- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-180-340/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01678-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. A., L. Š.
- Pareiškėjas
- O. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės suinteresuoto asmens S. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. Š. ir S. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui, kuriuo prašė paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė V. Š. palikimą faktiniu būdu. Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) netikėtai mirė pareiškėjos brolis V. Š.. Po jo mirties palikimą priėmė mirusiojo brolis L. Š. ir sesuo S. A.. Pareiškėjos brolis neturėjo vaikų, nebuvo susituokęs, tėvai yra mirę. Po pareiškėjos brolio mirties, faktiniu būdu palikimą priėmė ir pareiškėja, tai yra ji kartu su broliu L. rūpinosi po brolio V. mirties likusiu gyvulininkystės ir augalininkystės ūkiu: rūpinosi karvių banda, avimis ir kitais ūkio gyvūnais, žemės ūkio kultūromis, mišku, transporto priemonėmis, pastatais. Pareiškėja kreipiasi į teismą norėdama nustatyti palikimo priėmimo faktą, kad galėtų užbaigti paveldėjimo procedūrą po brolio mirties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P. po V. Š., mirties kad (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.
3. Teismas nurodė, kad ketvirtos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po V. Š. mirties yra jo seserys ir broliai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas nustatė, kad palikėjas aukštesnės eilės įpėdinių neturėjo – buvo vienišas, vaikų ir vaikaičių, neturėjo, tėvai, seneliai mirę. Iš Testamentų registro išrašo teismas nustatė, kad prašymus priimti palikimą pateikę L. Š. ir S. A., palikimo, pateikę notarui pareiškimus, atsisakė T. O., P. Š. ir V. G.. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad palikimo atsisakiusios ir E. A. bei J. A.. O. P. per trijų mėnesių terminą nei išreiškė valią priimti palikimą po V. Š. mirties, nei atsisakiusi jo.
4. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad L. Š. turtą valdo, neginčijama, kad tiek O. P., tiek J. A. ir E. A. atvyksta į ūkį, padeda ten su darbais. Ginčas kyla dėl to, kad O. P. nesiekė priimti palikimo, neatliko jokių veiksmų per tris mėnesius po palikėjo mirties, iš kurių būtų galima spręsti, kad ji būtų išreiškusi valią priimti mirusiojo palikimą. S. A. nesutinka, kad O. P. aktyviais veiksmais rodė siekį priimti palikimą ir faktiniu valdymu išreiškė valią būti palikėjo įpėdine.
5. Teismas nustatė, kad po V. Š. mirties O. P. vienintelė prižiūrėjo bites, jomis rūpinosi ir elgėsi kaip su savomis: jas prižiūrėjo, siekė, kad išliktų, ėmė medų. Be jos nė vienas daugiau nėjo prie bičių, jai tik pagal poreikį padėdavo. Nė viena iš suinteresuotų šalių to neginčijo, tai paliudijo ir liudytojai. Kad bitėmis rūpinosi O. P. neneigė ir S. A.. Be to dar buvo nurodyta, kad jau iš karto po brolio mirties O. P. prašė, kad jai liktų bitės. Šis faktas patvirtina, kad pareiškėja per įstatymo numatytą laiką, per tris mėnesius po palikėjo V. Š. mirties, savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą likusį po palikėjo mirties. Pažymėjo, kad nėra reikalavimo priimti visą palikimą faktiniu valdymu, pakanka pradėti valdyti bent kokį nors palikėjo turtą, kad būtų priimtas palikimas. Teismas sprendė, kad pareiškėja, pradėdama iš esmės rūpintis bitėmis, ji faktiniu valdymu priėmė palikėjo V. Š. palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Tas faktas, kad šiai dienai bičių šeimų galimai neišlikę neįrodo, kad O. P. nesiekė jų išlaikyti, jomis nesirūpino per pirmus tris mėnesius, kai atsirado palikimas ir ji aktyviais veiksmais rodė valdymo faktą.
6. Teismas nurodė, kad nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas padarė išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu. Teismas sprendė, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad O. P. priėmė palikimą po savo brolio V. Š. mirties kad (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) S. A. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos O. P. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti bei priteisti S. A. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
7.1. Pareiškėja niekada nepageidavo nei velionio turto paveldėti pati, nei jo valdyti, ji tiesiog savo valiniu sprendimu (prisiimdama visą su tuo susijusią riziką) praleido griežtą įstatymu nustatytą 3 mėn. terminą palikimui priimti ir jį perleisti kitam asmeniui (L. Š.), o tuomet melagingai kreipėsi į teismą jau tvirtindama, neva ji buvo pradėjusi velionio turtą valdyti.
7.2. V. Š. mirė kad (duomenys neskelbtini), reiškia, 3 mėn. terminas valiai dėl palikimo priėmimo/atsisakymo pareikšti suėjo 2023-07-02. Pareiškėja savo prašymą stabdyti paveldėjimo bylą notarei pateikė tik 2023-10-19, t. y. dar daugiau nei po 3,5 mėn. pasibaigus 3 mėn. įstatyminiam terminui ir beveik 7 mėnesiams po velionio mirties.
7.3. Savo minimalios apimties pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo pareiškėja pateikė tik 2023-12-27, t. y. praėjus dar 2 mėnesiams po pateikto prašymo notarei, ir net 9 mėnesiams po V. Š. mirties. Dėl kokių priežasčių buvo taip ilgai delsiama – byloje liko neatsakyta ir teismo net nesiaiškinta bei skundžiamame sprendime net neaptarta. Byloje pareiškėja nepateikė ir absoliučiai jokio paaiškinimo, dėl kokių priežasčių pareiškėja priėmė valinį sprendimą nesikreipti per 3 mėnesius į notarę ir taip priėmusi savo palikimo dalį – neperleido jos, pavyzdžiui, savo broliui L. Š., kai akivaizdu, jog absoliučiai jokių kliūčių tai padaryti laiku niekada nebuvo. Pareiškėja tuo metu nesirgo, darbavosi, lankėsi ir nuolat bendravo su kitais savo artimaisiais, taigi puikiausiai žinojo visas paveldėjimo bylos procedūras. Šis opus ir ginčo bylai ypač teisine prasme reikšmingas klausimas skundžiamame sprendime visiškai neaptartas ir teismo net neanalizuotas, kas (be kitų aplinkybių) taip pat sąlygojo neteisėto teismo sprendimo byloje priėmimą.
7.4. Byloje buvo surinkta daugiau nei pakankamai įrodymų, kad pareiškėja nei per teisiškai reikšmingą 3 mėnesių laikotarpį, nei vėliau dar 7-9 mėnesius tiesiog neturėjo valios priimti palikimą ir pradėti valdyti velionio turtą asmeniškai, todėl ir jokių aktyvių valinių veiksmų tuo atžvilgiu neatliko. Dar daugiau – ji labai aiškiai ir tiesiai išsakė, kad tiek iškart po velionio mirties, tiek net ir bylos nagrinėjimo metu – turėjo tikslą ne pati tą mirusio brolio turtą valdyti, bet sutrukdyti S. A. paveldėti didesnę palikimo dalį. Nepaisant nurodytos aplinkybės ir pačios pareiškėjos užtikrinto nuolatinio tvirtinimo ne tik savo teiktuose dokumentuose notarei, bet ir vėliau eilę kartų teismo posėdžių metu, – kad ji iki šiol norėjusi turtą ne priimti sau, bet perleisti savo broliui L. Š.. Teismas skundžiamame sprendime ir šią aplinkybę absoliučiai ignoravo, apie ją teismo sprendime visiškai nepasisakė, kas įrodo, kad teismas neišnagrinėjo esminių bylos aplinkybių dėl ko galiausiai buvo priimtas neteisėtas skundžiamas sprendimas.
7.5. Pareiškėjos prieštaringų parodymų byloje visgi yra daugiau nei akivaizdu, kad vienintelis ir tikrasis tikslas, dėl kurio ji kreipėsi į teismą yra ne galėti ateityje valdyti brolio palikimo dalį asmeniškai, bet ją priėmus – iškart perleisti L. Š.. Ginčo atveju tai mažų mažiausiai reiškia ne ką kitą, bet tiesioginį pareiškėjos melavimą, kad neva ji yra „priėmusi“ palikimą, nors iš tiesų ji akivaizdžiai tenori nusistatyti juridinį faktą, jog jis neva „faktiškai priimtas“ tik tam, kad iškart savo dalį perleistų L. Š.. Toks asmens interesas negali būti ginamas. Apsimestinės/ fiktyvios asmens teisės ir interesai – neturi būti ginami.
7.6. Pagalba broliui, nors ir labai gražus sesers elgesys, tačiau nėra pagrindas tai laikyti palikimo priėmimu. Pareiškėja pripažįsta, kad ir iki brolio mirties pastarajam padėdavo ir toliau po jo mirties tęsia tą pagalbą jau dabar kitam broliui, kuris ėmėsi vienas tą mirusio brolio turtą valdyti. Taigi, tai yra teisiškai traktuotina tiesiog tik kaip tęstinė pagalba broliams iš tiesų didžiuliame ūkyje, bet ne koks nors palikimo priėmimas.
7.7. Asmeniui, kuris ne tik pats kelis kartus patvirtina niekada nenorėjęs, nesiekęs ir neketinęs priimti palikimo sau, kuris pats kelis kartus teismui užtikrintai pabrėžia, kad absoliučiai jokio brolio turto nėra užvaldęs/jo ir šiuo metu nevaldo, o tik ūkio buityje padeda broliui – negali būti nustatytas juridinis faktas, kad mirusiojo palikimą jis yra priėmęs faktinio valdymo būdu. Šiuo atveju labai aiškiai matyti, kad profesionalūs teisininkai surašė už asmenį jo tariamą valią procesiniame dokumente, o pats asmuo (pareiškėja) visus tuos melagingus teiginius viešų teismo posėdžių metu visiškai paneigė ir išdėstė kitą – kardinaliai priešingą savo valią, kuri būtent ir buvo jos tikroji valia.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja O. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą palikti nepakeistu, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
8.1. Apeliaciniame skunde cituojama teisinė praktika apie palikimo atsisakymą, šio veiksmo teisines pasekmes. Palikimo atsisakymo klausimas šioje byloje nebuvo nagrinėjamas. Joks reikalavimas dėl palikimo atsisakymo nebuvo pareikštas, todėl pareiškėja neatsikirtinės į tą apeliacinio skundo dalį, kuri nebuvo nagrinėjama byloje ir teismo sprendimas tuo klausimu nebuvo priimtas.
8.2. Pareiškėja yra kūno kultūros mokytoja ir niekuomet nėra studijavusi teisės, ar kaip nors susidūrusi su teisinėmis sąvokomis, todėl posėdžio metu, paklausus ar valdo turtą, ji atsakė, kad nevaldo, nes elementariai žmogiškai įsivaizdavo, kad valdymas yra fizinis daiktų parsivežimas namo. Kadangi pareiškėja fiziškai gyvena bute Šiaulių mieste, natūralu, kad ji atsakė, kad fiziškai turto nevaldo, nes avilių iš brolio kiemo nepersivežė į butą. Bičių šeimomis pareiškėja rūpinasi iki šiol.
8.3. Pareiškėjos brolis mirė kad (duomenys neskelbtini). Balandžio – liepos mėnesiai yra patys aktyviausi bičių priežiūros mėnesiai. Todėl būtent per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, pareiškėja aktyviai ėmė prižiūrėti bites, jomis rūpintis kaip savomis, tokiu būdu priimdama palikimą valdyti faktiniu būdu. Suinteresuoto asmens kviestas liudytojas R. L. nurodė, kad jis yra kaimynas, kad nematė O. P.. Tačiau atsakydamas į užduodamus klausimus, nurodė, kad iš jo namų, nesimato visas kiemas, nesimato vieta, kurioje stovi aviliai, todėl mato ne viską. Jo parodymais teismas remtis negalėjo, nes jis betarpiškai nematė situacijos.
8.4. Palikimas negali būti priimamas iš dalies, jo negalima iš dalies ir atsisakyti. Pradėjus valdyti faktiniu būdu bent dalį turto, įpėdinis laikomas priėmęs visą palikimą. Nei vienam iš įpėdinių, kurie kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarą, paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti ir jokios papildomos pasekmės, susijusios su įvykusiu paveldėjimu dar nėra kilusios.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacijos objektas – ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą pradėjus faktiškai jį valdyti, aiškinimo ir taikymo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Pareiškėja O. P. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, kuriame nurodė, kad yra priėmusi palikimą po brolio V. Š. mirties faktiniu valdymu. kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotųjų asmenų L. Š. bei S. A. (apeliantės) brolis V. Š., kuris buvo nevedęs, vaikų (įvaikių) neturėjo, testamento nepaliko. V. Š. iki mirties momento vykdė individualią veiklą pagal pažymą (turėjo įregistruotą ūkininko ūkį) ir augino ūkinius galvijus. Palikėjo turtą sudaro nekilnojamasis turtas (žemės sklypai, statiniai-pastatai, ferma) ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir kitos turtinės teisės.
13. Paveldėjimo byla vedama Kelmės rajono 3-iojo notaro biuro notarės Dovilės Stričkaitės – Aglinskienės.
14. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose (toliau – Teismas) buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-1361-322/2024 pagal pareiškėjos O. P. pateiktą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, jog pareiškėja yra priėmusi mirusio brolio V. Š. palikimą faktiniu valdymu. Skundžiamu 2024-09-30 sprendimu pareiškimas buvo patenkintas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Suinteresuotas asmuo S. A. savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo tik 2023-10-19, t. y. dar daugiau nei po 3,5 mėn. pasibaigus 3 mėn. įstatyminiam terminui ir beveik 7 mėnesiams po velionio mirties. Į teismą kreipėsi po 2 mėnesių po kreipimosi pas notarę, patvirtino, kad praleido terminą palikimui priimti, nes pareiškime prašė atnaujinti terminą palikimui priimti. Tai patvirtina, kad ji: 1) praleido terminą palikimui priimti; 2) neturėjo valios priimti palikimą ir pradėti valdyti velionio turtą asmeniškai, kreipėsi tikslu sutrukdyti S. A. paveldėti didesnę palikimo dalį, norėdama „savo dalį“ perleisti L. Š., o tiksliau – atsisakyti palikimo brolio L. Š. naudai. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, dėl ko galiausiai buvo priimtas neteisėtas skundžiamas sprendimas.
16. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais kad įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. neišreiškus valios priimti palikimą, laikytina, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė.
17. Asmeniui, kuris ne tik pats kelis kartus patvirtina niekada nenorėjęs, nesiekęs ir neketinęs priimti palikimo sau, kuris pats kelis kartus teismui užtikrintai pabrėžia, kad absoliučiai jokio brolio turto nėra užvaldęs/jo ir šiuo metu nevaldo, o tik ūkio buityje padeda broliui – negalėjo būti nustatytas juridinis faktas, kad mirusiojo palikimą jis yra priėmęs faktinio valdymo būdu. Aplinkybė, kad pareiškėja prižiūrėjo bites, neįrodyta, be to, jeigu tokio priežiūra ir buvo – tai buvo pagalba broliui, o ne palikimo, kuriuo ji nenorėjo, priėmimas ir valdymas.
18. Apeliantės įsitikinimu, byloje buvo surinkta daugiau nei pakankamai įrodymų, kad pareiškėja nei per teisiškai reikšmingą 3 mėnesių laikotarpį, nei vėliau dar 7-9 mėnesius, visų pirma, tiesiog neturėjo valios priimti palikimą ir pradėti valdyti velionio turtą asmeniškai, todėl ir jokių aktyvių valinių veiksmų tuo atžvilgiu neatliko.
19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
20. Palikėjui mirus jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.
21. Iš paveldėjimo teisinių santykių kylančių teisių prigimtis ir esmė atskleidžiama vertinant esminius paveldėjimo teisinių santykių aspektus: paveldėjimas yra fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimo mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams būdas; 2) palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams; 3) neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; 4) kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti.
22. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
23. Veiksmai dėl palikimo priėmimo turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
24. Palikimą galima priimti atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis): 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
25. Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. Teisė laisva valia apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo yra viena iš įpėdinių interesų apsaugos garantijų pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2011).
26. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
27. CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio.
28. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po V. Š. mirties O. P. vienintelė prižiūrėjo bites, jomis rūpinosi ir elgėsi kaip su savomis: jas prižiūrėjo, siekė, kad išliktų, ėmė medų. Be jos nė vienas daugiau nėjo prie bičių, jai tik pagal poreikį padėdavo. Nė viena iš suinteresuotų šalių to neginčijo, tai paliudijo ir liudytojai. Jau iš karto po palikėjo mirties (mirė kad (duomenys neskelbtini)) kitą mėnesį pareiškėja ėjo pas bites, jas apžiūrėjo kaip teismui nurodė liudytoja T. O.. Teismas akcentavo, kad suinteresuotas asmuo S. A. neneigė, kad bitėmis rūpinosi O. P. neneigė. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kad jau iš karto po brolio mirties O. P. prašė, kad jai liktų bitės. Nustatytos aplinkybės suponavo teismo išvadą, kad pareiškėja O. P. per įstatymo numatytą laiką, per tris mėnesius po palikėjo V. Š. mirties, savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą likusį po palikėjo mirties.
31. Apeliantė iš esmės neneigia, kad rūpinimosi bitėmis po brolio mirties, tačiau siūlo šią aplinkybę vertinti ne kaip įrodymą apie palikimo priėmimą, bet kaip sesers pagalbą broliui už medaus stiklainį. Apeliantė pažymi, kad 2024-08-05 teismo posėdžio metu į teisėjos klausimą: „Gerai, tai dabar jūs labai konkrečiai pasakykit – kokį turtą jūs faktiškai pradėjot valdyti po brolio mirties?“ (nuo įrašo 21:28 min.), O. P. atsako: „Aš jokio turto nevaldau, aš tiesiog padedu broliui vyresniajam, aš nieko nevaldau“. Teisėja klausia: „Tai ką darot?“. Pareiškėja atsako: „Taip, ir karves melžiu, ir bites prižiūriu, ir ūkio darbus, namuose, ir skalbt reikia, ir išvirt broliui “. Apeliantės vertinimu, pareiškėja, paklausta apie savo ketinimus dėl palikimo, aiškiai nurodė, kad ji nuo pradžių norėjo ne priimti palikimą sau, bet jį perleisti savo broliui L. (nuo įrašo 22:45 min.).
32. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja O. P. paaiškino, kad ji neturi teisinio išsilavinimo, todėl į klausimą apie palikimo dalies valdymą atsakė, kad nevaldo, nes įsivaizdavo, kad valdymas yra fizinis daiktų parsivežimas namo; bitėmis rūpinasi iki šiol.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos tesimo išvada, kad pareiškėja O. P. palikimą po brolio mirties priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjos paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu apie tai, kad ji paveldėto turto nevaldo, duoti teismui dėl pareiškėjos teisinės terminologijos nežinojimo ir negali būti vertinami, kaip įrodymai apie jos atsisakymą nuo palikimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad faktas, jog pareiškėja rūpinosi bitėmis per pirmus tris mėnesius, kai atsirado palikimas, ji aktyviais veiksmais įrodė valdymo faktą. Įstatymas nenustato reikalavimo priimti visą palikimą faktiniu valdymu, pakanka pradėti valdyti bent kokį nors palikėjo turtą, kad būtų priimtas palikimas. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja, pradėdama iš esmės rūpintis bitėmis, jomis disponavo kaip savomis ir laikoma, kad ji faktiniu valdymu priėmė palikėjo V. Š. palikimą (CK 5.50 str. 3 d., 5.51 str. 1 d.).
34. Apeliacinės instancijos tesimas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad aplinkybė, jog pareiškėja kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo tik 2023-10-19, t. y. daugiau nei po 3,5 mėn. pasibaigus 3 mėn. įstatymo numatytam palikimo priėmimo, turi būti vertinama, kad ji atsisakė nuo palikimo.
35. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėja priėmė palikimą po mirties per 3 mėnesius, faktiškai pradėdama valdyti paliktą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), laikytina, kad pareiškėja nuo palikimo atsiradimo (brolio mirties momento kad (duomenys neskelbtini)) tapo paveldėto turto savininke (CK 47 straipsnio 2 punktas). Kaip jau buvo paminėta, palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje savarankiškų įtvirtintų palikimo priėmimo būdų; įpėdinis gali priimti palikimą atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis): 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, o asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.). (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).
37. Aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo praleidusi 3 mėn. terminą po palikėjo mirties, nepaneigia to, kad palikimas po jos brolio mirties buvo priimtas nuo palikimo atsiradimo mirties momento, pradėjus faktiškai valdyti paliktą turtą. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo (apeliantė) iš esmės neginčijo teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėja pagal savo galimybes ir supratimą rūpinosi bitėmis – tvarkė paliktą turtą, kaip savo. Nagrinėjamu atveju pavėluotas kreipimasis į notarą nepaneigia palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo paveldėjimo pagrindu faktų.
38. Teismui pripažinus, kad pareiškėja priėmė palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti, faktas, kad ji kreipėsi į notarą praleidusi 3 mėn. terminą, o į teismą dėl juridinio fakto nustatymo dar po 2 mėnesių, neturi teisinės reikšmės, nes palikimas buvo priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti per 3 mėnesius po palikėjo mirties. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir sprendime dėl jų nepasisakė, atmetami kaip teisiškai nereikšmingi.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Apibendrindamas anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
suinteresuoto asmens S. A. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.