Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams K. S. ir A. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė A. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

2016 m. gruodžio 2 d. teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (LR CPK 441 str.). 2016 m. gruodžio 15 d. teisme gautas atsakovo pareiškimas, kuriuo prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsakovo prašymas tenkintas, paskirtas parengiamasis teismo posėdis.

2017 m. sausio 19 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas iš esmės pakartojo savo prašymus, susijusius su civilinės bylos elektroniniu formatu, prašė teismo pateikti jam popierinę bylą, paaiškino, kad niekas jo neprivers naudotis sveikatai pavojingu įrenginiu – kompiuteriu. Teismas atsakovo prašymų netenkino, sekantį posėdį skyrė bylos nagrinėjimui iš esmės.

Teismas nutarė bylą nagrinėti teismo posėdyje atsakovui nedalyvaujant, jo prašymo atidėti teismo posėdį netenkino. Pažymėtina, kad byla teisme nagrinėjama nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. Teismas, gavęs ieškovo ieškinį, du kartus suteikė laiko atsakovui pateikti į bylą atsiliepimą, tačiau atsakovas savo eilėje teismui teiktų dokumentų tik išsakė argumentus dėl elektroninių bylų egzistavimo negalimumo, nei skolos apskritai, nei skolos dydžio neginčijo. Pažymėtina, kad teismas buvo paskyręs bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau atsakovas pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, be to, pirmasis posėdis buvo atidėtas dėl atsakovo pareiškimo nušalinti teisėją ir teismo posėdžių sekretorę iš esmės vėlgi dėl atsakovo elektroninės bylos formato neadekvataus vertinimo ir toks pareiškimas buvo netenkintas 2017 m. vasario 7 d nutartimis. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2017 m. vasario 9 d. teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl medicininės pažymos, kur nurodoma, jog VšĮ Lukiškių poliklinika atsakovui neišduoda pažymos dėl patirto sužalojimo ir reikalauja už pažymą 10 Eur. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes vertino, jog atsakovas nesilaiko proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuris yra ankstesnio elektros energijos tiekėjo AB LESTO (buv. Rytų skirstomieji tinklai) teisių ir pareigų perėmėjas (CPK 48 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis (Juridinių asmenų registro duomenys)), tiekė elektros energiją sodo namui, esančiam adresu K. S. 16-oji g. 22, Vilnius, unikalus Nr. 4400-1137-7894. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minėtas namas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams K. S. ir A. S.. Tarp ieškovo ir atsakovo K. S. 2007 m. balandžio 2 d. buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2710215-20332/271439n, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti elektros energiją sodo namui, esančiam K. S. 16-oji g. 22, Vilnius, o atsakovas įsipareigojo už patiektą elektros energiją atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka ir terminais – iki 20-tos poataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos (Sutarties 4.2, 5, 6.1, 7.2, 11 punktai). Sutarties sudarymui sutuoktinio, šiuo atveju atsakovės A. S., sutikimas nereikalingas, kadangi sutartis sudaryta šeimos interesais (CK 3.92 straipsnio 3 dalis, 3.109 straipsnio 2 dalis). Sutartis yra galiojanti, prašymų ją nutraukti ieškovas nėra gavęs. Atsakovai savo įsipareigojimų mokėti už jiems nuosavybės teise priklausančiam sodo namui tiektą elektros energiją tinkamai nevykdė, todėl už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 18 d. liko skolingi ieškovui 266,70 Eur. Tą patvirtina teismui pateiktas išrašas „kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2016 m. spalio 28 d.“. Pažymėtina, kad nors atsakovas K. S. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad neatsisako mokėti tiekėjui už sunaudotą elektros energiją, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovai būtų atsikaitę su ieškovu nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnį, prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tiekė elektros energiją atsakovams nuosavybės teise priklausančiam namui, o atsakovai už suteiktas paslaugas su ieškovu tinkamai ir laiku neatsiskaitė, ieškovo reikalavimas priteisti jam solidariai iš atsakovų 266,70 Eur įsiskolinimą už faktiškai sunaudotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 18 d. yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti jam solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (266,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 26 d. – pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo ir išdavimo data) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,17 Eur komisinį mokestį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir 1,78 Eur už advokato pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), iš viso – 16,95 Eur, t. y. iš atsakovo K. S. – 8,47 Eur, iš atsakovės A. S. – 8,48 Eur.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Atsakovas K. S. atsiliepime į ieškinį už nepagrįsto ieškinio pateikimą prašo skirti ieškovui baudą.

CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5 792 Eur baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. CPK 95 straipsnyje nustatytos baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinės žalos, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas (tenkintinas visa apimtimi) ir nesant duomenų apie ieškovo nesąžiningumą, taip pat veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui atmeta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, naudai 266,70 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 70 euro centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (266,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis atsakovų iš K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, naudai 16,95 Eur (šešiolikos eurų ir 95 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš atsakovo K. S. – 8,47 Eur (aštuonis eurus ir 47 euro centus), iš atsakovės A. S. – 8,48 Eur (aštuonis eurus ir 48 euro centus).

Atsakovo K. S. prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.