Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei U. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės V. K. įstatyminės atstovės V. S. ieškinį atsakovui V. K., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir VTAS), dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, pašalinusi trūkumus, procesiniu dokumentu įvardijamu kaip patikslintas ieškininis pareiškimas (nors tokio procesinio dokumento civilinis procesas nenumato ir tai yra pirmas dokumentas, teismo priimtas pašalinus trūkumus, todėl negali būti patikslinta tai, ko nebuvo pateikta, tokiu būdu tai yra ieškinys, CPK 135 straipsnis) teismo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnametei dukrai po 150 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti ieškovės gyvenamąją vietą su mama; priteisti iš atsakovo 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2015-09-20 iki 2018-09-20; nustatyti ieškovės mamą gautas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo valstybės ir ieškovės įstatyminės atstovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas (el. byloje Nr. e2-49-802/2019, 2018-10-05 pateiktas ieškinys Nr. DOK - 35249).

Ieškovės įstatyminė atstovė, V. S. (mama), teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad kol buvo gyvas atsakovo tėvas, jis jiems padėdavo, gelbėdavo atsakovą nuo alkoholizmo. Atsakovas pragerdavo visus pinigus. Jeigu rasdavo jų namuose kur padėta,- pasiimdavo, išeidavo iš namų savaitėms ir pradingdavo. Grįžęs klaupdavosi, maldaudavo atleisti. Ji pasigailėdavo, atsakovą priimdavo, bet ir vėl būdavo tas pats. Vežė atsakovą į nepriklausomybių gydymo centrą. Bet jis tuoj pat po kodavimo vėl pradėdavo gerti ir iš to nebuvo jokios naudos. Jau 3 metai su atsakovu negyvena visiškai. O kol gyveno, jis faktiškai niekada nedirbo. Per beveik 13 metų bendro gyvenimo, gal apie metus bendrai sudėjus atsakovas dirbo, bet pinigų į namus niekada neparnešdavo. Viską pragerdavo su draugais. Ji ir atsakovo tėvas išlaikydavo atsakovą. Kad jis dabar galėtų pradėti dirbti, mokėti išlaikymą, ji nesitiki. Girdėjo, kad dėl alkoholizmo atsakovas apsirgo ir nebevaikšto. Dukra atsakovas visiškai nesidomėjo ir nesidomi. Neteikė išlaikymo, nesidomėjo jos sveikata, kaip sekasi mokslai. Su dukra jos pragyveno iš jos gaunamo uždarbio. Visąlaik taupė. Labai padėjo sesuo, parveždavusi joms skalbimo ir higienos priemonių, aprūpindavusi jos dukrą prieš rugsėjį. Padeda ir mama, kuri paremia daržovėmis, mėsa. Atsakovo tėvui mirus, nebeliko kas jam padėtų, nes jo mama sirgo ir buvo gydoma psichiatrinėje. Neįgalumo atsakovas neturėjo, kitų išlaikytinių taip pat. Tik dirbti niekada nenorėjo, patiko būti kitų išlaikomam. Dukra turi problemų su dantukais, mano, kad bus reikalinga karūnėlė. Bet tas paaiškės tik ateinantį rugsėjį. O išlaidos tam nemažos bus reikalingos. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai (popierinės bylos kopijos, b. l. 11). Atsiliepimas negautas. Šaukimas į teismo posėdį įteiktas (popierinės bylos kopijos, b. l. 15, 24, 36). Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismas negavo. Apie bylos aplinkybes jį klausė VTAS specialistai. Pateiktoje išvadoje nurodoma, kad su prašomu išlaikymo dydžiu atsakovas sutinka, nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu (el. byloje Nr. e2-49-802/2019, 2018-10-30 pateikta išvada Nr. DOK - 38676). Atsakovo dalyvavimas nepripažintas būtinu, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė palaiko teismui pateiktą išvadą. Nurodo, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, ginčo nekyla, o kas liečia įsiskolinimą, palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės įstatyminės atstovės (mamos) ir jos atstovės (advokato padėjėjos) paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojos V. B. parodymais nustatyta, kad ieškovės įstatyminė atstovė V. S. ir atsakovas V. K. yra ieškovės V. K. tėvai (el. byloje Nr. e2-49-802/2019, 2018-09-24 pateikto ieškinio Nr. CBP – 6800, 5 priedas). Ieškovės tėvai santuokos sudarę niekada nebuvo, gyveno kaip sugyventiniai. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo ir nėra. Atsakovas turėjo žalingų įpročių, vartojo alkoholį, dažnai ir ilgam išeidavo, paskui vėl grįždavo pas ieškovę ir jos motiną, atsiprašęs vėl gyvendavo pas jas. Pastovaus darbo atsakovas neturėjo, nors buvo sveikas ir darbingas. Išlaikymo ieškovei atsakovas neteikia. Kol buvo gyvas, atsakovą įvairiopai rėmė jo tėvas. Ieškovės tėvai šiuo metu nei vienas nėra sudaręs santuokos, kitų išlaikytinių, apart ieškovės, neturi. Atsakovas nedirba (el. byloje Nr. e2-49-802/2019, esantis 2019-01-16 išrašas iš viešo registro), dalyvaujančių byloje asmenų žiniomis šiuo metu jis turi sveikatos problemų, tačiau neįgalumas jam nenustatytas, yra darbingas. Ieškovės mama, V. S., dirba UAB ,,Gulbelė“ (el. byloje Nr. e2-49-802/2019, 2018-09-24 pateikto ieškinio Nr. CBP – 6800, 2 priedo 12-13, 14 lapai). Gauna pajamų apie 430 Eur darbo užmokesčio ir 30 Eur vaiko pinigų (atstovės paaiškinimai bylą nagrinėjant iš esmės). Ieškovė specialių poreikių neturi, jie įprastiniai, būdingi bendraamžiams. Turi problemų dėl dantų, jie kreivi ir galimai bus reikalingas dantų lyginimas breketais. Tačiau kada tas bus daroma ir kiek tiksliai kainuos šiuo metu nežinoma. Mergaitė lanko šokius, dėl to jos mama turi išlaidų (el. byloje Nr. e2-49-802/2019, 2018-10-05 pateikto pašalinus trūkumus ieškinio Nr. DOK-35249, 1 priedas). Ieškovės mama yra sveika, darbinga. Išsilavinimas – vidurinis, specialybės neturi. Turto turi butą, įsigytą 2005 metais iš santaupų ir automobilį, kurį pirko už paimtą paskolą. Galutinis paskolos gražinimo terminas – 2025-04-26, paskola – 7900 Eur, gražinta suma – 14655,61 Eur (el. byloje Nr. e2-49-802/2019, 2018-09-24 pateikto ieškinio Nr. CBP – 6800, 1 priedas, 2 priedo 4 lapas, 8-11 lapai). Atsakovas turi nekilnojamojo turto (el. byloje Nr. e2-49-802/2019, 2018-09-24 pateikto ieškinio Nr. CBP – 6800, 2 priedo 5-7 lapai). Atsakovas atsiliepimo ir kitų reikšmingų įrodymų, tame tarpe ir įrodymų apie kreditorius nepateikė. Su juo bendravusiems VTAS specialistams nurodė, kad dėl išlaikymo dydžio ginčo nėra, jis teiks dukrai išlaikymą, kai pasveiks ir pradės dirbti. Nesutiko su išlaikymo įsiskolinimu, nurodė, kad ji teikė pagal išgales (el. byloje Nr. e2-49-802/2019, 2018-10-30 pateikta institucijos išvada Nr. DOK-38676). Ieškovės mamos pateiktame ,,Swedbank“, AB sąskaitos išraše duomenų apie piniginių lėšų kasmėnesinį pervedimą iš atsakovo dukters išlaikymui nėra (2019-02-11 pateikto lydraščio Nr. DOK-5584, 1 priedas).

Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Tėvai turi abipusę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Abu tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovės įstatyminė atstovė prašo nustatyti dukters V. K. gyvenamąją vietą su ja. Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad teismas spręstų vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimą, tarp vaiko tėvų dėl to turi būti konstatuotas ginčas. Tačiau esti atvejų, kai vaiko gyvenamosios vietos nustatymas pateisinamas net ir nesant ginčo tarp tėvų, bei būtinas tam tikrų teisių realizavimui, pavyzdžiui vienam iš tėvų su vaiku išvykstant į užsienio valstybes. Tokiais atvejais, vertintina, kad ir nesant ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismo sprendimas išspręsti šį klausimą atitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis), teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) bei teisinio apibrėžtumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovė nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Tą patvirtino atsakovas apsilankiusiems pas jį VTAS specialistams. Iki šiol nebuvo jokio būtinybės šį klausimą spręsti ir dėl kitokių aplinkybių, ieškovės mama neplanuoja vykti gyventi į užsienį ar atlikti kitokius veiksmus, kuriems būtų reikšmingas aiškus vaiko gyvenamosios vietos apibrėžtumas. Jai niekada nekilo jokių problemų sprendžiant su vaiku susijusius klausimus įvairiose administravimo institucijose.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo netenkinamas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ieškovei priteisimo iš atsakovo

Teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad ieškovės mamos kas mėnesį gaunamos pajamos yra minimalios, apie 460 Eur (430 Eur atlyginimas ir 30 Eur išmoka vaikui). Atsakovas pajamų negauna, tačiau neįgalumo neturi. Nors šiuo metu jis serga, tačiau dirbti gali ir privalo tą daryti, turėdamas pareigą išlaikyti savo dukterį. Ieškovės mamai tenka ne tik įprastinės išlaidos pasirūpinant vaiku, bet ir pareiga pasirūpinti susirgusia mergaite, aprūpinti ją reikalingomis mokymosi ir ugdymosi priemonėmis, padėti namų darbų ruošoje ir spręsti kitus ugdymo procese kylančius klausimus (pvz., vaiko dalyvavimas popamokinėje veikloje ir pasiruošimas tam, susirinkimai ir pagalba mokykloje, ir pan.) pasirūpinti būstu, maistu, apranga ir šios priežiūra, slaugyti dukrą susirgusią ir pan., todėl prie vaiko išlaikymo ji prisideda ne tik pinigais įvertinama suma, bet ir neskaičiuojamu ir realiai neįvertinamu darbu. Savo darbo laiką ji turi planuoti taip, kad galėtų tinkamai pasirūpinti dukra, kadangi atsakovas, t. y. vaiko tėvas, visiškai nepadeda. Vertinant šalių turtinę padėtį pažymėtina, kad ieškovės mama turi butą, įsigytą 2005 metais, t. y. dar prieš ieškovės gimimą, kuriame abi gyvena ir transporto priemonę, kurią įsigijo paėmusi paskolą ir pastarąją mokės dar šešerius metus. Tiek nedidelės kvadratūros butas, tiek ir transporto priemonė reikalinga tenkinant vaiko poreikius į būstą, nuvežimą į šokių užsiėmimus, ar išvykas su būreliu, tenkinant kitus vaiko poreikius. Turto, kuriuo galėtų disponuoti ir taip gauti pajamų ieškovės mama neturi. Jos pajamos, kaip matyti, taip pat minimalios. Nors yra sveika ir darbinga, tačiau ieškovės mamos galimybės keisti darbą, dirbti keliuose darbuose yra ribotos, kadangi ji privalo pasirūpinti dukterimi. Atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise, paveldėjimo pagrindu, turi dalį turto, t. y. 3/8 dalis namų valdos. Transporto priemonių neturi. Nors byloje nėra duomenų apie jo gaunamas ar gautas pajamas, tačiau nebuvo nustatyta, kad jis būtų neįgalus, yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl dirbti gali. Kitų išlaikytinių abu ieškovės tėvai neturi. Iš šio seka, kad nors ieškovės mamos turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovo, tačiau ji nėra pakankama, kad būtų patenkinti visi vaiko poreikiai, o atsakovas tokią savo padėtį susikūrė savo sąmoningai neatsakingais veiksmais, už kuriuos turi prisiimti atsakomybę ir tai negali būti pagrindu perkelti ieškovės mamai didesnę išlaikymo pareigos dalį. Ieškovės mamą materialiai paremia jos sesuo, liudytoja byloje apklausta V. S., kuri yra ieškovės krikšto mama ir dažnai pasirūpina savo krikštadukte. Kartkartėmis ieškovei ir jos mamai padeda ir ieškovės močiutė (ieškovės, V. K., mamos mama), nors į šią ieškovės mama pagalbos kreipiasi tik išimtiniais atvejais.

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, minėta, svarbu yra nustatyti vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir šių proporcingumą. Teismas nenustatė, kad šalių dukra turėtų specialių poreikių, kurie byloje turėtų būti įrodyti. Byloje minimi dantų breketai, dėl kurių bylos nagrinėjimo metu dar nėra aišku nei dėl jų būtinumo, nei dėl išlaidų dydžio, neįeina į vaiko poreikių, kurie turėtų būti tenkinami kas mėnesį, apimtį. Tai vienkartinės išlaidos, dėl kurių priteisimo ieškovės mama gali kreiptis, kaip jas patyrusi, taip ir prašydama priteisti būsimas išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu sprendžiant apie bendrųjų poreikių dydį, teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog bendrieji vaiko poreikiai (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui bei įvairiapusiam ugdymui ir lavinimui) yra būdingi visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo, įgimtų ar įgytų savybių ir todėl papildomai jų įrodinėti nereikia (LR CPK 182 str. 1 d. 1 p.; Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-2626-485/2012; Šiaulių apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-493-357/2012, taip pat 2A-371-357/2012 ir kt.). Įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, tą faktą, jog iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė, nei pusė minimalios algos, atsakovas su ieškiniu šioje dalyje nurodė sutinkąs, teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo tėvų pareigų lygybės vaiko atžvilgiu principo ir vienam iš jų perkelti didesnę išlaikymo pareigos dalį, todėl ieškinio reikalavimai šioje dalyje tenkinami visa apimtimi, priteisiant iš atsakovo išlaikymą jo dukrai, t. y. ieškovei V. K., po 150 Eur per mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018-09-24.

Iš byloje pateiktos skaičiuotės seka, kad išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas įstatymo leistino termino ribose – už tris metus iki ieškinio pateikimo (150 Eur x 36 mėnesiai). Nors atsakovas teikdamas paaiškinimus VTAS specialistams nurodė, kad su šiuo reikalavimu nesutinka, nes jo teigimu prie dukters išlaikymo prisideda pagal galimybes, teismas sprendžia, kad atsakovo išlaikymo teikimo dukrai faktas ištyrus įrodymus nenustatytas. Atsakovas jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius nepateikė. Ieškovės mama pateikė į bylą savo sąskaitos išklotinę, kurioje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas kas mėnesį, ar kitokias mokėjimo intervalais, pervestų tam tikras sumas ieškovės mamai, skirtas vaiko išlaikymui. Ieškovė nurodė, kad išklotinėje esanti vienkartinė pinigų suma, jos gauta iš atsakovo, buvo skirta padengti paskolai, kurią ieškovės mama ėmė, kai buvo reikalinga palaidoti atsakovo tėvą. Šią aplinkybę tvirtina toje pačioje sąskaitoje esantį pinigų permokos gražinimo operacija, atlikta kreditoriaus neilgai trukus po to, kai ieškovės mama gavo pinigų iš atsakovo. Tai patvirtina jos nurodytą aplinkybę, jog pervestus pinigus ji nuėmė ir dalimis įnešė kreditoriui. Byloje apklausta liudytoja V. B. taip pat parodė, kad atsakovas niekada nedirbo ir neteikė išlaikymo savo dukrai. Antra vertus ir atsakovas VTAS specialistams nurodė, kad prie dukters išlaikymo prisidėjo pagal galimybes, o ne vienkartine suma, todėl teismas visus įrodymus vertina vaiko naudai ir sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad išlaikymą, iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas savo dukrai teikė. Tačiau įvertinus vaiko poreikius, infliaciją šalyje ir prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šį reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, skaičiuojant po 100 Eur per mėnesį, viso 3600 Eur (100 Eur x 36 mėn.).

Ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės įstatyminei atstovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. bylinėjimosi išlaidų. Tai reiškia, jog ji turėjo sumokėti 50 proc. žyminio mokesčio už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. 38 Eur. Į bylą buvo pateiktas kvitas, kad sumokėta 98,50 Eur. Paaiškintina, kad dėl permokėtos dalies grąžinimo ieškovės įstatyminė atstovė turi teisę pateikti prašymą, jeigu sumokėta suma nebuvo panaudota kitur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi reikalavimas dėl gyvenamosios vietos atmestas, todėl ieškovės įstatyminės atstovės patirtos išlaidos iš atsakovo jai nepriteistinos.

Byloje ieškovės įstatyminė atstovė naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) 2018-08-07 sprendimą Nr.2.1.(NTP-2)-18-T-3729-14027, pagal kurį ieškovės įstatyminei atstovei nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, skirti advokatę Ramunę G. B., kuri atstovauti ieškovę šioje byloje pavedė savo padėjėjai V. K.. Teismui taip pat pateikta Tarnybos 2019-02-18 išrašyta pažyma Nr.NTP-7-1124, dėl išlaidų, pagal kurią valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos – 299,32 Eur. Įvertinus aplinkybę, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. pusė visų pareikštų reikalavimų, ieškovės atstovė atleista tik nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo ir ieškovės įstatyminės atstovės priteistinos per pusę tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 299,32 Eur : 2 : 2 (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 ir 99 straipsniai). Kitoje dalyje ieškinį atmetus, ieškovės įstatyminei atstovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei 122 Eur: 41 Eur, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc.x 75 proc.), 81 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o taip pat 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų dydžiui jokios reikšmės neturi tai, kad reikalavimai tenkinti ne visa apimtimi, viso 129,16 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametei dukrai V. K., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2018-09-24, iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant įstatyminei atstovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametei dukrai V. K., gim. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo įsiskolinimą, viso 3600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų) už tris metus iki ieškinio pateikimo (2018-09-24), nustatant įstatyminei atstovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 129,16 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus, 16 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susidariusias dėl mokėtino žyminio mokesčio ir dėl procesinių dokumentų įteikimo (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitas: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės įstatyminės atstovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) viso 149,66 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus, 66 ct) valstybei atstovavimo išlaidas, šią sumą priteisiant per pusę, t. y. po 74,83 Eur (septyniasdešimt keturis eurus, 83 ct) iš kiekvieno, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: „Swedbank", AB Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti atsakovui, kad jis, kaip uzufrukto davėjas, turi teisę kontroliuoti ar lėšos, jo skirtos vaiko išlaikymui, yra naudojamos tinkamai, t. y. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (LR CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnis, 4.144 straipsnio 5 dalis).

Išaiškinti šalims, kad remiantis LR CK 3.201 straipsniu, jei po teismo sprendimo, dėl išlaikymo vaikui priteisimo, priėmimo iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ar kitos aplinkybės, turinčios reikšmės išlaikymo dydžiui, šalis gali kreiptis į teismą prašydama pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiųsti nedalyvavusiems nagrinėjant bylą ir neatvykusiems jo išklausyti asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.