valdyti. Pareiškimu O. P. prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio mirties paveldėjo jo turtą pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo. Suinteresuotas asmuo L. Š. su pareiškimu sutinka, suinteresuotas asmuo S. A. su pareiškimu nesutinka. Kiti paveldėtojai: P. Š., J. A., E. A., V. G. ir T. O. palikimo atsisakė, kaip nurodoma L. Š. naudai.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) – medicininis mirties liudijimas Nr. 23-25670572. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad V. Š. palikimą priėmė L. Š. ir S. A., o V. G., T. O., P. Š., palikimo atsisakė. Iš gimimo liudijimų, santuokos liudijimo, ištuokos liudijimo ir santuokos sudarymo įrašo matyti, kad pareiškėja O. P. ir palikėjas V. Š. yra brolis ir sesuo. Pagal nekilnojamojo turto registro išrašus matyti, kad palikėjas V. Š. nuosavybės teise turėjo žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini) su statiniais: gyvenamas namas UN (duomenys neskelbtini), garažas UN (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas UN (duomenys neskelbtini), viralinė UN (duomenys neskelbtini), malkinė UN (duomenys neskelbtini), tvartas UN (duomenys neskelbtini), daržinė UN (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); du žemės sklypus UN (duomenys neskelbtini)ir UN (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vieną žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), statinius (ferma) UN (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vieną žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), du žemės sklypus UN (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vieną žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valdomą pagal juridinį faktą (pateikti nekilnojamojo turto išrašai). Iš VĮ Regitra išrašo matyti, kad V. Š. vardu registruotos transporto priemonės: VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. turėjo sąskaitą AB ,,Swedbank“ banke, likutis 8 680,63 Eur, taip pat jis buvo sudaręs Gyvybės draudimo sutartį. Suinteresuotas asmuo S. A. į bylą pateikė Kelmės rajono 3-ojo notarų biuro notarės D. S.-A. 2023 m. birželio 7 d. liudijimą, kad S. A. po V. Š. mirties yra priėmusi jo palikimą, notarinio registro Nr. 3398. Iš 2023 m. gruodžio 15 d. Nr. S-131 rašto matyti, kad S. A. atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ½ dalį V. Š. turto. 2023 m. spalio 19 d. O. P. kreipėsi į Kelmės 3-ąjį notarų biurą su prašymu sustabdyti paveldėjimo byloje numatytus veiksmus ir neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes ji kreipiasi į teismą dėl termino paveldėjimui priimti atstatymo. Dėl palikėjo galimo turto švaistymo R. A. atstovaujantis S. A. pagal įgaliojimą kreipėsi į Kelmės rajono PK, tačiau 2024 m. sausio 19 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
10. Iš Valstybės įmonės žemės ūkio duomenų centras raštų matyti, kad (duomenys neskelbtini) duomenimis V. Š. vardu buvo registruota 25 karvės, 10 telyčaičių, du buliukai ir 15 avių, o 2024 m. vasario 12 duomenimis galvijai: 29 karvės, 12 telyčaičių ir 8 buliukai, bei 15 avių registruoti S. G. vardu. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad avys ir galvijai registruoti S. G. vardu, nes jis ir iki V. Š. mirties dirbo ūkyje, todėl jo vardu galėjo būti atliekami tam tikri ūkiniai veiksmai, kai L. Š. tų veiksmų atlikti negalėjo. Kaip nurodė L. Š., ūkis registruotas S. G. vardu dėl pienininkystės ūkio.
Dėl juridinio fakto nustatymo
11. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010). Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo išaiškinimą, siekiant priimti palikimą, faktiškai pradedant palikimą valdyti, valdymo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos – t. y. po palikėjo mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
12. Ketvirtos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po V. Š. mirties yra jo seserys ir broliai (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas aukštesnės eilės įpėdinių neturėjo – buvo vienišas, vaikų, tai gi ir vaikaičių, neturėjo, tėvai, seneliai mirę. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad prašymus priimti palikimą pateikę L. Š. ir S. A., palikimo, pateikę notarui pareiškimus, atsisakė T. O., P. Š. ir V. G.. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad palikimo atsisakiusios ir E. A. bei J. A.. O. P. per trijų mėnesių terminą nei išreiškė valią priimti palikimą po V. Š. mirties, nei atsisakiusi jo. Atsižvelgiant į tai, kad O. P. siekia nusistatyti juridinį faktą, kad ji faktiniu valdymu priėmė brolio palikimą, į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukė S. A. ir L. Š., t.y. asmenis išreiškusius valią priimti palikimą.
13. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad pagrindinis asmuo valdantis turtą po palikėjo V. Š. mirties yra L. Š. (palikėjo brolis), kuris pagal testamentų registro išrašo duomenis, yra pateikęs prašymą notarui priimti palikimą. Nors šalys nurodo, kad suinteresuotas asmuo S. A. nėra atvykusi po brolio V. Š. mirties į ūkį, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ji pas notarą yra išreiškusi valią priimti palikimą pateikdama prašymą dėl palikimo priėmimo. Byloje nėra ginčo, kad L. Š. turtą valdo, neginčijama, kad tiek O. P., tiek J. A. ir E. A. atvyksta į ūkį, padeda ten su darbais. Ginčas kyla dėl to, kad O. P. nesiekė priimti palikimo, neatliko jokių veiksmų per tris mėnesius po palikėjo mirties iš kurių būtų galima spręsti, kad ji būtų išreiškusi valią priimti mirusiojo aplikimą. S. A. nesutinka, kad O. P. aktyviais veiksmais rodė siekį priimti palikimą ir faktiniu valdymu išreiškė valią būti palikėjo įpėdine.
15. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).
16. Pareiškėja nurodo, kad ji kai atvažiuoja, dirba ūkio darbus ūkyje, melžia karves, jas liuobia, kitaip prižiūri ūkį. Tas aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo L. Š., liudytojai. Tačiau pagal teismų praktiką pagalba ūkyje ir tam tikrų darbų atlikimas nėra pripažintina valios išreiškimu siekiant priimti palikimą. Kaip numatyta įstatymo, turi būti atliekamas valdymas, naudojimas ir disponavimas palikėjo turtu. Pagal teismų praktiką, faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo siekį įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Šiuo atveju nereikalaujama, kad faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-382/2010).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad po V. Š. mirties O. P. vienintelė prižiūrėjo bites, jomis rūpinosi ir elgėsi kaip su savomis: jas prižiūrėjo, siekė, kad išliktų, ėmė medų. Be jos nė vienas daugiau nėjo prie bičių, jai tik pagal poreikį padėdavo. Nė viena iš suinteresuotų šalių to neginčijo, tai paliudijo ir liudytojai. Jau iš karto po palikėjo mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) kitą mėnesį pareiškėja ėjo pas bites, jas apžiūrėjo (nurodė liudytoja T. O.). Kad bitėmis rūpinosi O. P. neneigė ir S. A.. Be to dar buvo nurodyta, kad jau iš karto po brolio mirties O. P. prašė, kad jai liktų bitės. Šis faktas patvirtina, kad pareiškėja per įstatymo numatytą laiką, per tris mėnesius po palikėjo V. Š. mirties, savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą likusį po palikėjo mirties. Pažymėtina tai, kad nėra reikalavimo priimti visą palikimą faktiniu valdymu, pakanka pradėti valdyti bent kokį nors palikėjo turtą, kad būtų priimtas palikimas. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pareiškėja, pradėdama iš esmės rūpintis bitėmis, jomis disponavo kaip savomis ir laikoma, kad ji faktiniu valdymu priėmė palikėjo V. Š. palikimą (CK 5.50 str. 3 d., 5.51 str. 1 d.). Tas faktas, kad nurodoma, jog šiai dienai bičių šeimų galimai neišlikę neįrodo, kad O. P. nesiekė jų išlaikyti, jomis nesirūpino per pirmus tris mėnesius kai atsirado palikimas ir ji aktyviais veiksmais rodė valdymo faktą.
18. Be kita ko, bylos duomenimis nustatyta, kad O. P. siekė būti brolio turto paveldėtoja, prašė L. Š. ir S. A. būti priimta į paveldėtojus, tačiau S. A. nesutiko priimti į paveldėtojus O. P. (L. Š. sutiko).
19. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes O. P. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po V. Š. mirties. Pareiškėja O. P. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.).
20. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis tuo kas išdėstyta teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu. Teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad O. P. priėmė palikimą po savo brolio V. Š. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Pareiškėja prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios už advokato paslaugas yra 1 350 Eur (AB ,,Swedbank“ bankas - 950 Eur 2024 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 63 ir Luminor Bank AS - 400 Eur 2024 m. rugsėjo 12 d.), o reiškiant pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo sumokėtas žyminis mokestis 55,00 Eur (sumokėta AB ,,Lietuvos paštas“ 2023 m. gruodžio 13 d.). Suinteresuotas asmuo S. A. prašė priteisti iš pareiškėjos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra 3 408,00 Eur. Iš mokėjimo nurodymų ir PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad mokėjimas šioje byloje išlaidos yra 3 213,00 Eur, o išlaidos 195,00 Eur sumoje yra ne šioje byloje, bet civilinėje byloje Nr. e2-5674-471/2024, todėl neaktualu.
22. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskreciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.
23. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens S. A. yra priešingas teisinis suinteresuotumas. Pareiškimą tenkinus, yra pagrindas priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens, nes dėl kilusių priešingų interesų nustatant juridinį faktą, išsitęsė teisminis procesas, teko rinkti papildomus įrodymus, susidarė didesnės atstovavimo išlaidos ginant savo interesą.
24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
25. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti mažinamos pareiškėjos O. P. patirtos išlaidos advokato pagalbai. Pažymėtina, kad siekdama nustatyti juridinį faktą pareiškėja pateikdama prašymą teismui neatsižvelgiant į šalių suinteresuotumą bylos baugtimi, vis tiek būtų mokėjusi žyminį mokestį (55 Eur), todėl šioje apimtyje yra pagrįstas pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Asmeniui, siekiančiam apginti savo pažeistas teises, negali būti apribota teisė pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Pareiškėja O. P. šiuo atveju naudojosi kvalifikuota teisine pagalba ir nenustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai būtų didesnės esant proceso vilkinimui ar netinkamam procesiniam elgesiui.
26. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę (byla iškelta 2023 m. gruodžio 27 d.), šalių suinteresuotumą bylos baigtimi, pareiškėjos atstovės atliktų veiksmų byloje apimtį, teismo vertinimu, pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos už teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių, todėl priteistinos visoje apimtyje iš S. A., t.y. 1 350,00 Eur. Kito suinteresuoto asmens L. Š. ir pareiškėjos interesai bylos baigtimi tapatūs, todėl iš jo nepriteisiamos patirtos išlaidos.
27. Teismas patyrė 86,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Pareiškimą patenkinus, atsižvelgiant į tai, kad S. A. šios bylos baigtimi buvo priešingas pareikštam reikalavimui, iš suinteresuoto asmens S. A. į valstybės biudžetą priteistina 86,32 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.
Priteisti iš S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 350,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) patirtų išlaidų advokato pagalbai.
Priteisti iš S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybei 86,32 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.